Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui S. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

4.1. Nei paskolos sutartyje, nei vekseliuose nėra nurodyta, kad pinigai atsakovui buvo perduoti. Ieškovo kartu su dubliku pateiktas susirašinėjimas patvirtina tik tai, kad atsakovas prašė paskolinti 10 000 Eur. Tačiau ieškovas paskolino tik 2 000 Eur.

4.2. Nuo 2021 m. sausio 26 d. atsakovas pradėjo dirbti. Nors darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis sudaro apie 1 400 Eur „į rankas“, tačiau iš šios sumos atsakovas turės padengti pragyvenimo išlaidas. Dėl to atsakovas objektyviai negalėtų sumokėti visų teismo priteistų sumų įprasta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

5. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas A. Č. atsakovui S. P. 2020 m. birželio 22 d. grynaisiais pinigais paskolino ne mažiau kaip 2 000 Eur, o paskolos suteikimas buvo įformintas šalims tą pačią dieną pasirašius paskolos sutartį, o atsakovui papildomai ir du vekselius. Šias faktines aplinkybes pripažįsta abi bylos šalys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis). Ginčas byloje yra kilęs dėl to, kokią tiksliai sumą ieškovas paskolino atsakovui.

6. Atsakovas teigia, kad jam buvo perduota (paskolinta) 2 000 Eur, o ieškovas įrodinėja, jog faktiškai atsakovui buvo perduota (paskolinta) 10 000 Eur. Taigi esminis byloje kilęs klausimas, kokią sumą ieškovas iš tiesų faktiškai perdavė kaip paskolą atsakovui. Šalutinis klausimas, ar paskolos sutartis buvo sudaryta laikantis CK 6.871 straipsnio 1 ar 4 dalyse numatytų formos reikalavimų, ir, jeigu ne, ar paskolos sutartis yra galiojanti, ir kokią tai turi reikšmę ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo įvertinimui.

7. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu (CPK 12 ir 13 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).

8. Nagrinėjamu atveju atsakovas pasirinko iš dalies pasyvią gynybinę taktiką – pateikė tik atsiliepimą į ieškinį, tripliką, bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant teismo posėdyje. Nutaręs nuo ieškovo pareikšto reikalavimo gintis tokiu būdu, atsakovas kartu prisiėmė ir su tuo susijusią riziką (pvz., kad nepateikus priešingų įrodymų, ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pripažintos pagrįstomis).

Kokią grynųjų pinigų sumą ieškovas A. Č. perdavė atsakovui S. P. pagal ginčo paskolos sutartį?

9. Atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose neneigia, kad jis pasirašė tiek 2020 m. birželio 22 d. paskolos sutartį, tiek tą pačią dieną išrašė du paprastuosius vekselius, pagal kuriuos įsipareigojo ieškovui sumokėti 10 000 Eur. Nuo pareikšto reikalavimo atsakovas nesigynė tuo, kad paminėtus dokumentus jis surašė dėl prieš jį panaudotos apgaulės, ekonominio spaudimo ar panašaus pobūdžio priežasčių. Priešingai, kaip galima spręsti iš atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytų teiginių, atsakovas pripažįsta, kad jis kreipėsi į ieškovą dėl 10 000 Eur paskolos suteikimo, kad dėl to susirašinėjo su ieškovu trumposiomis žinutėmis bei taip pat kad suprato pasirašytų dokumentų turinį ir esmę, juos pats parengė.

10. Byloje ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2020 m. birželio 16 d. parašė ieškovui žinutę: „Sveiki, Arunai, patikslinu: Reikia 10k iki Rugsejo 15 dienos. Mokesiu 2 % menesiniu palukanu kiekviena menesi. <...>“, o 2020 m. birželio 22 d.: „<...> Esu paruoses visus popierius tai siandien vakare galeciau iki jusi palekt kai duosit signala <...>“. Kaip jau minėta, šalys sutaria, kad būtent 2020 m. birželio 22 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis, išrašyti vekseliai ir įvyko pinigų perdavimas atsakovui.

11. Paskolos sutarties tekstas suformuluotas taip: „Aš, S. P. <...> skolinuosi iš A. Č. <...> 10 000 eurų. <...> Skolos grąžinimo terminas: 2020.09.15 <...> Palūkanų norma: 2 % mėnesinių palūkanų, mokama kiekvieno mėnėsio 15 dieną. <…>”. Tą pačią dieną atsakovas išrašė du vekselius, pagal vieną iš kurių įsipareigojo ieškovui 2020 m. rugpjūčio 15 d. sumokėti 5 000 Eur, o pagal kitą 2020 m. rugsėjo 15 d. sumokėti 5 000 Eur. Kaip galima spręsti iš ieškovo nurodytų aplinkybių, vekseliai šioje situacijoje buvo panaudoti kaip atsakovo įsipareigojimų tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemonė.

12. Paskolos sutartis pagal savo sampratą yra realinis sandoris (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą.

13. Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas).

14. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-408-687/2018, 21 punktas).

15. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tik dėl to, kokią sumą ieškovas paskolino atsakovui: 2 000 Eur ar 10 000 Eur.

17. Išanalizavus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas pagrindė, jog paskolino atsakovui 10 000 Eur. Prie šios išvados prieitina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, 2020 m. birželio 16 d. trumpąja žinute atsakovas išreiškė valią iš ieškovo pasiskolinti 10 000 Eur, o ne 2 000 Eur. Antra, 2020 m. birželio 16 d. žinutėje nurodytos skolinimosi sąlygos (paskolos suma, palūkanų dydis, paskolos grąžinimo terminas) atitinka įrašytas paskolos sutartyje. Trečia, paskolos sutarties tekstas, kurį tikėtina, kad parengė atsakovas, yra paprastas ir aiškus bei jame nedviprasmiškai nurodyta, jog atsakovas skolinasi iš ieškovo 10 000 Eur. Ketvirta, atsakovo išrašytų vekselių bendra suma, apmokėjimo terminai atitinka paskolos sutarties sąlygas. Prieštaravimų tarp šių faktinių duomenų nėra.

18. Gindamasis nuo ieškinio, atsakovas neįrodinėjo, kad pagal savo gyvenimišką ir profesinę patirtį negalėjo suprasti pasirašytų dokumentų turinio. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad analogiškoje situacijoje rūpestingas ir atsakingas asmuo paskolos sutartį ir vekselius būtų pasirašęs juose fiksuotomis sąlygomis tik tuo atveju, jeigu būtų gavęs visą sutartyje nurodytą paskolos sumą – 10 000 Eur. Nėra tikėtina, kad atsakovas, jeigu jam ieškovas būtų perdavęs grynaisiais tik 2 000 Eur, nebūtų reiškęs dėl to pretenzijų. Įrodymų, kad tokias pretenzijas būtų reiškęs ieškovui, atsakovas į bylą nepateikė. Faktą, kad atsakovas pretenzijų neturėjo, netiesiogiai pagrindžia ir jo 2020 m. rugpjūčio 17 d. ieškovui išsiųsta trumpoji žinutė, kurioje jis nurodė: „<...> Iki penktadienio imtinai grazinsiu jums VISA suma. <...>“. Šių faktinių aplinkybių kontekste pridurtina, kad nelogiška trijuose dokumentuose nurodyti ženkliai didesnes įsipareigojimų sumas, nei kad faktiškai yra pasiskolinta suma.

19. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad 2020 m. birželio 22 d. paskolos sutarties turinys, šalių veiksmai, leidžia daryti išvadą, jog ieškovas perdavė (paskolino) atsakovui grynaisiais 10 000 Eur (CPK 185 straipsnis). Atsikirtimai, kuriais remdamasis atsakovas ginasi nuo jam pareikštų reikalavimų, yra prieštaringi, nenuoseklūs ir neatitinka nuoseklių rašytinės formos įrodymų turinio.

Ar ginčo paskolos sutarti yra galiojanti ir, jeigu ne, kokią reikšmę tai turi ieškovo A. Č. reikalavimų pagrįstumui?

20. Ginčo paskolos sutarties sudarymo metu galiojusios CK 6.871 straipsnio 4 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Šio reikalavimo bylos šalys nesilaikė bei tarpusavio susitarimą dėl skolinimo grynaisiais pinigais įformino paprasta rašytine forma.

21. Notarinės sandorio formos nesilaikymas savaime lemia sandorio negaliojimą (CK 1.93 straipsnio 1 ir 3 dalis).

22. Nustačius, kad ginčo sandoris turi esminių formos trūkumų (nesilaikyta notarinės formos reikalavimo), 2020 m. birželio 22 d. paskolos sutartis pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020, 33 punktas).

23. Toks teismo sprendimas nereiškia išėjimo už bylos nagrinėjimo ribų – įsakmiai nurodytos notarinės formos reikalavimo neatitinkančio sandorio negaliojimo klausimą teismas visais atvejais turi išspręsti savo iniciatyva (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą yra nurodyta, kad analogiškais atvejais teismas yra nevaržomas ieškinio dalyko ir ribų bei turi savo iniciatyva išspręsti niekinio sandorio fakto konstatavimo ir teisinių pasekmių klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-701/2016. 15 punktas).

24. Pripažinus 2020 m. birželio 22 d. paskolos sutartį negaliojančia, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos teisinės pasekmės – atsakovas privalo grąžinti ieškovui visa, ką gavo pagal skolos raštelius (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis). Taigi taikoma restitucija ir ieškovui iš atsakovo priteisiami 10 000 Eur, kurie jam buvo perduoti remiantis negaliojančia sutartimi. Pagrindo nukrypti nuo bendrųjų restitucijos taikymo taisyklių ir iš atsakovo priteisti mažesnę sumą nenustatyta.

25. Šalių sudaryta paskolos sutartis yra negaliojanti nuo sudarymo momento. Dėl to negali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas remiantis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki paskolos grąžinimo.

26. Įvertinus tai, kad yra taikoma vienašalė restitucija, iš dalies tenkinamas ir ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Tokios 5 procentų dydžio palūkanos už 10 000 Eur iš atsakovo ieškovui priteisiamos ne nuo bylos iškėlimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

27. Priteistinų procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentas nustatytinas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

28. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

29. Poreikį atidėti teismo sprendimo įvykdymą šešiems mėnesiams atsakovas grindžia savo finansine padėtimi. Išanalizavus atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad atsakovas nepagrindė, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės, dėl kurių turėtų būti nukrypta nuo bendrosios teismų sprendimų vykdymo tvarkos.

30. Atsakovas į bylą pateikė banko sąskaitos išrašą, taip pat 2021 m. sausio 25 d. sudarytą darbo sutartį. Šie dokumentai nepagrindžia, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis neturi nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto, vertybinių popierių, akcijų, kitų sąskaitų. Taigi atsakovo pateikti duomenys yra fragmentiški ir objektyviai neatspindi realios atsakovo turtinės padėties. Dėl to atsakovo prašymas laikytinas nepagrįstu. Kita vertus, atsakovas, iš dalies pripažindamas ieškinį, turėjo galimybę dengti skolą nuo ieškinio pareiškimo momento. Tačiau tokių veiksmų atsakovas nesiėmė. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas, be kita ko, pažeistų ieškovo teisėtą lūkestį atgauti restitucijos būdu priteistą sumą kuo greičiau.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Už pareikštą ieškinį ieškovas sumokėjo 225 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 1 597,20 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

32. Bylinėjimosi išlaidų našta tarp bylos šalių įprastai paskirstoma atsižvelgiant į proceso materialinį teisinį rezultatą – sprendimo palankumą arba nepalankumą šalims. Nagrinėjamu atveju sprendimas iš esmės yra palankus ieškovui, nes faktiškai patenkintas jo reikalavimas (nors ir kitu teisiniu pagrindu) priteisti iš atsakovo 10 000 Eur. Tačiau yra netenkintas reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensacines palūkanas, numatytas CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, ir iš dalies tenkintas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pastarųjų reikalavimų įvertinti konkrečia suma negalima. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ne visi praktiškai ieškovo pareikšti ieškinio reikalavimai yra patenkinti, darytina išvada, jog yra pakankamas pagrindas laikyti, kad patenkinta 95 procentai ieškovo reikalavimų. Atmestų reikalavimų dalis nustatytina remiantis bendrąja proporcijos taisykle kaip analogija.

33. Ieškovas į teismą kreipėsi iš esmės pagrįstai ir bylinėjimosi išlaidas patyrė išimtinai dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Kiek tai susiję su išlaidų teisinei pagalbai apmokėti dydžio pagrįstumu, pagrindo mažinti šias išlaidas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra (advokatas parengė ieškinį, dubliką, atstovavo ieškovą teismo posėdyje). Dėl to ieškovui iš atsakovo – proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – priteisiamas 1 731,09 Eur (1 822,20 Eur × 95 procentai) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,90 Eur. Dalies šių išlaidų atlyginimas – 6,55 Eur (6,90 Eur × 95 procentai), į valstybės biudžetą priteisiamas iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovo A. Č. ir atsakovo S. P. 2020 m. birželio 22 d. sudarytą paskolos sutartį.

Taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo S. P. ieškovui A. Č. 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

Priteisti iš atsakovo S. P. ieškovui A. Č. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 731,09 Eur (tūkstančio septynių šimtų trisdešimt vieno euro ir 9 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Netenkinti atsakovo S. P. prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo S. P. 6,55 Eur (šešių eurų ir 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.