Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-14-348/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-03-15
Bylos Nr.: 1A-14-348/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-35898-2020-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Valdas Vitunskas
Nuteistasis: G. M.
Nukentėjusysis: A. K.
Civilinis ieškovas: A. K.
Advokatai: Paulius Snukiškis, Vincas Pacevičius

Kategorijos

1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 147 str. 3 d., 147-2 str. 2 d., 157 str. 3 d., 189-1 str. 2 d., 227 str. 4 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-348/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35898-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.14.10.1; 2.4.6.3.2; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei, Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorams Jūratei Plauskienei, Virginijai Vigelienei, Audriui Armui,nuteistajam G. M., jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui,nukentėjusiajam A. K., jo atstovui advokatui Pauliui Snukiškiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 70 MGL (3050 eurų) bauda.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš G. M. jam priteista 340 eurų turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. E. 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į G. M. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (priekabą) (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurios vertė 500 eurų, nuspręsta palikti nepakeistą iki civilinio ieškinio atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 9.08 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu (duomenys neskelbtini), išlipęs iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto su išlipusiu iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. K. metu, priėjo prie jo ir dešine ranka sudavė per A. K. ranką, dėl to A. K. rankoje laikytas mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ iškrito iš rankos ir nukrito ant šaligatvio, dėl to sudužo jo ekranas ir galinis stiklas, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą, A. K. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiajam A. K. padarydamas 340 eurų turtinę žalą

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nuosprendyje konstatuota, kad G. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pasikėsinta į nuosavybę. Taip pat, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, į tai, kad G. M. teisiamas pirmą kartą, per 5 metus 9 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, iš jų 8 kartus už leistino greičio viršijimą ir 1 kartą už nesaugų lenkimą, kad yra dirbantis. Be to, atsižvelgta ir į tai, kad nusikaltimu padaryta žala nėra didelė, nedaug viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė ir sprendė, kad G. M. skirtina BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytas mažesnis nei įstatymo numatytas jos dydžio vidurkis ir artimas minimaliam.

3. Nuteistasis G. M. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties visumos, t. y. nėra subjektyviosios pusės.

Šalies argumentai

3.1. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis nėra nei teisingas, nei pagrįstas, nes priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, taip pat objektyviai nenustačius visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir išvadas grindžiant tik prielaidomis. Nuteistojo teigimu, priešingai nei nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo tinkamai įrodyta jo padaryto nusikaltimo subjektyvioji pusė, t. y. kaltė siekiant tyčia sugadinti svetimą turtą. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. M. analizuoja byloje esantį vaizdo įrašą ir teigia, jog iš jo akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusysis A. K. savo vairuojamą automobilį sustabdo kelio važiuojamosios dalies viduryje ir išlipa iš automobilio. Anot apelianto akivaizdu, kad tokiais veiksmais jis tyčia blokavo kelią, tačiau šios faktinės aplinkybės nevertino nei prokurorė, nei baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nors būtent dėl nukentėjusiojo veiksmų ir įvyko konfliktas. Šie faktai, pasak apelianto, akivaizdžiai patvirtina, kad jokio pavojingo kėsinimosi į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes iš jo pusės nebuvo.

3.2. Apeliantas teigia, jog nustūmė A. K. ranką į šalį, kurioje jis laikė kažkokį daiktą, tačiau anot nuteistojo, jis negalėjo pamatyti ir suvokti, kad A. K. rankose buvo tik mobilaus ryšio priemonė, o ne koks nors kitas asmenį galintis sužaloti įrankis. Atsižvelgiant į tai, kad viskas vyko labai gretai, pasak nuteistojo, jis negalėjo suprasti, pastūmus nukentėjusiojo ranką su daiktu į šalį bus sugadintas svetimas turtas, juo labiau, nėra pagrindo ir konstatuoti, kad jis tokių pasekmių norėjo ir jų siekė. Nuteistojo manymu, jo veiksmai neturėtų būti traktuojami kaip turto sunaikinimas ar sugadinimas pagal baudžiamąjį įstatymą, kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios. G. M. teigimu, staigiu judesiu nustumdamas daiktą, kurį nukentėjusysis laikė rankoje, tik stengėsi apsaugoti savo sveikatą nuo aktyvių nukentėjusiojo veiksmų konflikto metu.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į nuteistojo G. M. apeliacinį skundą negauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis G. M. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį, ir vadovaujantis BK 38 straipsniu (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko), atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti. Šį nuteistojo prašymą palaikė ir jo gynėjas. Nuketėjusysis A. K. patvirtino, kad su nuteistuoju susitaikė, nuteistasis atlygino jam padarytą turtinę žalą, nurodė neprieštaraujantis, kad skundžiamas nuosprendis būtų panaikintas, o baudžiamoji byla nutraukta BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu. Prokuroras tokiam sprendimui neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. M. apeliacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina nuteistajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. M. prašė panaikinti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties – tai yra nenustatyta subjektyvioji jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pusė. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2022 m. vasario 18 d. vykusiame teismo posėdyje nuteistasis nebeginčijo to fakto, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu sugadino nukentėjusiajam A. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, taip pat neginčijo savo veiksmais nukentėjusiajam padarytos žalos dydžio, jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Nei apeliantas, nei jo gynėjas nebeprašė nuteistojo išteisinti, pateikė prašymą vadovaujantis BK 38 straipsniu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Tokiu būdu nuteistasis pats paneigė savo apeliacinio skundo teiginius ir atsisakė jame išreikštų reikalavimų, susijusių su byloje surinktų įrodymų vertinimu, kalte, veikos kvalifikavimu. Nebesant ginčo dėl G. M. kaltės, baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant jo veiksmus pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiajam padarytos ir priteistos turtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus palieka nenagrinėtus ir toliau svarsto tik BK 38 straipsnio nuostatų taikymo klausimą.

7. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, išklausiusi nukentėjusiojo poziciją aptariamu klausimu bei gavusi nuteistojo bei nukentėjusiojo susitarimą (t. 2, b. l. 145-146), sprendžia, kad šiuo atveju nėra kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir G. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

9. Nusikalstama veika, dėl kurios padarymo G. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad klausimas dėl BK 38 straipsnio nuostatų pirmosios instancijos teisme svarstomas nebuvo, kadangi nuteistasis kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino (teigė, kad nematė ką A. K. laikė rankoje, rankoje turimu daiktu dūrė nuteistajam į veidą, todėl gynėsi, sudavė ranka per nukentėjusiojo rankoje laikomą daiktą ir jis nukrito, kad sudaužė mobilaus ryšio telefoną nematė), su nukentėjusiuoju susitaikęs nebuvo, taip pat nebuvo atlyginęs ir jam padarytos žalos ar susitaręs dėl jos atlyginimo. Tačiau, kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teisme G. M. savo poziciją pakeitė, savo kaltės nebeginčijo. Apygardos teismui pateiktame 2022 m. vasario 4 d. susitarime nurodyta, jog G. M. atlygino A. K. padarytą 340 eurų turtinę žalą, dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis iš G. M. neprašo (t. 5, b. l. 145-146). Taip pat nurodyta, jog G. M. savo kaltę pripažįsta, atsiprašo nukentėjusiojo, o šis jam atleidžia. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis patvirtino, jog 2022 m. vasario 4 d. susitarimas yra tikras, kad su G. M. susitaikė ir prašė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Aptarti duomenys rodo, jog nuteistasis G. M. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, sąlygas.

10. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad G. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliantas anksčiau neteistas, taip pat nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenimis, administracine tvarka paskutinį kartą baustas beveik prieš 2 metus – 2020 m. birželio 11 d. Duomenų, kad po šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos G. M. būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šioje byloje nuteistajam inkriminuoti nusikalstami veiksmai tėra atsitiktinis neigiamas jo poelgis, nulemtas ne išankstinės jo tyčios dėl asmeninių ar kokių nors kitų priežasčių sugadinti nukentėjusiajam priklausantį turtą, o dėl impulsyvaus elgesio, kas ir paskatino G. M. pasielgti visiškai neadekvačiai, be jokios priežasties, motyvų apgadinant jam nepažįstamo asmens nuosavybę. Teisėjų kolegija tiki, jog baudžiamasis procesas leido kaltininkui kritiškai įvertinti savo veiksmus, jis turės įtakos apeliantui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teisėjų kolegijos manymu, sprendimas atleisti G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju A. K., įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį - galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per 1 metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, šiuo atveju taip pat užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai nesvarstė galimybės atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kadangi jis savo kaltės pirmosios instancijos teisme nepripažino, su nukentėjusiuoju susitaikęs nebuvo, taip pat nebuvo atlyginęs jam padarytos žalos ar susitaręs dėl jos atlyginimo. Tačiau apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. nustačius, jog egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytų sąlygų visuma, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu ir baudžiamoji byla G. M. atžvilgiu nutraukiama kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis), patvirtinant nukentėjusiojo ir nuteistojo sudarytą susitarimą.

12. Pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) išplėstinis turto konfiskavimas; 11) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Kadangi nuteistasis ir nukentėjusysis susitaikė, nuteistasis atlygino padarytą žalą, nukentėjusiojo atžvilgiu Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas smurtinio nusikaltimo padarymu G. M. atžvilgiu, G. M. padarytas nusikaltimas nesunkus ir nesmurtinis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju netikslinga nuteistajam skirti BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. gegužės 24 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį G. M., sudaro 225,00 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Be kita ko, svarbu ir tai, kad nuteistajam valstybės paskirtas advokatas, be to, kad dalyvavo vos 18 min. trukusiame teismo posėdyje, neatliko jokių procesinių veiksmų, nuo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme buvo atleistas vos prasidėjus teismo posėdžiui, kadangi nuteistasis buvo sudaręs sutartį su savo pasirinktu gynėju. Atsižvelgiant į paminėtą laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį panaikinti.

Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, G. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti G. M. ir nukentėjusiojo A. K. 2022 m. vasario 4 d. sudarytą susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo G. M. atlygino nukentėjusiajam A. K. padarytą turtinę žalą, o A. K. dėl neturtinės žalos pretenzijų neturi bei abi šalys atsisako nuo patirtų proceso išlaidų.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. M. turtui: transporto priemonei (priekabai) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo mastas – 500 eurų.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti paskelbus šį Kauno apygardos teismo nuosprendį.

Nepriteisti iš G. M. valstybės naudai 225,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. gegužės 24 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas