Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos VĮ Turto bankas skundą antstoliui A. L. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas.

Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą ir atsakomybę už palikėjo skolas, kai palikimas pereina valstybei, aiškinimo ir taikymo klausimai.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio A. L. kontoroje užvestos šios vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2013 m. spalio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-8727-459/2013 dėl 307,84 Lt skolos, procesinių palūkanų ir 14 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko M. B. 3 eilės išieškotojai UAB „Šiaulių vandenys“; Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-8365-841/2014 dėl 218,67 Lt skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko M. B. 3 eilės išieškotojai UAB „Šiaulių vandenys. Po M. B. mirties 2016 m. lapkričio 21 d. palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas per CK 5.63 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, nes vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo areštuotas mirusiam skolininkui priklausęs turtas.CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nurodytoje teisės normoje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be visa kita), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Nors CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Nagrinėjamu atveju skolininkas vykdymo procese M. B. mirė (duomenys neskelbtini), tai yra laikoma palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuojamas CK 5.63 str. įtvirtintas 3 mėnesių terminas reikalavimams pareikšti. Atsižvelgiant į tai, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2015 m. rugsėjo 25 d. Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad nuo 2013 m. gruodžio 5 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikė skolininko M. B. turto areštą, nurodant, kad kreditorius, kurio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuojamas turtas, yra UAB „Šiaulių vandenys“ (Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini)), taigi, areštas taikytas kitoje antstolio A. L. vykdomoje vykdomojoje. Sutiktina su antstolio argumentu, kad skolininko turto areštas išieškotojo UAB „Šiaulių vandenys“ naudai buvo išviešintas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl antstoliui nėra tikslinga iš naujo atlikti tuos pačius su nekilnojamojo turto areštu susijusius veiksmus to paties kreditoriaus naudai, taip didinant skolininkui vykdymo išlaidas.Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad ta aplinkybė, jog antstolis A. L. 2014 m. lapkričio 19 d. patvarkymu t.y. dar iki skolininko mirties, informavo apie skolininko areštuotas turtines teises valstybės instituciją, nepatvirtina CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimo įvykdymo, todėl šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčija fakto, kad per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos po skolininko mirties tapo žinoma apie vykdomą išieškojimą iš skolininko išieškotojos UAB „Šiaulių vandenys“ naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja ginčija tai, kad jai nebuvo žinoma apie palikėjo kreditorės reikalavimą kitoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas kreditoriaus naudai, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja neginčija fakto, kad jai per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos po skolininko mirties tapo žinoma apie vykdomą išieškojimą iš skolininko išieškotojos UAB „Šiaulių vandenys“ naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)\. Atsižvelgiant į tai, jog viešame registre buvo išviešintas palikėjo turto areštas iki palikėjo mirties vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ta pati išieškotoja kaip ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įpėdinei (valstybei) per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditorę UAB „Šiaulių vandenys“, t. y. vertintina, jog ne vykdomųjų bylų skaičius apsprendžia kreditoriaus išviešinimo faktą. Užvestų vykdomųjų bylų skaičius reikšmingas išieškojimo dydžiui, dėl kurio nėra ginčo šioje byloje, todėl spręstina, kad kreditorė UAB „Šiaulių vandenys“ tinkamai pareiškė reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.Pažymėtina, kad tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą, bylos Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi, teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą. Šioje nagrinėjamoje byloje ir pareiškėjos cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, skiriasi faktinės bylos aplinkybės. Pareiškėjos nurodytoje Lietuvos Aukščiausioje teismo byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl to, kad išviešintu turto areštu aktu įpėdinė valstybė buvo informuota tik dėl konkrečios kreditorės atitinkamo dydžio reikalavimo, t. y. vykdomosiose bylose buvo skirtingi išieškotojai (kreditoriai). Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėta kasacinio teismo nutartimi šioje byloje galima remtis ne fakto, bet teisės taikymo aspektu.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.