- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-29
- Bylos Nr.
- 2K-347/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Olegas Fedosiukas (pran.), Antanas Klimavičius
- Nuteistasis
- J. M.
- Advokatai
- Arūnas Koskus
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. gynėjo advokato Arūno Koskaus kasacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 14 d. nutarties.
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu J. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta trisdešimties parų arešto bausmė.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. sausio 14 d. nutartimi nuteistojo J. M. gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinį skundą atmetė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į saugyklą. J. M. iš 2008 m. liepos 31 d. į 2008 m. rugpjūčio 1 d. naktį, tiksliai nenustatytą valandą, Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini), iš kombaino „Fortsmrit E 517“, stovėjusio V. G. priklausančiame sklype, kuro bako pagrobė 200 litrų dyzelinio kuro, padarydamas nukentėjusiajam V. G. 560 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nuteistojo J. M. gynėjas advokatas Arūnas Koskus prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį panaikinti, atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Kasatoriai teigia, kad Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 14 d. nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina. Anot kasatorių, teismas padarė esminius Konstitucijos ir BPK normų pažeidimus, reglamentuojančius asmens teisę į gynybą bei teisę turėti gynėją (Konstitucijos 31 straipsnis, BPK 44 straipsnio 8 dalis).
Kasatoriai nurodo, kad advokatas A. Koskus 2009 m. gruodžio 3 d. pateikė prašymą teismui, prašydamas atidėti bylos nagrinėjimą, nes turėjo dalyvauti Šiaulių apygardos teismo posėdyje. Tačiau, kadangi prašymas buvo gautas pasibaigus teismo posėdžiui, į gynėjo prašymą nebuvo atsižvelgta, posėdis vyko dalyvaujant valstybės paskirtai gynėjai R. Keblienei. Taip, anot kasatoriaus, buvo pažeista J. M. teisė gintis per savo pasirinktą gynėją.
Kasatoriaus teigimu, teismas taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, atsisakydamas atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo su nukentėjusiuoju pagrindu. Anot kasatoriaus, J. M. atitinka visas BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju (byloje yra susitaikymo protokolas), nėra jokio pagrindo manyti, kad ateityje jis darys naujas nusikalstamas veikas.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į nuteistojo J. M. gynėjo advokato Arūno Koskaus kasacinį skundą prašo šį atmesti.
Prokurorė teigia, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra besąlygiška kaltininko teisė, įgyvendinama neatsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus, motyvus bei kitas aplinkybes. Pasak prokurorės, reikia sutikti su kasatoriaus teiginiu, kad byloje yra susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, jog J. M. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino nukentėjusiajam V. G. žalą, jo atsiprašė ir susitaikė. Tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2009 m. balandžio 16 d. J. M. pateikė Pasvalio rajono apylinkės teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo surengimo teisme, nes jis nesutiko su baudos skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 53). Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis neprašė atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, o baigiamosiose kalbose tik prašė skirti jam švelnesnę bausmę. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad, net ir esant visoms įstatyme nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 38 straipsnį. Prokurorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvada, kad taikyti J. M. BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nėra pagrindo.
Prokurorė taip pat siūlo atmesti kasatoriaus argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK pažeidimus, reglamentuojančius asmens teisę į gynybą bei teisę turėti gynėją. Teisė į gynybą yra procesinių priemonių visuma, kurias naudodamas įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis ginasi nuo įtarimo ir kaltinimo. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato ne tik priemones ir būdus, kuriais ginamasi nuo įtarimo ir kaltinimo, bet ir teisėsaugos institucijų pareigą užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. BPK 10 straipsnio 2 dalis įpareigoja teisėsaugos institucijas, tarp jų ir teismą, užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų.
Prokurorės teigimu, šioje baudžiamojoje byloje aukščiau minėtos įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Iš bylos duomenų matyti, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką pranešė visiems proceso dalyviams, tarp jų ir J. M. gynėjui A. Koskui. Iš 2009 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apygardos teismo posėdžio protokolo matyti, kad į teismo posėdį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, neatvyko J. M. gynėjas, teismui jo neatvykimo priežastys buvo nežinomos, todėl nuteistojo teisė į gynybą buvo užtikrinta paskiriant jam kitą gynėją. Pasak prokurorės, gynėjo advokato A. Koskaus 2009 m. gruodžio 3 d. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą gautas teisme jau išnagrinėjus bylą, todėl teigti, kad buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl teisės į gynybą pažeidimo
Teiginius apie teisės į gynybą pažeidimą kasatoriai grindžia tuo, kad Šiaulių apygardos teismas, neatsižvelgęs į J. M. gynėjo prašymą atidėti teismo posėdį, nes jis negalėjo jame dalyvauti, bylos nagrinėjimo neatidėjo, bylą išnagrinėjo dalyvaujant valstybės paskirtai gynėjai Rimai Keblienei. Šie argumentai nepagrįsti.
BPK 322 straipsnis nustato, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šiame posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinį skundą buvo padavęs nuteistojo J. M. gynėjas Arūnas Koskus. Tiek jam, tiek nuteistajam apie teismo posėdžio laiką (2009 m. gruodžio 3 d., 9 val.) iš anksto pranešta (b. l. 99-100). Iš Šiaulių apygardos teismo teisiamojo posėdžio 2009 m. gruodžio 3 d. protokolo matyti, kad į posėdį nei nuteistasis J. M., nei jo gynėjas Arūnas Koskus neatvyko. Advokatas apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė, advokato orderio nepristatė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas atidėjo bylos nagrinėjimą vienai valandai, susisiekė su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriumi ir užtikrino gynėjos Rimos Keblienės (orderio Nr. 1086651) dalyvavimą nagrinėjant bylą (b. l. 102, 107). Arūno Koskaus 2009 m. gruodžio 3 d. motyvuotas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą teismui ir advokato orderis pateiktas pavėluotai, kai teismo posėdis jau buvo pasibaigęs.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas BPK normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, taip pat normų, užtikrinančių kaltinamojo teisę į gynybą, nepažeidė.
Dėl BK 38 straipsnio taikymo pagrindo
Kasatoriai netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą argumentuoja tuo, kad byloje buvo nustatytos visos sąlygos taikyti BK 38 straipsnio 1 dalį ir atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau teismas to nepadarė. Šie argumentai atmestini.
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 38 straipsnį.
Nagrinėjamoje byloje nuteistojo gynėjas, pabrėždamas BK 38 straipsnyje nurodytų sąlygų buvimą, prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau teismas nuteisė jį ir paskyrė jam arešto bausmę. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad teismas, nusprendęs netaikyti BK 38 straipsnio, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Byloje yra duomenų, leidžiančių abejoti tuo, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. už vagystę buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu (b. l. 48-49), tačiau 2009 m. balandžio 16 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, jog su baudos paskyrimu nesutinka, nes nėra padaręs jam inkriminuotos vagystės, o neteisingus parodymus davė verčiamas policijos pareigūnų. Vadovaudamasis BPK 422 ir 423 straipsniais, J. M. pareikalavo surengti baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme. 2009 m. rugsėjo 14 d. nagrinėjant bylą teisme, J. M. vėl pakeitė poziciją ir prisipažino padaręs vagystę. Šie svyravimai kelia abejonių dėl to, kad J. M. iš tikrųjų kritiškai vertina savo nusikalstamą veiką ir tvirtai nusistatęs daugiau nebenusikalsti. Be to, nagrinėjant bylą buvo žinoma, kad J. M. yra Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nuteistas už dar du nusikaltimus (pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį 1 dalį) laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagrindo abejoti teismo sprendimo pagrįstumu neatleidžiant J. M. nuo bausmės pagal BK 38 straipsnį, nuteisiant jį ir paskiriant jam bausmę, nėra.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Nuteistojo J. M. gynėjo advokato Arūno Koskaus kasacinį skundą atmesti.