Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-242-744/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-11-09
Bylos Nr.: 1A-242-744/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-15019-2021-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis: V. B.
Nukentėjusysis: R. Ž.
Kaltinamasis: V. B.
Advokatai: Vida Povilaitienė, Evaldas Onaitis

Kategorijos

1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.1.15.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 147 str. 3 d., 147-2 str. 2 d., 157 str. 3 d., 189-1 str. 2 d., 227 str. 4 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-242-744/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15019-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.9.7; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.3.3; 2.1.16.1.9; 2.4.6.3.2

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,nuteistajam V. B. ir jo gynėjui advokatui Evaldui Onaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. Ž. ir nuteistojo V. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio (nuosprendyje klaidingai nurodyta nuosprendžio priėmimo data – 2021 m. birželio 9 d.), kuriuo V. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubaustas 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda; nukentėjusiojo R. Ž. civilinis ieškinys dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo V. B. nukentėjusiajam 300 Eur neturinės žalos atlyginimo; nukentėjusiojo R. Ž. civilinis ieškinys dėl 282,32 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo V. B. nukentėjusiajam 245 Eur turinės žalos atlyginimo; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 490,29 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestas, nes jis nesusijęs su kaltinamojo padaryta nusikalsta veika; (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 90,53 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilna apimtimi, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo V. B.; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas tenkintas ir iš V. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui priteista 343,25 Eur už nukentėjusiajam R. Ž. suteiktą teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. V. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2021 m. gegužės 11 d. apie 15.40 val. viešoje vietoje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia įžūliu elgesiu, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, dėl menkavertės priežasties kilusio konflikto metu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. Ž. į kaklo sritį, o šiam pradėjus bėgti, pasivijo ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius R. Ž. į veido sritį, ko pasėkoje sulaužė R. Ž. akinius, padarydamas 165 Eur turtinę žalą, sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris kartus R. Ž. į krūtinę, bei vieną kartą spyrė R. Ž. į nugarą, po ko, sugriebęs ranka nukentėjusiajam už striukės kaklo srityje ir stumdydamas nukentėjusįjį, nutraukė R. Ž. ant kaklo buvusią geltono metalo grandinėlę, tuo padarydamas 30 Eur turtinę žalą ir suplėšė nukentėjusiojo R. Ž. striukę padarydamas 50 Eur turtinę žalą, tuo savo veiksmais padarė nukentėjusiajam R. Ž. bendrą 245 Eur turtinę žalą, bei sukėlė nukentėjusiajam R. Ž. fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. Ž. prašo patikrinti baudžiamąją bylą ir pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį, iki 2000 Eur padidinant jam priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą.

2.1. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis R. Ž. nurodo, kad sutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl V. B. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, poveikio priemonių jam paskyrimo, tačiau nesutinka su priteista civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo suma. Mano, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalis dėl iš V. B. priteisto neturtinės žalos dydžio yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta neįvertinus visų aplinkybių, priteista nepagrįstai per maža ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo suma.

2.2. Nukentėjusiojo tvirtinimu, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme jis pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad po patirto nusikaltimo ir sužalojimų jis buvo pristatytas pas medikus į (duomenys neskelbtini) ligoninę, jam buvo nustatytas smegenų sukrėtimas, skaudėjo galvą, tirpo ranka. Gydymas buvo tęsiamas pas šeimos gydytojus, jis lankėsi pas neuropatologą, buvo paskirti vaistai, gydymas tęsiamas ir šiuo metu, nes jis jaučia galvos skausmus ir svaigulį. Po įvykio nedarbingumas buvo tęsiamas 1,5 mėnesio. Visi šie neigiami padariniai ir jo sveikatos būklė yra tiesiogiai susijusi su kalto asmens neteisėtais smurtiniais veiksmais jo atžvilgiu, padaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl mano, kad už patirtą žalą, nerimą ir skausmą turi būti atlyginta nusikaltimą padariusių asmenų, kaip tai numato įstatymai. V. B. neteisėtais veiksmais jis buvo sužalotas viešoje vietoje, labai išgąsdintas, sužalotas, sugadintas jo turtas, dėl tokių veiksmų buvo itin sunkiai pažeista jo psichologinė būsena, kurios neįmanoma įvertinti tikslia ir konkrečia pinigų suma.

2.3. Nukentėjusiojo teigimu, patirtą neturtinę žalą jis įvertino 4000 Eur. Mano, kad teismas nepagrįstai itin ženkliai iki 300 Eur sumažino civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nukentėjusysis įsitikinęs, kad neturtinės žalos suma turėtų siekti bent 50 proc. jo civiliniame ieškinyje nurodytos sumos dydžio, tai yra bent 2000 Eur, kas atitiktų tinkamą satisfakciją dėl patirtų fizinių sužalojimų, dvasinių sukrėtimų, gydymosi, nedarbingumo, nes visi neigiami padariniai yra susiję su nuteistojo V. B. neteisėtais veiksmais jo atžvilgiu.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendį, civilinį ieškinį atmesti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo jį išteisinti, kaip nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, o pripažinus, kad jis yra padaręs šią nusikalstamą veiką, sumažinti jam paskirtą baudą iki minimalios baudos dydžio arba paskirti mažesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje.

3.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. nurodo, kad jis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu, mano, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio ir 305 straipsnio nuostatas ir jį nepagrįstai pripažino kaltu, nes nagrinėjamu atveju nėra objektyviai ir nešališkais įrodymais įrodyta, kad jis savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, todėl teismas jį turėjo išteisinti.

3.2. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, iš esmės perrašė kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, remdamasis tik paties nukentėjusiojo duotais parodymais, atmesdamas jo (V. B.) parodymus ir liudytojos S. P. – B. parodymus vertindamas kaip nepatikimus. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK reikalavimų, teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam sprendimui priimti, taip pažeistos BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 305 straipsnio nuostatos ir priimtas nepagrįstas bei neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis, esant byloje nepašalintiems esminiams prieštaravimams dėl faktinių aplinkybių.

3.3. Apelianto įsitikinimu, teismas vadovavosi nukentėjusiojo R. Ž. parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, be to, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas faktines aplinkybes tiek dėl suduotų smūgių skaičiaus (kiekio), nusikaltimo padarymo vietos, pobūdžio ir paties nusikaltimo padarymo mechanizmo. Apelianto nuomone, teismas privalėjo vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, ir remtis tiek jo, tiek jo sutuoktinės S. P. – B. parodymais, nes tik jie buvo įvykio vietoje ir teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti jų duotų parodymų patikimumu ir objektyvumu, be to, juos pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai (specialisto H. D. pateiktos specialisto išvados ir jo paaiškinimas, įvykio vietos apžiūros protokolas), ko negalima pasakyti apie nukentėjusiojo R. Ž. duotus parodymus, kurie iš esmės prieštarauja vieni kitiems bet ir elementariai logikai.

3.4. Nuteistojo V. B. tvirtinimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis pripažino tą faktinę aplinkybę, kad nukentėjusiajam sukėlus avarinę situaciją, norint perspėti jį, jog išvažiuoti posūkyje į priešingą eismo juostą negalima, kad jis savo veiksmais vos nesukėlė avarijos, ko pasėkoje galėjo nukentėti mažametė dukra, neturint jokio tikslo jo primušti, tarp jo ir nukentėjusiojo namo kieme ((duomenys neskelbtini)), jam priėjus prie namo galinės laiptinės, įvyko žodinis konfliktas, ko pasėkoje, nukentėjusiajam bandant pasišalinti, ir jam (V. B.) patraukus už striukės apykaklės, galėjo netyčia nukentėjusiajam suduoti į kairę ausį, ko pasėkoje, jam galėjo nukristi akiniai ir nutrūkti grandinėlė. Jokių pašalinių asmenų, o tuo labiau moters, mačiusios šį įvykį prie gyvenamo namo (esančio (duomenys neskelbtini)) nebuvo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis nurodė, kad moteris praėjo (duomenys neskelbtini) gatve, kai jų automobilis sustojo, o kai jis nuėjo prie laiptinės jau jokios moters nebuvo. Analogiškas aplinkybes dėl moters nurodė ir jo žmona S. P. – B..

3.5. Apelianto teigimu, liudytoja S. P. – B. nurodė, kad po vos neįvykusio automobilių susidūrimo jis (V. B.) nuėjo šaligatviu, esančiu šalia namo, susitiko su nukentėjusiuoju prie namo galinės laiptinės, juos užstojo šalia šaligatvio stovintis automobilis, matėsi tik viršugalviai, prie nukentėjusio automobilio jis (V. B.) nebuvo priėjęs ir ten joks konfliktas nevyko, nukentėjusiojo automobilis buvo gerai matomas ir prie jo jokio konflikto nebuvo, jis (V. B.) ten buvo neilgai. Jokių pašalinių asmenų nebuvo. Moteris, apie kurią nurodo teismas, buvo ne prie namo, o ėjo gatve, ir kai vos neįvyko susidūrimas ji į tai atkreipė dėmesį ir sustojo. Paties konflikto ji nematė, nes niekas dar nebuvo nuėjęs. Teismas jos parodymus įvertino priešingai, kad neva ši moteris buvo prie laiptinės ir galėjo matyti konfliktą, tačiau teismas turi remtis faktais, o ne savaip išvedžioti liudytojos duotus parodymus.

3.6. Apelianto tvirtinimu, nukentėjusysis R. Ž., ikiteisminio tyrimo metu teikdamas pareiškimą, nurodė, kad konfliktas įvyko prie namo laiptinės, o jau teismo metu jis nurodė, kad prie automobilio galinių durelių, kur jam buvo suduota į kaklą, jam aptemo sąmonė ir jis suklupo, o kai atsipeikėjo jam smogė į veidą, viso buvo suduota 10 smūgių, vieną kartą spirta į nugarą. Atsipeikėjęs pradėjo bėgti į laiptinę, tačiau nespėjo įeiti. Kaltinamasis vis laikė už striukės apykaklės ir vis mušė. Jis buvo suklupęs ir tik pakėlęs akis pamatė, kad jis (V. B.) nueina ir ėjo paskui jį. Taigi nukentėjęs asmuo davė prieštaringus parodymus, ką nuosprendyje pripažino teismas, tačiau tų prieštaravimų teismas nepašalino, o apsiribojo pažodiniu kaltinamojo akto perrašymu.

3.7. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, remiantis tiek jo (V. B.) parodymais, tiek jo žmonos S. P. – B. parodymais, tiek paties nukentėjusiojo R. Ž. parodymais, akivaizdu, kad jokio pašalinio asmens (jokios moters), kuriam jo elgesys būtų nepriimtinas ir būtų papiktinęs, kuris būtų išsigandęs ir dėl to patyręs neigiamų emocijų ir būtų sutrikdyta rimtis, įvykusio žodinio konflikto ir pasistumdymo (patraukimo nukentėjusiajam už striukės apykaklės) metu nebuvo. Todėl teismo išvada, kad jo (V. B.) įžūliais veiksmais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, yra nepagrįsta. Be to, jo veiksmuose nėra jokios tiesioginės tyčios. Ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatyta, kad įvykį kas nors be jo ir jo žmonos būtų matę (2021 m. spalio 12 d. tarnybinis pranešimas, surašytas policijos pareigūnų).

3.8. Apeliantas mano, kad pagal BK 284 straipsnį jis yra nuteistas, teismo nuosprendyje nurodant netikslias, perteklines įvykio aplinkybes („plūsdamasis necenzūriniais žodžiais“, „tyčia ne mažiau kaip septynis kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam į kaklą, galvą, jį spardė, matant kitiems asmenims“ ir pan.), taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis savo veiksmais būtų siekęs pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Vienintelis jo tikslas buvo išsiaiškinti su „AUDI“ vairuotoju R. Ž. dėl jo netinkamo elgesio kelyje, sukeliant avarinę situaciją, ir jį sudrausminti. Gal sureagavimas į nukentėjusiojo provokuojantį elgesį ir prieštarauja padoraus elgesio taisyklėms, tačiau tarp jo ir nukentėjusiojo R. Ž. dominavo asmeninių tarpusavio santykių aiškinimasis dėl nesuprantamo elgesio kelyje. Konflikto paskatos nebuvo chuliganiškos, jas lėmė asmeninės priežastys (vairuotojo elgesys kelyje, kuris buvo neadekvatus, nes nukentėjusysis chuliganiškai vairavo ir sukėlė avarinę situaciją). Konfliktas buvo trumpalaikis ir šio konflikto nematė jokie asmenys. Aplinkybė, kad konfliktą galėjo matyti pašaliniai asmenys - kažkokia tai tariama moteris, yra prielaidų pobūdžio, jos jokie objektyvūs įrodymai nepatvirtina.

3.9. Apeliantas teigia, kad žodiniam konfliktui peraugus į susistumdymą, nukentėjusiajam R. Ž. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau ši aplinkybė pati savaime tyčios pažeisti viešąją tvarką neįrodo. Nėra paneigta ir ta aplinkybė, kad sužalojimas kairės ausies kaušelyje galėjo atsirasti jam staiga patraukus nukentėjusįjį už apykaklės, kai jis bandė įeiti į laiptinę ir ten pasislėpti. Apeliantas pažymi, kad jis savo nepriimtinais veiksmais siekė ne pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai apskritai, bet išreikšti nepasitenkinimą, jo vertinimu, netinkamu R. Ž. elgesiu, jam vairuojant automobilį, todėl sveikatos sutrikdymo padarymas viešoje vietoje savaime nereiškia visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Objektyvių duomenų, kad jis siekė sužaloti nukentėjusįjį, šioje byloje nėra ir teismas tokių aplinkybių nenustatė.

3.10. Nuteistojo V. B. teigimu, atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. Mano, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai jo veiksmuose neįrodyti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis, o jo veiksmai buvo nukreipti siekiant tyčia sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu būtų sudavęs tokį kiekį smūgių ir dar nukentėjusįjį spardęs. Specialisto H. D. pateiktoje medicininėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad R. Ž. padarytas sužalojimas (poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje), tikėtina, padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu. Taigi, apelianto nuomone, nukentėjusiajam jo nurodomas smūgių skaičius negalėjo būti suduotas. Teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi išimtinais paties nukentėjusiojo parodymais, kurie akivaizdžiai yra neobjektyvūs, prasilenkia su logika.

3.11. Apelianto tvirtinimu, nukentėjusysis R. Ž. teisme parodė, kad po jo (V. B.) smūgių sudavimo ant jo kūno buvo daug kraujosruvų, kurias jis rodė specialistui H. D., tačiau specialistas dėl jam nepaaiškinamų priežasčių jų nenurodė specialisto išvadoje. Specialistas H. D. teisme paaiškino, kad jis į specialisto išvadą įtraukė tą, ką matė ant nukentėjusiojo kūno, daugiau jokių sužalojimų nebuvo, išskyrus kraujosruvą kairės ausies kaušelyje. Iš to galima daryti išvadą, kad nukentėjęs R. Ž. yra linkęs pagrąžinti faktinę situaciją jam naudinga linkme, jog galėtų reikalauti didesnės neturtinės žalos atlyginimo. Todėl teismas jo parodymus privalėjo įvertinti kritiškai ir kaip nepatikimus.

3.12. Nuteistojo V. B. manymu, nukentėjęs asmuo R. Ž. nepateikė teismui jokio įrodymo, kad jis būtų realiai patyręs 245 Eur turtinę žalą (nutraukta grandinėlė - 30 Eur, sulaužyti akiniai - 165 Eur, suplėšyta striukė - 50 Eur). Teisme nukentėjusysis R. Ž. teigė, kad jis turi įrodymus, patvirtinančius padarytą žalą, ir įsipareigojo juos teismui pateikti, tačiau jų taip ir nepateikė. Pagal byloje esančius duomenis – 2021 m. gegužės 13 d. daiktų apžiūros protokolą, akiniai nebuvo sugadinti nepataisomai, iš jų buvo iškritęs tik akinių stikliukas, kurį nukentėjusysis R. Ž. pats įsidėjo ir šiuo metu šiais akiniais naudojasi. Akiniai, už kuriuos teismas priteisė visą jų vertę, nėra sugadinti nepataisomai, nes jais nukentėjęs asmuo ir toliau naudojasi. Taigi teismas, priteisdamas visą akinių vertę, sudarė sąlygas nukentėjusiam asmeniui nepagrįstai praturėti kito asmens sąskaita.

3.13. Apelianto teigimu, dėl metalo spalvos grandinės nukentėjęs asmuo taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų patyręs 30 Eur žalą. Teisme jis paaiškino, kad tokią pinigų sumą jis nurodė, nes jam anksčiau yra tekę remontuoti nutrūkusią grandinėlę, o šiuo atveju jis tokių išlaidų nėra patyręs. Taigi teismas negalėjo priteisti už sugadintą grandinėlę 30 Eur, nes duomenų, kad nukentėjusysis tokias išlaidas būtų patyręs, nėra. Nuteistojo tvirtinimu, jis nukentėjusįjį R. Ž. patempė tik tai už apykaklės, todėl niekaip negalėjo suplėšyti striukės tose vietose, kurios yra nurodytos skundžiamame teismo nuosprendyje. Įrodymų, kad jis nukentėjusįjį būtų tampęs už striukės skvernų, nėra. Nukentėjusysis teigia, kad striukę buvo įsigijęs prieš dieną ir kad turi įsigijimo dokumentą, tačiau jokių įrodymų nepateikė, todėl teismas nepagrįstai priteisė šią pinigų sumą už striukės sugadinimą, kuri neaišku kada buvo įsigyta ir kada ji buvo sugadinta.

3.14. Apeliantas nurodo, kad jam teismo už padarytą nusikaltimą paskirta 90 MGL bauda, kaip dirbančiam vairuotoju ir turinčiam šeimą, nepilnamečių vaikų, kuriuos reikia išlaikyti, yra labai didelė, be to, reikia atlyginti ir nukentėjusiam asmeniui priteistą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, tiek valstybei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Mano, kad teismas, skirdamas bausmę už jo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turėjo atsižvelgti į tai, kad nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kad nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, pripažino dalyvavęs konflikte su nukentėjusiuoju asmeniu dėl jo neatsakingo vairavimo, vos nesukėlusio eismo įvykio, kurio metu galėjo nukentėti mažametė dukra, kad savo elgesiu norėjo tik perspėti nukentėjusį asmenį, jog taip elgtis negalima, nes automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis ir reikia elgtis atsakingai. Be to, baudos dydį teismas turėjo nustatyti pagal jo gaunamas pajamas ir turimus įsipareigojimus.

3.15. Nuteistojo V. B. teigimu, jis dirba vairuotoju ir gauna nepastovų darbo užmokestį, kuris sudaro apie 1100 Eur, turi mažametę dukrą D. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų F. B., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra pilnametis, tačiau mokosi gimnazijos 12 klasėje, vaikų išlaikymui turi skirti nemažiau kaip pusę savo atlyginimo. Taip pat jam reikia mokėti mokesčius už elektrą, dujas, šildymą, kas į mėnesį sudaro nuo 140 Eur iki 240 Eur, be to, turi gyvybės draudimą ir įmoka kas mėnesį sudaro 38,60 Eur. Visos jo patiriamos išlaidos sudaro daugiau nei 700 Eur. Taigi jam paskirta bauda yra per didelė ir turėtų būti sumažinta iki minimalios baudos dydžio, kurią sudaro 50 MGL.

3.16. Apeliantas nurodo, kad BK 62 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnes, negu įstatymo numatyta bausmė, jeigu kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus. Kadangi šiuo atveju jis išlaiko du vaikus, tai, apelianto manymu, yra pagrindas jam paskirti bausmę, mažesnę nei numatyta įstatyme.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į nukentėjusiojo R. Ž. ir nuteistojo V. B. apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. B. ir jo gynėjas advokatas Evaldas Onaitis prašė nuteistojo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti, ir teismo procesą dėl nukentėjusiojo R. Ž. apeliacinio skundo nutraukti. Nuteistojo gynėjas patvirtino, kad V. B. pripažįsta kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savanoriškai atlygino padarytą žalą ir susitaikė su nukentėjusiuoju R. Ž., nukentėjusysis sutinka, kad V. B. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras prašė teismo procesą dėl nukentėjusiojo R. Ž. apeliacinio skundo nutraukti, o nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti, tačiau neprieštaravo, kad, vadovaujantis BK 38 straipsniu, V. B. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamoji byla nutraukta. Prokuroras nurodė, jog šiuo atveju egzistuoja visos BK 38 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, bei, tuo atveju, jei teismas nuspręstų atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, prašė skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo R. Ž. apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas dėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo nutrauktinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina nuteistajam ir nukentėjusiesiems susitaikius.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. 2022 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas nukentėjusiojo R. Ž. prašymas dėl apeliacinio skundo atšaukimo, kuriuo nukentėjusysis atšaukia savo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio, ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (3 t., b. l. 130).

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 316 straipsnis numato galimybę apeliantui atšaukti paduotą apeliacinį skundą. Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą (BPK 316 straipsnio 3 dalis). Atšaukus apeliacinį skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia (BPK 316 straipsnio 5 dalis). Iš minėtų teisės normų turinio analizės matyti, kad teismas negali nepriimti prašymo atšaukti apeliacinį skundą, jeigu toks prašymas paduotas iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą, taip pat negali jo formaliai atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-317-579/2021).

8. Nukentėjusysis R. Ž. savo apeliacinį skundą atšaukė laikydamasis BPK reikalavimų, jo pateiktas prašymas atitinka tokio pobūdžio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus, apelianto valia išreikšta aiškiai, todėl nukentėjusiojo R. Ž. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio paliktinas nenagrinėtu ir teismo procesas dėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo nutrauktinas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad jei apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje suformuotame apelianto prašyme prašoma naikinti visą pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, jo visų dalių teisėtumas ir pagrįstumas pagal nurodytus apskundimo pagrindus apeliacinės instancijos teismo turi būti įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-190-648/2018). Tuo atveju, kai apeliantas skunde prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018, 2K-33-458/2020).

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pažymėjo, jog instancinės teismų sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (tai yra teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (tai yra teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Pažymėtina, kad reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus, o siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, teismas turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamąją bylą taip, kad joje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas (Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. lapkričio 15 d. ir kiti nutarimai).

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašė panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, o civilinį ieškinį atmesti. Iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų ir motyvų galima spręsti, jog apeliaciniu skundu nuteistasis ginčijo tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymių buvimą jo veikoje. Atitinkamai, skunde taip pat buvo keliamas klausimas dėl nukentėjusiojo pateikto civilinio ieškinio ir nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2022 m. rugsėjo 26 d. nuteistasis V. B. pateikė teismui 2022 m. rugsėjo 22 d. prašymą, kuriame prašoma, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Šiame prašyme nuteistasis V. B. nurodė, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo R. Ž. dėl konflikto, įvykusio 2022 m. gegužės 21 d., su nukentėjusiuoju R. Ž. susitarė dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir ją visiškai atlygino, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, jo atsiprašymą priėmė. Nuteistasis V. B. prašyme taip pat nurodė, kad jis visiškai prisipažįsta kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, nuoširdžiai gailisi, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą gyvenime, anksčiau nebuvo teistas ir nėra linkęs daryti teisės pažeidimus. Jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, jis dirba, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, duomenų, kad jis charakterizuojamas neigiamai, nėra, todėl mano, kad yra visos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti (3 t., b. l. .127-128). Su minėtu prašymu apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta 2022 m. rugsėjo 21 d. susitaikymo su nukentėjusiuoju R. Ž. sutartis, kurią pasirašė nuteistasis V. B. ir nukentėjusysis R. Ž., patvirtindami, kad V. B. atsiprašė nukentėjusiojo dėl 2021 m. gegužės 21 d. įvykusio konflikto metu nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo, nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų ir nepatogumų, nukentėjusiajam padaryta turtinė ir neturtinė žala atlyginta, nukentėjusysis priėmė šį atsiprašymą ir sutinka, kad V. B. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems susitaikius (3 t., b. l. 129).

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atliko įrodymų tyrimą ir papildomai apklausė nuteistąjį V. B., siekdama detaliau išnagrinėti byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir patikrinti 2022 m. rugsėjo 26 d. teismui pateiktuose nuteistojo V. B. 2022 m. rugsėjo 22 d. prašyme ir 2022 m. rugsėjo 21 d. susitaikymo su nukentėjusiuoju R. Ž. sutartyje nurodytas aplinkybes. 2022 m. spalio 6 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. B. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebeginčijo, nurodė, kad jis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Nuteistasis nebeginčijo to fakto, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu tyčia panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo R. Ž. atžvilgiu, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis V. B. pripažino sudavęs kaltinime nurodytus smūgis nukentėjusiajam, taip pat nurodė atlyginęs žalą nukentėjusiajam ir nebeprašė jo išteisinti, prašė, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Tokiu būdu nuteistasis V. B. pats paneigė savo apeliacinio skundo teiginius ir atsisakė jame išreikštų reikalavimų, susijusių su byloje surinktų įrodymų vertinimu, kalte, civilinio ieškinio ir paskirtos bausmės pagrįstumu. Nebesant ginčo dėl V. B. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių, nukentėjusiajam padarytos ir priteistos turtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus palieka nenagrinėtus ir toliau svarsto tik BK 38 straipsnio nuostatų taikymo klausimą.

Dėl V. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam susitaikius

13. BK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017, 2K-52-942/2020).

14. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020).

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, papildomai apklaususi nuteistąjį V. B. ir išklausiusi jo ir jo gynėjo bei prokuroro poziciją aptariamu klausimu, sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokių kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir V. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymo.

16. Nusikalstama veika, dėl kurios padarymo V. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismas galimybės atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu nesvarstė, kadangi nuteistasis kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino tik iš dalies (nepripažino sudavęs smūgius ir padaręs sužalojimus nukentėjusiajam, teigė, kad nukentėjusįjį tik buvo sugriebęs už apykaklės), su nukentėjusiuoju susitaikęs nebuvo, taip pat nebuvo atlyginęs jam padarytos žalos ar susitaręs dėl jos atlyginimo. Kaip jau minėta, apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu V. B. savo poziciją pakeitė, kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebeginčijo, nurodė, kad jis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Akivaizdu, kad tokie nuteistojo V. B. parodymai svariai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, padėjo nustatyti objektyvią tiesą byloje, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojų, galinčių patvirtinti nukentėjusiojo R. Ž. parodymus, byloje nėra. Liudytoja S. P. – B. paties nukentėjusiojo R. Ž. ir nuteistojo V. B. konflikto nematė. Byloje esančios 2021 m. gegužės 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. gruodžio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl R. Ž. nustatyto sužalojimo ir jo padarymo būdo (1 t., b. l. 123-124, 137-138) taip pat pačios savaime neįrodo, jog nukentėjusiajam R. Ž. nustatyti sužalojimai buvo padaryti V. B. smurtiniais veiksmais.

17. Kaip jau minėta, apygardos teismui pateiktuose nuteistojo V. B. 2022 m. rugsėjo 22 d. prašyme (3 t., b. l. 127-128) ir 2022 m. rugsėjo 21 d. susitaikymo sutartyje (3 t., b. l. 129) nurodoma, jog V. B. savo kaltę ir padarytą žalą pripažįsta, gailisi dėl savo veiksmų, nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė, susitarė dėl nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir ją visiškai atlygino. Akivaizdu, kad dėl tokių nuteistojo veiksmų – nukentėjusiojo atsiprašymo ir padarytos žalos atlyginimo, nukentėjusysis pateikė prašymą dėl apeliacinio skundo atšaukimo (3 t., b. l. 130) ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nebedalyvavo. 2022 m. rugsėjo 21 d. susitaikymo sutartyje nukentėjusysis R. Ž. patvirtino, kad jis priėmė V. B. atsiprašymą ir sutinka, kad V. B. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems susitaikius, taip pat tai, kad abipusių nuolaidų būdu sutarė, jog nukentėjusiojo turtinė ir neturtinė žala sudaro 1500 Eur, kurią V. B. sumokėjo šios sutarties pasirašymo momentu, taip pat patvirtino, kad šalys viena kitai pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi (3 t., b. l. 129). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo V. B. gynėjas pateikė duomenis, kad nuteistasis V. B. atlygino (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasai padarytą 90,53 Eur turtinę žalą (3 t., b. l. 132). Aptarti duomenys rodo, jog nuteistasis V. B. visiškai atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, sąlygas.

18. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad V. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų. V. B. anksčiau neteistas, taip pat nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b. l. 33). Bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos už administracinius nusižengimus jam skirtos baudos yra sumokėtos (2 t., b. l. 31-32). Duomenų, kad po šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos V. B. būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šioje byloje nuteistajam inkriminuoti nusikalstami veiksmai tėra atsitiktinis neigiamas jo poelgis. Teisėjų kolegija tiki, jog baudžiamasis procesas leido kaltininkui kritiškai įvertinti savo veiksmus, jis turės įtakos V. B. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teisėjų kolegijos manymu, sprendimas atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju R. Ž., įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį - galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per 1 metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, šiuo atveju taip pat užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

19. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai nesvarstė galimybės atleisti nuteistąjį V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kadangi jis savo kaltę pirmosios instancijos teisme pripažino tik iš dalies, su nukentėjusiuoju susitaikęs nebuvo, taip pat nebuvo atlyginęs jam padarytos žalos ar susitaręs dėl jos atlyginimo. Tačiau apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tai yra nustačius, jog egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytų sąlygų visuma, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu ir baudžiamoji byla V. B. atžvilgiu nutraukiama, kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius (BK 38 straipsnis). Tokios praktikos laikosi ir kiti apygardų teismai (Kauno apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-46-317/2022, 1A-14-348/2022, 1A-81-245/2020, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-416-312/2019, 1A-459-843/2019, Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-17-300/2022, 1A-62-332/2019).

20. Pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) išplėstinis turto konfiskavimas; 11) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė skirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nuteistasis ir jo gynėjas nepasisakė dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Atsižvelgusi į šioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu bei tai, kad nuteistasis dirba, su sutuoktine išlaiko du vaikus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslingiausia nuteistajam yra paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatomas minimalus (vadovaujantis BK 71 straipsnio 1 dalimi, teismas pilnamečiam asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą). Teisėjų kolegijos nuomone, būtent ši baudžiamojo poveikio priemonė iš visų numatytųjų BK 67 straipsnio 2 dalyje ir galimų skirti nuteistajam bus pati efektyviausia norint pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

21. Byloje yra pareikšti nukentėjusiojo R. Ž. civilinis ieškinys dėl jam padarytos 282,32 Eur turtinės žalos ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 143-144) ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl patirtos 90,53 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. 1. 174-180), tačiau nuteistasis V. B. juos atlygino, todėl procesas dėl šių civilinių ieškinių nutrauktinas (BPK 107 straipsnis). Byloje pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl patirtos 490,29 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. 1. 154-157) yra neįrodytas, todėl atmestinas.

22. V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 62-63) panaikinama.

23. Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. kovo 21 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinanti 343,25 Eur išlaidas, susidariusias dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam R. Ž. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 12). Iš pateiktos pažymos ir baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam teikė advokatė Vida Povilaitienė. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nutraukiama nuteistajam V. B. ir nukentėjusiajam R. Ž. susitaikius, antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas yra negalimas, todėl jos šiuo atveju valstybės naudai nepriteisiamos.

24. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – auksinė grandinėlė, akiniai ir striukė, grąžinti R. Ž. – paliktini jo neribotam naudojimui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); kompaktinis diskas, esantis prie baudžiamosios bylos pirmo tomo viršelio, paliekamas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nukentėjusiojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio palikti nenagrinėtą ir teismo procesą dėl šio skundo nutraukti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nuosprendį panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, V. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Procesą dėl nukentėjusiojo R. Ž. civilinio ieškinio ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl 490,29 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam R. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme valstybės naudai neišieškoti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – auksinę grandinėlę, akinius ir striukę, grąžintus R. Ž. - palikti jo neribotam naudojimui, kompaktinį diską, esantį prie baudžiamosios bylos pirmo tomo viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas MylėLaisvydas Zederštremas