- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-22
- Bylos Nr.
- 2S-1544-221/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto banko, akcinė bendrovė „Panevėžio energija“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. Š. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Panevėžio energija“, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė skolininkę L. O. S. vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/02131/1 pakeisti Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.
Pareiškėjas nurodė, kad antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/12/02131/1 pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-0268-188 dėl 1 129,82 Eur skolos ir 13,03 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės L. O. S. išieškotojai AB „Panevėžio energija“. Skolininkė L. O. S. mirė (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. O-2505 išduotas 2015 m. liepos 8 d.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi patenkino pareiškimą: pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/02131/1 skolininkę L. O. S., mirusią (duomenys neskelbtini), jos teisių perėmėja vykdymo procese – Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.
Teismas nustatė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-0268-188/2005 iš skolininkės L. O. S. priteista 3 400,77 Lt skolos, 279,25 Lt delspinigių, 110,4 Lt žyminio mokesčio, 110,61 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų AB „Panevėžio energija“. Antstolė, tenkindama išieškotojo AB „Panevėžio energija“ reikalavimus, areštavo skolininkei L. O. S. nuosavybės teise priklausantį butą ir ūkinio pastato dalį, esančius (duomenys neskelbtini). L. O. S. mirė (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 8 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu L. O. S. priklausęs butas su priklausiniais paveldėjimo teise perėjo valstybei. Atsižvelgęs į tai, kad antstolė, vykdydama vykdomąjį dokumentą Nr. 2-0268-188, dar prieš skolininkės L. O. S. mirtį areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausiusį butą ir ūkinio pastato dalį, šis faktas buvo išviešintas Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke, laikė, kad antstolės taikytas areštas yra tinkamas pranešimas apie kreditorinius reikalavimus L. O. S. įpėdiniams. Dėl to skolininkę L. O. S. vykdymo procese pakeitė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį ir pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad byloje nėra įrodymų, jog po skolininkės L. O. S. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas (ar išieškotojas) informavo palikimo vietos atsiradimo notarą apie Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 7 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. 2-0268-188 pagrindu vykdomą išieškojimą AB „Panevėžio energija“ naudai. Pats išieškotojas dėl skolos, susidariusios iki skolininkės L. O. S. mirties, nesikreipė į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per tris mėnesius po skolininkės mirties, vėliau teismo neprašė atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui mirusiojo įpėdiniui pareikšti. Mirusiajai L. O. S. priklausęs nekilnojamasis turtas nėra pareiškėjo areštuotas vykdant šį išieškojimą. Turto arešto aktų registro duomenimis, mirusiajai priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo areštuotas vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 3945 pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-181-01 (turto arešto mastas – 2 316,96 Eur, vidutinė valstybei perėjusio mirusiajai priklausiusio turto rinkos vertė – 2 244,8 Eur), o ne vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/02131/1, kaip nurodo pareiškėjas. Valstybė, priimdama palikimą, neturėjo informacijos apie kitus pareiškėjo vykdomus išieškojimus, o atsižvelgiant į valstybės paveldėto turto vertę, po šio turto realizavimo gali neužtekti lėšų net laiku išviešintam kreditoriniam reikalavimui padengti. Pareiškėjas neprašė pratęsti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nenurodė minėto termino praleidimo priežasčių, be to, jau yra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, per kurį buvo galima reikšti prašymą teismui dėl šio praleisto termino atnaujinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl skolininkės L. O. S. pakeitimo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/02131/1, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio A. Š. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/12/02131/1 pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-0268-188 dėl 3 400,77 Lt (984,93 Eur) skolos, 279,25 Lt (80,88 Eur) delspinigių, 110,4 Lt (31,97 Eur) žyminio mokesčio, 110,61 Lt (32,03 Eur) išieškojimo iš skolininkės L. O. S. išieškotojai AB „Panevėžio energija“. Skolininkė L. O. S. mirė (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 8 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. O-2505, kurio pagrindu L. O. S. turtas (butas Nr. 6 ir 12/100 dalių ūkinio pastato, esačių (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo teise perėjo valstybei. Antstolis A. Š., vadovaudamasis CPK 596 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą su pareiškimu vykdymo procese pakeisti skolininkę L. O. S. jos palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį antstolio pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad, vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. 2-0268-188, dar prieš skolininkės L. O. S. mirtį buvo areštuotas skolininkei nuosavybės teise priklausęs butas ir ūkinio pastato dalis, šis faktas buvo išviešintas Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke, todėl L. O. S. įpėdiniams buvo tinkamai pranešta apie kreditorinius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apylinkės teismo argumentais.
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nurodytoje teisės normoje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
Žemesnės instancijos teismas
CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinis teismas, plėtodamas kasacinio teismo praktiką, išaiškino, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).
Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad skolininkė L. O. S. mirė (duomenys neskelbtini). Patikrinus Turto arešto aktų registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad 2004 m. birželio 28 d. buvo įregistruotas skolininkei L. O. S. priklausančių buto Nr. 6 ir dalies ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), areštas (turto arešto aktas Nr. 1404001157), nurodant, kad asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomas turto areštas, yra AB „Panevėžio energija“, turto arešto pagrindai – Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 11 d. vykdomasis raštas Nr. 2-181-01, turto arešto mastas – 8 000 Lt (2 316,96 Eur), prie kitos informacijos nurodant vykdomosios bylos Nr. 3945. Taigi nurodytu turto arešto aktu Turto arešto aktų registre buvo išviešintas palikėjos L. O. S. turto areštas. Pirmosios instancijos teismas netikrino šios Turto arešto aktų registre esančios informacijos, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų apie tai, kad skolininkei priklausiusiam turtui buvo taikytas areštas (nenurodant konkrečių duomenų apie kreditorių, turto arešto pagrindus, mastą), nepagrįstai sprendė, kad įpėdinė buvo tinkamai informuota apie palikėjos prievoles.
Kaip minėta, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, yra nustatytas tam, jog būtų užtikrinama, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir jų reikalavimai; tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, jokių nurodyto termino išimčių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju turto arešto aktą Nr. 1404001157 įregistruojant Turto arešto aktų registre toks tikslas nebuvo pasiektas, nes tokiu būdu buvo pareikštas tik kreditorės AB „Panevėžio energija“ 8 000 Lt (2 316,96 Eur) reikalavimas, kurio išieškojimas vykdomas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 11 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-181-01 pagrindu vykdomojoje byloje Nr. 3945, t. y. įpėdinė valstybė buvo informuota tik dėl šio kreditorės AB „Panevėžio energija“ atitinkamo dydžio reikalavimo, kurio išieškojimas vykdomas konkrečioje vykdomojoje byloje.
Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjos turto areštas kreditorės UAB „Panevėžio energija“ 1 129,82 Eur reikalavimo, kurio išieškojimas vykdomas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 7 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-0268-188 pagrindu vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/02131/1, įvykdymui užtikrinti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorė UAB „Panevėžio energija“ kitokiu būdu būtų pareiškusi minėtą konkretų reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorės UAB „Panevėžio energija“ 1 129,82 Eur reikalavimą, kurio išieškojimas vykdomas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 7 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-0268-188 pagrindu vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/02131/1.
Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, kasacinio teismo praktiką, todėl, pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nesant materialinio pagrindo, nepagrįstai vykdymo procese skolininkę pakeitė jos teisių perėmėja (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl ji panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolio pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/02131/1 atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atmesti pareiškėjo antstolio A. Š. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/02131/1.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.