Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-17-300/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-02-10
Bylos Nr.: 1A-17-300/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-17378-2020-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Vidmantas Mylė, Zigmas Kavaliauskas, Virginija Žindulienė
Nukentėjusysis: I. D.
Nuteistasis: R. B.
Advokatai: Arvydas Aranauskas, Modestas Švažas

Kategorijos

1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.1.15.7Kiti su nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu susiję klausimai
2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 147 str. 3 d., 147-2 str. 2 d., 157 str. 3 d., 189-1 str. 2 d., 227 str. 4 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-300/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17378-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14; 2.1.15.7; 2.4.6.3.2 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei, Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei,nukentėjusiajai I. D., jos atstovui advokatui Modestui Švažui,nuteistajai R. B., jos gynėjui advokatui Arvydui Aranauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. B. gynėjo advokato Arvydo Aranausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant ją dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą išklausant ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš nuteistosios R. B. nukentėjusiajai I. D. 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, nustatant šią žalą atlyginti per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. B. nuteista už tai, kad naudodama fizinį smurtą prieš dukterį I. D., t. y. 2019 m. pabaigoje, žiemą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu pešdama nepilnametei dukteriai I. D. už plaukų ir taip sukeldama jai fizinį skausmą, po to, 2020 m. gegužės 2 d., apie 17 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smaugdama nepilnametę dukterį I. D. prirėmusi prie sienos ir taip sukeldama jai fizinį skausmą, taip pat nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto tikslaus laiko iki 2020 metų gegužės mėnesio pradžios sistemingai naudodama psichologinį smurtą, t. y. šaukdama ir žemindama įžeidžiančiais žodžiais nepilnametę dukterį I. D., kitus šeimos narius, prikaišiodama bei neleisdama dukteriai bendrauti su tėvu V. D., varydama iš namų, tokiu būdu per ilgą laikotarpį savo elgesiu psichotraumuojančiai veikdama nukentėjusiąją artimą giminaitę – dukterį I. D., sutrikdė jos psichikos būklę bei asmenybės raidą, padarė jai mišrų nerimo ir depresinį sutrikimą, kvalifikuojamą kaip nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistosios R. B. gynėjas advokatas A. Aranauskas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir R. B. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl teismo pareigos ištirti byloje esančius įrodymus

2.1. Nuteistosios gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir ištirti tris galimai neteisėtas nuteistosios veiklas, kurių bendras rezultatas sukėlė nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą, t. y. nustatyti, jog 2019 m. pabaigoje R. B. pešė už plaukų I. D. ir taip sukėlė fizinį skausmą, 2020 m. gegužės 2 d. smaugė I. D. ir taip sukėlė fizinį skausmą bei per ilgą laikotarpį psichotraumuojančiai veikė nukentėjusiosios psichikos būklę.

2.2. Apelianto teigimu, teismas išvadą dėl nuteistosios veiksmų pešant plaukus padarė vadovaudamasi nuteistosios parodymais, kad ji tokių veiksmų neprisimena, bei liudytojo A. B., kuris įvykio nematė, parodymais. Pažymi, kad teismas, formuodamas įsitikinimą byloje nustatytais faktais, yra saistomas išsamumo ir nešališkumo pareigos, t. y. turi imtis pakankamai priemonių tam, kad būtų išsiaiškinta ir atskleista tiesa. Asmens būsena, kuomet jis neatsimena vienokių ar kitokių aplinkybių, negali būti vertintina kaltinamojo nenaudai, nes toks asmens teiginys nei pagrindžia, nei paneigia šių aplinkybių buvimą.

2.3. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis 2020 m. lapkričio 19 d. – gruodžio 18 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, kurioje nurodyta, jog I. D. konstatuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, šio ekspertizės akto nevertino kitų bylos duomenų kontekste, t. y. nevertino, ar nustatytas sutrikimas yra iš tiesų tik R. B. veiksmų padarinys, ar tikrai nėra kitų veiksnių, galėjusių prisidėti prie nukentėjusiajai nustatyto mišraus nerimo ir depresinio sutrikimo. Taip teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Dėl teisės į gynybą

2.4. Skunde apeliantas pažymi, kad BPK 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog be kitų įstatyme numatytų teisių kaltinamasis turi teisę nagrinėjimo teisme metu duoti parodymus ir užduoti klausimus. BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai.

2.5. R. B. gynėjas nurodo, kad nors bylos nagrinėjimo teisme posėdžio metu nuteistosios atstovas advokato padėjėjas V. M. prašė kviesti į teisiamąjį posėdį nukentėjusiąją I. D., nurodydamas, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pašalinti prieštaravimai dėl faktinių aplinkybių, be to, kaltinamoji turėjo teisę pasinaudoti įstatymo jai suteikta teise tinkamai gintis nuo pareikšto reikalavimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus nukentėjusiajai, teismas šio prašymo netenkino. Mano, kad teismo argumentas, kurio pagrindu neleista nuteistajai pasinaudoti šia procesine teise dėl to, jog nukentėjusioji yra nepilnametė bei patyrusi nesunkų sveikatos sutrikimą, nėra pakankamas pagrindas netenkinti nuteistosios prašymo. Pažymi, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji I. D. buvo pilnametė ir byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad nukentėjusioji negalėtų duoti parodymų dėl sveikatos problemų ar kitokių priežasčių. Kartu pažymi, kad nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikimas nėra tokio intensyvumo, jog ją apklausiant teismo posėdyje pastarosios sveikatai sukeltų neigiamas pasekmes. Mano, kad teismas nepagrįstai netenkino ir nuteistosios prašymo kviesti į teismo posėdį ir apklausti jos dukrą G. D., galėjusią papasakoti apie šeimoje susiklosčiusius santykius bei pačios nukentėjusiosios elgesį tiek namuose, tiek už jo ribų, nes nepilnamečio asmens apklausa teismo posėdyje nėra negalima. Nepagrįstai apribojus nuteistosios teisę teismo posėdyje užduoti klausimus nukentėjusiajai I. D. ir liudytojai G. D., buvo pažeista nuteistosios teisė į teisingą ir nešališką teismą.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo

2.6. Skunde taip pat pažymima, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito asmens kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto skausmą ar kitas fizines kančias. Kasacinis teismas formuodamas praktiką panašiose bylose yra nurodęs, jog skausmo suvokimas įrodinėjimo prasme reiškia tai, kad toks pojūtis būtų išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus. Taigi fizinis skausmas yra būtinas elementas, kurio nebuvimas neleidžia veikos kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį.

2.7. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas net nevertino aplinkybių, leidžiančių pagrįstai teigti, jog nukentėjusioji skausmo nepatyrė. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, po to, kai jos sesuo atitraukė nuo jos motiną, ji apsirengė ir išėjo pas draugus, t. y. atliko veiksmus, kurie buvo konflikto priežastis. Nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio proceso metu nuosekliai aiškino, kad nukentėjusioji nesilaikė namų taisyklių, dažnai nebūdavo namuose, bendraudavo su asmenimis, kurie nedarė jai teigiamos įtakos. Be to, nei pati nukentėjusioji, nei jos sesuo, kuri buvo įvykio vietoje, nuteistosios veiksmų nevertino kaip netinkamų, o jų intensyvumas nebuvo toks, dėl kurio būtų reikėję kreiptis pagalbos į kitus asmenis. Teismas, be kita ko, nevertino, kad ne nukentėjusioji kreipėsi į medikus ar kitus asmenis pagalbos, tai padarė Anglijoje gyvenanti jos vyresnioji sesuo – ji, praėjus dviem dienoms po įvykio, kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos instituciją.

2.8. Nuteistosios gynėjas taip pat nurodo, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti pačios nukentėjusios elgesį bei pasirinktą gyvenimo būdą, o tai šioje situacijoje yra svarbu, nes teismas nepagrįstai nukrypo nuo proceso šalių lygybės principo ir išimtinai vertino tik nukentėjusiosios parodymus bei juos papildančius liudytojų parodymus, visiškai nekreipdamas dėmesio į kitų asmenų priešingus liudijimus.

2.9. Pasak nuteistosios gynėjo, šiuo konkrečiu atveju, kuomet yra akivaizdūs konfliktai tarp šeimos narių ir nepilnametės, kuri vengia klausyti mamos, teismas turėjo atidžiai įvertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Tačiau teismas visiškai nevertino pačios nukentėjusiosios elgesio ir neatsižvelgė į tai, dėl kokių tęstinių aplinkybių kilo konfliktas šeimoje. Bylos duomenimis, nukentėjusioji netinkamai elgėsi, tokį elgesio modelį buvo pasirinkusi pakankamai ilgą laiko tarpą, o mama norėjo, kad jos nepilnametė duktė būtų namuose, o ne su netinkama jai kompanija. Pakeltas motinos tonas ir netinkamų žodžių dukros atžvilgiu vartojimas yra greičiau netinkamai pasirinkta auklėjimo forma, bet ne nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnyje.

2.10. Tai, kad nukentėjusioji jokio skausmo dėl tariamo smaugimo nepatyrė, patvirtina ir jos pačios nurodytos aplinkybės bei jos elgesys po įvykio. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į nukentėjusiosios siekius, t. y. norą gyventi savarankiškai, atskirai nuo motinos, todėl provokuojantis konfliktuoti elgesys buvo pačios nukentėjusiosios aktyvūs veiksmai, siekiant kurti konfliktus namuose. Šią išvadą patvirtina duomenys apie tai, kad nustačius nukentėjusiajai laikiną globą, I. D. globėjos R. G. namuose negyveno, kartu su seserimi apsistojo savo tėvo V. D. bute.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistosios R. B. gynėjas advokatas A. Aranauskas nurodė, kad nuteistoji ir nukentėjusioji susitaikė, pasirašė susitaikymo aktą, nuteistoji prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų, klausimą dėl žalos atlyginimo išsprendė, ir pateikė 2021 m. sausio 18 d. kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo aktą, kuriuo prašoma atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nuteistoji R. B. ir nukentėjusioji I. D. nurodė, kad jos tvirtina susitaikymo aktą, jį pasirašė gera valia. Nukentėjusiosios atstovas advokatas M. Švažas prašė patvirtinti susitaikymo aktą ir atleisti nuteistąją nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajai susitaikius. Prokurorė A. Rakštienė nurodė, kad šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti BK 38 straipsnį ir patvirtinti nuteistosios bei nukentėjusiosios susitaikymą, bei prašė skirti nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per devynis mėnesius.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Nuteistosios R. B. gynėjo advokato A. Aranausko skundo argumentai paliekami nenagrinėti, baudžiamoji byla nutraukiama nuteistajai ir nukentėjusiajai susitaikius.

5. Apeliaciniu skundu nuteistosios R. B. gynėjas advokatas A. Aranauskas prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir R. B. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistoji ir jos gynėjas pateikė teismui susitaikymo aktą, kuriame prašoma, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti nuteistąją nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. sausio 19 d. gautas susitaikymo aktas, kuriame nuteistoji R. B. nurodė, kad ji, norėdama sulaikyti nukentėjusiąją, pasirinko netinkamas savo tikslui pasiekti priemones, prisipažįsta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir labai gailisi dėl savo veiksmų bei dėl nukentėjusiajai padarytos žalos, pastarosios atsiprašė. Nukentėjusioji I. D. patvirtino, kad nuteistoji jos atsiprašė, ji atsiprašymą priėmė ir nori bylą užbaigti taikiai, nori, kad nuteistoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kartu nukentėjusioji patvirtino, kad ji nereikalauja nuteistosios atlyginti nei turtinės, nei neturtinės žalos, atsisako Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu jai priteistos 500 Eur neturtinės žalos (3 t., b. l. 123).

6. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

7. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis ir juos įvertinusi, sprendžia, kad šiuo atveju nėra kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir R. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nusikalstama veika, dėl kurios padarymo R. B. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nors R. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė savo kaltės nepripažįstanti, tačiau iš jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 68–69, 97, 147–148) matyti, kad ji pripažino jai inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes, o susitaikymo akte nurodė, kad prisipažįsta padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir labai gailisi dėl savo veiksmų, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė. Be to, nukentėjusioji atsisakė Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu jai priteistos 500 Eur neturtinės žalos, patvirtino, kad nuteistoji jos atsiprašė, ji atsiprašymą priėmė, nori bylą užbaigti taikiai, nori, kad R. B. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. anksčiau nebuvo teista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b. l. 50), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 48), iki 2020 m. sausio 27 d. dirbo UAB „ P. p.“ (2 t., b. l. 52) ir darbdavio buvo charakterizuojama ypač teigiamai, kaip labai atsakinga, kruopšti, pareiginga, kūrybinga, sutarianti su kolektyvu, lengvai bendraujanti, į kūrybinę veiklą – gėlynų formavimą bei puokščių kūrimą – įtraukianti ir savo vaikus, itin besistengianti dėl šeimos gerovės (3 t., b. l. 1). Nuo 2020 m. lapkričio 3 d. R. B. buvo registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 55), duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo ji būtų padariusi naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms sprendžiama, jog yra pagrindas manyti, kad R. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos privalomos sąlygos atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja.

8. Įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. B. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. nustačius, kad egzistuoja BK 38 straipsnio 1–4 punktuose numatytų sąlygų visuma, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis panaikinamas (BPK 327 straipsnio 2 punktas) ir baudžiamoji byla R. B. atžvilgiu nutraukiama kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius.

9. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatas, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šio straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi skirti asmeniui baudžiamojo poveikio priemones yra teismo teisė, bet ne pareiga, teismas kiekvienu atveju šį klausimą sprendžia įvertinęs konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Nors apygardos teismo posėdyje prokurorė prašė patvirtinus nuteistosios ir nukentėjusiosios susitaikymą skirti nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog R. B. anksčiau nebuvo teista, nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleista, jos atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, o tai rodo, kad ji nėra linkusi daryti nusikalstamas veikas, taip pat atsižvelgusi į tai, kad pastaroji savo elgesį vertina neigiamai, gailisi dėl netinkamai pasirinktų veiksmų, byloje nėra neigiamai R. B. charakterizuojančių duomenų, priešingai, ji yra charakterizuojama tik teigiamai, sprendžia, kad šiuo atveju bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta ir nepaskyrus R. B. baudžiamojo poveikio priemonių.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Ieškinys apkaltinamajame nuosprendyje gali būti paliktas nenagrinėtas tik išimtiniais atvejais, t. y. kai jo negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. BPK aiškiai nenustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai nukentėjusysis teismo posėdyje atsisako savo civilinio ieškinio. Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Tokiu atveju teismas priima ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą.

11. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiosios I. D. atstovė advokatė L. Musteikienė 2021 m. kovo 24 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti nukentėjusiajai I. D. iš kaltinamosios R. B. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 142–143, 146–151). Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu civilinį ieškinį patenkino. Kaip minėta, nukentėjusioji I. D. susitaikymo akte, be kita ko, patvirtino, kad ji nereikalauja nuteistosios atlyginti nei turtinės, nei neturtinės žalos, atsisako Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu jai priteistos 500 Eur neturtinės žalos, bei nurodė, kad susitaikymo akto turinį ir pasekmes suprato, pasirašė šį aktą kaip dokumentą, atitinkantį jos valią (3 t., b. l. 123). Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiosios ieškinio atsisakymas priimamas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.

12. R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 72–73) panaikinama.

13. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 kompaktiniai diskai, esantys prie baudžiamosios bylos antro tomo viršelio, paliekami saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14. BPK 105 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu.

15. Atsižvelgiant į tai, kad teismas sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, priima tik tuomet, kai kaltinamąjį pripažįsta kaltu, o nagrinėjamu atveju R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiama jai susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamoji byla jai nutraukiama, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiajai I. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 27) ir apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 100) iš R. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, R. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius, ir R. B. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui – R. B., kad per vienus metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienus metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Priimti nukentėjusiosios I. D. civilinio ieškinio atsisakymą ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Panaikinti R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 kompaktinius diskus – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nepriteisti iš R. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajai I. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Vidmantas MylėZigmas KavaliauskasVirginija Žindulienė