Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės E. M. atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės E. M. prašymą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Akmenės vandenys“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė E. M. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti vykdymo procese mirusią skolininkę Ž. V. jos teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika. Nurodė, kad antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-11-29 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 665,88 Eur skolos, 5 % metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės Ž. V. išieškotojui UAB „Akmenės vandenys“. Vykdymo eigoje gauta informacija apie skolininkės mirtį (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis Ž. V. palikimą 2015-12-03 priėmė Lietuvos Respublika.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė išieškoti iš skolininkės Ž. V. 660,96 Eur skolą, 4,92 Eur žyminį mokestį kreditorės UAB „Akmenės vandenys“ naudai, taip pat išieškoti iš skolininkės Ž. V. 0,48 Eur pašto išlaidų valstybei. Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymo pagrindu antstolės E. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 665,88 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės Ž. V. išieškotojui UAB „Akmenės vandenys“. Skolininkė Ž. V. mirė (duomenys neskelbtini). Antstolė E. M., sužinojusi apie skolininkės mirtį, 2014 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo perėjimo valstybei. Iš Testamentų registro duomenų matyti, kad palikimą po Ž. V. mirties 2015 m. gruodžio 3 d. priėmė Lietuvos Respublika. Išduotame palikimo perėjimo valstybei liudijime nurodyta, kad palikimą sudaro butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2006 m. balandžio 27 d. antstolės E. M. areštuotas. Antstolė E. M. 2006 m. balandžio 27 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikė skolininkės turto areštą, nurodė, kad asmenys, kurių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuojamas turtas, yra Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir UAB „Akmenės energija“, turto arešto mastas 446,63 Eur (Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruojant viešame registre buvo viešai pareikšti tik kreditorių Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir UAB „Akmenės energija“ 446,63 Eur reikalavimai, vertino, kad įpėdinė valstybė buvo informuota tik dėl šių kreditorių atitinkamo dydžio reikalavimo.

Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Taigi nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Dėl to kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Nagrinėjamai bylai aktuali yra kasacinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Taigi, valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kadangi valstybė visais atvejais atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), papildoma apsauga priimant palikimą pagal apyrašą nereikalinga.

CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė - teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjos turto areštas kreditorės UAB „Akmenės vandenys“ 665,88 Eur reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, kad kreditorė UAB „Akmenės vandenys“ kitokiu būdu būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Vien ta aplinkybė, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko kitų išieškotojų nei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naudai, nėra pakankama pakeisti skolininką jo turtą priėmusiu įpėdiniu. Byloje nėra įrodymų, kad po skolininkės mirties antstolė ar išieškotojas per tris mėnesius informavo palikimo vietos atsiradimo notarą apie vykdomojo dokumento pagrindu vykdomą išieškojimą UAB „Akmenės vandenys“ naudai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstu laiko suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas argumentą, kad arešto aktų turtui nesurašymas taupant skolininko lėšas būtų buvęs pagrįstas tuo atveju, jei išieškojimas ir dabar būtų vykdomas iš pačios skolininkės, tačiau skolininkei mirus tiek teisės aktai, tiek teismų praktika įpareigoja kreditorius informuoti apie tai, kokius skolinius įsipareigojimus perims palikimą priėmęs įpėdinis, todėl nepakanka tiesiog nurodyti, kad vykdomas išieškojimas. Kiekvienas kreditorius ar vykdomąją bylą vykdantis antstolis turi pareigą informuoti įpėdinį apie vykdomą išieškojimą ne abstrakčiai, o tiksliai ir aiškiai.

Antstolė E. M., būdama susipažinusi su kasacinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 (atskirajame skunde cituoja šią nutartį), žinodama, kad kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, teismui neteikė prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolės E. M. prašymą dėl mirusios skolininkės Ž. V. pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jos teisių perėmėja valstybe atmetė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.