Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. ir nukentėjusiosios S. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 1 metams; M. Š. skirtos pareigos: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, 72² straipsniu, M. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 10 mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. ir nukentėjusiosios S. Š. apeliaciniai skundai tenkintini. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina, nuteistajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad jei apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje suformuotame apelianto prašyme prašoma naikinti visą pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, jo visų dalių teisėtumas ir pagrįstumas pagal nurodytus apskundimo pagrindus apeliacinės instancijos teismo turi būti įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-190-648/2018). Tuo atveju, kai apeliantas skunde prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018, 2K-33-458/2020).

Dėl M. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajai susitaikius

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama objektyviai ir visapusiškai išsiaiškinti esmines byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei nustatyti joje tiesą, taip pat patikrinti 2024 m. rugsėjo 12 d. teismui pateiktame nuteistojo M. Š. ir nukentėjusiosios S. Š. 2024 m. rugsėjo 11 d. prašyme dėl susitaikymo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atliko įrodymų tyrimą ir papildomai apklausė nuteistąjį M. Š. bei nukentėjusiąją S. Š..

13. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020).

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, papildomai apklaususi nuteistąjį M. Š. ir nukentėjusiąją S. Š., išklausiusi jų ir nuteistojo gynėjos bei prokuroro poziciją aptariamu klausimu, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra jokių kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir M. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

15. Nusikalstama veika, dėl kurios padarymo M. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismas galimybės atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu pagrįstai nesvarstė, kadangi nuteistasis visiškai kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino (teigė konflikto metu tik apsistumdęs su nukentėjusiąja, nepripažino suėmęs nukentėjusiajai už kaklo ir ją smaugęs, neigė sudavęs smūgius ir savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlęs fizinį skausmą), su nukentėjusiąja susitaikęs nebuvo. Tačiau apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu M. Š. savo poziciją pakeitė, kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, nukentėjusiosios atsiprašė. Akivaizdu, kad tokie nuteistojo M. Š. parodymai svariai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, padėjo nustatyti objektyvią tiesą byloje, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojų, mačiusių M. Š. ir S. Š. konfliktą ir galinčių patvirtinti nukentėjusiosios S. Š. parodymus, byloje nėra. Byloje esanti 2023 m. birželio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. Š. nustatytų sužalojimų ir jų padarymo būdo (1 t., b. l. 67) taip pat pati savaime neįrodo, jog nukentėjusiajai S. Š. nustatyti sužalojimai buvo padaryti M. Š. smurtiniais veiksmais.

16. Kaip jau minėta, apygardos teismui nuteistojo gynėjos pateiktame 2024 m. rugsėjo 11 d. prašyme, vadovaujantis BK 38 straipsniu, nutraukti baudžiamąją bylą, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, nurodoma, kad nuteistasis M. Š. visiškai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl nukentėjusiajai S. Š. sukelto fizinio skausmo, jos atsiprašė ir su ja susitaikė, nukentėjusioji S. Š. atleido M. Š., priėmė jo atsiprašymą, sutinka su juo susitaikyti ir jokių pretenzijų jam nebeturi. Šias aplinkybes apklausiami apeliacinės instancijos teisme patvirtino patys apeliantai – nuteistasis M. Š. ir nukentėjusioji S. Š.. Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas. Aptarti duomenys rodo, jog nuteistasis M. Š. visiškai atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, sąlygas.

17. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad M. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors M. Š. anksčiau teistas 5 kartus, tačiau teistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis arba kurios nesusiję su fizinio smurto panaudojimu. Paskutinį kartą M. Š. teistas dar 2011 metais, visai už kito pobūdžio nusikalstamas veikas (nusikalstamas veikas finansų sistemai) (1 t., b. l. 132-138). M. Š. šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo metu jo teistumas buvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „b“ papunktis). Duomenų, kad po šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, po kurios padarymo jau praėjo daugiau kaip metai, M. Š. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. M. Š. yra baustas administracine tvarka, tačiau daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nepriskiriamus prie grubių, visos už administracinius nusižengimus jam skirtos baudos yra sumokėtos (1 t., b. l. 113-116). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šioje byloje nuteistajam M. Š. inkriminuoti nusikalstami veiksmai labiau tėra atsitiktinis neigiamas jo poelgis.

18. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras teigdamas, kad nėra pagrindo manyti, jog M. Š. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, pažymėjo, jog pati nukentėjusioji S. Š. nurodė, kad iki byloje nagrinėjamo konflikto ketverius metus kentė sutuoktinio psichologinį smurtą. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos prokuroro argumentus, pažymi, kad M. Š. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas ne už psichologinio smurto naudojimą, be to, kaip jau minėta, tiek nuteistasis M. Š., tiek nukentėjusioji S. Š. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad po byloje nagrinėjamo konflikto jie daug kalbėjosi apie netinkamą M. Š. elgesį, jis suprato, kad elgėsi netinkamai, jie susitaikė ir po susitaikymo jau apie metus laiko jokių konfliktų tarp jų nebėra. Taigi M. Š. ir S. Š. yra išsprendę problemą dėl savo ankstesnių konfliktinių santykių. Teisėjų kolegija tiki, jog baudžiamasis procesas leido kaltininkui kritiškai įvertinti savo veiksmus, jis turės įtakos M. Š. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teisėjų kolegijos manymu, sprendimas atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja S. Š., įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį – galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per 1 metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, šiuo atveju taip pat užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

19. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai nesvarstė galimybės atleisti nuteistąjį M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kadangi, kaip minėta, jis savo kaltės pirmosios instancijos teisme nepripažino, su nukentėjusiąja susitaikęs nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad susitaikymas, lingvistiškai aiškinant šį terminą, turi konflikto pabaigos prasmę, taikos sudarymą. Atsižvelgus į apeliacinės instancijos teisme nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje kilęs konfliktas neabejotinai buvo išspręstas. Tiek nuteistasis M. Š., tiek nukentėjusioji S. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išreiškė savo norą susitaikyti. Taigi apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tai yra nustačius, jog egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytų sąlygų visuma, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu ir baudžiamoji byla M. Š. atžvilgiu nutraukiama, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (BK 38 straipsnis). Tokios praktikos laikosi ir kiti apygardų teismai (Kauno apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-46-317/2022, 1A-14-348/2022, 1A-81-245/2020, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-416-312/2019, 1A-459-843/2019, Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-17-300/2022, 1A-62-332/2019, 1A-242-744/2022).

20. Pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) išplėstinis turto konfiskavimas; 11) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Atsižvelgusi į šioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu bei tai, kad nuteistasis dirba (1 t., b. l. 142), šeimoje auga mažametė nukentėjusiosios S. Š. dukra, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslingiausia nuteistajam yra paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatomas minimalus (vadovaujantis BK 71 straipsnio 1 dalimi, teismas pilnamečiam asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), bei dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, būtent šios baudžiamojo poveikio priemonės iš visų numatytųjų BK 67 straipsnio 2 dalyje ir galimų skirti nuteistajam bus pačios efektyviausios norint pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašant M. Š. inkriminuotos ir įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, be kita ko, nurodyta, kad nuteistasis sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei S. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistojo M. Š. ir nuketėjusiosios S. Š. apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, konstatuoja, kad nors apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, skundžiamame nuosprendyje pats pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl M. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nurodė, kad teismas nepripažįsta baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės – girtumo, nes M. Š. nurodė, kad įvykio metu nors ir buvo pavartojęs alkoholio, tačiau nebuvo apsvaigęs nuo jo, be to, nėra jokių objektyvių duomenų, koks neblaivumo laipsnis įvykio metu buvo nuteistajam. Nuteistasis M. Š., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, patvirtino, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo išgėręs tik vieną alkoholinį kokteilį, tačiau apsvaigęs nebuvo ir išgertas alkoholis jo veiksmams konflikto metu įtakos neturėjo. Nukentėjusioji S. Š. apeliacinės instancijos teisme taip pat patvirtino, kad byloje nagrinėjamo konflikto metu jos sutuoktinis buvo išgėręs alkoholinio koktelio, tačiau, jos nuomone, išgertas alkoholio kiekis neturėjo įtakos sutuoktinio smurtiniams veiksmams jos atžvilgiu, M. Š. tiesiog toks charakteris. Byloje nėra duomenų, paneigiančių aplinkybę, kad M. Š. byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo išgėręs tik vieną alkoholinį kokteilį. Atsižvelgus į šias nuteistojo ir nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, į tai, kad nagrinėjamu atveju M. Š. nebuvo nustatytas konkretus neblaivumo laipsnis veikos padarymo metu, daryti išvadą, kad nuteistasis M. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sutuoktinei S. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nėra pagrindo, todėl ši nepagrįstai nurodyta nusikalstamos veikos faktinė aplinkybė, kad M. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šalintina iš nuosprendžio aprašomosios dalies.

22. Šiaulių apygardos teisme 2024 m. rugsėjo 12 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Prie šios pažymos pridėtas nuteistojo M. Š. gynėjo advokato S. S. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato). Šiais dokumentais, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš M. Š. valstybės naudai priteisti 118,75 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau nurodyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauta teisėjų kolegijai jau išėjus priimti sprendimo, tai yra tik po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla. Dėl šio prašymo neturėjo galimybės pasisakyti nei nuteistasis, nei jo gynėja, nei prokuroras, nei nukentėjusioji, tad, vadovaujantis teismų praktika, klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliktinas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-10-511/2023, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-277-579/2024).

23. Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kurį pateikė M. Š., esantis prie baudžiamosios bylos antro tomo viršelio, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo M. Š. ir nukentėjusiosios S. Š. apeliacinius skundus tenkinti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, aprašant M. Š. inkriminuotos ir įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nurodytą aplinkybę, kad M. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei S. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nuosprendį panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, M. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti M. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL dydžio, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72²straipsniu, paskirti M. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 10 mėnesių nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Išaiškinti M. Š., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už M. Š. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme palikti nenagrinėtą.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, kurį pateikė M. Š., esantį prie baudžiamosios bylos antro tomo viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.