- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- 2S-849-343/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01585-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės Turto bankas
- Kreditorius
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Trakų energija“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio D. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 7d. nutarties civilinėje byloje Nr.2YT-266-753/2018 pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui D. J., išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei ,,Trakų energija“ dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti antstolio D. J. 2017 m. spalio 23 d. patvarkymą Nr. S-17-117-22278 vykdomojoje byloje Nr. 0117/15/01166/1 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kuriuo skolininkė E. A. buvo pakeista į skolininkę Lietuvos Respubliką.
Skunde pareiškėja nurodė, kad E. A. turtas nebuvo areštuotas vykdomojoje byloje Nr. 0117/15/01166/1. Turto arešto aktų registro duomenimis palikėjos turtas buvo areštuotas kito kreditoriaus naudai. Vien tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko, bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusiojo skolininko turtas dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį), kadangi turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2016 m. liepos 14 d.
Suinteresuotas asmuo antstolis 2017 m. lapkričio 10 d. patvarkymu atmetė pareiškėjos skundą ir vykdomąją bylą Nr. 0117/15/01166/1 perdavė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad skolininkės turto arešto aktas išviešintas iki jos mirties. Tai, kad areštas yra įregistruotas 2013 m. vasario 12 d. pagal UAB „Trakų energija“ skolos išieškojimą, nėra įrodymas, kad apie esamą kreditorinį reikalavimą antstolis netinkamai išviešino arba valstybę atstovaujančios institucijos nežinojo ir negalėjo sužinoti apie E. A. atžvilgiu pateiktus visus reikalavimus. Apie mirusio skolininko skolas valstybei yra išviešinta per valstybės valdomus dokumentus, t. y. valstybės valdomą antstolių informacinę sistemą dar iki skolininko mirties antstolių informacinėje sistemoje įregistruojant vykdomąją bylą su detaliais duomenimis apie esamą skolą. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įsakmiai nurodo, kad nacionalinis dokumentų fondas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, todėl visi antstolių informacinėje sistemoje sukaupti duomenys yra valstybės nuosavybė ir negali būti traktuojami kaip jai, turinčiai visus duomenis apie mirusio asmens skolas, nežinomi. Esant tokioms aplinkybėms, duomenų apie mirusio asmens skolas išviešinimas tiesioginiam mirusio asmens turto paveldėtojui, t. y. valstybei, yra tinkamas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir panaikino 2017 m. spalio 23 d. patvarkymą Nr. S-17-117-22278 vykdomojoje byloje Nr. 0117/15/01166/1.
Teismas iš vykdomojoje byloje Nr. 0117/15/01166/1 esančio Turto arešto aktų registro 2017 m. lapkričio 3 d. išrašo nustatė, kad, vykdant piniginės sumos išieškojimą UAB „Prienų energija“ naudai, antstolis D. J. 2013 m. vasario 12 d. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0117/13/00121/1 areštavo skolininkės E. A. turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini|). Tuo tarpu vykdomojoje byloje Nr. 0117/15/01166/1 nėra jokių duomenų, kad būtų taikytas areštas išieškotojos UAB „Trakų energija“ reikalavimų pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1776-239/2015 įvykdymo užtikrinimui palikėjos nekilnojamam turtui ir, kad turto areštas būtų išviešintas viešajame registre, taip pat, kad kreditorė kitokiu būdu (pvz., pranešimas notarui) būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 2016m. liepos 15 d. Teismas, atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką ir nustatytų aplinkybių pagrindu, darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorės UAB „Trakų energija“ reikalavimus pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1776-239/2015, vykdomą vykdomojoje byloje Nr. 0117/15/01166/1.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolis D. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartį ir pareiškėjos skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolis netinkamai išviešino skolos buvimo faktą, tačiau CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, Nr. 3K-7-18/201/2014-04-14).Palikėjo turto arešto aktas išviešintas iki skolininko mirties. Šį turtą 2017 09 07 priėmė Valstybė. Tas faktas, kad skolininkės turto areštas yra įregistruotas 2013 02 12 pagal UAB „Trakų energija“ skolos išieškojimą, nėra įrodymas, kad apie esamą kreditorinį reikalavimą antstolis netinkamai išviešino arba valstybę atstovaujančios institucijos nežinojo ir negalėjo sužinoti apie E. A. atžvilgiu pateiktus visus reikalavimus. Pažymėtina, kad turto areštas skolininkės turtui yra įregistruotas 2013 02 12, pagal UAB „Trakų energija“ skolos išieškojimą. Apie mirusio skolininko skolas valstybei yra išviešinta per valstybės valdomus dokumentus, t.y. valstybės valdomą antstolių informacinę sistemą dar iki skolininko mirties antstolių informacinėje sistemoje įregistruojant vykdomąją bylą su detaliais duomenimis apie esamą skolą. Po skolininko mirties šie duomenys yra palaikomi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad duomenų apie mirusio asmens skolą valstybė neturi. Esant tokioms aplinkybėms, duomenų apie mirusio asmens skolas išviešinimas tiesioginiam mirusio asmens turto paveldėtojui, t.y. valstybei, yra tinkamas. Pažymi, kad nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei VĮ Turto bankas, nei Nacionalinė žemės tarnyba nėra paveldėtojai. Šios institucijos yra tik valstybės įgaliotos institucijos valstybės vardu atlikti veiksmus, o tikrasis paveldėtojas yra valstybė, turinti visus duomenis apie mirusio asmens skolas.Pareiškėja VĮ Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
Palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla. Todėl, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Pagal kasacinio teismo prakitiką išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei.
Turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2016 07 14 d. Turto areštas vykdant išieškojimą išieškotojo UAB „Trakų energija“ naudai nebuvo atliktas. Be to, nei antstolis, nei išieškotojas po skolininkės mirties per 3 mėnesius nepareiškė kreditorinio reikalavimo remiantis CK 5.63 str. 1 d. ir kitais CK nustatytais ar teismų praktikoje pripažintais galimais būdais. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, tad negali būti įgyvendintas.
Aplinkybė, kad antstolių informacinės sistemos steigėja yra valstybė savaime nereiškia, kad visos valstybės institucijos turi neribotą prieigą prie šių informacinių sistemų duomenų bei gali jais nevaržomai naudotis. Aptariamos valstybės informacinės sistemos įsteigtos konkretiems tikslams, teisės aktuose aiškiai apibrėžtas šių sistemų duomenų gavėjų ratas bei duomenų teikimo (gavimo) tvarka. VĮ Turto banko darbuotojai yra šios sistemos naudotojai tik elektroninių aukcionų organizavimo ir vykdymo funkcijoms atlikti (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 13.5 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas antstolio patvarkymas vykdymo procese pakeisti skolininką teisių perėmėja Lietuvos valstybe, atstovaujama VĮ Turto bankas, pagrįstumo ir teisėtumo.Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis (nuo 2017 07 01 galiojanti straipsnio redakcija). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą ir apie tai vykdymo proceso šalies pakeitimą praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims. Teismui nustačius, kad yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas vykdymo procese, naujajam kreditoriui (skolininkui) pereina išieškotojo (skolininko) materialioji reikalavimo teisė (pareigos) pagal vykdomąjį raštą ir procesinės teisės bei pareigos, nustatytos CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Šios normos tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.).Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012; kt.).Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Taigi, esant CK 5.62 str. 1 d. nurodytiems atvejams, paveldimas turtas pereina valstybei privalomai, valstybė negali atsisakyti jį priimti, negali pasirinkti paveldėjimo būdo. Dėl šios priežasties buvo laikomasi teismų praktikos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies norma netenka reikšmės tuo atveju, kai palikimą priima valstybė. Todėl, tuo atveju, kai palikimą priima valstybė, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, nebuvo taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.). Taigi, vyravo susiformavusi praktika, kad įtvirtintas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti buvo nelaikomas praleistu ir dėl to jo nereikėjo atnaujinti, jei kreditorius informavo valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančią instituciją apie savo reikalavimą nors ir praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo, tačiau iki priimant palikimą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, sprendė, kad yra objektyvi būtinybė keisti pradėtą formuoti praktiką ir kompleksiškai vertindama, ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino išdėstė tokias taisykles, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarbumą.Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo terminą ir jo pratęsimą, taikymo vykdymo procese nagrinėjant procesinių teisių perėmimo, kai valstybė paveldi pagal įstatymą, klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taigi, tam, kad valstybė galėtų atsakyti už palikėjo skolas ir būtų pakeista skolininke vykdymo procese, turi būti patikrinamos šios sąlygos: ar kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė įpėdinei reikalavimą; jeigu ne, ar terminas kreditoriaus reikalavimas pareikšti yra atnaujintas įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, vykdomosios bylos Nr. 0117/15/01166/1 duomenimis nustatė, kad išieškotoja UAB ,,Trakų energija“ 2015 m. lapkričio 4 d.pateikė antstolio D. J. kontorai vykdyti 681,71 Eur skolos, priteistos civilinėje byloje Nr.e2-1776-239/2045 išieškojimą iš skolininkės E. A.. Skolininkė (duomenys neskelbtini|). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2016 m. liepos 15 d. Palikimo perėjimo valstybei 2017 m. spalio 19 d. liudijimo pagrindu E. A. palikimas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Turto arešto aktų registro duomenimis skolininkei priklaususiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini|), antstolis D. J. 2013 m. vasario 12 d. taikė areštą kreditorės UAB ,,Prienų energija“ 5000 Lt dydžio reikalavimams pagal Trakų rajono apylinkės teismo išduotą įsakymą civilinėje byloje Nr.L2-3042-239/2012 užtikrinti (Turto arešto aktas 2013008335). Vykdomojoje byloje Nr. 0117/15/01166/1 nėra jokių duomenų, kad būtų taikytas areštas palikėjos nekilnojamam turtui išieškotojos UAB „Trakų energija“ 681,71 Eur skolos pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1776-239/2015 išieškojimo užtikrinimui ir kad turto areštas būtų išviešintas. Nurodytu 17 punkte turto arešto aktu buvo įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas pareikšti kreditoriui reikalavimus įpėdiniams pagal susiformavusią teismų parktiką. Turto arešto aktų registre buvo išviešintas palikėjos E. A. turto areštas bei palikėjos kreditorius ir jo skolos dydis. Pagal šiuos duomenis laikoma, kad valstybė kaip įpėdinė buvo tinkamai informuota apie kreditorės UAB ,,Prienų energija“ 5000 Lt dydžio reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Byloje nustatyta, kad Turto areštų registre nėra jokių duomenų apie tai, kad išieškotojos UAB ,,Trakų energija“ reikalavimų įvykdymui antstolis būtų areštavęs skolininkei priklausiusį turtą, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertinta, kad šiuo raštu negali būti laikoma, jog išieškotojas tinkamai pareiškė kreditorinį reikalavimą. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Turto arešto aktų registre esančią informaciją, pagrįstai vertino, kad skundžiamas antstolio priimtas patvarkymas neatitinka CK 5.63 straipsnyje palikėjo kreditoriams keliamų reikalavimų. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog antstolių informacinėje sistemoje buvo išviešinta informacija apie visas mirusio skolininko atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, todėl valstybė gali pati susižinoti apie patikėjos įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolių informacinė sistema nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurių duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo. Valstybė yra siejama su šios informacinės sistemos sukūrimu, jos tvarkymu bei valdymu, tačiau tai savaime nereiškia, jog vykdomojo dokumento registravimas sistemoje ir joje esantys duomenys apie vykdomąją bylą laikytini tinkamu, CK 5.63 straipsnio esmę atitinkančiu pareiškimu apie kreditoriaus reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė CK ir CPK normas, sprendimo išvados dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese atitinka susiformavusią teismų praktiką. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.