Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios nepilnametės G. B. įgaliotai atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Tomui Bimbai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje „Ragainė“ pardavėja-konsultante, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji D. B. 2017 m. spalio 4 d., laikotarpiu nuo 16 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia nenustatytą skaičių kartų suko ausį savo mažametei dukrai G. B., gimusiai 2008 metais, vieną kartą ranka jai sudavė į veidą, paguldžiusi ant grindų ir prispaudusi koja, užspaudė jai kojas, suėmusi už skruostų pražiodino ir subėrė nenustatytus vaistus, kuriuos G. B. išspjovė, po to pakišo nukentėjusiąją su rūbais po šaltu dušu, tuo sukėlė mažametei nukentėjusiajai G. B. fizinį skausmą bei padarė kraujosruvą kairiame skruoste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja B. G. paaiškino, kad G. B. būtų mušama ar skriaudžiama tikrai to nėra mačiusi. Mergaitei be priežasties užeidavo isterijos priepuoliai ir tai ji daug kartų yra mačiusi. Dažnai bendravo su D. B. šeima ir jos vaikais, matydavo, kokia ten yra padėtis. 2017 m. spalio mėn. pradžioje, apie 16 val., jie atvežę ir palikę pas D. B. savo mergaitę, išvažiavo tvarkytis savo reikalų. Grįžus, prie jų pribėgo dukra Klaudija ir pradėjo pasakoti, kad Gabrielė labai negražiai su mama elgėsi, kad ją stumdė, negražiai kalbėjo. Kad Gabrielė būtų buvusi mušama, Klaudija tikrai nieko nesakė. Pasiėmę savo dukrytę, jie išvažiavo. Gabrielės ji nematė, nes ši gulėjo lovoje. Kai prieš tai paliko dukrą pas B., tai su Gabriele viskas buvo gerai, mergaitės nuėjo žaisti. Jie grįžo maždaug už poros valandų, apie 18 valandą. . Jiems grįžus Gabrielė gulėjo kambaryje ant lovos su rūbais. Tai matė, nes kambario durys buvo neuždarytos. Ji nebuvo prie Gabrielės priėjusi. Jos vyras buvo priėjęs prie Gabrielės pasikalbėti. Gabrielė gulėjo nusisukusi į sieną. Vėlesnių kalbų apie tos dienos įvykį negirdėjo. Nei iš savo dukters, nei iš Gabrielės, negirdėjo, kad šiai ką nors būtų liepęs sakyti tėtis.

Liudytojas E. G. parodė, kad kaltinamoji D. B. – jo sesuo ir jis sutinka duoti parodymus. Kad būtų naudojamas smurtas prieš G. B., jis nieko nežino. 2017 m. spalio 4 d. su žmona buvo nuvykę pas D. B., ten porai valandų paliko savo mergaitę, išvyko tvarkyti savo asmeninius reikalus. Jiems grįžus Gabrielė buvo užsidariusi savo kambaryje. Iš pradžių jų Klaudija pradėjo pasakoti, kad Gabrielė neklausė mamos, ją stumdė, trankė, nes nenorėjo išgerti vaistų. Po viso to jis buvo nuėjęs pakalbėti su Gabriele. Kai įėjo į jos kambarį, tai Gabrielė gulėjo lovoje. Gabrielė nebuvo pasiruošusi miegui, ji tik šiaip buvo atsigulusi ir užsidengusi antklodę gulėjo. Gabrielės akys truputį buvo paraudusios. Kadangi jis jau žinojo tą situaciją, tai jau suprato, dėl ko - dėl to, kad ji neklausė mamos ir negėrė vaistų. Gabrielės akys akivaizdžiai buvo paraudusios, ji buvo apsiverkusi arba jis nežino, dėl ko jos tos akys buvo paraudusios. Ašarų jis nematė. Pasikalbėjus, jie išėjo. Sunkiai jis prisišnekino Gabrielę, kad ši su juo kalbėtų. Tačiau paskui su ja gražiai kalbėjo. Paklausė, kodėl ji taip elgėsi, tačiau Gabrielė į šituos klausimus neatsakė. Ji tik pasakė, kad nenorėjo gerti vaistų. Tuo metu, kai jis kalbėjosi su Gabriele kambaryje, tai ji neužsiminė, kad mama mušė, ar jai trenkė. Gabrielė nesakė, kad mama jai suko ausį. Gabrielė nesakė, kad mama prieš ją būtų vartojusi kokį nors smurtą. Ji tik dėl vaistų išgėrimo sakė. Kai jie atėjo pas B. pirmą kartą palikti savo dukterį, tai su Gabriele viskas gerai buvo, ji žaidė su savo sese Vilte. Gabrielės nuotaika buvo gera. Sesuo jam papasakojo, kad Gabrielė jos neklausė, stumdėsi bei trankėsi. Sesuo jam atrodo sakė, kad Gabrielę buvo sulaikiusi rankomis ir neleido jos trankyti. Dovilė sakė, kad ji pati saugojosi nuo Gabrielės. Kokius vaistus turi gerti Gabrielė, nežino. Sesuo sakė, kad vaistai nuo nervų. Jokių sužalojimų nematė. Gabrielė yra tiek ramus, tiek ir sudėtingas vaikas. Visas tas Gabrielės sudėtingumas prasidėjo nuo skyrybų. Iki tėvų skyrybų ji visą laiką buvo rami, nebūdavo to, kad pultų prieš mamą. Tokie epizodai, kai Gabrielė muša ir stumdo mamą, yra nevienkartinis atvejis. Gabrielė jam yra pasakojusi, kad tėtis jai prižada nupirkti telefoną, šunį, ar dar kažką. Tuo B. gal palenkia vaiką į savo pusę, ji tikisi gauti tų daiktų, tačiau negauna. Už ką B. dukrai siūlė tuos daiktus, nežino. Tik žino, kad taip yra buvę ir tai jam pati Gabrielė pasakojo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. B. parodė, kad dirba Kelmės ,,Aukuro“ pagrindinėje mokykloje pradinių klasių mokytoja-metodininke. G. B. –mokinė, ji šiuo metu trečiokė, ją moko nuo pirmos klasės. Gabrielė yra labai judri, žingeidi, kartais nevaldanti savo emocijų. Mokosi pagrindiniu lygmeniu. Bendrauja su jos tėvais Dovile ir G. B.. Abu tėvai labai domisi dukros auklėjimu, mokymosi, elgesiu mokykloje. Konfliktų su tėvais neturėjo. Bendraujant su Gabriele, niekada ji nėra pasakojusi, kad ją tėvai muša ar kaip kitaip skriaudžia. Per visą Gabrielės mokymąsi laikotarpį nėra pastebėjusi, kokių įtartinų sužalojimų ar kažko panašaus. Tik nuo šių metų rugsėjo mėnesio pradžios Gabrielė papasakojo, kad jos tėveliai skiriasi ir ji gyvena su mama. Tą patį pasakė ir jos mama D. B.. Po to kažkur po savaitės, galėjo būti rugsėjo vidurys, atėjo ir Gabrielės tėvas G. B. ir pasakė, kad jis skiriasi su žmona. Bendraujant su tėvais atrodė, kad jie abu išgyvena. Ji mano, kad Gabrielė labiausiai išgyvena, nes ji dažnai priėjusi nori kalbėtis apie tėvų skyrybas. Sako, kad ji myli ir tėvą, ir mamą, labai nori, kad jie būtų kartu. Pastebėjo ir tai, kad Gabrielė pasikeitė, ankščiau pasireikšdavo hiperaktyvumu, o šiuo metu ji jau ramesnė, atrodo užsisvajojusi (1 t., b. l. 103-106).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų (1 t., b. l. 5-8) ir protokolo-pareiškimo (1 t., b. l. 9) matyti, kad G. B. 2017 m. spalio 5 d. 15 val. 35 min, paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, kad 2017 m. spalio 4 d., tikslus laikas nenustatytas, D. B. sumušė savo dukrą G. B., gimusią 2008 m. rugsėjo 28 d., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuriai suko ausį, dabar yra mėlynė, po to ją pastūmė, pakišo po šaltu dušu, trenkė per veidą. Tokiais veiksmais dukrai G. B. sukėlė fizinį skausmą. Įtariamoji nesulaikyta. Įvykio vieta neapžiūrėta. Dėl šio pranešimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Iš VšĮ Kelmės ligoninės buvo gautas pranešimas, kad mažametei G. B. nustatyta diagnozė – kairės rankos ir kairės ausies sumušimas. Informuotas VTAS. 2017 m. spalio 5 d. 15 val. 50 min pareigūno surašytame pareiškime-protokole G. B. pranešė apie įvykį ir parodė, kad 2017 m. spalio 5 d., apie 15 val. 00 min, bendraujant su dukra G. B., ši nurodė, kad mama D. B. ją muša, t. y. 2017 m. spalio 4 d., tikslaus laiko nenurodė, mama jai suko ausį, ant kurios dabar yra mėlynė, po to mama ją pastūmė, pakišo po šaltu dušu, mama trenkė per veidą. Dėl to, kad mama sudavė per veidą bei tempė už ausies, jai skaudėjo. G. B. prašė įstatymų nustatyta tvarka nubausti D. B., kad ji nemuštų vaiko.

2017 m. lapkričio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse (1 t., b. l. 11-14, 15-21) užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo, buto Nr. 5, kuriame buvo smurtaujama, apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta.

VšĮ Kelmės ligoninė pateiktose asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse (1 t., b. l. 29-33) užfiksuota, kad priėmimo-skubios pagalbos skyriuje 2017 m. spalio 5 d. 17 val. 5 min, G. B. buvo apžiūrėta ir jai nustatyta diagnozė – kairės rankos sumušimas ir kairės ausies sumušimas. Taip pat prie kitų duomenų nurodyta: kairio dilbio išorinėje dalyje apie 4 x 2 cm dydžio rausvos spalvos sumušimas, yra kairės ausies viršutinės dalies hemoragija. Vaikas nurodė, kad vakar buvo sumušta mamos: suko ausį ir spaudė ranką bei bandė išžiodinėti, skauda veidą.

VšĮ Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros cento 2017 m. lapkričio 9 d. išduotame rašte (1 t., b. l. 89) nurodyta, kad G. B. nebuvo paskirtas joks gydymas vaistais, pacientė buvo nukreipta į VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centrą psichiatro konsultacijai.

VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centro 2017 m. lapkričio 7 d. pažyma (1 t., b. l. 92) patvirtina, kad G. B. iki 2017 m. spalio 5 d. gydymas medikamentais nebuvo skirtas.

Šiaulių apygardos teismo vyresniosios specialistės (psichologės) 2017 m. gruodžio 1 d. rašte (1 t., b. l. 94) nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 2 d. teisme organizuotos G. B. apklausos metu matyti, kad mergaitė geba tinkamai suvokti klausimų prasmę, detaliai į juos atsako. Pokalbio pradžioje pastebimas jaudulys, kuris vėliau mažėja. Vaikas greitai adaptuojasi naujoje aplinkoje. Emocijos teigiamos, labilios. G. B. nurodo, jog jai atsisakius gerti vaistus mama panaudoja smurtą (pakišo po šaltu dušu, užspaudė kojas, sudavė per veidą, suko ausį). Paklausta negalėjo įvardinti tikslios smūgio į veidą vietos. Mergaitė jaučia prielankumą mamai (nurodo, jog nori grįžti gyventi pas ją), išreiškia šiltus jausmus, tačiau pasitaiko atvejų, kada mamos namų aplinkoje vengia laikytis nustatytų taisyklių, pasireiškia stipraus pykčio epizodai. Pastebima, kad vaikas išgyvena lojalumo konfliktą, kada stengiasi būti geras abiems tėvams, konfliktą dar labiau kursto neigiami tėvų tarpusavio santykiai, į kuriuose įtraukiama jųdviejų atžala. Atsižvelgiant į mergaitės psichologinę būseną, išgyvenimus apklausos metu, nerekomenduojama skirti psichologinės ekspertizės, stengiantis apsaugoti vaiką nuo papildomo streso, psichotrauminio poveikio.

VšĮ Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros cento 2018 m. vasario 28 d. rašte (2 t., b. l. 125) apie G. B. ligos istorijos, apie jos apsilankymą pas gydytoją, nusiskundimus, sveikatos būseną nuo 2017 m. sausio 1 d. nurodyta, kad pacientė tris kartus sirgo kvėpavimo takų infekcija, gydyta ambulatoriškai. Prasidėjus tėvų skyryboms, elgesys tapo neadekvatus, atsirado pykčio priepuoliai, mergaitė save žaloja (laužo pirštus) arba daužo aplinkinius. 2017 m. lapkričio 27 d. konsultuota neurologo dėl atsiradusių galvos skausmų, pykčio epizodų – rekomenduota psichiatro konsultacija. 2017 m. gruodžio 1 d. lankėsi pas vaikų psichiatrą – rekomenduota pastovi psichologinė pagalba, vengti konfliktų kylančių tarp tėvų.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1332/2017(04) (1 t., b. l. 26) užfiksuoti objektyvaus tyrimo duomenys: kairio skruosto vidurinėje dalyje melsva kraujosruva neryškiais kraštais 3 cm x 2,5 cm. Kitose kūno vietose, atkreipiant dėmesį į ausų kaušelius, sužalojimo žymių nėra. Specialistas pateikė išvadą, kad G. B. padaryta kraujosruva kairiame skruoste. Rastam kūno sužalojimui padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio buku kietu daiktu. G. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rastas kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai.

Iš į bylą pateikto recepto ir kvito (3 t., b. l. 29-31) matyti, kad 2017 m. spalio 4 d. G. B. vardu buvo išrašytas receptas bei paskirti vaistai Clorazepati 5 mg ir nurodyta juos vartoti po 1 x 1 kapsulę vakarais.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Taigi, fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-474-489/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017 ir kt.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiąja pripažinta G. B., gimusi 2008 m. rugsėjo 28 d., 2017 m. spalio 4 d. buvo mažametė. Ši aplinkybė nėra ginčijama. Todėl tikslinamas kaltinimas, jame nurodant nukentėjusiosios G. B. gimimo metus.

Nors teismo posėdyje D. B. neigė, kad dukrai G. B. suko ausį, sudavė per veidą, užspaudė kojas, suspaudusi skruostus pražiodinio dukros burną, kad galėtų sugirdyti šiai vaistus bei pakišo vaiką su rūbais po šaltu dušu (nukentėjusiosios teigimu, lediniu vandeniu) ir nurodo, kad jokių smurtinių veiksmų ji neatliko. Tačiau teismas tai vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybes už padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad kaltinamoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jokių parodymų nedavė. Tik teisiamojo posėdžio metu išklausiusi visus liudytojus ir ištyrus bylos medžiagą, pateikė savo versiją – kad elgėsi taip ir atliko tik tokius veiksmus (apglėbė rankomis dukrą), kokius jai buvo nurodę ir patarę taip elgtis gydytojai. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu D. B. nurodė, kad tos dienos dukters isterijos priepuolį filmavo mobiliojo ryšio telefonu, tačiau to įrašo pateikti negali, nes netyčia ištrynė. Šiame įraše užfiksuota informacija galimai kaltinamajai buvo nenaudinga, nes teisiamojo posėdžio metu ji jau nurodė priešingai, jog didžiausią klaidą padarė, kad konflikto su dukra ji neužfiksavo ir jeigu būtų filmavusi, tai turėtų įrodymų ir galėtų save apginti. Kaltinamosios kaltę įrodo mažametės nukentėjusiosios G. B., apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymai. Apklausos, įvykusios 2017 m lapkričio 2 d., t. y. beveik visas mėnuo po įvykio, metu mažametė patvirtino visas aplinkybes ir fizinio smurto veiksmus, kuriuos jai atliko mama D. B.. Mažametę apklausė psichologė, todėl jos parodymai nekelia jokių abejonių. Nors apklausos metu nukentėjusioji G. B. netiksliai nurodė kai kurias įvykio aplinkybes – veiksmų seką, kur viskas vyko, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių (9 metai) bei į tai, apklausa įvyko beveik po mėnesio laiko ir į tai, kad įvykio metu ji patyrė stresą, pripažįstama, kad galėjo tiksliai ir neprisiminti kai kurių aplinkybių. Mažametė nukentėjusioji G. B. parodė, kad mama jai liepė gerti vaistus, ji vaistų negėrė. Tada mama suko ausį, kai jai suko ausį tai labai skaudėjo. O kai ji netyčia išmetė telefoną, trenkė per veidą, dėl to jai taip pat skaudėjo. Taip pat nurodė, jog mama paguldžiusi ant grindų, norėdama sugirdyti vaistus, užspaudė jai kojas, jai skaudėjo. Apklausta nukentėjusioji paaiškino, kad mama ją su rūbais išmaudė po lediniu vandeniu su dušu, dėl ko ji jautėsi blogai. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ir labai žemos temperatūros pojūtis yra suprantamas kaip fizinis skausmas. Visas šias aplinkybes, kaip prieš ją smurtavo mama D. B., nukentėjusioji G. B. kitą dieną po įvykio papasakojo G. B., tai girdėjo ir šio tėvas S. B.. Jie apklausti liudytojais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu paaiškino analogiškai kaip ir mažametė nukentėjusioji G. B.. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kitą dieną po įvykio – 2017 m. spalio 5 d. dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų buvo kreiptasi į medikus, ji buvo apžiūrėta VšĮ Kelmės ligoninės priėmimo skyriuje gydytojos ir G. B. nustatytas kairės rankos sumušimas bei kairės ausies sumušimas (užfiksuota kairio dilbio išorinėje dalyje apie 4 x 2 cm dydžio rausvos spalvos sumušimas, yra kairės ausies viršutinės dalies hemoragija). O dar kitą dieną apžiūrėta ekspertų, kurie pateikė išvadą, kad G. B. įvykio metu buvo padaryta kraujosruva kairiame skruoste (kairio skruosto vidurinėje dalyje melsva kraujosruva neryškiais kraštais 3 cm x 2,5 cm), t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Visa tai tik įrodo, kad mažametei G. B. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl tyčinių smurtinių D. B. veiksmų. Netikėti medicininiuose dokumentuose užfiksuotais ir specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais teismas neturi pagrindo, nes jie pateikti kvalifikuotų specialistų bei atitinka nukentėjusio vaiko parodymus.

Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015 ir kt.).

Kaltinamoji D. B. nežymiai sutrikdė mažametei dukrai sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą tyčia, atlikdama smurtinius veiksmus prieš vaiką, turėjo suprasti savo veiksmų pobūdį ir privalėjo numatyti dėl to galinčius atsirasti padarinius. Byloje ištirtų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad kaltinamosios D. B. prieš dukrą panaudotas smurtas buvo tyčinis, nulemtas pykčio, t. y. vaikui nepaklusus ir atsisakius išgerti vaistus bei numetus jos telefoną. Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti G. B. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais, kad motina D. B. jai suko ausį, kartą ranka jai sudavė į veidą, paguldžiusi ant grindų ir prispaudusi koja, užspaudė kojas, suėmusi už skruostų pražiodino ir subėrė vaistus, po to pakišo ją su rūbais po šaltu dušu ir dėl tokių kaltinamosios veiksmų vaikas patyrė fizinį skausmą ir buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Juo labiau, kad tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti, aukščiau nurodyti, byloje surinkti įrodymai. Be to, nei pagal nukentėjusiosios G. B. amžių (9 metai), nei pagal suvokimo lygį (kas matyti iš jos parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui turinio) taip pat nėra pagrindo abejoti, kad ji sugeba teisingai suvokti įvykius, juos prisiminti ir atpasakoti. Nei vienas byloje apklaustas asmuo (net pati kaltinamoji) nenurodė, kad nukentėjusioji G. B. būtų linkusi fantazuoti, ką nors nepagrįstai kaltinti ir pan. Todėl sunkiai tikėtina, kad mergaitė kažkodėl ryžtųsi apkaltinti motiną smurtu, jei to nebūtų buvę. Teismo nuomone, šių aplinkybių visuma (nukentėjusiosios vienodo turinio parodymai skirtingiems asmenims skirtingomis aplinkybėmis) pakankamai patikimai patvirtina, kad G. B. motinos neapkalba.

Teismas pažymi, kad D. B. pateiktame vaizdo įraše, kurį filmavo pati kaltinamoji klausdama dukters apie 2017 m. spalio 4 dienos įvykį, ji pati klausia dukters kaip buvo ir tuo pačiu metu stengiasi įteigti dukrai savo įvykio versiją. Ji vietoje klausimų apie vieną įvykį, klausia ar ji kasdiena muša mergaitę ir t.t. Pažymėtina, kad net šiame įraše matyti, kaip vaikas patvirtino, jog vanduo, kuriuo ją apliejo, buvo ledinis. Šis įrašas nepaneigia kaltinamosios kaltės.

Pastebėtina ir tai, kad apklausti liudytojai teismo posėdžio metu E. G. ir B. G. įvykio nematė, jie matė nukentėjusiąją po įvykio, tačiau jų parodymai šiek tiek skiriasi. B. G. nurodė, kai atėjo į butą, mažametė Gabrielė gulėjo lovoje bei tai ji matė pro atviras kambario duris. Gi E. G. nurodo, kad kambario durys buvo uždarytos ir jis vienas nuėjo pas mažametę, su ja kalbėjosi. Atsižvelgiant į tai, kad šie liudytojai artimai bendrauja kaltinamąja, be to, E. G. – kaltinamosios D. B. brolis, todėl nėra abejonių, kad jie siekia palengvinti kaltinamosios padėtį ir yra suinteresuoti, jog kaltinamoji išvengtų atsakomybės.

Taigi, byloje ištirtais ir teismo įvertintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji D. B. tyčia nenustatytą skaičių kartų suko ausį artimajai giminaitei ir šeimos narei – mažametei dukrai G. B., gimusiai 2008 metais, vieną kartą ranka jai sudavė į veidą, paguldžiusi ant grindų ir prispaudusi koja, užspaudė jai kojas, suėmusi už skruostų pražiodino ir subėrė vaistus, kuriuos nukentėjusioji išspjovė, po to pakišo nukentėjusiąją su rūbais po šaltu dušu, tuo sukėlė mažametei nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė kraujosruvą kairiame skruoste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jos veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės skyrimo ir kiti klausimai

Kaltinamosios D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji D. B. nusikalto pirmą kartą (1 t., b. l. 156), padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš mažametę savo dukrą, anksčiau bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau nuobaudų galiojimas pasibaigęs (1 t., b. l. 161-163), dirba uždarojoje akcinės bendrovėje „Ragainė“ (nors tokių duomenų byloje nėra, tačiau šią aplinkybę patvirtino pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu). Skiriant bausmę atsižvelgiama į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus ir aplinkybes (smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamos priežasties – vaiko atsisakymo išgerti vaistus, panaudotas prieš mažametę dukrą, pavartoto smurto intensyvumą, sužalojimų pobūdį), taip pat į kaltinamosios asmenybę, jos šeiminę padėtį – augina du mažamečius vaikus: nukentėjusiąją G. B., gimusią 2008 m., ir kitą dukrą V. B., gimusią 2014 m., kitą byloje surinktą ją charakterizuojančią medžiagą (1 t., b. l. 159-160). Teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad, atsižvelgiant į kaltinamosios šeiminę ir turtinę padėtį (vyksta skyrybų procesas, du mažamečiai vaikai gyvena kartu su kaltinamąją ir yra jos išlaikomi, nors kaltinamoji dirba, tačiau duomenų apie jos gaunamo darbo užmokesčio dydį byloje nėra), skirti kaltinamajai švelnesnės rūšies įstatyme numatytas bausmes – baudą ar areštą – būtų netikslinga. D. B., nors ir teisiama pirmą kartą, tačiau jai yra skirtina nežymiai ilgesnės nei minimalios trukmės terminuota laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad, kaltinamoji neteista, kaltinamosios teigimu, jos ir nepilnametės dukters G. B., kuri šiuo metu gyvena su ja (motina D. B.), tarpusavio santykiai yra susinormalizavę, daroma išvada, kad bausmės tikslai, atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą, gali būti pasiekti kaltinamajai bausmės vykdymą atidedant. Todėl bausmės vykdymas D. B. atidėtinas minimaliam galimam terminui, t. y. vieneriems metams, nustatant kaltinamajai įpareigojimus, kurie teismo nuomone užtikrins tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą, t. y. jai skirtinas pareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (Kauno miesto) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas) bei skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes smurtas buvo pavartotas prie mažametį šeimos narį – dukrą G. B. (BK 75 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Ornandos Viržintaitės-Metrikienės 2017 m. spalio 6 d. nutarimu (1 t., b. l. 154-155), kaltinamajai D. B. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 59-60) ir gydymo paslaugų apskaitos išrašą asmeniui (2 t., b. l. 62), kuriais prašo priteisti iš kaltinamosios D. B. PSDF biudžetui padarytą žalą – 13,39 Eur už nukentėjusiosios G. B. gydymą, jeigu kaltinamoji bus pripažinta kalta nusikalstamos veikos padarymu.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa, kaip privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija, išieškodama privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, užtikrina apdraustųjų sveikatos draudimu teises ir įgyvendina valstybės socialinės apsaugos funkciją, taigi, įgyvendina viešojo intereso apsaugą privalomojo sveikatos draudimo srityje. Kaltinamoji D. B. pripažinta kala, kad ji savo nusikalstamais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. B., sveikatą, vaikas apžiūrėtas ir konsultuotas gydytojų, t. y. buvo suteiktos medicinos paslaugos. Akivaizdu, kad žala padaryta ne tik nukentėjusiajai, bet ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų yra tiesiogiai susijęs su kaltinamsosios nusikalstamais veiksmais, todėl Šiaulių teritorinė ligonių kasų civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, iš D. B. PSDF biudžetui priteistina 13,39 Eur padaryta žala.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 22 d. patikslintos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 27-28) matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai G. B., pagal koordinatoriaus parinkimą, baudžiamojoje byloje, advokatės Virginijos Pluščiauskienės darbo užmokestis sudaro 182 Eur.

Nukentėjusiosios mažametės G. B. tuo metu buvęs įstatyminis atstovas G. B. pateikė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 79-81), sąskaitą už teisines paslaugas ir kvitą (2 t., b. l. 82, 83), kuriais prašo priteisti iš D. B. dukrai G. B. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš D. B. 300 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad D. B. nusikalstamais veiksmais padarė neturtinę žalą mažametei dukrai G. B.. Mergaitė iki šiol prisimena jai sukeltą šoką, skausmą ir išgąstį dėl mamos nesuvokiamų veiksmų, smarkiai pasikeitė mergaitės elgesys. Per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį D. B. manipuliavo dukros jausmais, be jokio pagrindo kviesdavo policijos pareigūnus, dėl tariamo jo (G. B.) ir šio tėvų netinkamo elgesio su Gabriele. Gabrielė skaudžiai išgyvena jo (G. B.) ir D. B. skyrybas. Be to, D. B. po dukros G. B. nuvežimo pas ekspertus dėl sužalojimo laipsnio nustatymo, pasakė, kad jis (G. B.) nėra Gabrielės tėvas. Gabrielė savo veiksmais pradėjo protestuoti prieš visus jai artimus žmones, pradėjo visais manipuliuoti. Toks Gabrielės elgesys pasidarė tik nuo 2017 m. rudens, po įvykio, dėl kurio nagrinėjama baudžiamoji byla. Be to, 2018 m. vasario pradžioje paaiškėjo, kad jis (G. B.) daugelį metų buvo apgaudinėjamas, t. y. jis nėra biologinis Gabrielės tėvas. Dovilė tai žinojo, tačiau jam to niekada nesakė, o pasakė bręstančiai dukrai Gabrielei. Mano, kad Gabrielės dabartinis elgesys yra atsakas į mamos veiksmus, taip ji suvokia savigyną.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, įvertinęs bylos pobūdį bei jos aplinkybes, vykusio teismo posėdžio trukmę, nukentėjusiosios mažametės G. B. buvusio įstatyminio atstovo G. B. (1 t., b. l. 45, 87) ir tuo pačiu pačios mažametės nukentėjusiosios atstovės (1 t., b. l. 59, 60) – advokatės Virginijos Pluščiauskienės darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiosios interesus, suteiktų paslaugų apimtį tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, daro išvadą, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma -– 300 Eur (2 t., b. l. 82-83) – nėra aiškiai per didelė, ji proporcinga advokatės įdėtam darbui, atstovaujant nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (dalyvaujant apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, civilinio ieškinio surašymas, dalyvavimas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose), todėl civilinis ieškinys šioje dalyje laikomas pagristu ir tenkinamas, 300 Eur pripažįstama proceso išlaidomis ir ši suma priteistina iš kaltinamosios. Iš kaltinamosios taip pat priteistinos ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai G. B. nuo 2018 m. birželio 1 d. (2 t., b. l. 137), pagal koordinatoriaus parinkimą, baudžiamojoje byloje, t. y. 182 Eur.

Pateiktu civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti iš kaltinamosios D. B. dukrai G. B. ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pasekmių kilimo priežastį, nukentėjusiosios veiksmus ir kaltinamosios kaltę (tyčia vieną kartą ranka sudavė į veidą, užspaudė mažametės dukters kojas, dėl ko ji juto fizinį skausmą, be to, suspaudusi skruostus dukrą pražiodino, dėl to skruoste atsirado kraujosruva, t. y. nežymiai buvo sutrikdyta vaiko sveikata, po to su rūbais, nukentėjusiosios teigimu, pakišo ją po lediniu dušu, vaikas patyrė labai žemos temperatūros pojūtį, kas pagal teismų praktiką taip pat prilyginama fiziniam skausmui, laikoma, kad vaikas patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir išgyveno dvasiškai, juto nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą), veikos pavojingumą, pasekmes (jokių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nėra likę), į kaltinamosios šeiminę (augina ne tik nukentėjusiąją, bet ir dar vieną mažametę dukrą) ir turtinę padėtį (dirba, gauna pastovias pajamas), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma – 1 000 Eur yra per didelė. Taip pat įvertinus ir tai, kad kaltinamosios nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu, žalos suma yra mažintina ir iš kaltinamosios D. B. priteistina nepilnametės G. B. naudai 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas, kaip nepagrįstas (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas nepriteistas G. B., pateikusio nepilnametės G. B. vardu, šioje byloje civilinį ieškinį, naudai, nes Lietuvos teismu informacines sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-239-446/2018 yra nuginčyta tėvystė (sprendimas nuosprendžio priėmimo metu nėra įsiteisėjęs).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (Kauno miesto) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, 75 straipsnio 3 ir 4 dalimis, įpareigoti D. B. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – D. B. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nukentėjusiosios G. B. atstovo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkinti.

Priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Šiaulių teritorinėms ligonių kasoms, įmonės kodas 188784026, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 13,39 Eur (trylikos eurų 39 centų) žalą už nukentėjusiosios G. B. gydymą.

Priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajai G. B. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsnis).