Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-2020-413/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-26
Bylos Nr.: 2S-2020-413/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01302-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gintautas Koriaginas
Pareiškėjas: Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“
Kreditorius: uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“

Civilinė byla Nr. 2S-2020-413/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01302-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.5.11.

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-22106-490/2019 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, skundą dėl antstolio N. A. veiksmų, suinteresuotas asmuo – išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja skundu prašė panaikinti antstolio N. A. patvarkymus Nr. S-19-165-2620 (vykdomoji byla Nr. 0165/19/02449), Nr. S-19-165-2618 (vykdomoji byla Nr. 0165/19/01962), Nr. S-19-165-2619 (vykdomoji byla Nr. 0165/19/04639), Nr. V/TA-TT-1529, Nr. V/DOK-51397, Nr. V/DOK-51400 ir Nr. V/DOK 51401 kaip neapgrįstus ir neteisėtus.

2. Skunde nurodė, kad, vadovaujantis 2019 m. birželio 14 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu, valstybė paveldėjo O. V. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą – butą (duomenys neskelbtini), ir pinigines palikėjos lėšas, esančias Luminor Bank AB. Antstolis N. A. Turto bankui pateikė 2019 m. liepos 12 d. patvarkymus dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, kuriais O. V. Ž. vykdomosiose bylose Nr. 0165/19/02449, Nr. 0165/19/01962, Nr. 0165/19/04639 ir 0165/19/01261pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika. Turto arešto aktų registre palikėjos vardu nėra įregistruotų antstolio N. A. areštų. Telefoninio pokalbio metu antstolis pareiškėjai teigė neturįs pagrindo teikti Turto bankui dokumentų apie tinkamą skolų išviešinimą, nes, antstolio nuomone, Turto bankas yra AIS duomenų gavėjas.

3. Turto bankas 2019 m. liepos 18 d. kreipėsi į antstolį raštu dėl pateiktų patvarkymų, tačiau atsakymo į paklausimą negavo. VĮ Turto bankas neturi informacijos apie skolų išviešinimą vykdomosiose bylose Nr. 0165/19/02449, Nr. 0165/19/01962 ir Nr. 0165/19/04639, todėl yra pagrindas spręsti dėl antstolio skundžiamų patvarkymų pagrįstumo. Valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja bendrais pagrindais, todėl šiuo atveju valstybei, kuri yra mirusio skolininko įpėdinė pagal įstatymą, taikomi reikalavimai, aiškinantis palikėjo kreditorius, negali būti didesni, nei būtų taikomi visiems kitiems įpėdiniams.

4. Antstolis N. A. pareiškėjos skundą atsisakė tenkinti ir kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0165/19/02449, Nr. 0165/19/01962 ir Nr. 0165/19/04639 perdavė nagrinėti teismui.

5. Antstolis nurodė, kad visas vykdomąsias bylas užvedė, atliko pradinius veiksmus antstolė R. M., kuri 2016 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. S-8130 Jonavos rajono 2-ajam notaro biurui pateikė informaciją apie vykdymo procese pareikštus reikalavimus pagal vykdomuosius dokumentus per CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą. Turto arešto aktų registre 2016 m. lapkričio 22 d. buvo įregistruoti 2016 m. lapkričio 21 d. turto arešto aktai taip pat per CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą. Informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą Antstolių informacinėje sistemoje buvo išviešinta užvedus vykdomąsias bylas, dar palikėjai esant gyvai. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėja žinojo (turėjo žinoti), kad kreditoriniai reikalavimai, susiję su vykdymo procesu pagal minėtus vykdomuosius dokumentus, nurodyta tvarka buvo pareikšti (paviešinti) per CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą. Antstolio nuomone, pareiškėja iš viso siekia išvengti išieškojimo ir paneigti įstatyme numatytą valstybės pareigą atsiskaityti su kreditoriumi (išieškotoju) bei sumokėti vykdymo išlaidas. Šiuo konkrečiu atveju yra akivaizdus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytas piktnaudžiavimo atvejis siekiant nuginčyti patvarkymus dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, todėl teismas turėtų taikyti pareiškėjai CPK 95 straipsnio 1, 2 dalyse numatytas sankcijas.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo UAB „Jonavos paslaugos“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad mirus skolininkei O. V. Ž., kreditoriniai reikalavimai, susiję su vykdymo procese išieškomomis skolomis išieškotojos UAB „Jonavos paslaugos“ naudai, buvo pareikšti CK 5.63 straipsnio straipsnyje nustatyta kreditorinių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka bei laiku. 2016 m. lapkričio 30 d. UAB „Jonavos paslaugos“ gavo antstolės R. M. raštą dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo skolininkės vykdomosiose bylose. Išieškotoja 2016 m. gruodžio 5 d. pateikė antstolei atsakymą į gautą raštą, prašydama pareikšti kreditorinius reikalavimus O. V. Ž. palikimą priėmusiems įpėdiniams. Antstolė 2016 m. lapkričio 30 d. taip pat pateikė pranešimą apie reikalavimus vykdymo procese Jonavos rajono 2-ajam notarų biurui per CK 5.63 straipsnyje numatytą terminą. Iš antstolės R. M. vykdomąsias bylą perėmęs antstolis N. A., užtikrindamas išieškotojos interesus, ėmėsi reikalingų veiksmų minėtose vykdomosiose bylose. Visi antstolio priimti skundžiami patvarkymai yra pagrįsti ir teisėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, skundą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nurodytoje teisės normoje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą, kuris nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

9. Įvykus materialinių teisių perėmimui yra galimas ir procesinis teisių perėmimas. Teismo sprendimai, kurių pagrindu buvo išduoti aukščiau nurodyti vykdomieji raštai vykdomosiose bylose Nr. 0165/19/02449, Nr. 0165/19/01962, Nr. 0165/19/04639, nėra įvykdyti, skolininkė priteistų sumų iki savo mirties išieškotojui nebuvo sumokėjusi, todėl paaiškėjus skolininkės palikimą priėmusiam asmeniui ir siekiant užtikrinti tinkamą vykdymo proceso eigą bei išieškotojos interesus išieškoti jai priteistas sumas, turėjo įvykti procesinis teisių perėmimas, ką antstolis pagrįstai ir padarė, priėmęs pareiškėjos skundžiamus patvarkymus dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo.

10. Tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja žinojo (turėjo žinoti), jog kreditoriniai reikalavimai, susiję su vykdymo procesu pagal minėtus vykdomuosius dokumentus, nurodyta tvarka buvo pareikšti (paviešinti) per CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą, patvirtina antstolio 2019 m. rugpjūčio 13 d. patvarkyme Nr. V/DOK-64122 pateikta informacija ir vykdomųjų bylų medžiaga: antstolės R. M. 2016 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. S-8130, kuris buvo adresuotas skolininkės paveldėjimo bylą tvarkančiam notarui ir kuris turėjo būti paveldėjimo byloje, su kurios medžiaga paveldėjimą priėmęs asmuo turėjo teisę susipažinti; pareiškėjai adresuotas antstolės R. M. 2018 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. S-2754 vykdomojoje byloje Nr. 0165/19/04639 apie vykdomus vykdomuosius dokumentus mirusios skolininkės atžvilgiu; pareiškėjos 2018 m. spalio 1 d. raštas Nr. (16.6-44)SK4-12688 vykdomojoje byloje Nr. 0165/19/04639 apie R. M. 2018 m. rugsėjo 24 d. rašto Nr. S-2754 gavimą; pareiškėjos 2019 m. liepos 10 d. raštas Nr. (16.6-43)SK4-7871 (su priedais), kuriame yra nurodyta apie R. M., kuri veiklos nebevykdo ir kurios bylas antstolis N. A. yra perėmęs, valstybės paveldėto turto areštus vykdomojoje byloje Nr. 0165/19/01962; Nekilnojamojo turto registro 2019 m. liepos 12 d. išrašas, kuriame atsispindi duomenys apie palikimo priėmimo laikotarpiu (2018 m. spalio 8 d.) viešame Turto arešto aktų registre išviešintą informaciją apie skolininkės turto arešto aktą nuo 2016 m. lapkričio 22 d. vykdomojoje byloje Nr. 0165/19/01962; Turto arešto aktų registro 2019 m. liepos 12 d. išrašas vykdomojoje byloje Nr. 0165/19/01962, kuriame nurodyti duomenys (Turto arešto akto identifikavimo kodas 2016053436) apie išieškotojos reikalavimus vykdymo procese pagal aukščiau nurodytus vykdomuosius dokumentus, kurie buvo turto arešto pagrindu. Antstolis N. A. tik 2019 m. liepos 15 d. patvarkymu panaikino skolininkės turtui taikytą areštą, ką patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro išrašas.

11. Teismas sutiko su antstolio pozicija, kad pareiškėja, atliekanti jai valstybės priskirtas funkcijas tvarkant ir perimant paveldėtą turtą, yra laikoma Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėja pagal Antstolių informacinės sistemos nuostatų 12 punktą ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 3 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019), todėl ji turėjo galimybes gauti informaciją apie tai, ar palikėjos atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų. Antstolis ir išieškotoja neturi atsakyti už pareiškėjos neveikimą, susijusį su informacijos gavimu iš Antstolių informacinės sistemos dėl palikėjos atžvilgiu pradėtų vykdomųjų bylų.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai jos skundžiami patvarkymai dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo buvo įteikti taip pat per Antstolių informacinę sistemą, ir pareiškėja disponavo duomenimis apie kitas skolininkės vykdomąsias bylas, iš jų ir baigtas, kuriuose skolininkė net nebuvo pakeista ir kuriose pareiškėjai jokie procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami (kaip vykdomoji byla Nr. 0165/19/01261).

13. Teismas darė išvadą, kad įpėdinei (valstybei) per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos buvo žinoma apie palikėjos kreditorę UAB „Jonavos paslaugos“, todėl sprendė, kad kreditorė UAB „Jonavos paslaugos“ tinkamai pareiškė reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-69-357/2018).

14. Pasisakydamas dėl antstolio prašymo pareiškėjai skirti baudą, teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti aiškaus pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Pareiškėja, būdama skolininke vykdomojoje byloje, turi teisę teikti skundus antstoliui ir teismui dėl, jos nuomone, abejonių keliančių antstolio veiksmų, siekiant tokias abejones pašalinti. Tokia pareiškėjos teisė numatyta CPK 510 straipsnio 1 dalyje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

15. Atskiruoju skundu pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir pareiškėjos skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pagal vykdomosiose bylose esančią medžiagą nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą buvo pranešta apie reikalavimus V. Ž. vykdomosiose bylose Nr. 0165/19/02449, Nr. 0165/19/01962, Nr. 0165/19/04639. Kiekvienas kreditorius ar vykdomąją bylą vykdantis antstolis turi pareigą informuoti įpėdinį apie vykdomą išieškojimą ne abstrakčiai, o tiksliai ir aiškiai. Skolininkė O. V. Ž., kurios palikimą priėmė valstybė, mirė (duomenys neskelbtini). Skolininko turto areštas gali būti išviešintas arba pareiškėja apie vykdomą išieškojimą iš skolininko konkrečioje vykdomojoje byloje informuota tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Šiuo atveju nėra duomenų, kad mirusiosios skoliniai įsipareigojimai buvo paviešinti arba areštuotas jos turtas iki 2017 m. sausio 23 d., t. y. per trijų mėnesių terminą nuo palikėjos mirties.

1.2. Notarė N. J. informavo pareiškėją, kad patikrinus 2016 m. gautų dokumentų registrą bei paveldėjimo bylos duomenis, nurodytas 2016 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. S-8130 Vilniaus miesto 42-jame notarų biure nebuvo gautas.

1.3. Nėra pagrindo teigti, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą skolos išieškojimą išviešinama antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS), galima laikyti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

1.4. AIS nėra valstybės registras, jis skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prie trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenis turi teisę naudoti kiekvienas juridinis ar fizinis asmuo (CK 4.261 straipsnis, Informacinių išteklių valdymo įstatymo 15–16 straipsniai). VĮ Turto banko darbuotojai yra AIS naudotojai elektroninių aukcionų organizavimo ir vykdymo funkcijoms atlikti (AIS nuostatų 13.5 p.).

1.5. Valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja bendrais pagrindais, todėl jai taikomi reikalavimai, aiškinantis palikėjo kreditorius, negali būti didesni, nei būtų taikomi visiems kitiems įpėdiniams. VĮ Turto bankas nesinaudoja AIS ir negauna duomenų iš paminėtos sistemos. VĮ Turto bankas turi galimybę matyti tik tas vykdomąsias bylas, kuriose pats yra bylos dalyvis, todėl antstolio duomenų teikimas į tokią sistemą negali būti pripažintas tinkamu įpėdinio informavimu per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

1.6. Analogiškas aiškinimas pateiktas ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1052-910/2018; Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-849-343/2018).

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis N. A. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimą elektroniniu paštu, tačiau nenurodė, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 str.). Atitinkamus įrodymus surinkti ir pateikti teismui pareiškėja turėjo galimybę dar pirmosios instancijos teisme, nes antstolės R. M. 2016 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. S-8130 buvo paminėtas antstolio 2019 m. rugpjūčio 13 d. patvarkyme, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas ir byla perduota teismui. Be to, pareiškėja siekia suklaidinti teismą, nes minėtas antstolės raštas buvo adresuotas Jonavos raj. 2-ajam notarų biurui, kuriame buvo tvarkoma mirusiosios paveldėjimo byla. Šią aplinkybę patvirtina ir Testamentų registro išrašas.

2.2. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad apie skolininkės turto areštą buvo išviešinta nuo 2016 m. lapkričio 22 d. (v. b. Nr. 0165/19/01962, 34 lapas).

2.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 plėtoja praktiką dėl valstybės statuso paveldėjimo procese, į kurią atsižvelgtina nagrinėjamu atveju. Tai, kad apeliantė yra AIS duomenų gavėja, patvirtina aplinkybės, kad skundžiami patvarkymai apeliantei buvo įteikti būtent per AIS sistemą ir ji disponavo apie kitas skolininko vykdomąsias bylas, tame tarpe ir užbaigtas, kuriose skolininkas net nebuvo pakeistas ir kuriose pareiškėjai jokie procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami.

17. Suinteresuotas asmuo UAB „Jonavos paslaugos“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

18. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui elektroninio laiško kopiją ir prašo ją prijungti prie bylos, nurodydama, kad šis argumentas paneigia teismo išvadą, jog notarei buvo išsiųstas antstolės raštas.

19. Antstolis N. A. taip pat kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė išrašą iš Testamentų registro, kurį prašo prijungti prie bylos ir kuris, antstolio vertinimu, paneigia apelianto atskirojo skundo argumentus.

20. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju šalių pateikti įrodymai galėjo būti gauti ir pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgus į tai, kad šalys su pateiktais įrodymais yra susipažinusios, dėl jų yra išsakyta nuomonė, todėl teismas sprendžia, kad naujų įrodymų prijungimas prie bylos šalių teisių nepažeis ir bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, todėl jie priimtini ir vertintini kartu su kitais įrodymais (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių apylinkės teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

23. Byloje kilo ginčas dėl antstolio procesinių veiksmų teisėtumo, vykdymo procese pakeitus skolininką ir pradėjus priverstinio skolos iš valstybės išieškojimo veiksmus.

24. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Paprastai vykdymo procese kylančius klausimus antstolis išsprendžia patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kurie gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Skolininko teisė apskųsti antstolio veiksmus įtvirtinta ir CPK 643 straipsnio 5 punkte.

25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šiuo metu antstolio N. A. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0165/19/02449, Nr. 0165/19/01962 ir Nr. 0165/19/04639 pagal išieškotojos UAB „Jonavos paslaugos“ vykdomuosius raštus: 2011 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 2-41-722/2011, 2012 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 2-284-217, 2016 m. gegužės 9 d. teismo įsakymą Nr. eL2-22624-807/2016.

26. Vykdomosios bylos buvo užvestos antstolės R. M. kontoroje, kuri atliko pradinius vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, kurių numeriai 0064/16/01569, 0064/11/00940, 0064/12/01123. Iš antstolės R. M. tolimesnį bylų vykdymą perėmė antstolis N. A..

27. Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkė O. V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), jos turtą 2019 m. birželio 14 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo (reg. Nr. NJ-4021) pagrindu paveldėjo valstybė. Paveldimą turtą sudarė: butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir piniginės lėšos, esančios Luminor Bank AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą.

28. Antstolis 2019 m. liepos 12 d. priėmė skundžiamus patvarkymus dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo: Nr. S-19-165-2620 vykdomojoje byloje Nr. 0165/19/02449; Nr. S-19-165-2618 vykdomojoje byloje Nr. 0165/19/01962; Nr. S-19-165-2619 vykdomojoje byloje Nr. 0165/19/04639, kuriais pradinę skolininkę (mirusią) O. V. Ž. pakeitė jos turtinių teisių perėmėja Lietuvos Respublika.

29. Antstolis 2019 m. liepos 15 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. V/TA-TT-1529 dėl skolininko turtinių teisių ir / ar lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, kuriuo, vadovaudamasis CPK 749-751 straipsniais, areštavo skolininkės lėšas valstybės paveldėto mirusios skolininkės (O. V. Ž.) nekilnojamojo turto tikrosios vertės apimtyje, ne didesnei kaip 7555,42 Eur sumai, bei atitinkamas skolininkės turtines teises, susijusias su šio patvarkymo gavėjo piniginėmis prievolėmis, ir pareikalavo pinigus paveldėto turto tikrosios vertės apimtyje, neviršijant arešto masto, nedelsiant, bet ne vėliau, kaip per turtinių prievolių įvykdymo terminą (jeigu paveldėtas turtas realizuojamas), pervesti į antstolio N. A. depozitinę sąskaitą.

30. Antstolis 2019 m. liepos 15 d. priėmė kitus skundžiamus patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo: Nr. V/DOK-51397 vykdomojoje byloje 0165/19/01962; Nr. V/DOK-51400 vykdomojoje byloje Nr. 0165/19/02449; Nr. V/DOK 51401 vykdomojoje byloje Nr. 0165/19/04639.

31. Anot apeliantės, nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdyta CK 5.63 straipsnio 1 dalies sąlyga ir nebuvo išviešinta antstolio N. A. informacija apie vykdomus iš skolininkės O. V. Ž. išieškojimus kreditoriaus UAB „Jonavos paslaugos“ naudai.

32. Pažymėtina, kad paveldint įvyksta universalus teisių ir pareigų perėmimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Tai reiškia, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, tarp jų ir valstybei, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles, neatsižvelgiant į tai, ar įpėdiniai apie jas žinojo. Paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri reglamentuojama CK 5.63 straipsnyje. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).

33. Apeliantė VĮ „Turto bankas“ skunde nurodo, jog nėra pagrindo teigti, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą skolos išieškojimą išviešinama antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS), laikytina, kad įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Atsikirsdamas į šį argumentą antstolis prašo teismo vadovautis naujai suformuotais kasacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019.

34. Antstolio N. A. nurodytoje kasacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 yra pasisakyta, jog kasacinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad Antstolių informacinė sistema, skirtingai nei, pvz., Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas; kitoks aiškinimas reikštų nepateisinamą ir nepagrįstą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašo išplėtimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018). Kasacinis teismas konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu dar nėra suformuota, todėl nurodė, jog tam tikrais atvejais, kai įpėdiniui tokia informacija gali būti žinoma ir prieinama, jos buvimas AIS gali būti pakankamas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Analogiškai yra išaiškinta ir vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019.

35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad abejose minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, primose civilinėse bylose Nr. 3K-3-206-378/2019 ir 3K-3-268-687/2019, mirusiojo skolininko turtą paveldėjo valstybė, tačiau ją tose bylose atstovavo pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Nagrinėjamoje byloje mirusiosios O. V. Ž. turtą paveldėjo valstybė, tačiau ją šioje byloje atstovauja VĮ „Turto bankas“. Taigi, nors antstolio minėtoje kasacinio teismo nutartyje ir šioje byloje faktinės aplinkybės yra panašios, tačiau valstybės interesus atstovaujančios šalys yra skirtingos, kurių atliekamos funkcijos, veiklos sritys yra skirtingos, todėl šiuo atveju vienareikšmiškai vadovautis minėtose kasacinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais, negalima.

36. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose yra atstovaujama Turto banko. Pagrindinės Turto banko veiklos sritys yra: centralizuotas valstybės nekilnojamojo turto valdymas, valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimas, skolų valstybei išieškojimas ir pagal pavedimo sutartis perduotų paskolų, valstybės garantijų ir kitų turtinių įsipareigojimų vykdymas. Įgyvendindamas centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, Turto bankas valdo, naudoja ir disponuoja valstybės nekilnojamuoju turtu, perduotu valdyti patikėjimo teise, organizuoja nereikalingo valstybės turto pardavimo aukcionus, atlieka Valstybės turto informacinės paieškos sistemos tvarkytojo funkcijas ir vykdo kitas teisės aktais pavestas funkcijas. Taigi, viena iš funkcijų – inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu.

37. Civilinio kodekso 4.261 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę naudotis viešo registro duomenimis, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 16 straipsnyje nurodyti valstybės registrai, kuriuose registruojami: 1) juridiniai asmenys; 2) gyventojai; 3) nekilnojamasis turtas ir teisės į jį; 4) objektų, kurių geografinė padėtis nesikeičia, adresai; 5) teisės aktai; 6) daiktų ir turtinių teisių įkeitimas. Taigi, antstolių informacinė sistema nėra valstybės registras. Tai yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutarties 34 punktas).

38. Antstolių informacinės sistemos nuostatai (toliau – AIS nuostatai; redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 1R-207) reglamentuoja Antstolių informacinės sistemos steigimo teisinį pagrindą, tikslą, uždavinius, pagrindines funkcijas, organizacinę ir funkcinę struktūras, duomenų teikimo ir naudojimo tvarką, duomenų saugos reikalavimus, finansavimą, modernizavimą ir likvidavimą. Šių nuostatų 11.2 punkte nustatyta, kad antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose; asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis, kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys. Nuostatų 23 punkte nustatyta, kad antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti.

39. Vertinant nurodytas nuostatas, nėra pagrindo teigti, kad apeliantė Turto bankas gali laisvai naudotis AIS sistema ir gauti duomenis apie visus skolininkus. Valstybinei mokesčių inspekcijai tokia teisė yra suteikta, todėl šiuo atveju sutiktina su apeliantės argumentais, jog ji pagal minėtas teisės normas nėra AIS duomenų gavėja, išskyrus atlikti elektroninių aukcionų organizavimo ir jų vykdymo funkcijas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis antstolio nurodyta kasacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 ir daryti išvadą, kad pareiškėjai VĮ Turto bankas informacija per AIS sistemą turėjo būti žinoma ir prieinama.

40. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

41. Apeliantė nurodo, kad notarės N. J. Vilniaus miesto 42-jame notarų biure antstolės R. M. 2016 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. S-8130 nebuvo gautas.

42. Teismas šios nutarties 40 punkte nurodė, jog pranešimas notarui apie skolininko mirtį taip pat laikytinas tinkamu pareiškimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus skolininkei O. V. Ž., antstolė R. M. 2016 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. S-8130 apie tai informavo išieškotoją UAB „Jonavos paslaugos“ ir Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarę G. P., nurodydama, kad mirusiosios vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.63 straipsniu, išviešino informaciją apie vykdytus iš skolininkės išieškojimus. Taigi, apeliantės skunde nurodytas antstolės raštas buvo siųstas notarei G. P., kurios žinioje buvo paveldėjimo byla ir kuriai buvo pateiktas pareiškimas dėl palikimo atsisakymo. Tuo tarpu apeliantė apie antstolės raštą užklausė Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarę, kuri apeliantei išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, todėl akivaizdu, jog ji negalėjo gauti antstolės R. M. 2016 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. S-8130. Taigi apeliantės argumentai, kad notarei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą nebuvo pateikta informacija apie skolininkės mirtį, yra nepagrįsti ir atmestini.

43. Apeliantės teigimu Turto arešto aktų registre palikėjos vardu nėra įregistruotų antstolio N. A. areštų. Byloje esantis Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 22 d. yra įregistruotas antstolės R. M. turto areštas vykdomosiose bylose Nr. 0064/16/01569, 0064/11/00940, 0064/12/01123, kreditoriaus UAB „Jonavos paslaugos“ reikalavimams užtikrinti ir areštuotas skolininkei O. V. Ž. priklausantis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas – 7034 Eur, turto arešto pagrindai: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. teismo įsakymas Nr. eL2-22624-807/2016, Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. vykdomasis raštas Nr. 2-41-722/2011 ir 2012 m. gegužės 25 d. vykdomasis raštas Nr. 2-284-217/2012.

44. Pažymėtina, kad plėtodamas šiuo klausimu teismų praktiką kasacinis teismas vienoje iš bylų tinkamu reikalavimų pareiškimu pripažino ir tokį atvejį, kai esant keliems palikėjo kreditoriams vieno iš jų atžvilgiu nebuvo priimtas atskiras turto arešto aktas, tačiau registre buvo nurodytas turto arešto mastas tokia apimtimi, kuri leido palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei) suvokti palikėjo kreditorių reikalavimų dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019).

45. Nagrinėjamu atveju nors ir ne antstolis N. A. išviešino turto arešto aktą, nes po skolininko mirties išieškojimus vykdė antstolė R. M., tačiau, vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, Turto arešto aktų registre buvo išviešinta informacija apie antstolės R. M. vykdytose vykdomosiose bylose taikytus areštus. Darytina išvada, kad 2016 m. lapkričio 22 d. turto arešto aktą įregistruojant Turto arešto aktų registre toks tikslas buvo pasiektas, nes tokiu būdu mirusios skolininkės įpėdiniui (valstybei) tapo žinoma apie palikėjai pareikštų reikalavimų sumą ir palikėjos kreditorių UAB „Jonavos paslaugos“. Tai reiškia, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje kreditorei nustatytas 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pranešti apie turimą reikalavimą palikimą priėmusiai paveldėtojai nepraleistas. Dėl šios priežasties yra pagrindas konstatuoti, kad mirusi skolininkė O. V. Ž. antstolio N. A. skundžiamais patvarkymais vykdomosiose bylose Nr. 0165/19/01962, Nr. 0165/19/04639 ir0165/19/02449 galėjo būti vykdymo procese pakeista į jos teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Turto banko.

46. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

47. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui paneigti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

48. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas