- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-18
- Bylos Nr.
- 1A-81-245/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- T. Š.
- Advokatai
- Vytautas Klimavicius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu A. J. įpareigotas tęsti darbą ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam T. Š. nusikaltimu padarytą 85 eurų turtinę žalą.
Nukentėjusiojo T. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. J. jam priteista 85 eurai turtinės žalos atlyginimo, 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 404,52 eurų patirtoms advokato išlaidoms atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. A. J. (toliau – A. J. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu už tai, kad 2018 m. gegužės 5 d. apie 20 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu numeriu 2, kilusio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš nepilnametį T. Š. (toliau – T. Š.) už džemperio, kita ranka už kaklo, tuo nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir dėl paviršutinių odos nubrozdinimų kaklo kairėje pusėje, žemiau apatinio žandikaulio kampo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 209 m. spalio 1 d. nuosprendį ir jį išteisinti.
2.1. Skunde teigiama, kad skundžiamas teismo nuosprendis nėra teisingas ir pagrįstas, nes priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, taip pat objektyviai nenustačius visų teisiškai reikšmingų aplinkybių.
2.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų byloje esančių duomenų, t. y. nebuvo išsamiai išnagrinėti tiek nuteistąjį kaltinantys, tiek teisinantys duomenys., nebuvo kruopščiai patikrintas nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų patikimumas ir įvertintas jų realumas, logiškumas bei atitikimas kitoms bylos aplinkybėms, taip pat nebuvo pašalinti byloje esantys prieštaravimai tarp nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų bei kitų byloje esančių įrodomųjų duomenų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, rėmėsi tik nukentėjusiojo T. Š., M. M. ir G. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjo metu bei selektyviai atrinktais rašytiniais įrodymais, nepašalinęs prieštaravimų tarp minėtų liudytojų parodymų ir faktinių duomenų, esančių rašytiniuose įrodymuose apie esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes. Nuteistojo teigimu, M. M. ir G. Š. yra suinteresuotos bylos baigtimi, todėl teismas turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę. A. J. taip pat nesutinka su ta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas liudytojos J. J. parodymus vertino kritiškai, kadangi pastaroji yra nuteistojo sutuoktinė.
2.3. A. J. teigimu, teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nukentėjusiojo T. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusiojo parodymai nesutampa ir su kita byloje esančia medžiaga. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo parodymai dėl jo sužalojimo buvo nenuoseklūs ir keitėsi priklausomai nuo sužinotos naujos informacijos.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai įrodymu pripažino liudytojos G. Š. bylos nagrinėjimo metu į bylą pateiktas foto nuotraukas. A. J., teismas neatsižvelgė į tai, kad nuotraukoje užfiksuoto asmens nėra galimybių identifikuoti, nes nesimato jokių to asmens veido bruožų ar kitokių požymių, iš ko būtų galima identifikuoti konkretų asmenį. Skunde taip pat nurodoma, kad pateiktoje nuotraukoje ir specialisto išvadose fiksuoti kaklo sužalojimai akivaizdžiai skiriasi savo matmenimis. Be to, nėra nustatyta, kada iš tikrųjų ši nuotrauka buvo padaryta.
2.5. Skunde teigiama, kad nukentėjusiojo kaklo sužalojimo mechanizmas ir lokalizacija šioje byloje yra itin svarbi, įrodinėtina faktinė aplinkybė, nuo kurios nustatymo tiesiogiai priklauso ir klausimo dėl A. J. kaltumo, sukėlus fizinė skausmą, išsprendimo. Nuteistojo teigimu, akivaizdu, kad nukentėjusiojo bei liudytojos M. M. parodymai (jog nuteistasis buvo sugriebęs nukentėjusįjį už kaklo ir laikė) bei liudytojos G. Š. parodymai (jog 2018 m. gegužės 5 d. matė ant sūnaus kaklo kraujosruvas) neatitinka nukentėjusiajam padarytų sužalojimų masto, kurie yra užfiksuoti 2015 m. gegužės 11 d. specialisto išvadose.
Šalies argumentai
2.6. A. J. skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, visiškai neįvertino faktinės aplinkybės, kad nuteistasis turi antros grupės neįgalumą, kuris pasireiškia sutrikusiu dešinės rankos valdymu – su šia ranka nuteistasis negali stipriai suspausti kumščio ir atlikti jokių fizinių veiksmų, kuriems yra reikalinga jėga, todėl akivaizdu, kad jis negalėjo su dešine ranka sugriebti nukentėjusiajam už kaklo ir suspaudęs jį laikyti, taip sukeldamas T. Š. fizinį skausmą.
2.7. Nuteistasis nesutinka ir su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu – 700 Eur, nurodydamas, kad priteista neturtinė žala yra nepagrįstai didelė.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Vytautas Klimavičius pateikė prašymą nutraukti bylą ir atleisti nuteistąjį A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, šalims susitaikius. Prokurorė su prašymu sutiko ir prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti bei vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą nutraukti ir paskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas, baudžiamoji byla nutraukiama nuteistajam ir nukentėjusiajam susitaikius
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė pakeisti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas teismui pateikė prašymą, kuriame prašoma vadovaujantis BK 38 straipsniu atleisti nuteistąjį A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
5. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir papildomai apklausus nuteistąjį A. J. jis pakeitė savo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duotus parodymus. A. J. sutiko, kad konflikto su nukentėjusiuoju metu savo veiksmais jis galėjo jam sukelti fizinį skausmą ir savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino visiškai. Šie jo parodymai atitinka nukentėjusiojo T. Š. parodymus bei liudytojos M. M. parodymus, kitus nuosprendyje išdėstytus įrodymus, kuriais pagrįsta A. J. kaltė. Tokiu būdu kaltinamasis pats paneigė savo apeliacinio skundo teiginius ir jis apeliacinio teismo posėdžio metu jų atsisakė.
6. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.
7. Apygardos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos duomenis ir juos įvertinęs, sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokių kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir A. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nusikalstama veika, dėl kurios padarymo A. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nors nuteistasis savo kaltę ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bei apeliaciniame skunde neigė, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jo gynėjas pateikė prašymą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo bei nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Po minėto prašymo pateikimo A. J. savo kaltę pripažino, nurodė, kad su nusikalstamos veikos kvalifikavimu sutinka, taip pat sutinka atlyginti nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą bei nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusysis T. Š. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad su A Janavičiumi susitaikė ir sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. J. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, sąlygas.
8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. J. vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, psichikos – priklausomybių ligų įstaigoje neįrašytas. Jis anksčiau neteistas, taip pat nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Duomenų, kad po padarytos nusikalstamos veikos A. J. būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, byloje taip pat nėra. Jokių kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad A. J. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija nenustatė, todėl konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad A. J. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamasis procesas leido kaltininkui kritiškai įvertinti savo veiksmus dėl ko galima konstatuoti, kad tai turės įtakos A. J. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Apygardos teismo vertinimu, sprendimas atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės nagrinėjamu atveju užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
10. Įvertinus visų byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad apylinkės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl A. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai nesvarstė galimybės atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kadangi jis savo kaltės pirmosios instancijos teisme nepripažino, su nukentėjusiuoju susitaikęs nebuvo, taip pat nebuvo atlyginęs nukentėjusiajam padarytos žalos ar susitaręs dėl jos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms t. y. nustačius, jog egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytų sąlygų visuma, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu ir baudžiamoji byla A. J. atžvilgiu nutraukta, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.
11. Pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinus visumą šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, padarymo aplinkybėmis, nuteistojo asmenybe, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslus tinkamai padės pasiekti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendį panaikinti.
Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, A. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje – kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamąją bylą A. J. nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 7 MGL dydžio, t. y. 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) Eur, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį šią įmoką sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui – A. J., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti bei sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. J. panaikinti.
Daiktinį įrodymą – CD diską su liudytojų apklausomis ir Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, palikti saugoti byloje.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.