Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-09-14 · Civilinė byla Nr. e2A-1857-934/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-04-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-14
Bylos Nr.
e2A-1857-934/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35362-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas
S. P.
Ieškovas
A. Č.
Kategorijos
  • 2.6.8.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1857-934/2021 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35362-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.3; 2.6.29.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-13 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui S. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Č. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo S. P. (toliau – atsakovas) 10 000,00 Eur negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo 2020-09-15 iki paskolos grąžinimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-3).

2. Ieškovas nurodė, kad šalys 2020-06-22 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 10 000,00 Eur. Atsakovo prievolių įvykdymas buvo užtikrintas dviem tą pačią dieną surašytais vekseliais, bendrai 10 000,00 Eur sumai. Paskolos grąžinimo terminas – 2020-09-15. Faktiškai buvo sutarta, kad atsakovas 5 000 Eur grąžins 2020-08-15, o likusią sumą – 2020-09-15. Taip pat paskolos sutartyje buvo numatyta, kad ieškovui pareikalavus atsakovas privalo grąžinti paskolos sumą anksčiau laiko per 14 dienų nuo atitinkamo reikalavimo pateikimo dienos. Suėjus šalių sutartam ir vekselyje nurodytam paskolos dalies (5 000,00 Eur) grąžinimo terminui (2020-08-15) atsakovas šios sumos negrąžino, nors žadėjo grąžinti visą paskolos sumą nelaukiant galutinio paskolos grąžinimo termino (2020-09-15), kuriam suėjus paskolos taip pat negrąžino, į 2020-09-25 reikalavimą, kuriuo ieškovas suteikė papildomą 7 dienų terminą, nereagavo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškinį dalyje dėl 8 000,00 Eur ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, dalyje dėl 2 000,00 Eur skolos ieškinį pripažino. Prašė atidėti sprendimo vykdymą bent 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 10-11).

4. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. vasaros pradžioje prašė ieškovo paskolinti pinigų, ieškovas sutiko, 2020-06-22 ieškovas padavė pasirašyti paskolos sutartį ir vekselius, atsakovas pasirašė, ieškovas padavė 2 000,00 Eur, pasakė, kad gali paskolinti tik tiek, vėliau paskolins daugiau, tačiau daugiau pinigų neperdavė ir nepervedė. 2 000,00 Eur paskolos grąžinimo terminą atsakovas praleido dėl sudėtingos finansinės padėties – atsakovas prieš kelis metus buvo UAB „Antrus“ vadovas ir akcininkas, įmonė 2019 m. pabaigoje bankrutavo, atsakovo bandymai pradėti naują verslą nebuvo sėkmingi, pandemijos metu susirasti darbą sudėtinga, atsakovas užsiregistravo užimtumo tarnyboje, intensyviai ieško darbo, santaupų neturi

Šalies argumentai

5. Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi, atsakovo prašymą išdėstyti būsimo teismo sprendimo vykdymą atmesti (b. l. 20-23).

6. Ieškovas nurodė, kad atsakovo pozicija grindžiama deklaratyviais, nepagrįstais, byloje esantiems įrodymams prieštaraujančiais ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Atsakovas neneigia paskolos teisinių santykių tarp jo ir ieškovo fakto, paskolos sutarties bei vekselių surašymo fakto, paskolos sutartyje atsakovas patvirtino 10 000,00 Eur gavimo faktą. Paskolos dokumentus parengė ir ieškovui pasirašyti pateikė atsakovas, tai patvirtina atsakovo 2020-06-22 žinutė ieškovui. Ieškovas paskolino atsakovui 10 000,00 Eur, kurių atsakovas negrąžino, todėl paskolos suma priteistina ieškovui iš atsakovo. Atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės bei pateikti duomenys apie turtinę padėtį nesudaro pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti būsimo teismo sprendimo vykdymą, atsakovas yra jaunas, darbingas, nėra objektyvių priežasčių, kodėl jis negalėtų aktyviai veikti darbo rinkoje, gauti pajamas ir grąžinti skolą. Vasarą atsakovas vykdė komercinę veiklą, uždirbo pajamas. Atsakovas neparodė geranoriškumo ar iniciatyvos grąžinant skolą dalimis.

Atsiliepimas

7. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes (b. l. 29-30).

8. Atsakovas nurodė, kad neneigia, kad pasirašė paskolos sutartį ir du vekselius, šie dokumentai pasirašyti iki 2 000,00 Eur perdavimo, sutartyje ir vekseliuose nėra nurodyta, kad pinigai perduoti. Tai, kad atsakovas pasirašė paskolos sutartį ir du vekselius, nepatvirtina, kad atsakovui buvo faktiškai perduota 10 000,00 Eur. Atsakovui 2 000,00 Eur buvo perduoti grynaisiais, todėl jis neturi galimybių to įrodyti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad perdavė atsakovui 10 000,00 Eur. Susirašinėjime matyti tik tai, kad atsakovas prašė paskolinti 10 000,00 Eur ir sutiko iš anksto pasirašyti dokumentus. Sudėtinga atsakovo finansinė situacija yra laikina, sąlygota verslo nesėkmės ir pandemijos. Atsakovas 2021-01-16 pradėjo dirbti UAB „EMPLOS“ pardavimų vadybininku, darbo užmokesčio dar negavo, nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis, darbo užmokestis atskaičius mokesčius 1 400,00 Eur, tačiau iš jo atsakovas turės padengti būtinas pragyvenimo išlaidas.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovo ir atsakovo 2020-06-22 sudarytą paskolos sutartį, taikė restituciją – priteisė iš atsakovo ieškovui 10 000,00 Eur skolą, priteisė iš atsakovo ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1731,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, netenkino atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. (b. l. 50-56). Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

9.1. Atsakovas neneigia, kad 2020-06-22 pasirašė paskolos sutartį, išrašė du paprastuosius vekselius, pagal kuriuos įsipareigojo sumokėti 10 000,00 Eur. Atsakovas nesigynė tuo, kad dokumentus surašė dėl prieš jį panaudotos apgaulės, ekonominio spaudimo ar panašaus pobūdžio priežasčių. Atsakovas pripažįsta, kad kreipėsi į ieškovą dėl 10 000,00 Eur paskolos suteikimo, kad dėl to susirašinėjo trumposiomis žinutėmis, suprato pasirašytų dokumentų turinį ir esmę, juos pats parengė. Ginčas kilęs dėl to, kokią sumą ieškovas paskolino atsakovui. Ieškovas pagrindė, jog paskolino atsakovui 10 000,00 Eur: 2020-06-16 žinute atsakovas išreiškė valią iš ieškovo pasiskolinti 10 000,00 Eur; žinutėje nurodytos skolinimosi sąlygos atitinka įrašytas paskolos sutartyje; paskolos sutarties tekstas, kurį tikėtina, kad parengė atsakovas, yra paprastas ir aiškus, jame nedviprasmiškai nurodyta, jog atsakovas skolinasi iš ieškovo 10 000,00 Eur; atsakovo išrašytų vekselių bendra suma, apmokėjimo terminai atitinka paskolos sutarties sąlygas; prieštaravimų tarp faktinių duomenų nėra. Atsakovas neįrodinėjo, kad negalėjo suprasti dokumentų turinio, nėra pagrindo abejoti, kad analogiškoje situacijoje rūpestingas ir atsakingas asmuo paskolos sutartį ir vekselius būtų pasirašęs juose fiksuotomis sąlygomis tik tuo atveju, jeigu būtų gavęs visą sutartyje nurodytą paskolos sumą, nėra tikėtina, kad atsakovas, jeigu jam ieškovas būtų perdavęs grynaisiais tik 2 000,00 Eur, nebūtų reiškęs dėl to pretenzijų, įrodymų, kad tokias pretenzijas būtų reiškęs ieškovui, atsakovas į bylą nepateikė, tai, kad atsakovas pretenzijų neturėjo, netiesiogiai pagrindžia 2020-08-17 žinutė, kurioje jis nurodė, kad grąžins visą sumą; nelogiška trijuose dokumentuose nurodyti didesnes sumas nei faktiškai pasiskolinta. Paskolos sutarties turinys, šalių veiksmai, leidžia daryti išvadą, jog ieškovas perdavė atsakovui grynaisiais 10 000,00 Eur.

9.2. Ginčo sandoris turi esminių formos trūkumų (nesilaikyta notarinės formos reikalavimo), todėl 2020-06-22 paskolos sutartis pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento teismo iniciatyva. Pripažinus paskolos sutartį negaliojančia, atsakovas privalo grąžinti ieškovui visa, ką gavo pagal skolos raštelius, taigi taikoma restitucija ir ieškovui iš atsakovo priteisiama 10 000,00 Eur.

9.3. Poreikį atidėti teismo sprendimo įvykdymą šešiems mėnesiams atsakovas grindžia savo finansine padėtimi, tačiau nepagrindė, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės, dėl kurių turėtų būti nukrypta nuo bendrosios teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Atsakovas pateikė banko sąskaitos išrašą, 2021-01-25 darbo sutartį, tai nepagrindžia, kad atsakovo finansinė padėtis sunki. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad neturi nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto, vertybinių popierių, akcijų, kitų sąskaitų. Atsakovas, iš dalies pripažindamas ieškinį, turėjo galimybę dengti skolą nuo ieškinio pareiškimo momento, tačiau tokių veiksmų nesiėmė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. dėl 2 000,00 Eur skolos priteisimo, likusioje dalyje ieškinį atmesti, tenkinti atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo (b. l. 62-67).

11. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas pagrindė, jog paskolino atsakovui 10 000,00 Eur, tai neatitinka realios situacijos (atsakovui buvo perduota 2 000,00 Eur suma), teismo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos norint konstatuoti pinigų perdavimo pagal paskolos sutartį faktą. Paskolos sutartyje ir vekseliuose nėra patvirtinimo dėl pinigų perdavimo atsakovui fakto ir dydžio. Šalys nėra sudariusios pinigų priėmimo – perdavimo akto. Šalių susirašinėjime nenurodyta paskolos suma. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad paskolos sutarties pasirašymo dieną turėjo paskolos sutartyje nurodytą sumą (10 000,00 Eur) grynaisiais pinigais, nebuvo apklausti liudytojai. Ieškovas neįrodė pinigų perdavimo fakto ir dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas perdavė atsakovui 10 000,00 Eur. Kadangi atsakovui pagal paskolos sutartį realiai buvo perduota 2 000,00 Eur grynaisiais, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, kad paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta dėl 2 000,00 Eur sumos.

11.2. Netinkamai nustatęs paskolos dalyką, t. y. kiek grynųjų pinigų buvo perduota pagal paskolos sutartį atsakovui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad paskolos sutartis laikoma negaliojančia dėl notarinės formos nesilaikymo. Jeigu teismas būtų tinkamai nustatęs, kad atsakovui pagal paskolos sutartį faktiškai perduota 2 000,00 Eur grynųjų pinigų, teismui nebūtų pagrindo pripažinti paskolos sutartį negaliojančia, nes paskolos suma neviršijo 3 000,00 Eur.

11.3. Atsakovas pateikė pažymą apie tai, kad yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, banko sąskaitos išrašą, kad atsakovo banko sąskaitoje yra 2 Eur, paaiškino, kad dėl pandemijos sumažėjo galimybės greitai įsidarbinti, pateikė darbo sutarties kopiją ir paaiškino, kad jam pavyko įsidarbinti, tačiau nebuvo gavęs užmokesčio, nuo įsidarbinimo dienos praėjusi savaitė, paaiškino, kad jam nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis (iki 2021-04-26), todėl jis gali būti paprastai ir greitai atleistas. Pirmosios instancijos teismas atsakovui taikė pernelyg aukštus įrodinėjimo standartus. Abejotina, ar pateikęs išrašą iš savo turimos banko sąskaitos, atsakovas turėjo pateikti ir pažymas iš visų Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų, kurios patvirtintų, kad jose nėra atsidaręs sąskaitų, pirmosios instancijos teismui prieinami duomenys, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto.

Atsiliepimas

12. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 70-73).

13. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje nagrinėjamiems klausimams:

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Paskolos sumos klausimas yra pagrindinis ginčo klausimas, kurį surinktų įrodymų kontekste tyrė ir vertino pirmosios instancijos teismas, ginčo dėl paskolos fakto bei dokumentų pasirašymo nebuvo. Teismas išsamiai pasisakė, įvertino ginčo šalių tarpusavio susirašinėjimo, pasirašytų dokumentų turinį, šalių elgesį prieš ir po paskolos suteikimo. Skundžiamo sprendimo išvada, kad ieškovas paskolino (perdavė) atsakovui 10 000,00 Eur yra argumentuota ir pagrįsta byloje surinktų įrodymų viseto įvertinimu. Šalių 2020-06-22 paskolos sutarties turinys rodo, kad sutartyje nurodyta 10 000,00 Eur suma buvo perduota atsakovui sutarties sudarymo metu. 2020-06-22 pasirašydamas du vekselius, 5 000,00 Eur sumai kiekvienas, atsakovas patvirtino įsipareigojimo apimtį 10 000,00 Eur. Išrašydamas du vekselius bendrai 10 000,00 Eur sumai atsakovas patvirtino savo besąlyginę prievolę ieškovui, prievolė kyla nuo dokumento išdavimo. Atsakovas nepateikė paskolos dokumentuose užfiksuotą faktą paneigiančių įrodymų.

13.2. Kadangi 2020-06-22 paskolos sutarties pagrindu atsakovui buvo suteikta 10 000,00 Eur suma, sandoris turi formos trūkumų, dėl kurių pripažintas negaliojančiu ir taikyta restitucija.

13.3. Atsakovas nenurodė išimtinių objektyvių priežasčių, kodėl negali grąžinti skolos ieškovui, nenurodė, kaip 6 mėnesiai po teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeis jo turtinę padėtį, kad jis galės įvykdyti savo prievoles ieškovui, atsakovas bando vilkinti skolos grąžinimą. Atsakovas galėjo grąžinti arba pradėti grąžinti pripažįstamą paskolos dalį, tačiau neparodė geranoriškumo ar iniciatyvos. Bylos nagrinėjimas tęsiasi beveik 6 mėnesius, jeigu atsakovui 6 mėnesių terminas reikalingas grąžintinai skolos sumai sukaupti, jis tą galėjo daryti bylos nagrinėjimo eigoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo A. Č. ieškinys atsakovui S. P. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl pagal paskolos sutartį perduotos grynųjų pinigų sumos

16. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad ieškovas pagal paskolos sutartį jam faktiškai perdavė 2 000,00 Eur sumą grynaisiais pinigais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino paskolos sutartį negaliojančia dėl sandorio notarinės formos nesilaikymo ir priteisė ieškovui iš atsakovo visą ieškovo reikalautą sumą (10 000,00 Eur).

17. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis).

18. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas; 2018-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 26 punktas).

19. Paskolos sutarties sudarymo faktas fiksuojamas CK 6.871 straipsnyje nurodytame dokumente – paskolos sutartyje ar paskolos raštelyje. CK 6.875 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis faktiškai pinigų negavo. Šias aplinkybes turi įrodyti paskolos gavėjas. Jas įrodžius, sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Toks teisinis reglamentavimas yra reikšmingas paskirstant įrodinėjimo naštą tarp šalių, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo: jeigu nėra rašytinio dokumento, atitinkančio CK 6.871 straipsnio reikalavimus, arba tokiame dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimas, paskolos davėjui tenka pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą; jeigu įstatymo reikalavimus atitinkančiame dokumente pinigų perdavimas užfiksuotas, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir pareiga įrodyti pinigų neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (CK 6.875 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2017-09-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).

20. Teismų praktikoje pažymima, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020; 2020-09-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020 ir kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2017-01-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 ir kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2007-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ieškovas pagal 2020-06-22 paskolos sutartį perdavė 10 000,00 Eur, o ne 2 000,00 Eur, kadangi tai neatitinka realios situacijos. Teismo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti pinigų perdavimo pagal paskolos sutartį faktą. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

22. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2020-06-22 paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovas skolinasi iš ieškovo 10 000,00 Eur („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 4, CBP-35267). Iš 2020-06-16 atsakovo trumposios (SMS) žinutės turinio matyti, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą, prašydamas paskolinti 10 000,00 Eur sumą, žinutėje nurodytos sąlygos (10 000,00 Eur suma, terminas iki rugsėjo 15 d., palūkanos – 2 procentų dydžio kiekvieną mėnesį) atitinka nurodytas paskolos sutartyje („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 24, DOK-10260). Atsakovas 2020-06-22 pasirašė du paprastuosius neprotestuotinus vekselius bendrai 10 000,00 Eur sumai (kiekvieną po 5 000,00 Eur) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 4, CBP-35267). Atsakovas neįrodinėjo, kad paskolos sutartis sudaryta ieškovui prieš jį panaudojus apgaulę, ekonominį spaudimą ar dėl kitų panašaus pobūdžio priežasčių, neįrodinėjo, kad negalėjo suprasti pasirašytos paskolos sutarties, vekselių turinio. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas būtų reiškęs atsakovui pretenzijas dėl perduotos sumos. Be to, atsakovas 2020-08-17 trumpojoje (SMS) žinutėje ieškovui („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 24, DOK-10260) nurodė, kad grąžins jam visą sumą, tačiau nereiškė pretenzijų ieškovui dėl paskolos sumos, kas taip pat netiesiogiai patvirtina, kad ieškovas savo įsipareigojimą (perduoti atsakovui 10 000,00 Eur sumą) įvykdė tinkamai. Esant nurodytų ir byloje nustatytų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ir pagrįstai konstatavo tiek 10 000,00 Eur perdavimo, tiek paskolos sutarties sudarymo faktą. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti bent tikėtiną priešingą išvadą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o vien atsakovės, suinteresuotos bylos baigtimi, paaiškinimais, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ir nebuvimo.

23. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog paskolos sutarties turinys ir šalių veiksmai, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas atsakovui pagal 2020-06-22 paskolos sutartį faktiškai perdavė (paskolino) 10 000,00 Eur sumą. Pažymėtina tai, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos (CPK 185 straipsnis).

Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento ir restitucijos taikymo

24. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nesilaikius notarinės sandorio formos laikoma, kad toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnis). CK 1.93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

25. Pagal kasacinio teismo praktiką restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017).

26. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovas pagal paskolos sutartį jam perdavė 2 000,00 Eur sumą grynaisiais pinigais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino paskolos sutartį negaliojančia dėl sandorio notarinės formos nesilaikymo ir priteisė visą ieškovo reikalautą priteisti sumą (10 000,00 Eur). Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, kad ieškovas atsakovui paskolino 10 000,00 Eur sumą (žr., 24 punktą). Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad paskolos suma viršijo 3 000,00 Eur sumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėta paskolos sutartis turėjo būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis), o notarinės formos nesilaikymas daro paskolos sutartį negaliojančia (CK 1.93 straipsnio 3 dalis), todėl taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino 2020-06-22 paskolos sutartį negaliojančia ir taikė restituciją, priteisdamas ieškovui iš atsakovo pagal paskolos sutartį perduotą 10 000,00 Eur sumą.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo

27. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos atsisakė tenkinti atsakovo prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą bent 6 mėnesiams remdamasis formaliais argumentais, taikydamas pernelyg aukštus įrodinėjimo standartus aplinkybei apie sunkią atsakovo finansinę padėtį pagrįsti.

28. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-485-196/2018).

29. CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

30. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), neatsižvelgiant į faktą, kad to kreditoriaus turtinė padėtis yra geresnė, nei paties skolininko (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017).

31. Atsakovas prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą grindė savo sunkia finansine padėtimi, jai pagrįsti pateikė 2020-12-28 Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymą dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose Nr. Sp-9195 (b. l. 13); 2020-12-28 banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad atsakovo banko sąskaitoje 2020-12-28 buvo 2 Eur (b. l. 12); paaiškino, kad dėl COVID-19 pandemijos sumažėjo galimybės greitai įsidarbinti; kartu su tripliku pateikė 2021-01-26 darbo sutartį su UAB „EMPLOS“ (b. l. 31-32), paaiškindamas, kad pirmo darbo užmokesčio dar negavo, be to, nustatytas bandomasis laikotarpis iki 2021-04-26, todėl jis gali būti greitai ir paprastai atleistas. Teisėjų kolegijos vertinimu apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro nei faktinio, nei teisinio tenkinti prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.

32. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kad neturi nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto, vertybinių popierių, akcijų, kitų sąskaitų. Taip pat atsakovas į bylą nepateikė duomenų apie turimus įsipareigojimus. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismui prieinami duomenys iš viešųjų registrų, kadangi įrodinėjimo našta tenka šaliai, kuri grindžia savo procesinius prašymus, o ne teismui (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo atsakovo įsidarbinimo (2021-01-26) yra praėję daugiau nei 7 mėnesiai, todėl atsakovo argumentai, kad jis dar nėra gavęs darbo užmokesčio bei kad jam nustatytas bandomasis laikotarpis, teisiniu požiūriu prarado aktualumą. Be to, nors atsakovas sutiko su dalimi ieškovo reikalavimų (dėl 2 000,00 Eur sumos), tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų geranoriškai atlikęs bent dalinius mokėjimus įsiskolinimui mokėti (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

33. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymą jo nurodytam laikotarpiui, yra nesuderinamas su ieškovo interesais, jo tenkinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeistų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, būtų nepagrįstai ribojama ieškovo teisė per protingą terminą gauti iš atsakovo teismo sprendimu priteistą sumą. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apelianto nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo pareikštą ieškinį, tinkamai taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias civilinės teisės normas, civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo atidėjimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

37. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija).

38. Ieškovas pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis, iš atsakovo, pateikė 1 016,40 Eur atstovavimo išlaidų pagrindžiančius įrodymus (b. l. 79-82). Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti 1 016,40 Eur atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą priteistina ieškovui iš atsakovo (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-13 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. Č., gim. 1966-01-27, naudai 1 016,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Irmantas ŠulcasŽilvinas TerebeizaTomas Venckus