Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-1052-910/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-02-02
Bylos Nr.: 2S-1052-910/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34763-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laima Ribokaitė
Pareiškėjas: Lietuvos Respublikos, atstovaujamo valstybės įmonės Turto banko

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-1052-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34763-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.5; 3.4.5.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolės B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamo valstybės įmonės Turto banko, skundą dėl antstolio veiksmų, kurioje suinteresuoti asmenys antstolė B. P., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Lietuvos Respublika, atstovaujamas VĮ Turto banko, 2017 m. rugsėjo 6 d. pateikė skundą dėl antstolės B. P. 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymo, kuriuo miręs skolininkas P. P. vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406 pakeistas į skolininką Lietuvos Respubliką.

2. Pareiškėjas nurodė, kad skolininkas P. P. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nei antstolė, nei išieškotojas reikalavimų CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepareiškė. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406 netaikė arešto ir jo nebuvo išviešinusi, tai reiškia, kad praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti.

3. Antstolė B. P. 2017 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir skundą perdavė nagrinėti teismui. Antstolė nurodė, kad vykdė išieškojimą iš skolininko P. P. trisdešimtyje vykdomųjų bylų. Skolininkui mirus, antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, nutraukė vykdomąsias bylas, išskyrus bylą Nr. 0171/13/00406. Valstybė už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, o išieškotojo interesas atgauti skolą vykdomojoje byloje turi prioritetą prieš formalų CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto ribojimo taikymą. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Antstolių informacinėje sistemoje išviešinta informacija apie visas mirusiojo P. P. atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, tarp jų – ir apie vykdomąją bylą Nr. 0171/13/00406. Be to, nuo skolininko mirties momento Piniginių lėšų apribojimo informacinėje sistemoje matomas skolininko sąskaitai taikomas areštas vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406. Tiek Antstolių informacinė sistema, tiek Piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema priklauso valstybei, o tai, antstolės nuomone, patvirtina, kad pareiškėjas Lietuvos Respublika apie vykdomąją bylą Nr. 0171/13/00406 žinojo ar turėjo sužinoti per CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą, taigi reikalavimai vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406 valstybei buvo tinkamai išviešinti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka bei terminais. Skolininko turto areštas buvo taikytas kitose vykdomosiose bylose, o kai skolininkas turi kelias vykdomąsias bylas, jos apjungiamos ir tik vienoje iš jų taikomas areštas, nes vykdomosios bylos vykdomos kartu. Taip užtikrinamas vykdymo proceso ekonomiškumo principas – jeigu areštai būtų taikomi kiekvienoje byloje, nepagrįstai augtų vykdymo išlaidos. Dėl to laikytina, jog skolininko turto areštas pritaikytas ir vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406.

4. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas vykdymo procese) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nustatytu terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino – panaikino antstolės 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą dėl šalies pakeitimo ir 2017 m. rugsėjo 7 d. patvarkymą dėl techninės klaidos ištaisymo, kuriais skolininkas P. P. vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406 pakeistas į skolininką Lietuvos Respubliką. Teismas nurodė, kad:

6. Antstolė B. P. vykdo Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-808-743/2012 2012 m. gruodžio 10 d. išduotą teismo įsakymą dėl 1643,33 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 7 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko P. P. išieškotojui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (v. b. l. 2, 3).

7. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, skolininkas P. P. mirė (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 76). Antstolė B. P. vykdė išieškojimą iš skolininko P. P. trisdešimtyje vykdomųjų bylų, iš jų dvidešimt devyniose bylose vykdomieji dokumentai yra dėl administracinių baudų išieškojimo. Dėl to antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, nutraukė vykdomąsias bylas, išskyrus bylą Nr. 0171/13/00406 (v. b. l. 43-45). Vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406 neišieškota skola yra 477,97 Eur, 111,88 Eur palūkanos, taip pat 1295,04 Eur vykdymo išlaidos visose trisdešimtyje vykdomųjų bylų (v. b. l. 43-45).

8. Testamentų registro duomenimis, 2016 m. rugsėjo 29 d. įregistruotas P. P. palikimo priėmimo faktas – jo palikimą priėmė Lietuvos Respublika, pateikusi pareiškimą Lazdijų rajono 1-ajam notarų biurui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, P. P. nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai pagal 2017 m. kovo 13 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą (v. b. l. 34-36).

9. Antstolė B. P. 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu dėl šalies pakeitimo ir 2017 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu dėl techninės klaidos ištaisymo skolininką P. P. pakeitė į skolininką Lietuvos Respubliką vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406 (v. b. l. 41-42, 53).

10. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju antstolė B. P., kaip valstybės įgaliotas subjektas vykdomiesiems dokumentams vykdyti, turėjo pareigą periodiškai tikrinti Gyventojų registro tarnybos duomenimis ir žinoti, kad skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), bei atitinkamai nedelsdama pranešti apie tai išieškotojui, jog šis per įstatyme nustatytą terminą pareikštų savo reikalavimus, arba pati pranešti palikimo atsiradimo vietos notarui apie reikalavimus vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406. Byloje nustatyta, kad antstolė šių veiksmų, susijusių su pareiga imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis), neįvykdė.

11. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinta, kad, nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jeigu terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

12. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką, nurodė, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

13. Iš vykdomosios bylos Nr. 0171/13/00406 medžiagos nustatyta, kad antstolė B. P. 2010 m. birželio 23 d., 2010 m. liepos 22 d., 2010 m. lapkričio 4 d., 2012 m. birželio 14 d. ir 2012 m. rugsėjo 18 d. turto arešto aktais, priimtais kitose vykdomosiose bylose, areštavo skolininko P. P. turtą (v. b. l. 11-14). Turto arešto aktų registro duomenimis viešame registre 2010 m. birželio 28 d., 2010 m. liepos 23 d., 2010 m. lapkričio 4 d., 2012 m. birželio 18 d. ir 2012 m. rugsėjo 18 d. buvo įregistruoti skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonės areštai, nurodant, kad turto arešto aktų pagrindai – 2010 m. kovo 9 d. Vilniaus apsk. VPK KPV nutarimas, 2010 m. birželio 23 d. Vilniaus apsk. VPK KPV nutarimas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. išduotas vykdomasis dokumentas, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. vasario 9 d. išduotas vykdomasis dokumentas ir 2012 m. sausio 27 d. Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 2 PK nutarimas (v. b. l. 11-14). Taigi nurodytais turto areštų aktais Turto arešto aktų registre buvo išviešintas palikėjo turto areštas, taikytas ne vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406, o kitose vykdomosiose bylose. Nurodytus turto arešto aktus įregistruojant Turto arešto aktų registre, visa apimtimi nebuvo pasiektas tikslas išviešinti kreditorinius reikalavimus vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406, nes šiais areštais buvo pareikšti tik kitų kreditorių reikalavimai pagal vykdomuosius dokumentus, kurie buvo vykdomi kitose vykdomosiose bylose.

14. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjo turto areštas kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimo pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, kuris vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406, įvykdymui užtikrinti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad išieškotojas ar antstolė palikimo atsiradimo vietos notarui butų pareiškę reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Vien ta aplinkybė, kad antstolė vykdo išieškojimą iš to paties skolininko skirtingose vykdomosiose bylose, nėra pakankama pakeisti skolininką jo turtą priėmusiu įpėdiniu. Arešto aktų turtui nesurašymas, taupant skolininko lėšas, būtų buvęs pagrįstas tuo atveju, jeigu išieškojimas ir dabar būtų vykdomas iš skolininko P. P., tačiau, skolininkui mirus, tiek teisės aktai, tiek teismų praktika įpareigoja kreditorius informuoti apie tai, kokius skolinius įsipareigojimus perims palikimą priėmęs įpėdinis. Be to, turto areštai, priimti kitose vykdomosiose bylose, įregistruoti dar 2010 m. birželio 28 d., 2010 m. liepos 23 d., 2010 m. lapkričio 4 d., 2012 m. birželio 18 d. ir 2012 m. rugsėjo 18 d., tuo tarpu Lazdijų rajono apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-808-743/2012, kuris vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406, priimtas tik 2012 m. gruodžio 10 d. (v. b. l. 2).

15. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad skolininko pinginių lėšų areštas, taikytas vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406, buvo išviešintas Turto arešto registre, kuris yra prieinamas viešai visiems asmenims (Turto arešto aktų registro įstatymo 5, 6 straipsniai). Antstolės nurodytos aplinkybės, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje (PLAIS) matomas skolininko sąskaitai taikytas areštas vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406, o Antstolių informacinėje sistemoje (AIS) išviešinta informacija apie P. P. atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0171/13/00406, nėra pakankamos konstatuoti, jog valstybei per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą buvo pranešta apie reikalavimus vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406, nes kiekvienas kreditorius ar vykdomąją bylą vykdantis antstolis turi pareigą informuoti įpėdinį apie vykdomą išieškojimą ne abstrakčiai, o tiksliai ir aiškiai. Pažymėtina, kad nei Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS), nei Antstolių informacinė sistema (AIS) nėra valstybės registrai. Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos tikslas – centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų. Antstolių informacinės sistemos tikslai yra rinkti ir centralizuotai elektroniniu būdu tvarkyti duomenis, kurių reikia antstoliams jų teisės aktų pavestoms funkcijoms vykdyti, užtikrinti elektroninės vykdomosios bylos veikimą, elektroninių varžytynių veikimą ir pan. (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 5 punktas). Nei galiojantis teisinis reguliavimas, nei teismų praktika nėra įtvirtinę, kad informacija Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje ar Antstolių informacinėje sistemoje gali būti laikoma pagrindu konstatuoti, jog buvo įvykdyta kreditoriaus pareiga, įtvirtinta CK 5.63 straipsnyje.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad mirusio skolininko įpėdiniui Lietuvos Respublikai per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimus pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-808-743/2012 2012-12-10 išduotą teismo įsakymą, kuris vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406. Dėl to pareiškėjo prašymas panaikinti antstolės patvarkymą dėl skolininko pakeitimo yra pagrįstas, todėl skundas tenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

17. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo anstolė B. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, skundą dėl anstolės 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymo Nr. S-121489 vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406 atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką yra tik vienas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, per kurį palikėjo kreditoriai gali pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, tikslas – suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Tuo tarpu valstybė nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių, nepriklausomai nuo to, valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Akivaizdu, kad tuo atveju, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, CK 5.63 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino, per kurį sužinomi mirusio asmens kreditoriai ir pareigos bei nusprendžiama, turtą paveldėti ar ne, tikslo nelieka, o atsiranda kitas tikslas – paveldėti mirusio skolininko turtą, kad iš jo būtų tenkinami mirusio skolininko kreditorių reikalavimai. Taigi, kai turtą paveldi valstybė, visų pirma ginamas ne valstybės interesas, o mirusio skolininko kreditorių interesai atgauti skolas.

17.2. CK 5.63 straipsnyje numatytas ribojimas, kaip ir bet kuri kita teisės taisyklė, nėra savitikslis, t. y. turi būti taikomas ne dėl to, kad tiesiog egzistuoja, o atsižvelgiant į tai, yra tikslas jį taikyti ar ne. Dėl to beatodairiškas trijų mėnesių termino, per kurį gali būti išviešinamos palikėjo skolos palikimą priėmusiai valstybei, taikymas, nesant šio ribojimo tikslo, reiškia tik formalų CK 5.63 straipsnio taikymą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų pažeidimą bei nepagrįstą išieškotojo interesų atgauti skolą ribojimą, nesant tam jokios pagrįstos ar svarios priežasties.

17.3. Civilinėje teisėje nustatyti terminai apibrėžia subjektinių teisių atsiradimą ir pasibaigimą, taip užtikrinamas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010). Tačiau, jeigu kita šalis per ilgai negina savo teisių, tai teisinių santykių stabilumas yra svarbesnis už pažeistų teisių gynimą tik tais atvejais, kai teisių gynimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas. Todėl konkreti susiklosčiusių materialinių teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, kad pažeistų subjektinių teisių apsauga gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Šių kasacinio teismo išaiškinimų kontekste nagrinėjamu atveju pakartotinai pabrėžtina tai, jog mirusio skolininko turtą paveldi valstybė dėl to, kad iš jo būtų tenkinami mirusio skolininko kreditorių reikalavimai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad už palikėjo skolas valstybė atsako tik paveldėtu turtu, ji objektyviai niekada negali atsidurti blogesnėje tiek teisine, tiek ekonomine prasme padėtyje, jeigu palikėjo skolų suma viršytų paveldėto turto vertę. Dėl to, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė ir per CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą terminą neišviešintas kažkurio kreditoriaus reikalavimas pateikiamas dar iki tol, kol valstybės turtas nėra realizuotas ir gautos lėšos nepaskirstytos kitiems kreditoriams, nei valstybės, nei kitų subjektų teisės bei interesai nėra pažeidžiami, nes mirusio skolininko turtą valstybė privalo paveldėti dėl to, jog iš jo būtų tenkinami visų mirusio skolininko kreditorių reikalavimai, o valstybė už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju išieškotojo interesas atgauti skolą vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406 turi prioritetą prieš formalų CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto ribojimo taikymą. Šio ribojimo taikymas būtų pagrįstas tik tuo atveju, jeigu išieškotojas savo reikalavimą pareikštų jau po to, kai iš valstybės paveldėto ir parduoto turto gautos lėšos jau būtų paskirstytos, nes tuomet jas reikėtų grąžinti jas perskirstymui.

17.4. Skolininkui mirus, Gyventojų regisro tarnyboje atsiradęs įrašas apie jo mirtį jokiu būdu nereiškia, kad šis įrašas tampa iš karto žinomas kreditoriui ar anstoliui, nes joks pranešimas jiems nepateikiamas. Apie skolininko mirtį antstolis gali sužinoti tik atsitiktinai mechaniškai per Antstolių informacinę sistemą užklausdamas atskirai kiekvieno skolininko Gyventojų registro duomenų. Taigi antstolis, norėdamas spėti per CK 5.63 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą po skolininko mirties informuoti paveldėtoją apie palikėjo skolas, kiekvieną dieną mechaniškai turėtų teikti užklausas visose savo žinioje esančiose vykdomosiose bylose. Antstolė B. P. šiuo metu vykdo apie 34 000 vykdomųjų bylų. Akivaizdu, kad ji ar kiti antstoliai faktiškai neturi realios galimybės laiku užklausti Gyventojų registro duomenų apie atsitiktinio skolininko mirtį. Be to, mechaniškas kiekvieno skolininko duomenų užklausinėjimas kiekvieną dieną ne tik neatitiktų protingumo principo, bet ir šiurkščiai pažeistų vykdymo proceso ekonomiškumo principą, nes pagal Sprendimų vykdymo instrukciją kiekvienam skolininkui už vieną užklausą būtų skaičiuojama po 1,20 Eur per dieną. Išieškotojas apie skolininko mirtį taip pat obektyviai negali sužinoti laiku, juolab kad jis neturi tiesioginės prieigos prie Gyventojų registro duomenų. Dėl nurodytų priežasčių gana dažnai visų antstolių kontorose apie skolininko mirtį nesužinoma ne tik jo mirties dieną, bet net per CK 5.63 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą, dėl to šis terminas formaliai būna praleidžiamas. Taigi akivaizdu, kad šiuo metu valstybėje nėra funkcionalios sistemos ar mechanizmo, galinčio užtikrinti antstolio ir (ar) išieškotojo sužinojimą apie skolininko mirtį laiku, kad mirusio skolininko įpėdiniams būtų įmanoma pranešti apie kreditorinius reikalavimus per 3 mėnesius nuo skolininko mirties.

17.5. Valstybė turi prieigą prie Antstolių informacinės sistemos (AIS) ir Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) duomenų bazių, be to, mirusio skolininko turtą visų pirma paveldi dėl to, kad iš paveldėto turto būtų tenkinami išieškotojų reikalavimai. Valstybė, būdama sąžininga paveldėtoja ir dėdama visas įmanomas pastangas užtikrinti visų mirusio skolininko kreditorių interesus, pati gali patikrinti AIS ir PLAIS duomenis bei sužinoti apie skolininko atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas bei jose taikomus sąskaitų areštus, juolab kad tai padaryti valstybė objektyviai gali, tuo tarpu antstoliams bei išieškotojams dėl pirmiau nurodytų priežasčių neužtikrinta galimybė laiku sužinoti apie skolininko mirtį ir pranešti apie tai paveldėtojai valstybei. Esant tokiai situacijai, visiškai nepagrįstai ir neproporcingai tik antstoliams ir (ar) kreditoriams tektų atsakomybė už CK 5.63 straipsnyje nustatyto termino laikymąsi. Dėl įvardytų CK 5.63 straipsnio įgyvendinimo trūkumų, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, teisės turinio viršenybe prieš teisės formą, kreditorių interesų prioritetu skolininko mirties atveju, negalima suabsoliutinti antstolio ar kreditoriaus pareigos per 3 mėnesius pranešti valstybei apie palikėjo skolas, ignoruojant valstybės, kaip sąžiningos paveldėtojos, pareigą būti pakankamai apdairia ir atidžia. CK 5.63 straipsnyje nustatyto termino formalus pažeidimas negali būti pagrindas neįtraukti į kreditorių sąrašą naujo kreditoriaus, nors jo interesai yra vyraujantys.

17.6. Norint įgyvendinti CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą pareigą, reikia žinoti, kokiam konkrečiam paveldėtojui siųsti pranešimą apie mirusio skolininko skolas. Akivaizdu, kad antstoliui ir (ar) išieškotojui nežinant, kas konkrečiai priėmė mirusio skolininko palikimą, objektyviai neįmanoma išsiųsti pranešimo per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą tuo atveju, kai valstybė, kaip paskiausios eilės įpėdinis, palikėjo turtą gali paveldėti tik po 18 mėnesių. Nagrinėjamu atveju skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas tik 2017 m. kovo 13 d., o antstolė apie tai sužinojo 2017 m. rugpjūčio 9 d. Tai reiškia, kad antstolė ir išieškotojas daugiau nei 18 mėnesių net negalėjo žinoti, kam ir kur siųsti pranešimą apie mirusio skolininko skolą. Dėl to per CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą negalėjo būti pranešta dėl objektyvių, nepriklausančių nei nuo antstolės, nei nuo išieškotojo, priežasčių. Tokiomis aplinkybėmis mirusio skolininko naujo kreditoriaus neįtraukimas į kreditorių sąrašą dėl praleisto CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto termino būtų visiškai nepagrįstas.

17.7. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas yra nebaigtinis. Kreditorių reikalavimų pareiškimo tikslas – išviešinti savo turtines pretenzijas, kad įpėdiniai turėtų galimybę sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Akivaizdu, kad informavimo apie palikėjo skolas ir kreditorius kriterijus atitinka bet kokia forma ir būdais pateikta informacija, kuri suteikia galimybę paveldėtojui sužinoti apie palikėjo skolas ir kreditorius. Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS) išviešinta informacija apie visas mirusio skolininko atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, tarp jų – ir apie vykdomąją bylą Nr. 0171/13/00406. AIS aiškiai nurodytas vykdomosios bylos numeris, kreditorius, bylos, kurioje išduotas vykdomasis dokumentas, numeris ir data, institucija, išdavusi vykdomąjį dokumentą, skolos suma ir kt. (vykd. bylos Nr. 0171/13/00406, p. 56-58). Akivaizdu, jog tokių duomenų paveldėtojai – Valstybei pakanka, kad ji sužinotų (būtų informuota) apie šį palikėjo turtinį įsipareigojimą vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406. Be to, nuo skolininko mirties iki šiol Piniginių lėšų apribojimo informacinėje sistemoje (PLAIS) yra matomas skolininko sąskaitai taikomas areštas vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406 (vykd. bylos Nr. 0171/13/00406, p. 54-55). Kadangi AIS ir PLAIS priklauso pačiai paveldėtojai – Valstybei, ši aplinkybė patvirtina, jog ji apie vykdomąją bylą Nr. 0171/13/00406, joje išieškomą skolą, skolos pagrindą, kreditorių ir kt. žinojo ar turėjo sužinoti per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

17.8. Kai skolininkas turi kelias vykdomąsias bylas ir vienoje iš jų taikomas areštas, kitose areštas nededamas, nes bylos apjungiamos ir vykdomos kartu. Nors nagrinėjamu atveju po skolininko mirties vykdomosios bylos, kuriose buvo pritaikytas skolininko turto areštas, tapo nutrauktinos, šis areštas laikomas pritaikytu visose apjungtose bylose, tarp jų – ir vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406. Taip užtikrinamas vykdymo proceso ekonomiškumo principas.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nurodė, kad prisideda prie suinteresuoto asmens anstolės pateikto atskirojo skundo. Prisidėjime prie atskirojo skundo pažymėta, kad pareiškėjas Valstybė, būdamas pakankamai rūpestingas bei apdairus, galėjo ir turėjo žinoti apie palikėjo kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimą, kuris yra administruojamas valstybės įgalioto asmens – antstolio (Antstolių įstatymo 2 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Dėl to šiuo atveju negali būti pateisintas valstybės vengimas iš paveldėto skolininko turto padengti jo kreditorių reikalavimus.

19. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, nurodė, kad nesutinka su skundu, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimus, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje kitoje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, negu nustatyta CK 5.63 straipsnyje. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuojama vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdiniai (tarp jų – valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

19.2. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus, bet ir kitų tikslų. CK 5.63 straipsnyje nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis ir maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti sudaro prielaidas civilinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais.

19.3. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, kompleksiškai įvertinusi tai, kad valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino, priėjo prie išvados, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

19.4. Nagrinėjamu atveju skolininkas P. P. mirė (duomenys neskelbtini) Iš Turto arešto aktų registro išrašo matyti, jog skolininko turtas nebuvo areštuotas vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406. Nei antstolė, nei išieškotojas po skolininko mirties per tris mėnesius nepranešė apie kreditorinį reikalavimą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais ar kitais teismų praktikoje pripažįstamais kreditorių reikalavimų pareiškimo įpėdiniams būdais. Vien tai, kad antstolė vykdo išieškojimą iš skolininko, bei faktas, kad mirusio skolininko turtas perėjo paveldėjimo teise valstybei, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti vykdymo procese mirusį skolininką nauju, t. y. jo įpėdiniu, nepaisant CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto kreditorių reikalavimų pareiškimo termino.

19.5. Antstolis, kaip valstybės įgaliotas subjektas vykdomiesiems dokumentams vykdyti, turi pareigą periodiškai tikrinti Gyventojų registro duomenis ir, sužinojęs apie skolininko mirtį, pranešti apie tai išieškotojui, kad jis laiku pareikštų savo reikalavimus įpėdiniams, arba pats pranešti palikimo atsiradimo vietos notarui apie reikalavimus vykdomosiose bylose. Be to, net ir tuo atveju, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas praleistas, yra galimybė jį atnaujinti (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas akivaizdžiai praleistas, nebuvo prašoma jį atnaujinti, todėl antstolės patvarkymas dėl skolininko pakeitimo panaikintas pagrįstai.

19.6. VĮ Turto bankas Anstolių informacinėje sistemoje turi prieigą tik prie e. varžytynių duomenų, tačiau prie antstolės nurodytų duomenų prieigos neturi ir negali susipažinti su informacija apie skolininkų skolas. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-546-560/2015, konstatuota, kad valstybė siejama su šios sistemos sukūrimu, jos tvarkymu bei valdymu, tačiau tai savaime nereiškia, jog vykdomojo dokumento registravimas Antstolių informacinėje sistemoje ir joje esantys duomenys apie vykdomąją bylą yra tinkamas, atitinkantis CK 5.63 straipsnio esmę, pareiškimas apie kreditoriaus reikalavimą. VĮ Turto bankas nesinaudoja Antstolių informacine sistema ir iš šios sistemos duomenų negauna, todėl anstolės nurodytų duomenų pateikimas į šią sistemą negali būti pripažintas tinkamu įpėdinio informavimu per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

19.7. Palikėjas turėjo ir daugiau kreditorių, kurie laiku informavo (išviešino) apie jų naudai vykdomus išieškojimus. Pakeitus skolininką į Valstybę, sumažėtų savo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka laiku pareiškusių kreditorių galimybės išsiieškoti skolas, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, kurių privalo laikytis visi civilinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai motyvai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas

Žemesnės instancijos teismas

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (taip pat atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Žemesnės instancijos teismas

22. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas antstolės patvarkymas vykdymo procese mirusį skolininką pakeisti jo įpėdine Lietuvos Respublika. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias skolininko vykdymo procese pakeitimą, kai, skolininkui mirus, jo turtą paveldi valstybė.

23. Vykdomosios bylos Nr. 0171/13/00406 duomenimis, antstolei B. P. 2013 m. sausio 18 d. buvo pateiktas vykdyti Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-808-743/2012 2012 m. gruodžio 10 d. išduotas teismo įsakymas dėl 1643,33 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 7 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko P. P. kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai (v. b. l. 2, 3). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, skolininkas P. P. mirė (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 76). Testamentų registre 2016 m. rugsėjo 29 d. įregistruotas P. P. palikimo priėmimo faktas – jo palikimą priėmė Lietuvos Respublika, pateikusi pareiškimą Lazdijų rajono 1-ajam notarų biurui (civ. b. l. 32). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, P. P. nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai pagal 2017 m. kovo 13 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą (v. b. l. 34-36). Antstolė B. P. 2017 m. rugpjūčio 18 d. priėmė ginčo dalyku esantį patvarkymą dėl šalies pakeitimo, kuriuo mirusį skolininką P. P. vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406 pakeitė į skolininką Lietuvos Respubliką (v. b. l. 41-42, 53).

24. Pareiškėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, padavė skundą dėl antstolės 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymo pakeisti vykdymo proceso šalį – skolininką, remdamasis tuo, kad yra praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį mirusio skolininko kreditoriai turi pareikšti apie savo reikalavimus įpėdiniams, šiuo atveju – Valstybei, todėl antstolė nepagrįstai pakeitė vykdymo proceso metu mirusį skolininką jo turtą paveldėjusia Valstybe.

Dėl CK 5.63 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo mirusio skolininko įpėdiniams tvarkos ir terminų taikymo vykdymo procese sprendžiant skolininko pakeitimo klausimą, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė

25. CPK 596 straipsnio, reglamentuojančio teisių perėmimą vykdymo procese, 1 dalyje (nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka.

26. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką, pagal kurią, mirus skolininkui, jo kreditoriaus reikalavimai pereina mirusiojo įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nurodyta palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu arba susijusiems su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (CK 5.63 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį kreditoriui, praleidusiam trijų mėnesių terminą reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti, teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

27. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad CK 5.63 straipsnio nuostatos dėl kreditorių reikalavimų pareiškimo palikėjo įpėdiniams tvarkos bei terminų privalomos ir antstoliui, vykdymo procese sprendžiančiam mirusio skolininko pakeitimo jo teisių perėmėju klausimą (CPK 596 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės analogiškoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas skolininko vykdymo procese pakeitimo klausimas, kai mirusio skolininko turtą paveldėjo valstybė, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, pateiktais išaiškinimais, nurodė, kad, nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 20, 21 punktai). Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

29. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, teismų praktika aptariamos kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad mirusio asmens kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos reikalavimų pareiškimo tvarkos bei terminų ir tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1024-450/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1304-614/2017; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1378-553/2017; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1464-881/2017; kt.).

30. Vadovaujantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir jo aiškinimo bei taikymo praktika, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (išieškotojas vykdymo procese), (duomenys neskelbtini) mirus skolininkui, apie kreditorinį reikalavimą, kurio priverstinis išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406, turėjo pareikšti mirusio skolininko įpėdiniui, t. y. Valstybei, CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka bei terminais.

31. Atskirojo skundo argumentai, jog yra tik vienas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino tikslas – suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas, kad tokia informacija padėtų įpėdiniui apsispręsti, ar apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu, atmestini kaip nepagrįsti.

32. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Ši įstatymo nuostata ir įtvirtinti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas skatina skolininko kreditorius domėtis skolos išieškojimo eiga ir nedelsti apie savo reikalavimus pranešti skolininko įpėdiniams, kai tik sužinoma apie skolininko mirtį. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

33. Atskirojo skundo argumentai, kad tuo atveju, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, vienintelis tokio paveldėjimo tikslas – iš paveldėto turto patenkinti mirusio skolininko kreditorių reikalavimus, taip pat pripažintini nepagrįstais.

Žemesnės instancijos teismas

34. Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 straipsnis), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to sekančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog mirusio skolininko turtą paveldi valstybė tik tam, kad iš jo būtų tenkinami mirusiojo kreditorių reikalavimai. CK 5.62 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, visų pirma, nustatytas tam, kad nebūtų bešeimininkio turto, kuris liktų neprižiūrimas ir netvarkomas. Valstybė, paveldėjusi mirusio asmens turtą, tampa visateise šio turto savininke, ir gali įgyvendinti savo nuosavybės teisę tokį turtą valdydama, jį naudodama bei juo disponuodama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka, užtikrindama šiuo turtu visuomenės interesų tenkinimą, siekdama iš šio turto maksimalios naudos visuomenei (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis; Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių, radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės).

35. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, paveldint mirusio asmens turtą, svarbu žinoti, kiek palikėjo kreditorių įgyvendins reikalavimus į palikimą sudarantį turtą. Atitinkamai valstybė, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad reikalavimus dėl palikėjo prievolių šio kreditoriai valstybei, kaip įpėdiniui, pareikš CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais bei tvarka.

36. Taigi CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas terminas, per kurį mirusio skolininko kreditoriai turi pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams, tarp jų – ir valstybei, itin svarbus teisiniam apibrėžtumui, civilinių santykių stabilumui užtikrinti. Dėl to įstatymo nustatyta, kad šis terminas gali būti pratęstas tik dėl svarbių priežasčių ir tik tuo atveju, jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Valstybė, paveldėdama tam tikro skolininko turtą, negavusi kreditorių reikalavimų per įstatymo nustatytą terminą, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad kreditorių nėra arba jie nesiekia įgyvendinti teisės išsiieškoti skolą, ir todėl valstybė, tapusi šio turto savininke, turi teisę paveldėtą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti savo nuožiūra, tik laikydamasi valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo reglamentuojančių teisės aktų.

37. Atskirojo skundo argumentai, kad tuo atveju, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė ir per CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą terminą neišviešintas kažkurio kreditoriaus reikalavimas pateikiamas dar iki tol, kol valstybės turtas nėra realizuotas ir gautos lėšos nepaskirstytos kitiems kreditoriams, nėra pagrindo taikyti CK 5.63 straipsnyje nustatytą palikėjo kreditorių teisių ribojimą, atmestini kaip nepagrįsti.

38. Įstatyme nenumatyta galimybės perduoti palikėjo įpėdiniams reikalavimus, apie kuriuos nebuvo pareikšta per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, neatnaujinus šio termino įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti pratęsimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014), bet ne dėl CK 5.63 straipsnyje nustatyto palikėjo kreditorių teisių ribojimo netaikymo.

39. Pabrėžtina, kad teisė vertinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pažeidimo priežasčių svarbą ir spręsti, yra ar ne pagrindas atnaujinti pažeistą terminą, įstatymų leidėjo suteikta teismui (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). To negali daryti antstolis, spręsdamas mirusio skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą CPK 596 straipsnio tvarka. Juolab įstatyme nenumatyta antstolio, sprendžiančio šalies vykdymo procese pakeitimo klausiumą, teisė savo nuožiūra spręsti, taikytinos konkrečiu atveju CK 5.63 straipsnio nuostatos ar ne. Jau nurodyta, kad kasacinio teismo aiškiai pasisakyta, jog CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi mirusio skolininko turtą.

40. Pripažintini teisiškai pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, kad išieškojimą suinteresuoto asmens naudai vykdanti antstolė, kaip valstybės įgaliotas vykdomiesiems dokumentams vykdyti subjektas, turėjo pareigą periodiškai tikrinti Gyventojų registro duomenis ir, sužinojusi, jog skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), nedelsdama pranešti apie tai išieškotojui, kad šis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareikštų savo reikalavimus skolininko įpėdiniams, arba pati galėjo pranešti palikimo atsiradimo vietos notarui apie reikalavimus vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406 (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad antstolė veiksmų, susijusių su pareiga imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų, šiuo konkrečiu atveju neįvykdė. Atkreiptinas dėmesys į tai, skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), tuo tarpu Gyventojų registro duomenis apie šį skolininką antstolė, tikrinusi 2013 m. sausio 22 d., kai priėmė vykdomą dokumentą vykdyti (v. b. l. 23), dar kartą patikrino tik 2017 m. rugsėjo 12 d. (v. b. l. 76), t. y, praėjus daugiau kaip ketveriems metams.

41. Atskirojo skundo argumentai, kad, siekiant nepažeisti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino, antstolis turėtų kasdien tikrinti Gyventojų registro duomenis, o toks reikalavimas, atsižvelgiant į vieno antstolio žinioje esantį vykdomųjų bylų skaičių (nagrinėjamu atveju – apie 34 000 ), neatitiktų protingumo principo bei šiurkščiai pažeistų ekonomiškumo principą (nes už vieną užklausą būtų skaičiuojama po 1,20 Eur vykdymo išlaidų), atmestini kaip nepagrįsti.

42. Antstolio vykdomų bylų skaičius negali būti pagrindas netaikyti CK 5.63 straipsnio nuostatų. Kita vertus, tam, kad būtų pakankamai operatyviai sužinoma apie konkretaus skolininko mirtį, Gyventojų registro duomenis apie skolininką, kuris visiškai pasyvus vykdymo procese, iš kurio nevykdomas išieškojimas, atliekant išskaitas iš darbo užmokesčio, pakaktų patikrinti kartą per tris mėnesius. Minėta, nagrinėjamu atveju Gyventojų registro duomenis apie skolininką antstolė, tikrinusi 2013 m. sausio 22 d., kai priėmė vykdomą dokumentą vykdyti, dar kartą patikrino praėjus daugiau kaip ketveriems metams (2017 m. rugsėjo 12 d.). Toks ilgas neveikimas negali būti teisinamas dideliu vykdomų bylų skaičiumi. Be to, Testamentų registre mirusio skolininko palikimo priėmimo faktas įregistruotas dar 2016 m. rugsėjo 29 d. (civ. b. l. 32), tačiau šio registro duomenys taip pat nebuvo tikrinti vykdomojoje byloje. Pažymėtina ir tai, kad, vykdomosios bylos duomenimis, dėl mirusio skolininko skolų į antstolę kreipėsi (be to, ne kartą – 2017 m. balandžio 20 d. ir 2017 m. rugpjūčio 9 d.) jo turtą paveldėjusios Valstybės atstovai (v. b. l. 32, 33), bet ne išieškotojas, t. y. kreditorius, kaip nustatyta CK 5.63 straipsnyje, ar jo interesus vykdymo procese turintis ginti antstolis.

43. Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad reikalavimas, jog dėl vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406 vykdomo kreditoriaus reikalavimo būtų laikomasi CK 5.63 straipsnio nuostatų, nepaneigia suinteresuoto asmens (išieškotojo vykdymo procese) teisės išsiieškoti nurodytą skolą, tik reiškia, jog suinteresuotas asmuo turi laikytis įstatymo nustatytos jo, kaip mirusio skolininko kreditoriaus, teisių įgyvendinimo tvarkos, kuri vienoda visiems, nesant įstatyme įtvirtintų išimčių tiems atvejams, kai skolininko turtą paveldi valstybė, už palikėjo skolas atsakanti tik jai perėjusio paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

44. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad, norint įgyvendinti CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą pareigą, reikia žinoti, kokiam konkrečiam paveldėtojui siųsti pranešimą apie mirusio skolininko skolas, todėl tuo atveju, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, objektyviai neįmanoma išsiųsti pranešimo per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, nes valstybė, kaip paskiausios eilės įpėdinis, palikėjo turtą gali paveldėti tik po 18 mėnesių.

45. Pažymėtina tai, kad kreditorius (taip pat jo reikalavimą priverstinai vykdantis antstolis), sužinojęs apie skolininko mirtį, neturėdamas informacijos apie konkrečius skolininko įpėdinius, kuriems galėtų pranešti apie savo reikalavimą, visada gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą ir taip išviešinti reikalavimus mirusio skolininko įpėdiniams. Taigi kreditoriaus teisė pareikšti apie savo reikalavimus skolininko, kuris mirė, įpėdiniams, per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą gali būti tinkamai įgyvendinta nepriklausomai nuo to, ar kreditorius (išieškotojas vykdymo procese) arba antstolis žino, kas konkrečiai priėmė mirusio skolininko palikimą, ar to nežino. Be to, atskirojo skundo argumentai, kad valstybė, kaip paskiausios eilės įpėdinis, palikėjo turtą gali paveldėti tik po 18 mėnesių, yra nepagrįsti. Kasacinio teismo išaiškinta, jog tuo atveju, kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų, ir kai mirusio asmens kitų pėdinių nėra, valstybei paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas nelaukiant, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) mirusio skolininko palikimą valstybė priėmė 2016 m. rugsėjo 29 d., taigi nelaukdama 18 mėnesių, ir šis faktas buvo išviešintas Testamentų registre.

46. Dėl išdėstytų motyvų atskirojo skundo argumentai, kad, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kai skolininko turtą paveldi valstybė, reikalavimas visais atvejais laikytis CK 5.63 straipsnyje įtvirtintų kreditorių reikalavimų pareiškimo terminų ir tvarkos, reikštų formalų CK 5.63 straipsnio taikymą, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl kreditoriaus reikalavimo pareiškimo mirusio skolininko įpėdiniui – valstybei – būdų

47. Atskirajame skunde teisingai pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

48. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

49. Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinis teismas, plėtodamas šio kreditorių reikalavimų pareiškimo būdo aiškinimo ir taikymo praktiką, suformulavo taisyklę, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

50. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs vykdomosios bylos duomenis, argumentuotai sprendė, kad Turto arešto aktų registre buvo išviešinti mirusio skolininko turto arešto aktai, areštuojant turtą kitų skolų išieškojimui užtikrinti kitose vykdomosiose bylose, bet ne vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406 (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

51. Atskirojo skundo argumentai, kad, atsižvelgiant į tai, jog skolininko turtas buvo areštuotas vykdant kitas vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš to paties skolininko, areštas laikomas pritaikytu visose apjungtose bylose, tarp jų – ir vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406, atmestini kaip nepagrįsti.

52. Pabrėžtina, kad turto areštai, pritaikyti kitose vykdomosiose bylose, įregistruoti 2010 m. birželio 28 d., 2010 m. liepos 23 d., 2010 m. lapkričio 4 d., 2012 m. birželio 18 d. ir 2012 m. rugsėjo 18 d., tuo tarpu Lazdijų rajono apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-808-743/2012, kuris vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406, priimtas tik 2012 m. gruodžio 10 d. (v. b. l. 2). Taigi akivaizdu, kad nurodytais turto areštais kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimas, kuris priverstinai vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406, negalėjo būti nei užtikrintas, nei išviešintas. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Turto arešto aktų registre kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimas, priverstinai vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406, nebuvo išviešintas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

53. Sutiktina, kad vykdymo procese, be kita ko, turi būti vadovaujamasi ir ekonomiškumo principu. Tačiau šiuo konkrečiu atveju pažymėtina tai, jog išieškojimą vykdanti antstolė, nusprendusi netaikyti arešto vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406, be kita ko, turėjo pareigą periodiškai tikrinti Gyventojų registro duomenis ir apie skolininko mirtį (duomenys neskelbtini) galėjo sužinoti per trijų mėnesių terminą, kuris yra pakankamai ilgas tam, jog antstolis patikrintų konkrečioje vykdomojoje byloje vykdomo išieškojimo eigą bei skolininko duomenis. Aptariamu atveju, sužinojusi apie skolininko mirtį, antstolė galėjo pranešti palikimo atsiradimo vietos notarui apie skolininko skolą, dėl kurios nepritaikytas turto areštas ir kurios išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406. Toks antstolio, kaip konkrečios skolos priverstinį išieškojimą vykdančio profesionalaus teisininko, veiksmas nėra nei per sunki jam papildoma pareiga išieškotojo interesų naudai, nei reikalauja papildomų išlaidų.

54. Atskirajame skunde tvirtinama, kad informacija apie palikėjo skolą ir kreditorių vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406 buvo išviešinta Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS), taip pat Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje (toliau – PLAI) kurios priklauso pačiai paveldėtojai – valstybei, šis išviešinimas atitinka informavimo apie palikėjo skolas ir kreditorius kriterijus, kurių pakanka pripažinti, jog skolininko įpėdinė valstybė apie nurodytą palikėjo skolą buvo tinkamai informuota CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

55. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad nei Antstolių informacinė sistema (AIS), nei Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAI) nėra valstybės registrai, skirti tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurių duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis; Informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Ta aplinkybė, kad nurodytų dviejų informacinių sistemų steigėja yra valstybė, savaime nereiškia, kad visos valstybės institucijos turi neribotą prieigą prie šių informacinių sistemų duomenų bei gali jais nevaržomai naudotis. Aptariamos valstybės informacinės sistemos įsteigtos konkretiems tikslams, teisės aktuose aiškiai apibrėžtas šių sistemų duomenų gavėjų ratas bei duomenų teikimo (gavimo) tvarka.

56. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad Antstolių informacinė sistema (AIS) tai – valstybės informacinė sistema, kurios tikslai yra: rinkti ir centralizuotai elektroniniu būdu tvarkyti duomenis, kurių reikia antstoliams jų teisės aktų pavestoms funkcijoms vykdyti; užtikrinti antstolių veiklos kontrolę ir padėti vykdyti antstolių darbo, ūkinės ir finansinės veiklos stebėseną; padėti atlikti antstolių veiklos apibendrinimą, analizę, statistiką; užtikrinti elektroninės vykdomosios bylos veikimą; užtikrinti priemones elektroniniu būdu vykdyti turto pardavimą iš varžytynių ir aukcionuose (Informacinių išteklių valdymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintų Antstolių informacinės sistemos nuostatų 5 punktas). Aptariamos sistemos išteklių vartotojai yra antstoliai, antstolių padėjėjai, antstolių atstovai ar kiti antstolių įgalioti asmenys, bankroto administratoriai, kurie organizuoja ir vykdo elektronines varžytynes (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 3 punktas). Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, skolų išieškojimo įmonės, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 3 punktas). VĮ Turto banko darbuotojai yra šios sistemos naudotojai tik elektroninių aukcionų organizavimo ir vykdymo funkcijoms atlikti (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 13.5 punktas).

57. Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAI) tikslai yra: centralizuotai tvarkyti duomenis apie skolininko piniginių lėšų apribojimo procesą, perduoti bankams apribojimo, konkrečios sumos apribojimo ir nurašymo nurodymus bei proporcingai paskirstyti skolininko pinigines lėšas nurašymo nurodymų teikėjams; automatizuoti skolininko piniginių lėšų apribojimo ir (ar) nurašymo procesų apibendrinimą, analizę, statistiką. Pagrindinės PLAI sistemos funkcijos: informuoti bankus apie paskirtus konkretaus skolininkio lėšų apribojimus; apdoroti nurodymų teikėjų pateiktų nurašymo nurodymų duomenis, sudaryti nurašymo eiliškumą; paskirstyti pinigines lėšas, esančias skolininko banko sąskaitoje, vadovaujantis CPK 689 straipsnyje nustatyta tvarka; teikti nurašymo nurodymus bankams; teikti bankams pranešimus apie apribojimų sumos pasikeitimą ir apribojimo nurodymo panaikinimą. PLAI sistemos duomenų gavėjai yra: bankai, gaunantys duomenis, kurių reikia pateikto apribojimo, konkrečios sumos apribojimo ar nurašymo nurodymui įvykdyti; paskirtų apribojimų nurodymų duomenis teikiančios institucijos ir nurašymo nurodymų teikėjai; skolininkai, kuriems teikiami PLAI sistemoje tvarkomi duomenys apie juos pačius. PLAI sistemos tvarkytojas šios sistemos duomenis gavėjams teikia pagal duomenų teikimo sutartis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 patvirtintų Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų 7, 8, 14, 20 punktai).

58. Valstybės informacinių sistemų AIS ir PLAI funkcionavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančios valstybės institucijos neturi laisvos prieigos prie nurodytų sistemų visų duomenų. Dėl to atskirojo skundo argumentai, jog duomenų apie vykdomojoje byloje Nr. 0107/13/00406 vykdomą kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimą buvimas AIS ir PLAI sistemose reiškia tinkamą šio kreditoriaus reikalavimo išviešinimą mirusio skolininko įpėdinei Valstybei CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais ir tvarka, atmestini kaip nepagrįsti.

59. Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja bendrais pagrindais, todėl jai negali būti taikomi didesni reikalavimai, nei būtų taikomi visiems kitiems įpėdiniams. Valstybei, kaip įpėdiniui paveldėjimo teisiniuose santykiuose, negali būti keliamas reikalavimas žinoti ne tik valstybės registrų duomenis, kurie prieinami bet kuriam įpėdiniui ir kurių nežinojimu atidus, apdairus bei rūpestingas įpėdinis negali remtis, bet ir visų valstybės informacinių sistemų, kurios įsteigtos ir naudojamos kitiems konkretiems tikslams, duomenis.

60. Atskirajame skunde teigiama, kad valstybė, būdama sąžininga paveldėtoja, turi dėti visas įmanomas pastangas užtikrinti visų mirusio skolininko kreditorių interesus, nes priešingu atveju visiškai nepagrįstai ir neproporcingai tik antstoliams ir (ar) kreditoriams tektų atsakomybė už CK 5.63 straipsnyje nustatytų terminų laikymąsi.

61. Dėl tokių argumentų pažymėtina tai, kad pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys). Įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių. Teisinio reglamentavimo, pagal kurį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti apie savo reikalavimus, nėra pagrindo vertinti kaip nepagrįstos ar neproporcingos mirusio skolininko kreditoriaus pareigos. Minėta, trijų mėnesių terminas yra pakankamai ilgas, kad atidus ir rūpestingas kreditorius sužinotų apie skolininko mirtį bei pareikštų apie savo reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais arba palikimo atsiradimo vietos notarui. Be to, tuo atveju, jeigu kreditorius dėl tam tikrų priežasčių apie skolininko mirtį sužino vėliau kaip po trijų mėnesių, jis turi teisę kreiptis dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Aptartas teisinis reglamentavimas, užtikrindamas teisinių santykių apibrėžtumą, stabilumą, kartu užtikrina ir mirusio skolininko kreditorių, kurie apie skolininko mirtį sužino ne iš karto, teises bei teisėtus interesus išsiieškoti skolą iš mirusio skolininko įpėdinių.

62. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas apskųstą antstolės 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą, kuriuo skolininkas P. P. vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406 pakeistas į skolininkę Lietuvos Respubliką, teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias mirusio skolininko pakeitimą vykdymo procese jo teisių perėmėju. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63. Nurodytoje vykdomojoje byloje skolininko pakeitimo klausimas spręstinas po to, kai mirusio skolininko kreditorius (išieškotojas vykdymo procese) įgyvendins teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Ribokaitė