- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- 1A-62-332/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51559-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- D. B.
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Advokatai
- Simonas Baltrušaitis, Virginija Pluščiauskienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininkas), Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,
Viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, ir nuteista laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (Kauno miesto) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, 75 straipsnio 3 ir 4 dalimis, D. B. įpareigota dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos.
Nukentėjusiosios G. B. atstovo civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. B. G. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteista 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintas. Priteista iš D. B. G. B. 300 Eur (advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas. Priteista iš D. B. Šiaulių teritorinėms ligonių kasoms, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta 13,39 Eur žala už nukentėjusiosios G. B. gydymą.
Priteista iš D. B., valstybei 182 Eur (šimtas aštuoniasdešimt du eurai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajai G. B. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. B. nuteista už tai, kad 2017 m. spalio 4 d., laikotarpiu nuo 16 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, Kelmėje, (duomenys neskelbtini) g., namuose, tyčia nenustatytą skaičių kartų suko ausį savo mažametei dukrai G. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, vieną kartą ranka jai sudavė į veidą, paguldžiusi ant grindų ir prispaudusi koja, užspaudė jai kojas, suėmusi už skruostų pražiodino ir subėrė nenustatytus vaistus, kuriuos G. B. išspjovė, po to pakišo nukentėjusiąją su rūbais po šaltu dušu, tuo sukėlė mažametei nukentėjusiajai G. B. fizinį skausmą bei padarė kraujosruvą kairiame skruoste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji D. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde prašo teismo posėdyje apklausti nukentėjusiąją ir paskirti kompleksinę psichologinę – psichiatrinę ekspertizę G. B..
2.1. Apeliantė skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Pažymi, kad byloje nėra neabejotinų ir tiesioginių jos kaltę patvirtinančių įrodymų.
2.2. Skunde pažymi, kad baudžiamoji byla buvo pradėta remiantis jos buvusio sutuoktinio ir buvusio nukentėjusiosios tėvo G. B. iniciatyva. Nurodo, kad dvi skirtingos medicininės išvados, priimtos per dvi dienas, kelia abejones jų pagrįstumu. Nurodo, kad G. B. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Apeliantė nurodo, kad ši byla buvo pradėta dėl melagingų G. B. parodymų bei darant neteisėtą poveikį mažametei dukrai (nukentėjusiajai), siekiant atkeršyti apeliantei. Pažymi, kad vyksta sudėtingos ir ilgos skyrybos, taip pat G. B. pykčio bangą išprovokavo žinia, kad G. B. biologinis tėvas ne jis.
2.3. Pažymi, kad aplinkybes, apie tai, kad jog G. B. melavo ikiteisminio tyrimo teisėjui, būdama paveikta G. B., patvirtina G. B. pasakojimas, jog sakyti, kad ją mušė, suko ausį ir kitas detalės, jai liepė tėtis G. B. ir už tai pažadėjo jai nupirkti tam tikrus dalykus, nusivesti pramogauti. Nurodo, kad minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti apeliantės nufilmuoti vaizdo įrašai, kur pati mergaitė viską prisipažįsta, be to, tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas E. G..
2.4. Nurodo, kad siekdamas nustatyti tikrąją baudžiamosios bylos tiesą, teismas turėjo ypatingą dėmesį skirti G. B. duotų parodymų aplinkybių visumai. Skunde apeliantė plačiau pasisako dėl galimai melagingų G. B. parodymų ir neteisėto poveikio nukentėjusiajai bei dėl jo priešiško nusiteikimo ne tik jos, bet ir jos mažametės dukters G. B. atžvilsiu.
2.5. Nurodo, kad tai, jog ji mažametę nukentėjusiąją G. B. fiziškai sulaikė, ją pražiodino ir siekė sugirdyti vaistus, nepatvirtina jos kaltės padarant jai inkriminuojamą nusikaltimą veiką, pažymi, kad tokiu būdu apeliantė tik bandė nuraminti savo dukterį. Nurodo, kad apglėbusi savo dukterį rankomis ir kojomis (nemušdama), ji pasielgė būtent taip, kaip jai patardavo psichologai. Pažymi, kad ji turėjo pražiodinti G. B., kad galėtų sugirdyti specialiai jai psichologės paskirtus receptinius vaistus, ir tai nereiškia, jog tokiais veiksmais ji norėjo sukelti fizinį skausmą, o ne sulaikyti maištaujančią dukrą nuo neprotingo ir neadekvataus elgesio ir sugirdyti jai vaistus. Mano, kad psichologinė-psichiatrinė ekspertizė nagrinėjamu atveju nesukeltų G. B. sunkių išgyvenimų ar kitų neigiamų pasekmių ir padėtų atskleisti tikrąją bylos tiesą.
2.6. Apeliantė nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria teismas G. B. priteisė 300 Eur už advokatės V. Pluščiauskienės suteiktą teisinę pagalbą ir 182 Eur valstybei už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai G. B.. Pažymi, kad neaišku, kodėl G. B., turinčiai tuo metu įstatyminį atstovą su advokatu, buvo papildomai paskirta ir valstybės garantuojama teisinė pagalba. Apeliantei nesuprantama, kodėl šioms pareigoms atlikti buvo paskirta ta pati išimtinai G. B. interesus ginanti advokatė V. Pluščiauskienė, kuri dėl šalių interesų konflikto negalėjo tinkamai atstovauti, o nenusišalinusi pažeidė G. B. teisę į tinkamą atstovavimą.
2.7. Apeliantės įsitikinimu, nuosprendžio dalis dėl 200 Eur neturtinės žalos priteisimo G. B. nėra įvykdoma, nes ji išlaiko G. B., kas dieną ja rūpinasi, o vertinant tai, kad G. B. yra mažametė, jos turimu turtu teisę disponuoti turi tik ji. Pažymi, kad jos kaltė buvo grindžiama prielaidomis, abejonėmis bei prieštaringais mažamečio asmens parodymais, nors objektyvių įrodymų dėl nusikalstamos veikos padarymo nebuvo. Teigia, kad teismas nesiėmė priemonių kilusioms abejonėms pašalinti.
3. Atsiliepimų į nuteistosios apeliacinį skundą negauta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, buvo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, teismo posėdyje nuteistoji D. B. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir prašė bylą nutraukti jai susitaikius su nukentėjusiąja. Nuteistosios gynėjas advokatas ir nukentėjusiosios nepilnametės G. B. (B.) atstovas pagal įstatymą A. B. prašė baudžiamąją bylą nutraukti nuteistajai susitaikius su nukentėjusiąja. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas ir susitaikymo protokolas. Prokurorė prašė palikti galioti skundžiamą nuosprendį ir netenkinti prašymo atleisti nuteistąją D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės nuteistajai ir nukentėjusiajai susitaikius.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
7. Nuteistoji apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir ją išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymo. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą, buvo pateiktas 2019 m. rugsėjo 24 d. susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad nuteistoji D. B. pripažino padariusi nusikalstamą veiką, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiąja, atlygino neturtinę žalą nukentėjusiajai, atlygino turtinę žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai. Nuteistoji D. B. 2019 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje kalta dėl jai inkriminuotos veikos padarymo prisipažino, gailėjosi dėl savo veiksmų, prašė nutraukti bylą kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju.
8. Baudžiamosios teisės doktrinoje yra suformuluota pozicija, kad iš baudžiamosios atsakomybės esmės, humanizmo principo kyla būtinybė individualizuojant atsakomybę atsižvelgti ir į aplinkybes, tiesiogiai nesusijusias su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bei kad tokios pozicijos turi būti laikomasi ir taikant BK 38 straipsnio nuostatas.
9. Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai). Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi konstatuoti ir pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir tik esant visoms šioms sąlygoms apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą. Kaip minėta, dar viena būtina sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius yra pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų.
10. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nuteistoji D. B. nurodė savo kaltės nepripažįstanti, o apeliacinės instancijos teisme teigė, kad kaltę pripažįsta, ši nuteistosios pozicija turi būti vertinama atsižvelgus ir į jos parodymų turinį, ir į kitas reikšmingas aplinkybes. D. B. apeliacinės instancijos teismui pripažino, kad dėl jos veiksmų G. B. (B.) galėjo būti padaryti kūno sužalojimai, įvardyti kaltinime. Ji taip pat nurodė, kad įvykio aplinkybes jai sunku atsiminti, nes viskas vyko labai greitai. Be to, ji nurodė, kad dėl savo veiksmų apgailestauja ir atsiprašo. Teismas sprendžia, kad tokiu būdu ji pripažino esmines jos veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 3 dalį reikšmingas aplinkybes, o būtent, kad savo fiziniais smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė G. B. (B.) sveikatą, sukėlė fizinį skausmą, pripažino, kad klydo dėl savo veiksmų ir padarinių vertinimo, o dalies veiksmų neatsiminė. Be to, nuteistosios kaltę patvirtina nukentėjusiosios G. B. (B.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (I t., b. l. 83–85), nepilnametės nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą G. B. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos metu (I t., b. l. 49–52, III t., b. l. 9–13), liudytojo S. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu (I t., b. l. 108–111, III t., b. l. 13–15), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (I t., b. l. 5–8) ir protokolas-pareiškimas (I t., b. l. 9), VšĮ Kelmės ligoninė pateiktos asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (I t., b. l. 29–33), Šiaulių apygardos teismo vyresniosios specialistės (psichologės) 2017 m. gruodžio 1 d. raštas (I t., b. l. 94), kuriame nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 2 d. teisme organizuotos G. B. apklausos metu matyti, kad mergaitė geba tinkamai suvokti klausimų prasmę, detaliai į juos atsako, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 26), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialistų išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (III t., b. l. 157–167), bei kita bylos medžiaga.
11. Nusikalstama veika, dėl kurios D. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta anksčiau, nors nuteistoji savo kaltę ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neigė, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. B. pripažino, kad galėjo nukentėjusiajai sukelti skausmą, nurodė, jog apylinkės teisme nepripažino kaltės, nes vykdė daktarų rekomendacijas ir jai atrodė, kad bandydama savo dukrą tramdyti ir sugirdyti vaistus jokio nusikaltimo nepadarė, tačiau bylos eigoje, išanalizavusi visas situacijas, suprato, kad sukėlė vaikui skausmą. Posėdžio metu nurodė, kad gyvena šeimoje, rūpinasi savo dukra, tą daro nuoširdžiai (III t., b. l. 183–185). Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistoji gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, atlygino jai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą, todėl prašė bylą nutraukti. Nukentėjusiosios G. B. (B.) atstovas pagal įstatymą A. B. posėdžio metu patvirtino, jog 2019 m. rugsėjo 24 d. susitaikymo protokole pateikta informacija yra teisinga, neprieštaravo, jog baudžiamoji byla D. B. būtų nutraukta (III t., b. l. 186). Aptarti duomenys rodo, jog nuteistoji D. B. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, sąlygas.
12. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog apeliantė turi vidurinį išsilavinimą, dirbanti, Psichiatrijos kabineto įskaitoje neregistruota, narkologinio kabineto įskaitoje neregistruota (I t., b. l. 159–160), anksčiau neteista, taip pat nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Duomenų, kad po padarytos nusikalstamos veikos D. B. būtų padariusi naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, byloje taip pat nėra, ir tai leidžia daryti išvadą, jog šioje byloje nuteistajai inkriminuoti smurtinio pobūdžio nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusiąją tebuvo atsitiktinis, impulsyvus poelgis, o ne dėsningas viso jos ankstesnio elgesio padarinys. Jokių kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad D. B. yra linkusi daryti nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija nenustatė, todėl konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad D. B. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
13. Teisėjų kolegija tiki, jog baudžiamasis procesas leido D. B. kritiškai įvertinti savo veiksmus, suprasti, kad konfliktinės situacijos gali ir turi būti sprendžiamos teisėtomis priemonėmis, kad baudžiamasis procesas turės įtakos apeliantei kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teisėjų kolegijos manymu, sprendimas atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja, įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį (galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per 1 metus bus padaryta nauja nusikalstama veika), šiuo atveju užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
14. Įvertinusi visų byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, atlikus dalinį įrodymų tyrimą, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl D. B. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai nesvarstė galimybės atleisti apeliantę nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kadangi ji savo kaltės pirmosios instancijos teisme nepripažino. Tačiau apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms t. y. nustačius, jog egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose numatytų sąlygų visuma ir nesant kitų teisinių kliūčių, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu ir baudžiamoji byla D. B. atžvilgiu nutraukta, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.
15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios mažametės G. B. (B.) tuo metu buvęs atstovas pagal įstatymą G. B. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį (II t., b. l. 79–81), sąskaitą už teisines paslaugas ir kvitą (II t., b. l. 82–83), bei prašė pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš D. B. 300 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Be to, iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 22 d. patikslintos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (III t., b. l. 27–28) matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai G. B. (B.), pagal koordinatoriaus parinkimą baudžiamojoje byloje advokatei Virginijai Pluščiauskienei išmokėtas 182 Eur darbo užmokestis.
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos pobūdį aplinkybes, vykusio teisiamojo posėdžio trukmę, nukentėjusiosios mažametės G. B. (B.) buvusio atstovo pagal įstatymą G. B. (I t., b. l. 45, 87) ir pačios mažametės nukentėjusiosios atstovės (I t., b. l. 59, 60) advokatės Virginijos Pluščiauskienės darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiosios interesus, suteiktų paslaugų apimtį tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, bei padarė pagrįstą išvadą, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma 300 Eur (II t., b. l. 82–83) nėra aiškiai per didelė ir proporcinga advokatės įdėtam darbui, bei pagrįstai minėtą sumą pripažino proceso išlaidomis ir priteisė iš D. B.. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pagrįstai iš nuteistosios D. B. buvo priteistos ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai G. B. nuo 2018 m. birželio 1 d. (II t., b. l. 137), pagal koordinatoriaus parinkimą, baudžiamojoje byloje, t. y. 182 Eur. Teisėjų kolegija su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl patirtų proceso išlaidų priteisimo iš nuteistosios sutinka ir sprendžia, kad šios išlaidos, kaip proceso išlaidos yra realios, pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, nėra atlygintos, todėl priteistinos iš D. B..
17. Pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1, 2 dalyse). Kolegijos nuomone, paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti D. B. paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį dėl D. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir priimti naują nuosprendį:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu D. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius bei baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, įpareigoti D. B. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos.
Panaikinti D. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Patvirtinti 2019 m. rugsėjo 24 d. susitaikymo protokolą tarp nukentėjusiosios G. B. (B.) atstovaujamos atstovo pagal įstatymą A. B. ir D. B..
Priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajai G. B. (B.) suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630).
Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui – D. B., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, jei ji kaip asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Be to, jeigu ji kaip asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.