Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės E. M. atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės E. M. prašymą suinteresuotiems asmenims UAB „Akmenės vandenys“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, VĮ „Turto bankas“ dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė E. M. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti vykdymo procese mirusią skolininkę Ž. V. jos teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika. Nurodė, kad antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-430-672/2012 dėl 234,78 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės Ž. V. išieškotojos UAB „Akmenės vandenys“ naudai. Skolininkė mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis skolininkės palikimą 2015-12-03 priėmė Lietuvos Respublika.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi panaikino Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį, antstolės E. M. prašymą pakeisti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo procese mirusią skolininkę Ž. V. jos teisių perėmėja valstybe, atmetė.

Teismas vertino, nors pareiškėja nurodo, kad skolininkei priklausęs nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) – areštuotas nuo 2006 m. balandžio 27 d. iki dabar, todėl įpėdiniui buvo prieinama informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir vykdomus priverstinius vykdymo veiksmus skolininkės atžvilgiu, tačiau minėtas skolininkei priklausęs turtas buvo areštuotas kitoje vykdomojoje byloje, o ne vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškojimas vykdomas UAB „Akmenės vandenys“ naudai. Vien ta aplinkybė, kad antstolis vykdo išieškojimą iš to paties skolininko, nėra pakankama pakeisti skolininką jo turtą priėmusiu įpėdiniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu antstolė E. M. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pagal šiuo metu galiojančią suformuotą teismų praktiką yra laikomasi tos pozicijos, kad vykdant išieškojimą iš to paties skolininko skirtingų išieškotojų naudai, skolininko turto arešto aktas yra surašomas vienoje kurioje nors jo atžvilgiu užvestoje vykdomojoje byloje ir išviešinamas viešame registre. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtinti įkainiai už vykdymo veiksmų atlikimą. Šios instrukcijos 3 lentelėje įtvirtintas įkainis už Turto arešto akto surašymą - 24 eurai už vieną darbo valandą. Skolininkės Ž. V. atžvilgiu užvestos 28 vykdomosios bylos. Jei laikytis teismo pozicijos, kad turto arešto aktas privalėjo būti surašytas kiekvienoje skolininkės atžvilgiu užvestoje vykdomojoje byloje, tai, sutinkamai su Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintais įkainiais, vien skolininkės turto arešto akių surašymas mažiausiai skolininkei būtų kainavęs 672 Eur. (28 x 24 = 672 Eur). Toks antstolės veikimas akivaizdžiai būtų neracionalus, neekonomiškas, perteklinis ir net nelogiškas, nes tokios vykdymo sąnaudos būtų neproporcingos siekiamam tikslui įgyvendinti, ir nepagrįstai didintų skolininkui vykdymo išlaidas.

Aplinkybė, kad skolininkės turto areštas buvo išviešintas dar iki skolininkės mirties dienos, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog antstolei areštavus skolininkės turtą, kreditoriaus reikalavimas buvo įgyvendintas ir buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, - sudarytos visos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolas, ir, įpėdiniui pageidaujant, gauti iš areštą įregistravusio antstolio visą apsisprendimui dėl palikimo priėmimo reikalingą papildomą informaciją.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktu atsiliepimu prašo atmesti antstolės atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Arešto aktų turtui nesurašymas taupant skolininko lėšas būtų buvęs pagrįstas tuo atveju, jei išieškojimas ir dabar būtų vykdomas iš pačios skolininkės, tačiau skolininkei mirus tiek teisės aktai, tiek teismų praktika įpareigoja kreditorius informuoti apie tai, kokius skolinius įsipareigojimus perims palikimą priėmęs įpėdinis, todėl mano, kad nepakanka tiesiog nurodyti, kad vykdomas išieškojimas.

Palikėjai Ž. V. priklausęs nekilnojamasis turtas nebuvo pareiškėjos areštuotas vykdant ši išieškojimą.

Buvo praleistas trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, antstolė ar kreditorius kreipdamiesi į teismą su prašymu pratęsti tokį terminą, privalėjo nurodyti termino praleidimo priežastis, kad teismas galėtų įvertinti tų priežasčių svarbą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-430-672/2012 dėl 220,30 Eur skolos ir žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės Ž. V. išieškotojos UAB „Akmenės vandenys“ naudai. Skolininkė Ž. V. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė valstybė. Ž. V. priklausiusį turtą (butą (duomenys neskelbtini)) 2016 m. sausio 5 d. Nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. TP1-185/432061 perėmė VĮ „Turto bankas“ ir įregistravo patikėjimo teisę į minėtą turtą. Skolininkei priklausęs nekilnojamasis turtas (butas, esantis (duomenys neskelbtini)) buvo areštuotas nuo 2006 m. balandžio 27 d. Antstolė E. M. nurodo, kad valstybei, kaip skolininkės įpėdinei, buvo prieinama informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir vykdomus priverstinius vykdymo veiksmus skolininkės atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skolininkės turtas buvo areštuotas kitoje vykdomojoje byloje, o ne vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškojimas vykdomas UAB „Akmenės vandenys“ naudai.

Nagrinėjamai bylai aktuali yra kasacinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, su kuria, atsižvelgiat į atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, yra susipažinusios abi bylos šalys. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.

Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Taigi, valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kadangi valstybė visais atvejais atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), papildoma apsauga priimant palikimą pagal apyrašą nereikalinga.

CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė - teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien ta aplinkybė, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko kitų išieškotojų nei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naudai, nėra pakankama pakeisti skolininką jo turtą priėmusiu įpėdiniu. Byloje nėra įrodymų, kad po skolininkės mirties antstolė ar išieškotojas per tris mėnesius informavo palikimo vietos atsiradimo notarą vykdomojo dokumento pagrindu vykdomą išieškojimą UAB „Akmenės vandenys“ naudai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstu laiko suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas argumentą, kad arešto aktų turtui nesurašymas taupant skolininko lėšas būtų buvęs pagrįstas tuo atveju, jei išieškojimas ir dabar būtų vykdomas iš pačios skolininkės, tačiau skolininkei mirus tiek teisės aktai, tiek teismų praktika įpareigoja kreditorius informuoti apie tai, kokius skolinius įsipareigojimus perims palikimą priėmęs įpėdinis, todėl nepakanka tiesiog nurodyti, kad vykdomas išieškojimas. Kiekvienas kreditorius ar vykdomąją bylą vykdantis antstolis turi pareigą informuoti įpėdinį apie vykdomą išieškojimą ne abstrakčiai, o tiksliai ir aiškiai.

Antstolė E. M., būdama susipažinusi su kasacinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 (atskirajame skunde cituoja šią nutartį), žinodama, kad kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, teismui neteikė prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolės E. M. prašymą dėl mirusios skolininkės Ž. V. pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/01986 jos teisių perėmėja valstybe atmetė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.