Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2VP-833-336/2016 pagal pareiškėjo antstolio A. Š. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė ,,Lytagra“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino antstolio prašymą vykdymo procese pakeisti mirusį skolininką jo teisių perėmėja, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas atskirajame skunde kelia materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką (CK 5.63 str.), aiškinimo ir taikymo klausimus, teigdamas, kad teismas nepagrįstai tenkino antstolio prašymą, kadangi turto areštas jame nurodant konkretų išieškotoją turėjo būti išviešintas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo palikimo atsiradimo dienos.

Vykdomosios bylos Nr.0110/12/08259/1 duomenimis nustatyta, kad 2006 07 11 vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. R. išieškotojos UAB ,,Lytagra“ antstolio kontoroje gautas 2009 04 07. 2012 12 19 turto arešto aktu antstolis areštavo skolininko R. R. nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad šiuo aktu areštuotas turtas ir išieškotojos UAB ,,Lytagra“ naudai, kadangi, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, šiame akte išieškotoja UAB ,,Lytagra“ nėra nurodyta (vyk. b. l. 9-10). Skolininkas R. R. vykdymo procese mirė ((duomenys neskelbtini)), todėl CK 5.63 str. 1 d. numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2015 07 19 (CK 1.119 str. 2 d.). Laikytinas pagrįstu skundo argumentas, kad pagal CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, turto arešto akto išviešinimas viešame registre nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo skolininko palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 2013 10 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, konstatavo, kad yra objektyvi būtinybė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai) keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Todėl nors apeliantui priimant palikimą jau buvo išviešintas turto arešto aktas ir buvo žinoma apie skolų išieškojimą ne vieno kreditoriaus naudai, tačiau pagal naujai formuojamą kasacinio teismo praktiką, ši aplinkybė esant praleistam CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui kreditorių reikalavimams pareikšti, negali sudaryti pagrindo pripažinti kreditorių tinkamai realizavus savo teisę išieškoti skolą iš palikėjos turto. Taip pat sutiktina su apeliantu, kad, sprendžiant dėl įpėdinio informavimo tinkamumo apie palikėjo kreditorius, yra svarbu nustatyti, ar išviešintame turto arešto akte nurodytas konkretus išieškotojas, kurio naudai vykdomas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Byloje nėra jokių duomenų, kad per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjo turto areštas kreditorės UAB „Lytagra“ 2 546,26 Eur reikalavimo įvykdymui užtikrinti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorė UAB „Lytagra“ kitokiu būdu (CK 5.63 str. 1 d., 5.66 str. 1 d.) būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorę UAB „Lytagra“ ir jos 2 546,26 Eur reikalavimą.

Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, todėl, pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nesant materialinio pagrindo, nepagrįstai vykdymo procese skolininkę pakeitė jos teisių perėmėja (CPK 338 str., 329 str. 1d., 330 str.). Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kurią, remiantis atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – antstolio prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/08259/1 atmeta (CPK 337 str. 1 d. 2 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio A. Š. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/08259/1 atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.