Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria patenkintas antstolės prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo – išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Elektrėnų komunalinis ūkis“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė R. D. kreipėsi į teismą, prašydama vykdymo procese pakeisti mirusį skolininką S. A. Lietuvos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Nurodė, kad vykdo Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3500-424/2014 dėl 128,27 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. A. išieškotojos UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ naudai. Antstolė nustatė, kad (duomenys neskelbtini) skolininkas mirė, skolininko turtą paveldėjo valstybė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria miręs skolininkas vykdymo procese pakeistas jo turtą paveldėjusia Lietuvos valstybe.Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliantės nurodomo absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo, t. y. atvejo, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu).Nurodyto absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo buvimą apeliantė motyvuoja tuo, kad jai nebuvo pranešta nei apie antstolės pateiktą pareiškimą, nei apie teismo posėdį, kuriame šis pareiškimas buvo išnagrinėtas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nepranešimas apie teismo posėdį nereiškia CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo, o tokiu (absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu) galėtų būti pripažintas tik pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą žodinio bylos nagrinėjimo atveju, kas šiuo atveju (antstolės pareiškimas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka) nėra aktualu.Kaip matyti iš bylos medžiagos, rašytinio proceso tvarka priimta skundžiama nutartis buvo išsiųsta apeliantei kaip byloje dalyvaujančiam asmeniui, dėl tokio pripažįstamo jos procesinio statuso apeliantė turėjo teisę dėl priimtos nutarties paduoti atskirąjį skundą (remiantis CPK 305, 338 straipsniais, teisę paduoti atskirąjį skundą turi tik byloje dalyvaujantys asmenys), todėl apeliantės teiginiai, kad ji nebuvo įtraukta į bylą kaip byloje dalyvaujantis asmuo, atmetami kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.Pagrindiniai apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad išieškotojos reikalavimai skolininko palikimą priėmusiai valstybei buvo pareikšti praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, pažymėjo, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Toje pačioje nutartyje kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas.Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Be to, tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).Šiais kasacinio teismo išaiškinimais yra vadovaujamasi ir bylose dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas mirė (duomenys neskelbtini) o antstolė į valstybei atstovaujančią Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi ir tą pačią dieną surašė mirusio skolininko Turto arešto aktą 2016 m. lapkričio 23 d., t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo skolininko mirties.Duomenų, kad kreditorė (išieškotoja) būtų kitokiu nutarties 19-20 punktuose nurodytu būdu pareiškusi įpėdinei reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, ar jai šis terminas būtų atnaujintas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis), byloje nėra.Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditorę UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ bei jos atitinkamo dydžio reikalavimą, o tuo pačiu – kad miręs skolininkas vykdymo procese gali būti pakeistas jo turtą paveldėjusia Lietuvos valstybe.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolės prašymą dėl vykdymo šalies pakeitimo, neįvertino visų bylai išspręsti teisiškai reikšmingų aplinkybių, netaikė aktualių materialiosios teisės normų, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės R. D. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės R. D. prašymą (pareiškimą) dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti.