Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas antstolės V. M. prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, yra pagrįsta ir teisėta.CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Šios normos tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti (atnaujinti) šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, plėtodama kasacinio teismo praktiką, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme. Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkas R. Z. mirė 2016-04-16. Remiantis Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro duomenimis palikimą priėmęs asmuo yra Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos (b.l. 3-4). Antstolė V. M. 2016-01-20 vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/12337 priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (b.l. 35). Antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad palikėjo įpėdinei - valstybei duomenys apie mirusio skolininko skolą buvo išviešinti per Antstolių informacinę sistemą (AIS), todėl valstybei apie palikėjo skolą buvo žinoma. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Antstolių įstatymo 37 straipsnis reglamentuoja duomenų bei informacijos, gautų antstoliui vykdant veiklą, apskaitą ir saugojimą. Antstolių informacinės sistemos nuostatų 5 punkte nurodyta, kad Antstolių informacinės sistemos tikslai yra rinkti ir centralizuotai elektroniniu būdu tvarkyti duomenis, kurių reikia antstoliams jų teisės aktų pavestoms funkcijoms vykdyti; padėti užtikrinti antstolių veiklos kontrolę ir padėti vykdyti antstolių darbo, ūkinės ir finansinės veiklos stebėseną; padėti atlikti antstolių veiklos apibendrinimą, analizę, statistiką; užtikrinti elektroninės vykdomosios bylos veikimą; užtikrinti priemones elektroniniu būdu vykdyti turto pardavimą iš varžytynių ir aukcionuose. Šių nuostatų 3 punkte reglamentuojama, kad Antstolių informacinės sistemos vartotojai – asmenys, besinaudojantys Antstolių informacinės sistemos ištekliais teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti (toliau – vartotojai): antstoliai, antstolių padėjėjai, antstolių atstovai ar kiti antstolių įgalioti asmenys, bankroto administratoriai, kurie organizuoja ir vykdo elektronines varžytynes; o elektroninių paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose, kad įsigytų juose parduodamo turto. Taigi, Antstolių informacinė sistema nėra skirta viešinti duomenis apie palikėjo skolas jo įstatyminiams įpėdiniams, todėl nėra pagrindo sutikti su antstole, kad įpėdinis iki priimant palikimą turėjo informacijos apie išieškomą skolą, kas ir sudaro antstolio reikalavimą palikėjo įpėdiniui. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorius P. B. ar antstolė kitais būdais būtų pareiškę reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditorių P. B. ir jo reikalavimą skolininkui R. Z.. Nors, anot antstolės, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. vasario 22 d. raštas Nr. (28.8-08-4) RNA-5775 (b.l. 7) patvirtina, kad jai buvo žinoma apie antstolės vykdomą išieškojimą, tačiau su tokia antstolės pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Iš minėto rašto turinio negalima daryti išvados, jog apie konkretų išieškojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai tapo žinoma per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą, kadangi tokių duomenų šiame rašte nėra. Nurodytame rašte yra prašoma pateikti kreditorinius reikalavimus iki 2017 m. kovo 30 d., tačiau tai savaime nereiškia, kad tampa nebeaktualus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas kreditoriui per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti savo reikalavimus, ir kad valstybė, priėmusi palikimą, besąlygiškai įsipareigoja patenkinti visų kreditorių reikalavimus iš paveldėto turto.?Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolės prašymą dėl vykdymo šalies pakeitimo, netinkamai taikė aktualias materialiosios teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės V. M. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo atmesti.