Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio (toliau – ir apeliantai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo prieš uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „V“), jam skirta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo prieš UAB „I“), jam skirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo prieš UAB „L“), jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo prieš mažąją bendriją (toliau – MB) „M“), jam skirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, E. B. paskirta subendrinta vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, taikant dalinį sudėjimą, paskirta bausmė subendrinta su bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, neatlikta dalimi, galutinė subendrinta bausmė E. B. skirta – laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui ir 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmės pradžią E. B. nustatyta skaičiuoti nuo pristatymo į įkalinimo įstaigą vykdant šį nuosprendį dienos. Civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai tenkinti, iš E. B. UAB „V“ naudai priteista 2 826,52 Eur turtinės žalos atlyginimas, UAB „I“ naudai – 2 668,42 Eur turtinės žalos atlyginimas, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, UAB „L“ naudai – 3 086,74 Eur turtinės žalos atlyginimas, MB „M“ naudai – 2 435 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Tvirtina, kad E. B. kaltė nėra įrodyta. Teigia, jog aiškinant ir nustatant nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnyje, yra aktualus išaiškinimas, jog kiekvieną kartą, kada reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), akcentuoja, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K0409/2011) taip pat laikosi nuostatos, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliantai nesutinka su E. B. priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, teigia, kad nuteistojo kaltė nėra įrodyta, tvirtina, jog nuteistojo civiliniai santykiai su UAB „V“, UAB „I“, UAB „L“ ir MB „M“ buvo nepagrįstai kriminalizuoti. Taip pat apeliantai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį priėmė turėdamas išankstinę nuostatą, jog E. B. yra kaltas, neįvertino visų baudžiamosios bylos duomenų. Teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BPK pažeidimų vertinant įrodymus

6. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.).

9. Nustatytas pirmosios instancijos teismo motyvavimo lakoniškumas, vertinant apeliantų pateiktus dokumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia spręsti apie pirmosios instancijos teismo šališkumą. Kaip ne kartą yra pasisakęs kasacinės instancijos teismas, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-137/2008, 2K-45-303/2018, 2K-211-895/2018, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-486/2014, 2K-45-303/2018 ir kt.). Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-179-303/2020).

10. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima laikyti esminiais, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nepadaryta. Vis tik, kadangi skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteisti asmenį, apeliacinės instancijos teismas dar kartą patikrina baudžiamosios bylos įrodymų visumą ir apylinkės teismo išvadų pagrįstumą.

Dėl sukčiavimo

11. Sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina (BK 182 straipsnis). Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, o kada tarp asmenų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, be kita ko, pažymėta, jog apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir tyčios nevykdyti prievolės turėjimas sandorio sudarymo metu gali būti baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-136-489/2017, 2K-385-942/2017, 2K-166-895/2019 ir kt.).

12. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021 ir kt.). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019).

13. Sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016, 2K-278-303/2020).

15. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl keturių nusikalstamų veikų) E. B. pripažintas kaltu dėl to, kad apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, priklausantį UAB „V“ (2 335,97 Eur vertės), UAB „I“ (2 668,42 Eur vertės), UAB „L“ (3 086,74 Eur vertės), MB „M“ (2 435 Eur vertės). Apeliantas E. B. savo kaltės dėl sukčiavimo iš UAB „V“, UAB „I“, UAB „L“ ir MB „M“ nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme.

17. Visų pirma, abejoti nuteistojo parodymų dėl ketinimo realiai nusipirkti prekes nuoširdumu verčia faktinė aplinkybė, kad prekes iš UAB „V“, UAB „I“, UAB „L“ ir MB „M“ nuteistasis, žinodamas, kad MB „R“ sąskaitoje nėra pinigų, užsisakė laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. gegužės 20 d., kai Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu buvo panaikinta Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, E. B. buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo vykdymas, ir 2022 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu buvo nuspręsta paskirtos laisvės atėmimo dvejiems metams pradžią nuteistajam E. B. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos (kaip matyti, į laisvės atėmimo vietų įstaigą nuteistasis atvyko 2022 m. gegužės 22 d.) (t. 6, b. l. 8). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam neabejotinai buvo žinoma apie paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl jo parodymus apie reikalingumą, be kita ko, neturint įmonės biuro, įsigyti biuro baldus ir kompiuterinę techniką vertina kritiškai. Šią išvadą sustiprina aplinkybė, kad už prekes ne tik nebuvo sumokėta, tačiau jokie daiktai, įsigyti iš UAB „V“, UAB „I“, UAB „L“ ir MB „M“, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasti.

18. Kaip matyti iš pirmiau išdėstytų nuteistojo parodymų, jis teigė, kad prekių pats neatsiėmė, tai padarė pagal skelbimą surastas pervežėjas ir moteris, kurios anketinių duomenų jis nežino, visos prekės buvo laikomos pas J. Biržuose, name, kuriame nuteistasis apsistojo atostogaudamas. Pirmosios instancijos teisme apklaustas kaip liudytojas J. V. patvirtino, kad E. B. kurį laiką buvo apsistojęs gyventi jo name, esančiame Biržuose, tačiau teigė, kad nuteistasis nebuvo atvežęs jokių daiktų (dėžių), nurodė, kad namas yra stebimas vaizdo kameromis (t. 4, b. l. 192–193). Kratos 2022 m. spalio 6 d. protokolo duomenimis, kratos pas J. V. metu nieko nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 175–178). UAB „V“ pateiktame vaizdo įraše buvo užfiksuotas į įmonės teritoriją įvažiuojantis mikroautobusas „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ant mikroautobuso šono yra užrašas „Krovinių pervežimas“ (t. 1, b. l. 62). Apklaustas kaip liudytojas G. K. apylinkės teisme paaiškino, kad vykdo pervežimo veiklą, „Skelbiu.lt“ yra nurodęs savo numerį. Šiuo numeriu jam paskambinęs vyras paprašė pervežti baldus į Ukmergę, nurodė, kad baldus nuvežus, atsiskaitys pavedimu. Baldus paėmė iš įmonės teritorijos, iš karto nuvežė į Ukmergę. Atvažiavęs nurodytu adresu, paskambino užsakovui, kuris pasakė, kad išeis mergina ir nurodys, kur iškrauti baldus. Mergina pasakė baldus iškrauti prie namo, ten juos ir paliko. Vėliau liudytojas paskambinęs pranešė, kad darbas atliktas, laukia apmokėjimo, tačiau apmokėjimo negavo iki šiol (t. 4, b. l. 192). Ikiteisminio tyrimo metu G. K. parodymų patikrinimų metu nurodė vietą (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kur jis atvežė ir paliko krovinį (t. 1, b. l. 117–124), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino G. D. kaip merginą, iš jo priėmusią atvežtą į Ukmergę krovinį (t. 1, b. l. 107–110). Liudytoja G. D. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad apie tai, jog atvažiuos kurjeris ir paliks daiktus, jai pranešė mama – A. Ž., pasakė ir tai, kur reikia palikti krovinį. Kurjeris atvažiavo baltu autobusiuku, krovinys buvo iškrautas lauke (t. 4, b. l. 190–191). A. Ž., apklausta kaip liudytoja, pirmosios instancijos teisme parodė, kad pažįsta E. B., jis buvo pasamdytas atlikti darbus dviejuose objektuose. Nurodė, kad E. B. buvo kreipęsis dėl to, ar galėtų pas ją pasidėti daiktus, kuriuos po to pasiims. Tuo metu liudytoja buvo ne namuose, paskambino dukrai, pasakė, kad parodytų, kurioje vietoje palikti daiktus. Teigė, kad nežino, kas pasiėmė krovinį (t. 5, b. l. 31–32). Kratos 2022 m. birželio 15 d. protokolo duomenimis, pas A. Ž. adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kratos metu nieko nerasta (t. 1, b. l. 141). Kaip matyti iš vaizdo įrašo nuo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (UAB „I“ prekių atsiėmimo vieta), 2022 m. gegužės 6 d., 15.20 val. užfiksuota šviesios spalvos, trumpų plaukų moteris, iš pastato išeinanti besinešdama dėžę, 15.21 val. ji užfiksuota sugrįžtanti į pastatą, vėliau išeinanti, besinešdama du maišus (t. 2, b. l. 123–127). Kitų objektų apžiūros 2022 m. birželio 29 d. protokolo duomenimis, 2022 m. gegužės 20 d. vaizdo įraše užfiksuota iš prekybos centro „Kubas“ ((duomenys neskelbtini), MB „M“) išeinanti šviesios spalvos, trumpų plaukų moteris, kuri rankose nešasi maišelį (t. 2, b. l. 175, 176). Liudytojas A. B., MB „M“ direktorius, ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodė, kad pirkėjas, užsisakęs prekes, nurodė, jog pats prekių atsiimti negalės, prekių atsiimti atvyks moteris, vardu A. Atvykusiai trumpų, šviesios spalvos plaukų moteriai prekės buvo perduotos, kadangi visų prekių pati panešti negalėjo, kolega D. A. padėjo jai nunešti prekes į automobilį, kuriame prie vairo sėdėjo vyras sutvarstyta koja (t. 2, b. l. 166–167). Kaip matyti iš kitų objektų apžiūros 2022 m. rugpjūčio 5 d. protokolo, 2022 m. gegužės 12 d., 14.51 val., vaizdo įraše iš sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (UAB „L“), užfiksuotas į kiemą automobiliu atvažiuojantis automobilis, kurį vairuoja vyriškis. Iš keleivio pusės išlipa šviesių, trumpų plaukų moteris, kuri prieina prie sandėlio, paduoda darbuotojui užsakymo lapą ir laukia. 14.55 val. ateina darbuotojas, jam moteris parodo, kad televizorių reikia nunešti į automobilį. Po to, kai televizorius įdedamas į automobilį, moteris įlipa į keleivio vietą, automobilis nuvažiuoja (t. 3, b. l. 25–26). Išdėstyti įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad visais keturiais atvejais prekių atsiėmimą organizavo E. B. ir, atitinkamai, tik jis disponavo prekėmis, už kurias neatsiskaitė. Pirmu atveju nuteistasis nurodė prekes atsiimti pervežimo paslaugomis užsiimančiam G. K., taip pat davė nurodymą palikti prekes pas savo pažįstamą, po ko prekės – baldai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surasti. Kitais trimis atvejais prekes atsiėmė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris, kaip nurodė liudytojas A. B., įvardinta kaip A, taigi tik nuteistajam taip pat galėjo būti žinomas prekių – kompiuterinės technikos, televizoriaus, nesurastų ikiteisminio tyrimo metu, tolimesnis likimas, kurio, duodamas parodymus, E. B. nenurodė. Kaip matyti iš byloje esančio AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo atsakymo, MB „R“ sąskaitoje laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. birželio 29 d. piniginių lėšų judėjimo nebuvo, likutis – minusinis (26,45 Eur – ) (t. 2, b. l. 7–8). Šių aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina taip pat paneigiančia nuteistojo parodymus apie tikslo apgaule įgyti svetimą turtą neturėjimą – prekes įgijo už jas nesumokėjęs, neturėdamas tam lėšų, prekes užvaldė, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jų buvimo vietos neatskleidė. Tokią pat išvadą teisėjų kolegija daro, įvertinusi nuteistojo elektroniniu paštu civiliniams ieškovams siųstus dokumentus, pavadinimu „Mokėjimas iš sąskaitos“.

19. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, UAB „V“, UAB „I“, UAB „L“ ir MB „M“ iš MB „R“ elektroninio pašto buvo atsiųsti dokumentai, pavadinimu „AS „Citadele banka“„Mokėjimas iš sąskaitos“ (t. 1, b. l. 129; t. 2, b. l. 120, 170; t. 3, b. l. 18), kuriuose buvo nurodyti pažymų numeriai (FT22013Y9T59, FT22013Y9T87, FT22013Y9T65, FT22013Y9T45), klientas – MB „R“, kliento sąskaitos numeris, pateikta informacija: „Šiandien įvykdėme tolesnes operacijas SEPA Mokėjimas“, nurodyta įskaitymo data, gavėjas, gavėjo bankas, sąskaitos numeris, mokėjimo duomenys, pervedimo suma, debetuota suma, nurodyta, jog: „Šis pranešimas sukurtas ir įvykdytas elektronine forma bei galioja be darbuotojo parašo / antspaudo“. Kaip minėta, aptariamų prekių užsakymo metu lėšų už įsigyjamas prekes sumokėti MB „R“ sąskaitoje nebuvo. AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo 2024 m. vasario 14 d. atsakymo duomenimis, iš MB „R“ sąskaitos pirmiau nurodyti mokėjimai nebuvo atlikti ir suformuoti (t. 7, b. l. 91). Teisėjų kolegija, vertindama šiuos nuteistojo elektroniniu būdu civiliniams ieškovams pateiktus, tariamą sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, sprendžia, kad nuteistasis tyčia suklaidino civilinius ieškovus, apgaule įgijo svetimą turtą. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sukčiavimui atskirti nuo civilinės teisės pažeidimo yra reikšmingas ir nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017). Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai (pvz., savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra pagrindo ar logiško paaiškinimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-411/2013). Šios bylos aplinkybėmis, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, civiliniai ieškovai, gavę momentinį (SEPA) mokėjimą patvirtinančius dokumentus, neturėjo pagrindo įtarti apgaulės, imtis papildomų atsargumo priemonių – tikrinti MB „R“ mokumo, E. B. turtinės padėties ar kita.

20. Apeliaciniame skunde tuo tarpu akcentuojama MB „R“ vykdyta veikla, planuojamos gauti lėšos, kuriomis, kaip teigiama, nuteistasis norėjo ateityje atsiskaityti už įgytas prekes. Kaip nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesivadovavo šiais rašytiniais įrodymais: 1) 2022 m. kovo 19 d. darbų atlikimo sutarties kopija, kurios turinys numato, kad už atliktus darbus užsakovas M. D. vykdytojui MB „R“ (direktorius E. B.) įsipareigojo sumokėti 25 000 Eur dydžio bendrą darbų sumą (t. 3, b. l. 102); 2) 2022 m. kovo 19 d. paprastojo vekselio kopija, išduota M. D., kuriuo šis asmuo įsipareigojo iki 2022 m. gegužės 19 d. MB „R“ sumokėti 7 500 Eur (t. 3, b. l. 103); 3) 2021 m. lapkričio 22 d. rangos sutartimi Nr. 21-53/R ir 2022 m. sausio 10 d. atliktų darbų akto pagal šią sutartį kopija, kuria užsakovas MB „N“ įsipareigojo už atliktus darbus rangovui MB „R“ (direktorius E. B.) sumokėti 19 359,51 Eur (su PVM) (t. 3, b. l. 105–110); 4) 2021 m. lapkričio 24 d. rangos sutartimi Nr. 21-54/R ir 2022 m. sausio 3 d. atliktų darbų akto pagal šią sutartį kopija, kuria užsakovas MB „N“ įsipareigojo už atliktus darbus rangovui MB „R“ (direktorius E. B.) sumokėti 47 175,48 (su PVM) (t. 3, b. l. 111, 112–117)). Pasak apeliantų, šie rašytiniai dokumentai įrodo, jog E. B. įmonei MB „R“ užsakovas M. D. ir MB „N“ yra skolingi 99 034,99 Eur su PVM. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, patikrina baudžiamosios bylos medžiagą.

21. Kaip matyti, apeliantai nurodo du MB „R“ skolininkus – M. D. ir MB „N“.

21.1. M. D. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nebuvo – pagal baudžiamojoje byloje esančius duomenis, deklaruotoje gyvenamojoje vietoje apie ketverius metus negyvena, išsiuntus jam šaukimą pagal policijos registrus elektroniniu paštu, į apklausą neatvyko (t. 1, b. l. 187, 189).

21.2. M. D. sąskaitų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) likutis 2022 m. gegužės 4 d. – 0,12 Eur ir 0,00 Eur (t. 2, b. l. 57–58).

21.3. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio duomenimis, E. B. iššvaistė jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą – 2016 m. gruodžio 1 d. pasirašęs finansinio lizingo sutartį, 2018 m. vasario 8 gavęs banko pranešimą dėl sutarties nutraukimo bei pareikalavimą grąžinti automobilį, perdavė 16 000 Eur vertės automobilį naudotis ir valdyti buvusiam UAB „B“ darbuotojui M. D., kuriuo šis išvyko į Jungtinę Karalystę (t. 4, b. l. 1–2).

21.4. MB „N“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) likutis 2022 m. gegužės 4 d. – 5,27 Eur (t. 2, b. l. 57–58).

21.5. Iš 2021 m. lapkričio 24 d. rangos sutarties Nr. 21-54/R matyti, jog MB „N“, atstovaujama direktorės A. Ž. (užsakovas) ir MB „R“, atstovaujama E. B. (rangovas) sudarė sutartį, kurios objektas – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, stogo darbai. Sutarties kaina – 38 988 Eur (be PVM), PVM – 8 187,48 Eur (t. 3, b. l. 112–117). Atliktų darbų 2022 m. sausio 3 d. akto duomenimis, atlikta darbų už 11 622,53 Eur (t. 3, b. l. 111). UAB „K“ 2023 m. sausio 17 d. rašto duomenimis, 2021 m. lapkričio 24 d. su MB „N“ (pastaba: direktorė – A. Ž.) buvo sudaryta rangos darbų sutartis dėl (duomenys neskelbtini), Kaune, stogo remonto darbų, rangovui atliktas 5 099,88 Eur avansinis mokėjimas. 2022 m. vasario 15 d. raštu UAB „K“ nutraukė rangos sutartį, nes darbai nebuvo vykdomi. Dėl avansinio mokėjimo bei baudos išieškojimo UAB „K“ kreipėsi į teismą, civilinėje byloje priimtas sprendimas už akių, ieškinys tenkintas. Vykdomasis raštas atiduotas antstoliui, tačiau pinigai neišieškoti (t. 2, b. l. 77).

21.6. A. Ž. apklausos duomenimis, MB „N“ 2021 m. lapkričio 22 d. pasirašė su MB „R“ rangos sutartį Nr. 21-53/R dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, stogo remonto darbų. MB „N“ šio stogo remonto darbus perleido MB „R“. Darbai buvo pradėti, tačiau iki galo baigti nebuvo. Tuo metu, kai vyko darbai, buvo vėtra, kuri nuplėšė dalį suremontuoto stogo. Pinigų susimokėti skolai MB „N“ neturi. Taip pat A. Ž. nurodė, kad M. D. yra jos pažįstamas, draugas. Jis važinėja dirbti į užsienį, į Angliją, šiuo metu yra Anglijoje, kada grįš, nežino (t. 3, b. l. 135–136).

22. Teisėjų kolegija, vertindama pirmiau išdėstytus baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad apeliantai teikė į bylą sutartis, nuteistojo sudarytas su asmenimis, artimai su juo susijusiais – M. D. ir A. Ž.. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad rangos sutartys su MB „M“ realiai nebuvo įvykdytos, kaip nustatyta, nei MB „R“, nei MB „M, nei M. D. bylai aktualiu laikotarpiu lėšų sąskaitose neturėjo. Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija vertina apeliacinio skundo teiginius apie gautinas iš šių asmenų sumas deklaratyviais, pagrindo jais remtis ir abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumu nenustato.

23. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad E. B. pirmosios instancijos teismui pateikė sutartis, sudarytas su (duomenys neskelbtini). Nurodoma, jog E. B. pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie aštuonias MB „R“ sudarytas sutartis su (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu buvo išreikalauti pagal šias sutartis atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai, sąskaitos išrašai. Pasak apeliantų, šie dokumentai įrodo, kad MB „R“ vykdė veiklą ne tik 2022 m., bet ir ankstesniu laikotarpiu, MB „R“ turėjo galimybę atsiskaityti su UAB „V“, UAB „I“, UAB „L“, MB „M“, nes įsiskolinimas civiliniams ieškovams sudaro tik 10 526,13 Eur. Apeliaciniame skunde dėsto, kad MB „R“ iš objektų gauta pinigų suma sudaro 30 762,24 Eur, išlaidos sudaro 12 543,06 Eur, todėl įmonė turėjo 18 219,18 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų teiginius, su skunde dėstomomis išvadomis nesutinka.

24. Pažymėtina, jog dokumentai apie MB „R“ vykdytą ūkinę veiklą ankstesniu, nei nagrinėjamų įvykių, laikotarpiu, nei patvirtina, nei paneigia kaltinimo E. B. pagrįstumo. Apeliaciniame skunde dėstomi skaičiavimai apie gautinas sumas, numatytas išlaidas, jų skirtumą niekuo nepagrįsti. Atitinkamai, skundo teiginiai, jog skolos galėjo būti padengtos, deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad nuteistasis suprato, jog apgaule įgyja svetimą turtą, nes mokėjimo nurodymus pateikė žinodamas, kad MB „R“ banko sąskaitoje reikiamos pinigų sumos apmokėjimui nėra ir mokėjimai UAB „V“, UAB „I“, UAB „L“ ir MB „M“ neatspindi realios situacijos, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

25. Nuteistojo kaltės, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad E. B. su UAB „V“ elektroniniu paštu ne mažiau negu 4 kartus derino apmokėjimo klausimus, su UAB „I“ – derino ne mažiau kaip 5 kartus, su UAB „L“ – ne mažiau 7 kartų, o apklaustas kaip liudytojas A. B., dirbantis MB „M“, paaiškino, jog dėl atsiskaitymo su E. B. bendravo telefonu. Atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, kaip papildomas taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017). Kaip anksčiau aptarta, nuteistasis žinojo apie savo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, aplinkybę, jog įmonės sąskaitoje lėšų atsikaitymui už prekes nėra. Bendraudamas su apgautų pardavėjų atstovais ir prašydamas neinicijuoti proceso, nors realiai neturėdamas galimybės atsiskaityti ir to nenorėdamas, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis siekė išvengti atsakomybės.

26. Aptarusi išdėstytą, teisėjų kolegija kiekvienos iš inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodymų (pareiškimų, liudytojų R. L., D. D., V. Č., M. D. (M. D.), A. B., D. A. (pardavusių prekes įmonių vadovų ir darbuotojų) parodymų, prekių užsakymų patvirtinimo, susirašinėjimo elektroniniu paštu ir kitų duomenų), aptartų skundžiamame pirmosios instancijos nuosprendyje, kurių turinio apeliantai neginčija, nebekartoja.

27. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad tarp nuteistojo ir UAB „V“, UAB „I“, UAB „L“ ir MB „M“ susiklostę santykiai negali būti pripažįstami civiliniais teisiniais santykiais, nes E. B., turėdamas išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, klaidino pardavėjus, pateikdamas žinomai neteisingus duomenis apie apmokėjimą už prekes, naudojo apgaulę, kuri buvo esminė pardavėjams apsisprendžiant perduoti prekes. Svetimu apgaule įgytu turtu nuteistasis įgijo galimybę valdyti ir juo naudotis, disponuoti savo nuožiūra. Bylos duomenys patvirtina, kad tolesni E. B. veiksmai – bendravimas su pardavėjais telefonu ir elektroniniu paštu, buvo atliekami tam, kad būtų sukurtas apgaulingas įspūdis, jog jis ketina vykdyti savo pažadus atsiskaityti, žinodamas, kad civilinėmis teisinėmis priemonėmis pažeistų teisių pardavėjai realiai apginti negalės (įmonė neturi lėšų, nuteistasis pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę), iš esmės siekdamas išvengti atsakomybės.

28. Nagrinėjamu atveju, nors byloje nustatyta, jog nusikalstamos veikos buvo daromos iš esmės viena po kitos, kiekvienu atveju buvo veikiama iš esmės pagal tą pačią schemą, tačiau kaltininko sumanymas kiekvienu atskiru atveju formavosi iš naujo, nebuvo tęstinio pobūdžio. Iš paties nuteistojo E. B. proceso metu duotų parodymų akivaizdu, kad bendras sumanymas apgaule per kelis kartus įgyti neapibrėžtos vertės turtą nenustatytas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl veikų kvalifikavimo kaip pavienių apeliacine tvarka ir nebuvo skundžiamas. Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. B. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturias veikas).

29. E. B. baudžiamojoje byloje, su 2023 m. sausio 27 d. kaltinamuoju aktu perduotoje pirmosios instancijos teismui, kaltinimai buvo pareikšti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl keturių veikų). 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas (toliau – ir Įstatymas Nr. XIV-1925), kuriuo buvo keičiamas ir BK 182 straipsnis (taip pat BK 190 straipsnis, reglamentuojantis turto vertės išaiškinimą). Skundžiamu nuosprendžiu E. B. veika kvalifikuota pagal galiojančio BK 182 straipsnio 1 dalį. Kaip numatyta BK 3 straipsnio 1 dalyje, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, grįžtamąją galią turi veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad E. B. veika pagal galiojančio BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota nepagrįstai, kadangi Įstatymo Nr. XIV-1925 pakeitimai įtakos jo padėčiai neturėjo. Apeliantai dėl veikos kvalifikavimo pagal galiojančią BK 182 straipsnio redakciją skundo nepateikė. Teisėjų kolegija pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dėl netinkamai pritaikytos BK 182 straipsnio 1 dalies redakcijos (dėl keturių nusikalstamų veikų) nenustato.

Dėl bausmės ir civilinio ieškinio

30. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, t. y. priimti priešingą sprendimą, tai, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės; ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes; ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus; ar tinkamai išspręstas civilinis ieškinys ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34/2010). Pasisakęs dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam pagrįstai konstatuotos kaltės, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

31. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1–3 dalys). Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

32. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. B., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją – padaryti keturi nesunkūs tyčiniai nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Pirmosios instancijos teismas E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas atsižvelgė ir į apelianto asmenybę, įvertino, kad jis yra teistas, baustas administracine tvarka, apie paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra, vykdantis individualią veiklą, jam buvo teiktos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, diagnozė: mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, duomenų apie priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę, sprendė, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatė mažesnio nei sankcijoje numatyto dydžio. Bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas taikė palankesnį nuteistajam dalinį bausmių sudėjimo būdą. Su parinkta bausmės rūšimi ir jos dydžiu nesutikti teisėjų kolegija pagrindo neturi. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, įvertinęs, jog E. B. nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, būdamas lygtinai paleistas, pirmosios instancijos teismas bendrino su Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudėdamas. Paskirta bausmė nėra per griežta. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, paskirtos bausmės švelninti nėra pagrindo.

33. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „V“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 826,52 Eur turtinės žalos atlyginimo, UAB „I“ – dėl 2 668,42 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško žalos atlyginimo, UAB „L“ – dėl 3 086,74 Eur turtinės žalos atlyginimo, MB „M“ – dėl 2 435 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad tarp nuteistojo veiksmų ir civilinių ieškovų patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys ir priėmė sprendimą priteisti žalą iš ją padariusio nuteistojo. Taip pat teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019) ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą UAB „I“ naudai priteisė nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde prieštaravimų dėl priteistos turtinės žalos dydžio nėra. Plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.

34. Atsižvelgus į išdėstytą, daroma išvada, jog apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrindo nėra. Apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.