Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2021-05-11 15.40 val. važiavo namo automobiliu „(duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo žmona, jis sėdėjo priekyje ant keleivio sėdynės, šešiametė dukra gale, kėdutėje. Važiuojant pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) į priešingą eismo pusę, važiuodamas į namo kiemą, automobiliu „(duomenys neskelbtini) įvažiavo nukentėjusysis. To pasėkoje jie vos nesusidūrė. Važiuodamas toliau, nukentėjusysis pakėlė ranką, gal atsiprašydamas. Kadangi buvo staigiai stabdomą, dukra atsitrenkė į sėdynes. Jis pastarąją pagavo. Dukra pradėjo verkti, todėl pasakė žmonai „sustok, eisiu pasikalbėti“. Nutarė nueiti ir paaiškinti nukentėjusiajam, kad negalima taip vairuoti. Tuo metu, nukentėjusysis nuvažiavo (duomenys neskelbtini) ir sustojo prie (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš automobilio, nukentėjusysis puolė bėgti į (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo iš paskos ir pagavo pastarąjį už apykaklės prie (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam pasisukus, paklausė „ką čia išdarinėji“. Nukentėjusysis net neatsiprašė, tik šaukė, kad yra invalidas. Jis tik norėjo, kad nukentėjusysis jų atsiprašytų. Nepamena, ką daugiau sakė nukentėjusiajam. Sakydamas, kad kvies policiją, galbūt norėjo pagąsdinti. Prie nukentėjusiojo užtruko 1-2 minutes. Kiek užtruko eidamas iki nukentėjusiojo nežino, nes reikėjo praeiti namo (duomenys neskelbtini) Nukentėjusiajam nesmūgiavo. Savo veiksmais negalėjo sukelti fizinio skausmo. Galėjo tik kažką suplėšyti. Nukentėjusiojo nepurtė, gal tik patraukė link savęs. Į kaklo sritį nesudavė. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam galėjo nukristi ir sudužti akiniai, kai pastarąjį sugriebė. Į krūtinę nukentėjusiajam nesmogė. Nespyrė į nugarą, nes jo keliai operuoti. Pripažįsta, kad tik buvo sugriebęs nukentėjusįjį už apykaklės. Gal stipriai sugriebė, todėl galėjo nuo suėmimo nutraukti grandinėlę. Negalėjo sukelti skausmo ausies kaušelyje. Negali pasakyti iš kur atsirado sužalojimai ausies kaušelyje. Po visko, jam einant link (duomenys neskelbtini) iki mašinos, nukentėjusysis ėjo filmavo. Matė kažkokią moterį, einančią (duomenys neskelbtini). Ta moteris galėjo matyti vos neįvykusią avariją (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad blogai pasielgė, tikslo pažeminti žmogaus nebuvo. Turėjo tikslą tik pamokyti nukentėjusįjį. Pripažįsta, kad pasikarščiavo, neturėjo naudoti fizinės jėgos. Pripažįsta, kad savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nėra normalus elgesys sugriebti žmogui už apykaklės. Grandinėlę galėjo nutraukti. Nors jos nematė, bet sutinka dėl 30 eurų žalos atlyginimo. Dėl striukės suplėšymo nepripažįsta, nes ji negalėjo suplyšti. Taip pat nesutinka dėl 165 eurų už akinius. Iš nukentėjusiojo parodymų sužinojo apie sudužusius akinius. Jis tikriausiai buvo su akiniais, kai išlipo iš automobilio, tačiau jis nepamena to. Sudužusių akinių nematė. Dėl neturtinės žalos 4 000 eurų nepripažįsta. Yra susipažinęs su byla. Nukentėjusysis pasakė, kad turi neįgalumą. Neplūdo jo necenzūriniais žodžiais. Nepripažįsta, kad padarė jam sužalojimus.

Nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad įvykio dieną važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini) namo. (duomenys neskelbtini) buvo sustatyti konteineriai, todėl už jų nematė kitų mašinų. Važiavo 20-25 km/val. greičiu. Sankryžoje pamatęs kaltinamojo automobilį, staigiai pradėjo stabdyti. Kaltinamojo automobilis taip pat sustojo. Kadangi jis buvo kaltas dėl vos neįvykusio eismo įvykio, pakėlė ranką atsiprašydamas ir nuvažiavo toliau. Nuvažiavo į savo kiemą. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) Atstumas nuo minėtos vietos iki tos vietos, kur sustojo buvo apie 60 m, nes (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš automobilio, pamatė jau ties (duomenys neskelbtini) link jo einantį kaltinamąjį, kuris šaukė, kad iškvies policiją, keikėsi. Kaltinamojo žodžiai buvo skirti jam. Jis nekreipė dėmesio į kaltinamąjį. Galvojo, kad kaltinamasis prieis ir jie viską išsiaiškins. Jis pasisuko iš bagažinės paimti daiktus. Nespėjus atsigręžti, kaltinamasis jam smogė ranka į kaklo sritį, iš nugaros pusės. Nuo smūgio jam aptemo sąmonė ir jis suklupo. Kai atsipeikėjo, kaltinamasis jam smogė į veidą. Kaltinamasis jį laikė suėmęs už striukės apykaklės. Viso buvo suduota apie 10 kartų. Kaltinamasis jam spyrė vieną kartą į nugarą. Atsipeikėjęs, jis pradėjo bėgti. Norėjo įbėgti į (duomenys neskelbtini) tačiau nespėjo suvesti (duomenys neskelbtini). Matydamas, kad nuo kaltinamojo neapsigins, jis pasakė, kad yra neįgalus. Kaltinamasis pasakė „invalidas“ ir pasigavęs už striukės toliau jį daužė. Tai buvo netoli mašinos, gal 3-4 metrų atstumu. Kaltinamasis visą laiką tampė už apykaklės, už striukės, vadino jį invalidu, „debilu“, visaip įžeidinėjo. Sudavęs paskutinį smūgį, pamatė, kad jis suklupo, todėl nuėjo šalin. Jis išsitraukė telefoną ir iškarto pradėjo skambinti į policiją. Kaltinamasis nubėgo. Jis bandė kaltinamąjį vytis. Nuėjęs už namo galo, pamatė kaltinamojo žmonos automobilį, policijai telefonu nurodė jo valstybinius numerius. Automobilis buvo pasitraukęs į kitą kiemą. Jis nefilmavo, tik skambino į policiją ir sekė kaltinamąjį, kad nurodytų policijai link kur pastarasis eina. Pasijutęs blogai, paskambino greitajai medicinos pagalbai. Laukė su medikais policijos, tačiau ji neatvažiavo. Jam pasidarė bloga ir jį išvežė į ligoninę apžiūrai. Parvažiavus iš ligoninės, jam vėl pasidarė blogai, todėl vėl kreipėsi į medikus. Jį vėl išvežė j ligoninę. Priimamajame apžiūrėjo. Gydytojas pasakė, kad yra galvos sutrenkimas. Suleido vaistus nuo skausmo. Patinimas buvo, matėsi, kad abu žandai buv0 ištinę. Būnant ligoninės priimamajame, jam paskambino iš policijos. Jis paaiškino, kad yra ligoninėje, todėl negali atvykti, jaučiasi blogai. Tyrėjas į namus pas jį atvyko naktį. Jo nefotografavo. Tyrėjui rodė sužalojimus. Policijos pareigūnams aiškino, kad kaltinamasis jam smogė į kaklo sritį, galvą, spyrė į nugarą. Parodė akinių pirkimo čekį. Prieš tai tvarkė apyrankės sujungimą, todėl nurodė apytiksliai kainą. Už grandinėlės taisymą sumokėjo 40 euru. Kaltinamojo veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio buvo mėlynės, dabar tose vietose atsirado pigmentinės dėmės. Iš kaltinamojo pusės nebuvo jokių pretenzijų. Įvykio metu pastarasis jį iškarto puolė mušti. Tuo (duomenys neskelbtini) buvo žmonių. Viena moteris su vaiku buvo (duomenys neskelbtini) už kokių 10-15 m atstumu nuo jų. Moteris viską matė, šaukė „liaukis ką darai“, tačiau kaltinamasis nereagavo. Vėliau jis kreipėsi pas šeimos gydytoją, neurologą. Yra dirbantis, todėl apie mėnesį buvo nedarbingume dėl sužalojimų, galvos skausmo. Jautėsi labai nedarbingas ir emociškai buvo paveiktas, neišsimiega. Turi 2 grupę, jam pakeisti abu klubo sąnariai, nugaros stuburo pažeidimai, surakintas visas stuburas, rankos, kaklas. Kaltinamasis dar labiau viską sutrikdė. Skaitė bylą. Matė specialisto išvadą, todėl jam keista, kodėl joje nėra pažymėta smegenų sutrenkimo, nes apie jį jam minėjo du kartus. Jam darė kompiuterinę tomografiją. Matė, kad yra smegenų sutrenkimas. Jį labai pykino ir galvą skaudėjo. Pas ekspertą nuvyko kitą dieną. Ekspertas apžiūrėjęs, pasakė, kad yra sužalojimai ant krūtinės, ant nugaros. Jam yra suteikta teisė vairuoti transporto priemonę, tačiau tik su akiniais. Stengiasi vairuoti su jais. Įvykio metu buvo su akiniais, todėl kai kaltinamasis jam trenkė į žandą, trenkė ir į akinių kojelę, jie sulūžo. Abi akinių kojelės buvo stipriai palenktos, rėmas sulenktas ir vienas stiklas iškritęs. Policijos pareigūnai buvo paėmę, nusifotografavo. Akiniai nebuvo nukritę, jie buvo sukrypę. Akinių vertė 163 eurai, nes jie netaisomi. Turi čekį, jeigu reikės galės pateikti, nes nepamena ar pateikė policijai. Ant kaklo buvo mamos grandinėlė, kurią visada nešioja. Ji buvo nutraukta, kai buvo suimtas už apykaklės. 30 eurų - tai remonto kaina. Įvykio metu buvo suplėšyta jo nauja striukė, kurią buvo ką tik nusipirkęs iš turgaus už 50 eurų. Striukės įplyšimas buvo ties riešu ir kaklu, tose vietose, už kurių jį tampė. Civilinį ieškinį reiškia dėl jam padarytos 4 000 eurų neturtinės žalos. Jam iki šiol išliko baimės jausmas; bijo būti užpultas; po šiai dienai krenta daiktai iš rankų; atsirado rankų drebėjimas, ko iki tol nebuvo; stresas; kiekvieną naktį sapnuoja košmarus; jaučia stresą. Jeigu kas nors nereikšmingo atsitinka, tuoj pat stresas, ko anksčiau nebūdavo. Tai moraliniai patyrimai. Po šiai dienai liko išliekamieji reiškiniai. Buvo pas neurologą, kuris išrašė vaistus: raminamuosius, stiprinti nervus, yra pateikti čekiai. Gydytoja sakė tęsti gydymą, todėl ir dabar vartoja vaistus. Pas psichologą bandė kreiptis, tačiau dėl Covid situacijos nebuvo galimybės. Pas šeimos gydytoją buvo, nes svaigo galva. Gydytoja pasakė, kad jam stresas bus, liepė papildus vartoti. Gydytoja išrašė papildus ir vaistus nuo sutrenkimo, išrašė „(duomenys neskelbtini) Jį labai paveikė kaltinamojo elgesys. Kaltinamasis atsakė „invalidas tu“, tai jam buvo įžeidimas, iškeikė keiksmažodžiais. Po įvykio, tris dienas, labai galvą skaudėjo, pykino. Nugarą skaudėjo, kaklo sritį ir galvą. Galvos skausmas tęsėsi savaitę-dvi. Kaklas praėjo per dvi dienas, tepė tepalus. Apie mėnesį laiko buvo biuletenis. Prašo priteisti civilinį ieškinį visa apimtimi. Moralinė žala nėra nustatyta, ją įvertino pagal save, kaip jaučiasi, kokie yra jo patyrimai ir kas yra išlikę po šiai dienai. Jo draugė R. V. gali paliudyti. Su ja, po ligoninės į namus ėjo, tačiau jos niekas neapklausė. Kaltinamasis bandė tartis, pradėjo kelti toną, todėl viskas pasibaigė, neatsiprašė. Dėl eismo įvykio, jam buvo atsiuntę dokumentus, kadangi kaltinamasis ar jo žmona pateikė prašymą policijai. Buvo iškviestas į policiją, pateikė savo parodymus. Pritrūkus įrodymų, byla buvo nutraukta. Šiuo metu jo akiniai yra aptvarkyti, galėtų laikinai nešioti. Tačiau jie krenta, rėmas pakreiptas, stiklas krenta. Negali be akinių būti, neturi papildomų pinigų naujiems įsigyti. Naujų akinių kaina 165 eurai. Suma yra nurodyta už naujus akinius.

Liudytoja S. P.-B.parodė, kad 2021-05-11 važiavo su vyru jos automobiliu „(duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo ji. Vyras automobilyje sėdėjo šalia jos ant priekinės sėdynės, dukra gale. Važiuojant namo (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis, važiuodamas automobiliu „(duomenys neskelbtini) išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, sukėlė avarinę situaciją. Ji spėjo sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Nukentėjusysis pro juos pravažiavo ir įvažiavo į savo kiemą. Dukra labai išsigando, todėl ją ramino. Vyras išlipo iš automobilio norėdamas pasikalbėti su nukentėjusiuoju. Nepamena, ką sakė lipdamas iš mašinos. Vyras link nukentėjusiojo ėjo ramiai. Kol ramino dukrą, pasukusi galvą matė, kaip nukentėjusysis pasistatė automobilį. Vyras ėjo šaligatviu šalia namo, o nukentėjusiojo mašina jau buvo sustojusi. Nukentėjusysis išlipo iš mašinos ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) Vyro tik pakaušį matė prie (duomenys neskelbtini), nes užstojo automobiliai. Matė, kaip vyras nuėjo (duomenys neskelbtini) Kol ramino dukrą, vėl pasižiūrėjo. Tada prie nukentėjusiojo automobilio, jokių žmonių nebuvo. Žiūrėjo ne nuolat. (duomenys neskelbtini) tuščia, nukentėjusiojo prie automobilio nematė. Prie automobilio jokių konfliktų nebuvo. Kas vyko prie (duomenys neskelbtini) negalėjo matyti, nes užstojo kitos transporto priemonės. Dukrai aprimus, nuvažiavo link namų, kurie buvo už 200 m. Vyras tuo metu dar buvo su nukentėjusiuoju. Nebuvo pavažiavusi kitur ir laukusi vyro, važiavo į savo kiemą. Stovėjo gal 4 minutes. Matė, kad dar viena moteris stovėjo. Negali pasakyti ar moteris jos vyrą stebėjo. Ikiteisminio tyrimo metu, neteigė, kad ta moteris buvo prie jų konflikto metu. Iš jos namų nukentėjusiojo kiemo nesimato. Vyras namo grįžo už 10-20 minučių. Pasakė, kad pasikalbėjo su nukentėjusiuoju, apsistumdė su pastaruoju. Daugiau nieko ta tema nekalbėjo. Kai vyras grįžo, ant pastarojo kūno jokių sužalojimų nematė. Apie suduotus smūgius vyras nieko nepasakojo. Sutuoktinis įvykio metu buvo blaivus. Buvo ką tik grįžęs iš reiso. Policijos dėl sukeltos avarinės situacijos nekvietė, nes nenorėjo žmogui sudaryti problemų. Vyras pasakojo, kad nukentėjusysis neatsiprašė dėl avarinės situacijos sukėlimo.

Liudytoja R. V. parodė, kad nukentėjusysis yra jos sugyventinis. Kartu su juo gyvena, (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo nėra mačiusi. Įvykio dieną, jai būnant darbe, apie 16-17 vai. jai paskambino nukentėjusysis, kuris papasakojo, kad buvo sumuštas. Taip pat, kad labai skauda dešinę veido pusę, negali pajudėti, skauda galvą, sprandą. Paklausus, ar kvietė policiją, jis atsakė, kad išsikvietė, bet dar neatvažiavo. Vėliau greitoji jį išsivežė. Į namus grįžo apie 18.30 vai. Nukentėjusysis, gulėdamas lovoje, jai papasakojo, kad prie automobilio jam buvo smogta iš nugaros pusės į sprandą. Pasakojo, kad buvo smogta kelis kartus. Papasakojo apie avarinę situaciją, kurios metu įvažiavo į priešpriešą pusę. Nukentėjusysis pakėlė ranką atsiprašydamas kaltinamojo, kad sukėlė avarinę situaciją ir nuvažiavo į kiemą. Ji matė, kad viena nukentėjusiojo veido pusė buvo ištinusi. Buvo prasidėjęs vos ne epilepsijos priepuolis, pradėjo drebėti rankos, pykino. Iškvietė greitąją ir jie kartu išvažiavo į ligoninę. Po apžiūros grįžo namo. Kiek žino, nukentėjusiajam buvo suplėšyta striukė, nutraukta grandinėlė, sulaužyti akiniai. Nukentėjusysis pasakojo, kad kaltinamasis striukę suplėšė, kai traukė pastarąjį, smogė nukentėjusiajam į sprando pusę ir į dešinę veido pusę. Daugiau ant nukentėjusiojo kūno sužalojimų nematė. Veide buvo mėlynės. Nukentėjusiajam skaudėjo kojas, sprandas, galva. Nukentėjusiajam kojos operuotos, bet koks sutrenkimas jam iškart atsiliepia, ir išoperuotas sprandas, jis negalėjo pasisukti. Antrą kartąjį išvežė į ligoninės priimamąjį apie 19 vai. Į namus grįžo 20.00-20.30 vai. ir tada išsikvietė policiją. Nukentėjusysis sakė, kad buvo sumuštas tik prie (duomenys neskelbtini) Jis negalėjo imtis veiksmų, nes po smūgio į sprandą atsijungė, nukrito ant žemės. Visas konfliktas baigėsi tuo, kad priėjusi moteris pradėjo šaukti ant kaltinamojo. Ir pastarasis pabėgo. Nukentėjusysis gydėsi apie 2 savaites. Iš pradžių nukentėjusysis negalėjo normaliai miegoti, visur skaudėjo. Nemiga buvo po įvykio. Nemiegojo, nes jam skaudėjo galvą, reikėjo vaistus paduoti, jis negalėdavo atsikelti, ant dešinės pusės negalėjo miegoti. Dėl sužalojimo, skaudėjo galvą. Pati nemiegodavo, vaistus duodavo. Gydytojos konsultacija buvo telefonu. Nukentėjusysis gydėsi namuose. Buvo išrašyti vaistai: nuo kojos skausmo purškiami vaistai, visokios tabletės nuo skausmo, nuo tinimo. Draugas pirko vaistus, kurie jam buvo išrašyti: du purškikliai, tepalas, nuo galvos skausmo, nuo tinimo. Tinimas ir mėlynės buvo ilgai. Padėjo vaistų vartojimas, bet jis turi savo ligą, jam visada reikia nuskausminamųjų. Kada veido ištinimas praėjo, negali pasakyti, gal po 2 savaičių. Nepatogumų nepatyrė. Neatsiliepė jo psichologinei būklei. Mėlynės buvo dešinėje veido pusėje. Nesakė, kad būtų bėgęs nuo kaltinamojo. Visos grumtynės buvo prie (duomenys neskelbtini) nesakė, kad kažkas būtų buvę. Draugas neminėjo, kad vyko stumdymasis. Iš kaltinamojo pusės jokių žodžių nebuvo, viskas vyko tylomis, jokių žodžių nesakė. Akinius iš pradžių pirko, po to suremontavo, nežino, kiek sumokėjo už remontą. Akiniai šiuo metu tie patys, tik suremontuoti. Policininkai striukės neėmė, ją_tik_parodė, kaip ir_nutrauktą_grandinėlę ir_akinius._Grandinėlę_susitvarkė._Negali pasakyti, kiek sumokėjo.

Specialistas Henrikas Daujotas paaiškino, kad po įvykio, 2021-05-11, nukentėjusysis buvo pristatytas į Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių ir skundėsi galvos svaigimu, pykinimu, kairės rankos tirpimu, kaklo skausmu. Buvo stebimas kairės veido pusės ir kairės ausies patinimas. Objektyviai apžiūrint, buvo sąmoningas, orientuotas, kontaktiškas, apie traumą pasakojo sklandžiai, viską prisimena, vyzdžiai lygūs, į šviesą reaguoja. Diagnozės priimamajame buvo nustatytos tokios: galvos smegenų sukrėtimas, kaklo lūžis, ankilozinis spondelitas. Dėl galvos smegenų sukrėtimo. Ši diagnozė yra nustatyta remiantis tik paties nukentėjusiojo nusiskundimais, nėra objektyvių duomenų, kad būtų galvos smegenų sukrėtimas, nėra atminties sutrikimo, anterogradinės amnezijos, yra tik nusiskundimai, kad svaigsta, skauda galvą, pykina. Dėl surašytos papildomos išvados. Turėjo iš „(duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo medicininę kortelę, pradėjo rašyti nuo (duomenys neskelbtini) kad nukentėjusysis taip pat kreipėsi į gydytojus, skundėsi tais pačiais nusiskundimais po įvykio: galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, lygsvaros sutrikimas. Diagnozė buvo gerybinis paroksizminis galvos svaigimas. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas, vėl skundėsi hipestezija kairėje rankoje, tai yra jutimo sutrikimas, kas yra vėl gi po įvykio, kairės rankos tirpimas. Po to, (duomenys neskelbtini) konsultuotas, kad skauda sąnarius, kaklą, stuburą, juosmeninę dalį, tie nusiskundimai, kurie buvo konstatuoti po įvykio (duomenys neskelbtini) jie buvo ir anksčiau. Tokie pat įrašai, su tokiais pat nusiskundimais, todėl pagrįsti galvos smegenų sukrėtimą, objektyvių duomenų nėra. Dėl kaklo, kaip iš pradžių rašė kaklo lūžis. Buvo atlikti tyrimai, jokio stuburo kaklinės dalies lūžio nebuvo. Atlikta kompiuterinė tomografija, jokių pakitimų nerasta, lūžis automatiškai atmetamas. Dėl kaklo skausmo skundėsi, vėl gi prieš įvykį. Įrašyta bechterevo sąnarių liga, pažeisti sąnariai daugumoje. Tie nusiskundimai buvo ir iki įvykio. Rombergo pozoj nestabilumas, svyravimas galėjo būti dėl ligos, jau (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota. Rašė gerybinis paroksizinis svaigimas, toks simptomas buvo užfiksuotas, paskui vėl gi Rombergo pozoj svyruoja, buvo užfiksuota šeimos gydytojo (duomenys neskelbtini), kai kreipėsi pas šeimos gydytoją. Kaip minėjo, (duomenys neskelbtini) kreipėsi pas šeimos gydytoją po ligoninės, po priėmimo skyriaus, tie patys nusiskundimai: galvos skausmas, svaigimas, kaklo skausmas, nutirpusi kairė ranka. Kaip minėjo, visi tie nusiskundimai jau yra fiksuoti (duomenys neskelbtini) Pirmoje išvadoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 10.40 val. nukentėjęs buvo atvykęs pas jį. Pats apžiūrėjo, viską aprašė tiriamojoje dalyje objektyvaus tyrimo duomenys: palpuojant nurodo skausmą sprando apatiniame trečdalyje, apatinio žandikaulio abiejų kampų srityse, dešiniame smilkinyje, nugaros apatinėje dalyje, kairio peties užpakaliniame paviršiuje, bei kairėje krūtinės ląstos pusėje. Spaudžiant, taip nurodė pats nukentėjusysis, bet objektyvių sužalojimų ten nebuvo. Buvo tik kairės ausies kaušelyje kraujosruva. Medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuota: skausmingumas veide, dešiniame smilkinyje, veido abiejose pusėse, kaip skausmingumas; priėmimo skyriuje užfiksuotas patinimas, veidas patinęs, ausis patinusi, tai ausies srityje ir buvo poodinė kraujosruva. O jeigu patinimas ir būtų, tai kitą parą apžiūrėjo, būtų buvusios ir kraujosruvos. Jeigu būtų patinimas būtų įrašęs. Įrašo: skausmingumas ir patinimas. Poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje. Pagal lokalizaciją nėra būdinga kritiminiam atvejui, tai nėra nubrozdinimas, tai kraujosruva, labiau būdinga tiesioginiam trauminiam poveikiui. Paprastai skausmas, kuris yra subjektyvus dalykas, subjektyvus pojūtis, skausmo stiprumo tokio, kaip sužalojimo, nėra vertinamas. Vertina objektyvias sužalojimo žymes: žaizdas, odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas, kitas nustatytas gydytojų diagnozes, kurios pagrįstos. Vien tik nusiskundimo nevertina, tai subjektyvus dalykas. (duomenys neskelbtini) pažeidžia sąnarius: stuburo, klubo. Liga pasireiškia - sąnarių patinimu, skausmu, stuburo skausmo judesių metu, būna stuburo rytinis sustingimas, pati liga jau sąnarių skausmą sukelia. Dėl ligos buvo nusiskundimai ir seniau. Gali būti didesnis jautrumas, nes ir taip jau yra jautru, pažeisti sąnariai, gali skaudėti ir be jokio trauminio poveikio. Jeigu yra kažkoks poveikis, gali būti didesnis jautrumas, intensyvesnis skausmas. Sąmonės netekimui, turi būti poveikis į galvos sritį. Kažkokių objektyvių duomenų, kad dėl ligos būtų nugriuvęs, tokių duomenų nėra. Kaip rašė išvadoje, ilgalaikis gydymas, gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio. Sveikatos tyrimo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Ankstesnių ligų paūmėjimas, įtakos neturi nustatant sveikatos tyrimo mastą. Tas gydymasis ilgalaikis - dėl galvos smegenų sukrėtimo, pati diagnozė pagrįsta subjektyviais duomenimis, nėra objektyvių duomenų. Šeimos gydytojo rašyta, o neurologas konsultavo (duomenys neskelbtini), kai įvertino objektyviai nukentėjusiojo būklę. Rašo nistagmo nėra, koordinacinius mėginius atlieka gerai, Rombergo pozoje stabilus, meninginiai simptomai neigiami, parezių nėra. Nėra jokių objektyvių duomenų, kuo remiantis nustatyti galvos smegenų sukrėtimo diagnozę. Vienas smūgis tikrai buvo, vienu ar daugiau, jeigu buvo suduota į tą pačią sritį. Objektyviai apžiūrint, kad būtų kraujosruvų, ar nubrėžimų, nebuvo. Tiek jam apžiūrėjus, tiek apžiūrėjus tuoj po įvykio Respublikinėje Šiaulių ligoninėje priėmimo skyriuje, šitų žymių, kad būtų konstatuota - nėra. Jis buvo tą dieną du kartus apžiūrėtas priėmimo skyriuje. Krūtinės ląstoje, nugaros srityje hematomų nesimato, konstatuota ir ligoninėje, kad tokių išorinių sužalojimų krūtinėje ir nugaroje nėra. Sužalojimas priklauso ir nuo smūgio stiprumo, jeigu būtų smūgiai suduoti nestipriai - žymių galėjo nelikti. Remiasi tik objektyviais duomenimis, negali pasakyti ar ten buvo smūgiai, ar ne. Nukentėjusysis buvo pirmiausiai apžiūrėtas priėmimo skyriuje du kartus, apie kraujosruvas niekur nerašo, kad yra konstatuota ir matoma. Jo apžiūros metu, buvo ausies kaušelyje kraujosruva, o sekančią dieną, (duomenys neskelbtini) dar apžiūrėjo šeimos gydytoja, niekur nerašo, kad būtų kažkokių kraujosruvų. Už rūbų tampant, ausies kaušelyje negalėjo būti sužalojimai, tai turėjo būti tiesiogiai paveikta ausis, ausies sritis. Nustatytas sužalojimas padarytas smūgio, nes pagal juos yra ir matmenys 2,5 x 2 cm. Nebent būtų paimant už ausies ir spaudžiant padaryta. Ausis buvo paveikta smūgiu, įbrėžiant būtų nubrozdinimas, arba nagų žymės, paėmus už ausies. Tikėtina, kad tai buvo smūgis, nes tai yra vidurinis trečdalis, tai nėra ausies viršus, kai tampo už ausies, bet tai yra vidury ausies, labiau tikėtina smūgio metu. Turėjo būti smūgis tiesiogiai į ausies sritį. Jeigu suduodant delnu, kad gautųsi kraujosruva tokioje vietoje mažai tikėtina. Kaltinamojo kaltę taip pat įrodo baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai bylos duomenys:

R. Ž. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2021-05-11, apie 15.40 vai., (duomenys neskelbtini), pastatė savo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ėjo link (duomenys neskelbtini) kai tuo metu iš jo nugaros priėjo jam nepažįstamas vyras, kuris sakė, kad jam iškvietė policiją ir kumščiu jam sudavė į kaklo sritį, dėl ko, pajuto fizinį skausmą. Jam pradėjus nuo jo bėgti, šis jį pasivijo ir pradėjo kumščiais ir kojomis jį daužyti į įvairias kūno vietas, nemažiau 11 kartų, dėl ko, vėl pajuto fizinį skausmą. Bemušant, minėtas vyras jam nuo kaklo nutraukė auksinę grandinėlę, sulaužė ant jo veido buvusius akinius ir suplėšė jo dėvimą striukę, jam padaryta 240 eurų turtinė žala. Kai vyriškis jį mušė, aiškiai girdėjo, kaip (duomenys neskelbtini) buvusi nepažįstama moteris garsiai šaukė, kad vyriškis liautųsi ir jo nebemuštų, tačiau vyriškis į tai nereagavo. Po įvykio, minėtas vyriškis pasišalino link (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą atvykęs GMP ekipažas jį išsivežė į VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimą, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba ir po tyrimų buvo išleistas į namus gydytis ambulatoriškai. Siekiant patikslinti ir detalizuoti parodymus, R. Ž. paaiškino, kad 2021-05- 11 apie 15.39 vai., vairavo savo automobilį (duomenys neskelbtini)., ir jau buvo besisukantis į (duomenys neskelbtini) kai priešais jį atvažinėjo kitas automobilis (duomenys neskelbtini) vos neįvyko avarija, tačiau ir jis ir minėto automobilio vairuotojas ėmė greitai stabdyti ir jie sustojo. Atsiprašant dėl įvykio, minėto automobilio vairuotojui (kurio nematė, nes švietė saulė) pakėlė ranką ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini). Prie minėto (duomenys neskelbtini) pastatė savo vairuojamą automobilį ir ėjo link (duomenys neskelbtini), link jo ėjo jam nepažįstamas vyriškis apie 45-50 metų, 2 metrų ūgio, sportiško kūno sudėjimo, šviesaus gymio, skusta galva, apsirengęs žalios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, šviesiai mėlynos spalvos džinsais, rudos spalvos basutes. Vyriškis artėdamas prie jo teigė, kad jam iškvietė policiją. Nieko pastarajam nesakė, ėjo link (duomenys neskelbtini) Minėtas vyriškis, jam būnant už nugaros, kumščiu trenkė į jo kaklo sritį, dėl

ko, pajuto fizinį skausmą, tuomet jam aptemo akyse, apsvaigo galva ir nutirpo ranka. Po smūgio vyriškis nieko jam nesakė. Jis pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini), bet vyriškis atbėgo jam iš paskos, ir (duomenys neskelbtini) kumščiais jam trenkė į veido sritį mažiausiai 6 kartus, į jo krutinę mažiausiai 3 kartus ir spyrė jam į nugarą, dėl ko, pajuto fizinį skausmą. Bemušant, vyriškis ranka jam nuo kaklo nutraukė ten kabančią auksinę grandinėlę, žala 30 eurų, trenkdamas jam į veidą sulaužė jam ant veido buvusius akinius, žala 165 eurai, ir temdamas jo dėvimą striukę, ją suplėšė, žala 50 eurų. Iš viso jam padaryta 240 eurų turtinė žala. Bemušant jį, aiškiai girdėjo, kai netoli jų, jam nepažįstama moteris apie 35 metų, tamsiai rudais, ikipečių plaukais, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengusi marškinėlius, daugiau požymių neįsidėmėjo, ėmė garsiai šaukti, kad minėtas vyriškis liautųsi ir jo nebemuštų, tačiau vyriškis į jos žodžius nereagavo. Jis vyriškiui dar pasakė, kad yra neįgalus ir negali apsiginti, tuomet jis pradėjo jį plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais (invalide tu, gaidį, asile), tuomet šis dar jam sudavė kumščiu į veidą ir liovęsis mušti, pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) Eidamas, pamojo ranka gatvėje stovėjusio (duomenys neskelbtini) vairuotojai (kurios požymių neįsidėmėjo) ir ėmė eiti link (duomenys neskelbtini) Taip pat pastebėjo, kad minėto automobilio gale, sėdėjo mažametė mergaitė (kurios požymių taip pat neįsidėmėjo). Tuomet jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir ėjo paskui jį mušusį vyrą. Ties (duomenys neskelbtini) vyriškis ėmė bėgti link (duomenys neskelbtini) ir jis jo daugiau nebematė. Jį mušusio vyro mašinoje, sėdėjusios moters ir vaiko nepažįsta, matė juos pirmą kartą. Į įvykio vietą atvyko GMP ekipažas ir tuomet minėtas (duomenys neskelbtini) vairuojamas moters, nuvažiavo (duomenys neskelbtini) o GMP ekipažas jį išsivežė į VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimą, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba. Po apžiūros, buvo paleistas gydytis ambulatoriškai, tačiau grįžus į namus, po apytiksliai 1 vai., pasijuto labai blogai, jam ėmė svaigti galva, pykino ir labai skaudėjo galvą. Tuomet atvykusi GMP jį vėl išsivežė į VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimą, kur po atliktos apžiūros vėl buvo paleistas į namus gydytis ambulatoriškai (1 t., b. 1. 18-21);

Tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo nurodyta, jog apie 16.03 val. atvykus nurodytu adresu, susisiekus telefonu su pranešėju R. Ž., šis pasakė, kad iki jiems atvykstant su GMP išvyko į Šiaulių Respublikinę ligoninę. Paprašius papasakoti, kas nutiko, šis pasakė, kad važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), gatve priešais, atvažiavo kitas automobilis (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo vyras ir moteris. Kaip teigia pranešėjas eismo įvykio pavyko išvengti, automobiliai nesusidūrė. Pranešėjas paaiškino, kad automobiliu grįžo (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš automobilio pamatė, kad ateina vyriškis iš (duomenys neskelbtini) ir pranešėjui būnant, (duomenys neskelbtini), šis kelis kartus trenkė pranešėjui į galvą. R. Ž. jį užpuolusio vyro nepažįsta (1 t., b. 1. 34);

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 1. 36-40);

Tarnybiniame pranešime dėl asmens nustatymo nurodyta, jog automobilis „(duomenys neskelbtini) registruotas S. P.-B. vardu. Jos sutuoktinis V. B.. Pagal pareiškėjo apklausos metu nurodytą įtariamojo apibūdinimą, jis labai atitinka išvaizdos požymius (1 t., b. 1. 63);

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis R. Ž. iš jam parodytų fotonuotraukų atpažino V. B., kaip asmenį apie kurį davė parodymus (1 t., b. 1. 65-70);

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta nurodyta, kad nukentėjusysis atiduoda: auksinę grandinėlę, akinius, juodos spalvos striukę (1 t., b. 1. 74-79);

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota iš nukentėjusiojo R. Ž. paimtų akinių, auksinės grandinėlės ir striukės apžiūra. Nustatyta, kad akiniai juodos spalvos, su iškritusiu dešinėje pusėje iškritusiu stikliuku; auksinė grandinėlė, kurios susegimas sutrukęs; juos spalvos striukė, kurios dešinės rankovės apatinėje dalyje yra įplyšimas, taip pat nugaros pusėje įplyšimas (1 t., b. 1. 82-88);

Tarnybiniame pranešime dėl sužalojimo nurodyta, kad iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus gautas telefoninis pranešimas, kad 2021-05-11 16.18 val. buvo atvežtas R. Ž.. Diagnozė galvos ir kaklo sukrėtimas (1 t., b. 1. 121);

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog R. Ž. padarytas nežymus

-sveikatos sutrikdymas (1 t., b. 1. 123-124);

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog R. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. 1. 137-138);

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais/ patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Aiškinant šią normą teismų praktikoje yra pažymėta, kad nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai - visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo pavartotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016). Aiškinant viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, teismų praktikoje pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K- 55/2011, 2K-120/2011, 2K-242/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-54-222/2017).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, t.y. pripažino, jog po vos neįvykusio eismo įvykio, ėjo pasikalbėti su nukentėjusiuoju, konflikto metu su juo apsistumdė, to pasėkoje galėjo nutraukti grandinėlę, bet neigė ir nepripažino, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį. Tačiau teismo ištirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. 2021-05-11 apie 15:40 vai. (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia įžūliu elgesiu, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, dėl menkavertės priežasties kilusio konflikto metu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. Ž. į kaklo sritį, o šiam pradėjus bėgti, pasivijo ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius R. Ž. į veido sritį, ko pasėkoje sulaužė R. Ž. akinius, padarydamas 165 € turtinę žalą, sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris kartus R. Ž. į krūtinę, bei vieną kartą spyrė koja R. Ž. į nugarą, po ko, sugriebęs ranka nukentėjusiajam už striukės kaklo srityje ir stumdydamas nukentėjusįjį, nutraukė R. Ž. ant kaklo buvusią geltono metalo grandinėlę, tuo padarydamas 30 € turtinę žalą ir suplėšė nukentėjusiojo R. Ž. striukę padarydamas 50 € turtinę žalą, tuo savo veiksmais padarė nukentėjusiajam R. Ž. bendrą 245 € turtinę žalą. bei sukėlė nukentėjusiajam R. Ž. fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje (2 t., b. 1. 47- 48) teigė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, smūgių nesudavė, tik pasitampė, tai yra, patampė už rūbų nukentėjusįjį. Įvykio dieną, jam važiuojant su žmona ir dukra automobiliu, kurį vairavo jo sutuoktinė, vos neįvyko eismo įvykis dėl nukentėjusiojo kaltės. Dėl įvykio jo mažametė dukra labai išsigando, patyrė šoką, pradėjo šaukti, verkti, todėl jis išlipo iš automobilio ir nuėjo link automobilio, kurio vairuotojas vos nesukėlė avaringos situacijos. Matė, kaip vairuotojas išlipo iš automobilio ir ėjo (duomenys neskelbtini) Priėjęs prie vairuotojo, paklausė, ką čia darai. Tačiau šis nieko neatsakė, neatsiprašė ir jie apsistumdė. Jis jokių smūgių tikrai nesudavė. Tik paėmęs už rūbų patampė. Viskas įvyko labai greitai, todėl tiksliai visų aplinkybių nepamena, nepamena ar žmogus buvo su akiniais ar be. Kaip sakė, jie apsistumdė. Jis nukentėjusįjį paleido ir nuėjo į savo automobilį, kuriame sėdėjo žmona su dukra. Kas galėjo matyti įvykį, nežino. Lyg ir kažkokia moteris praėjo. Visą įvykį tikrai matė jo žmona. Iš kur pas nukentėjusį sužalojimas ant ausies tikrai pasakyti negali, nes kaip sakė, pastarajam nesmogė, o tik apsistumdė. 2021-09-02 vykusios apklausos metu (2 t., b. 1. 56) parodė, jog kaltės klausimo nekomentuos. Papildomos apklausos metu (2 t., b. 1. 59) parodė, kad pasilieka prie ankstesnių savo parodymų. Nukentėjusiajam nesudavė jokių smūgių, tik galėjo patempti už rūbų, ko pasėkoje galėjo nutrūkti ant kaklo buvusi grandinėlė. Po susistumdymo iškart grįžo pas žmoną į automobilį. Nuo nukentėjusiojo nebėgo ir jis jo nesivijo. Viskas truko apie 2 minutes. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis savo kaltę taip pat pripažino iš dalies, bei parodė, kad po vos neįvykusio eismo įvykio, dėl kurio kaltas nukentėjusysis, jo dukra labai išsigando ir pradėjo verkti. Liepė žmonai sustoti ir nuėjo pasiaiškinti su nukentėjusiuoju. Tuo metu, nukentėjusysis išlipo iš mašinos ir puolė bėgti į savo (duomenys neskelbtini) prie kurios sustojo. Jis iš paskos nuėjo ir pagavo pastarąjį už apykaklės, (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis net neatsiprašė, tik šaukė, kad invalidas. Norėjo, kad jų atsiprašytų. Sakydamas, kad kvies policiją. Galbūt norėjo taip pagąsdinti. Užtruko 1-2 minutes. Smūgių nesudavė. Negalėjo sukelti skausmo, galėjo tik kažką suplėšyti. Nepurtė, gal tik patraukė link savęs. Į kaklo sritį nesudavė. Galbūt akiniai nukrito, kai sugriebė, ir sudužo. Tačiau ant veido negalėjo akinių sudaužyti. Į krūtinę nedavė. Nespyrė į nugarą. Pripažįsta, kad buvo sugriebęs už apykaklės. Gal stipriai sugriebė, todėl galėjo nuo suėmimo nutraukti grandinėlę. Dėl ausies, gal, kai patraukė link savęs, galėjo sukelti skausmą. Tačiau negalėjo sukelti skausmo ausies kaušelyje. Negali pasakyti, iš kur atsirado sužalojimai ausies kaušelyje. Jam einant link (duomenys neskelbtini) iki mašinos, nukentėjusysis ėjo iš paskos ir pradėjo filmuoti. Žmona gal matė įvykį. Matė kažkokią moterį, einančią (duomenys neskelbtini). Ta moteris galėjo matyti vos neįvykusią avariją (duomenys neskelbtini) Blogai pasielgė, tikslo pažeminti žmogaus nebuvo, buvo tikslas pamokyti. Pasikarščiavo. Neturėjo naudoti fizinės jėgos. Tikriausiai tokiu savo elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė rimtį ir tvarką. Nėra normalus elgesys sugriebti žmogų už apykaklės. Grandinėlę galėjo nutraukti. Tačiau nepripažįsta, kad suplėšė striukę ir sudaužė akinius. Neplūdo nukentėjusiojo necenzūriniais žodžiais. Nepripažįsta, kad padarė jam sužalojimus.

Kaip matyti iš pirmiau nurodytų aplinkybių, V. B., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dėl smurtinių savo veiksmų nurodė analogiškas aplinkybes, kad jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Tik su juo apsistumdė, pasitampė dėl ko galėjo nutraukti tik grandinėlę. Nepripažįsta, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį, suplėšė jam striukę ir sudaužė akinius. Tačiau pastebėtina, kad ne visos kaltinamojo nurodytos aplinkybės buvo tarpusavyje sutampančios. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė: matė, kaip nukentėjusysis išlipo iš automobilio ir ėjo (duomenys neskelbtini) Priėjus prie nukentėjusiojo ir šiam neatsakius į jo klausimą bei neatsiprašius, jie apsistumdė; patempė pastarąjį paėmęs už rūbų; apsistumdžius nukentėjusįjį paleido ir nuėjo iki savo automobilio; kas galėjo matyti įvykį nežino, lyg ir kažkokia moteris praėjo. Teisme kaltinamasis nurodė jau kiek kitokias įvykio aplinkybes: nukentėjusysis išlipo iš automobilio ir puolė (duomenys neskelbtini). Nuėjo iš paskos ir pagavo jį už apykaklės (duomenys neskelbtini) nepurtė, gal tik patraukė link savęs; pripažįsta, kad buvo sugriebęs už apykaklės ir galėjo nutraukti grandinėlę; norėjo pamokyti; pasikarščiavo; neturėjo naudoti fizinės jėgos: jam einant (duomenys neskelbtini) iki automobilio, nukentėjusysis ėjo paskui ir filmavo; matė kažkokią moterį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo duoti parodymai dėl nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotos fizinės jėgos ir būdo, nukentėjusiojo elgesio, skiriasi esminėse aplinkybėse, nurodytos aplinkybės yra prieštaringos, nesutampančios, kaltinamasis teisme akivaizdžiai bandė švelninti savo padėtį, jo pozicija nenuosekli, todėl teismas tokius V. B. paaiškinimus vertina kritiškai ir traktuoja kaip siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis ir nepripažino, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį, tačiau duodamas parodymus teisme, nurodė, kad blogai pasielgė, tikslo pažeminti žmogaus nebuvo, buvo tikslas pamokyti. Pasikarščiavo. Neturėjo naudoti fizinės jėgos, t. y. pripažino, kad prieš nukentėjusįjį naudojo fizinę jėgą. Taip pat pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu siekiant pašalinti iškilusias abejones ir prieštaravimus, buvo surengta akistata tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, tačiau kaltinamasis atsisakė joje dalyvauti. Tai patvirtina byloje esantis akistatos protokolas iš kurio matyti, kad kaltinamasis akistatos atsisakė (2 t., b. 1. 19). Todėl teismo manymu, visos šios pirmiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad kaltinamasis bando išvengti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus, menkindamas jų pobūdį ir mąstą.

Apklausiamas teisme nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad po vos neįvykusio eismo įvykio, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) išlipo iš automobilio. Pamatė (duomenys neskelbtini) ateinantį kaltinamąjį, kuris šaukė, eidamas greitu žingsniu. Šaukė, kad iškvies policiją, keikėsi. Kaltinamojo žodžiai buvo skirti jam. Jį keikė, įžeidinėjo, tačiau jis nekreipė dėmesio. Galvojo, kad kaltinamasis prieis, viską išsiaiškins. Jis tuo metu iš automobilio bagažinės ėmė daiktus, kai prie jo priėjo kaltinamasis. Nespėjo atsisukti, kai kaltinamasis jam trenkė į kaklo sritį su ranka, iš nugaros pusės. Nuo smūgio aptemo sąmonė, suklupo. Kai atsipeikėjo, kaltinamasis trenkė jam į veidą. Buvo suėmęs jį už striukės apykaklės. Tiksliai nežino, kiek smūgių buvo. Kaltinamasis spyrė vieną kartą į nugarą, jam atsistojus. Atsipeikėjęs, pradėjo bėgti. Norėjo įbėgti (duomenys neskelbtini), tačiau nespėjo (duomenys neskelbtini). Matė, kad neapsigins, todėl pasakė, kad yra neįgalus. Kaltinamasis pasakė „invalidas“ ir pasigavęs už striukės toliau jį daužė. Tai buvo netoli mašinos, gal 3-4 metrai nuo jos. Kaltinamasis visą laiką tampė už striukės apykaklės, vadino jį invalidu, „debilu“, visaip įžeidinėjo. Sudavė jam į galvą, į žandus, į smilkinius. Sudavęs paskutinį smūgį, kaltinamasis pamatė, kad jis suklupo, todėl nuėjo nuo jo. Tada jis išsitraukė telefoną ir iškart skambino policijai. Kaltinamasis nubėgo, o jis bandė vytis. Nuėjęs už (duomenys neskelbtini) pamatė kaltinamojo žmonos automobilį, nurodė jo valstybinius numerius. Automobilis buvo pasitraukęs į kitą kiemą. Pasijutęs blogai, paskambino greitajai medicinos pagalbai. Laukė su medikais policijos, tačiau ji neatvažiavo. Jam pasidarė bloga ir jį išvežė į ligoninę, apžiūrėjo. Vėliau jam paskambino iš policijos. Parvažiavus iš ligoninės, jam vėl pasidarė blogai, todėl vėl kreipėsi į medikus. Jį vėl išvežė į ligoninę. Tyrėjas atvyko pas jį į namus naktį. Jo nefotografavo. Sužalojimus rodė. Policijos pareigūnams nurodė, kad kaltinamasis smogė į kaklo sritį, į galvą, iš kojos spyrė į nugarą, suplėšė striukę, nutraukė grandinėlę bei sulaužė akinius. Parodė akinių pirkimo čekį. Prieš tai tvarkė apyrankės sujungimą, todėl apytiksliai nurodė kainą. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Įvykio metu, matė, kad (duomenys neskelbtini) žmonių. Viena moteris su vaiku (duomenys neskelbtini) buvo. Už kokių 10- 15 m nuo jų. Ji viską matė, šaukė „liaukis ką darai“, tačiau kaltinamasis nereagavo. Pas ekspertą nuvyko kitą dieną. Ekspertas apžiūrėjęs, pasakė, kad yra sužalojimai ant krūtinės, ant nugaros. Aplinkybę, t. y., kad jį sumušė nepažįstamas asmuo (mušė rankomis), nukentėjusysis nurodė ir skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą, telefonu bendraudamas su policijos pareigūne bei VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus medikams ir personalui. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti rašytinė bylos medžiaga: BIRT ataskaitų žiūryklės informacijoje nurodyta, kad sistemoje užregistruota iš GMP gauta informacija, kad „kieme dabar žodiškai sukonfliktavo su automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoju, kuris rankomis sumušė pranešėją (1 t., b. 1. 41); kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas iš bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp nukentėjusiojo ir pagalbos centro darbuotojos. Iš pokalbio matyti,

kad paskambinęs nukentėjusysis nuodo, kad buvo sumuštas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad seka užpuoliką ir eina paskui jį į (duomenys neskelbtini), bei nurodo kaltinamojo automobilio duomenis (1 t., b. 1. 47-48); Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašte užfiksuota, kad Bendrojo pagalbos centro 2021-05-11 15.40 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas nukentėjusiojo R. Ž. pranešimas (1 t., b. 1. 50); daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad užfiksuotas nukentėjusiojo R. Ž. skambutis Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojui, kuriame nurodyta, jog R. Ž. paskambinęs pasako, jog buvo sumuštas nepažįstamo vyro (1 t., b. 1. 54); kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti Vį Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties pateikti 3 kvietimo garso įrašai, kuriuose užfiksuota informacija apie nukentėjusįjį, kurį sumušė nepažįstamas vyras ir kad jis eina (duomenys neskelbtini) sekdamas iš paskos užpuoliką, kuris pasistatė ten automobilį. Taip pat informacija apie tai, kad nukentėjusysis antrą kartą skambina greitajai medicinos pagalbai ir nurodo, kad buvo užpultas ir sumuštas rankomis, sutinę abu žandai prie žandikaulių, sumušta kaklo sritis ir galva (1 t., b. 1. 57-58); Šiaulių apskrities VPK tyrėjos N. K. tarnybiniame pranešime dėl sužalojimo matyti, kad 2021-05-11 17.56 val. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus gautas telefoninis pranešimas, kad 2021-05-11 16.18 val. GMP ekipažas pristatė R. Ž.. Diagnozė galvos ir kaklo sukrėtimas. Teigė, kad sumušė nepažįstamas asmuo (1 t., b. 1. 121). Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams, kurie pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksavo, kad (1 t., b. 1. 18-21) po neįvykusio eismo įvykio, (duomenys neskelbtini) pastatė savo automobilį (duomenys neskelbtini) ir ėjo link (duomenys neskelbtini) kai tuo metu iš jo nugaros priėjo jam nepažįstamas vyras, kuris sakė, kad iškvietė policiją ir kumščiu sudavė į kaklo sritį, dėl ko, jis pajuto fizinį skausmą, jam pradėjus nuo jo bėgti, šis jį pasivijo ir pradėjo kumščiais ir kojomis jį daužyti į įvairias kūno vietas, nemažiau 11 kartų, dėl ko, jis vėl pajuto fizinį skausmą. Bemušant jį, vyras jam nuo kaklo nutraukė auksinę grandinėlę, sulaužė ant veido buvusius akinius ir suplėšė jo dėvimą striukę, jam padaryta 240 eurų turtinė žala. Kai vyriškis jį mušė, aiškiai girdėjo, kaip prie (duomenys neskelbtini) nepažįstama moteris garsiai šaukė, kad vyriškis liautųsi ir jo nebemuštų, tačiau vyriškis į tai nereagavo. Po įvykio minėtas vyriškis pasišalino link (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą atvykęs GMP ekipažas jį išsivežė į VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimą. Siekiant patikslinti ir detalizuoti parodymus nukentėjusysis paaiškino, kad vos neįvyko avarija, tačiau ir jis ir minėto automobilio vairuotojas ėmė greitai stabdyti ir jie sustojo. Atsiprašant dėl įvykio, jis minėto automobilio vairuotojui (kurio nematė, nes švietė saulė) pakėlė ranką ir įvažiavo (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) pastatė savo vairuojamą automobilį ir ėjo link (duomenys neskelbtini) link jo ėjo jam nepažįstamas vyriškis. Vyriškis artėdamas priėjo teigė, kad jam iškvietė policiją, jis nieko nesakė, ėjo link (duomenys neskelbtini) ir minėtas vyriškis jam būnant už nugaros kumščiu trenkė į jo kaklo sritį, dėl to pajuto fizinį skausmą. Jam aptemo akyse, apsvaigo galva ir nutirpo ranka. Po smūgio, vyriškis nieko jam nesakė, jis nuo jo pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) bet vyriškis atbėgo jam iš paskos ir (duomenys neskelbtini) kumščiais jam trenkė į veido sritį mažiausiai 6 kartus, į jo krutinę mažiausiai 3 kartus ir spyrė jam į nugarą, dėl ko, pajuto fizinį skausmą. Bemušant jį, vyriškis ranka jam nuo kaklo nutraukė ten kabančią auksinę grandinėlę, trenkdamas jam į veidą sulaužė ant veido buvusius akinius, ir temdamas jo dėvimą striukę ją suplėšė. Iš viso jam padaryta 240 eurų turtinė žala. Bemušant jį, jis aiškiai girdėjo, kai (duomenys neskelbtini) sėdėjusi jam nepažįstama moteris, ėmė garsiai šaukti, kad minėtas vyriškis liautųsi ir jo nebemuštų, tačiau vyriškis į jos žodžius nereagavo. Jis vyriškiui dar pasakė, kad yra neįgalus ir negali apsiginti, tuomet vyras pradėjo jį plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais (invalide tu, gaidį, asile), sudavė kumščiu į veidą ir liovęsis mušti, pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini) eidamas pamojo ranka gatvėje stovėjusio automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojai ir ėmė eiti link (duomenys neskelbtini). Jis taip pat pastebėjo, kad minėto automobilio gale sėdėjo mažametė mergaitė. Tuomet jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir ėjo paskui jį mušusį vyrą, ties (duomenys neskelbtini) vyriškis ėmė bėgti link (duomenys neskelbtini) ir jis jo daugiau nebematė. Ikiteisminio tyrimo metu, 2021-05-13 vykusioje apklausoje R. Ž. parodė (1 t., b. 1. 104-105), kad kai kaltinamasis paėmė už striukės apykaklės ir patempė, tuo metu nuo kaklo nutrūko buvusi auksinė grandinėlė. Taip pat grumtynių metu, jis išgirdo moters balsą, kuri šaukė, kad jį paleistų, kad liautųsi mušęs. Kaip jau minėjo, tos moters nepažįsta. Nurodytos aplinkybės, leidžia teigti, jog nukentėjusiojo R. Ž. pozicija nuosekli visą procesą, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurios, be kita ko, sutampa ir su byloje esančia specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje neabejotinai patvirtinta, jog R. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje ir sukeltas fizinis skausmas. Galvos smegenų sukrėtimo ir kaklo lūžio diagnozės nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis; Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku; Tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasakoje, kietu buku daiktu; Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje; Sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai (1 t., b. 1. 123-124). Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta: R. Ž. padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje. Galvos smegenų sukrėtimo ir kaklo paviršinio sužalojimo diagnozės nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis; R. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Nustatant sveikatos sutrikdymo mąstą ankstesnių ligų paūmėjimas įtakos neturi (1 t., b. 1. 137-138). Taip pat specialisto H. Daujoto teisme duotu paaiškinimu, kad po įvykio, 2021-05-11, nukentėjusysis buvo pristatytas į Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių ir skundėsi galvos svaigimu, pykinimu, kairės rankos tirpimu, kaklo skausmu. Buvo stebimas kairės veido pusės ir kairės ausies patinimas. Objektyviai apžiūrint, buvo sąmoningas, orientuotas, kontaktiškas, apie traumą pasakojo sklandžiai, viską prisimena, vyzdžiai lygūs, į šviesą reaguoja. Diagnozės buvo nustatytos tokios: galvos smegenų sukrėtimas, kaklo lūžis, ankilozinis spondelitas. Dėl galvos smegenų sukrėtimo. Ši diagnozė yra nustatyta remiantis tik paties nukentėjusiojo nusiskundimais, nėra objektyvių duomenų, kad būtų galvos smegenų sukrėtimas, nėra atminties sutrikimo, anterogradinės amnezijos, yra tik nusiskundimai, kad svaigsta, skauda galvą, pykina. Papildomą išvadą surašė pagal turėtus nukentėjusiojo medicininius duomenis. Pagal turėtus duomenis nustatė, kad pagrįsti galvos smegenų sukrėtimą, objektyvių duomenų nėra. Dėl kaklo, kaip iš pradžių rašė kaklo lūžis. Buvo atlikti tyrimai, jokio stuburo kaklinės dalies lūžio nebuvo. Atlikta kompiuterinė tomografija, jokių pakitimų nerasta, lūžis automatiškai atmetamas. Dėl kaklo skausmo skundėsi taip pat prieš įvykį. (duomenys neskelbtini) 10.40 val. nukentėjęs buvo atvykęs pas jį. Pats apžiūrėjo, kur yra tiriamojoje dalyje objektyvaus tyrimo duomenys: palpuojant nurodo skausmą sprando apatiniame trečdalyje, apatinio žandikaulio abiejų kampų srityse, dešiniame smilkinyje, nugaros apatinėje dalyje, kairio peties užpakaliniame paviršiuje, bei kairėje krūtinės ląstos pusėje. Spaudžiant, taip nurodė pats nukentėjusysis, bet objektyvių sužalojimų ten nebuvo. Buvo tik kairės ausies kaušelyje kraujosruva. Medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuota: skausmingumas veide, dešiniame smilkinyje, veido abiejose pusėse, kaip skausmingumas; priėmimo skyriuje užfiksuotas patinimas, veidas patinęs, ausis patinusi, tai ausies srityje ir buvo poodinė kraujosruva. O jeigu patinimas ir būtų, tai kitą parą apžiūrėjo, būtų buvusios ir kraujosruvos. Jeigu būtų patinimas būtų įrašęs. Įrašo skausmingumas ir patinimas. Poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje. Pagal lokalizaciją nėra būdinga kritiminiam atvejui, tai nėra nubrozdinimas, tai kraujosruva, labiau būdinga tiesioginiam trauminiam poveikiui. Paprastai skausmas, kuris yra subjektyvus dalykas, subjektyvus pojūtis, skausmo stiprumo tokio, kaip sužalojimo, nėra vertinamas. Vertina objektyvias sužalojimo žymes, žaizdas, odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas, kitas nustatytas gydytojų diagnozes, kurios pagrįstos. Vien tik nusiskundimo nevertina, tai subjektyvus dalykas. Dėl nukentėjusiajam nustatytos ligos, gali būti didesnis jautrumas. Jeigu yra kažkoks poveikis, gali būti didesnis jautrumas, intensyvesnis skausmas. Sąmonės netekimui, turi būti poveikis į galvos sritį. Kažkokių objektyvių duomenų, kad dėl ligos būtų nugriuvęs, tokių duomenų nėra. Kaip rašė išvadoje, ilgalaikis gydymas, gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio. Sveikatos tyrimo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant j medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Ankstesnių ligų paūmėjimas, įtakos neturi nustatant sveikatos tyrimo mastą. Tas gydymasis ilgalaikis - dėl galvos smegenų sukrėtimo, pati diagnozė pagrįsta subjektyviais duomenimis, nėra objektyvių duomenų. Vienas smūgis tikrai buvo, vienu ar daugiau, jeigu buvo suduota į tą pačią sritį. Objektyviai apžiūrint, kad būtų kraujosruvų, ar nubrėžimų, nebuvo. Tiek jam apžiūrėjus, tiek apžiūrėjus tuoj po įvykio Respublikinėje Šiaulių ligoninėje priėmimo skyriuje, šitų žymių, kad būtų konstatuota - nėra. Jis buvo tą dieną du kartus apžiūrėtas priėmimo skyriuje. Krūtinės ląstoje, nugaros srityje-hematomų nesimato, konstatuota ir ligoninėje, kad tokių išorinių sužalojimų krūtinėje ir nugaroje nėra. Tai priklauso ir nuo smūgio stiprumo, jeigu būtų smūgiai suduoti - žymių galėjo nelikti. Remiasi tik objektyviais duomenimis, negali pasakyti ar ten buvo smūgiai, ar ne. Už rūbų tampant, ausies kaušelyje negalėjo būti sužalojimai, tai turėjo būti tiesiogiai paveikta ausis, ausies sritis. Nustatytas sužalojimas padarytas smūgio, nes pagal juos yra ir matmenys 2,5 x 2 cm. Ausis buvo paveikta smūgiu, įbrėžiant būtų nubrozdinimas, arba nagų žymės, paėmus už ausies. Šios tiek specialisto išvadose, tiek specialisto paaiškinime, duotame teisme, nurodytos aplinkybės neabejotinai pagrindžia faktą, kad kaltinamasis smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Tai, jog įvykio metu nukentėjusiojo atžvilgiu buvo smurtauta ir jis buvo sumuštas, teisme nurodė ir liudytoja R. V., kuri patvirtino, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo sumuštas. Nurodė, kad įvykio dieną, jai būnant darbe, paskambino nukentėjusysis ir pasakė, kad jį sumušė. Taip pat, kad labai skauda dešinę veido pusę, negali pajudėti, skauda galvą, sprandą. Kai grįžo namo, nukentėjusysis gulėjo lovoje. Gulėdamas lovoje, pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) jam smogė iš nugaros pusės į sprando pusę. Nepamena, kiek kartų smūgiavo, bet sakė kelis kartus. Matėsi, kad viena veido pusė buvo ištinusi. Buvo striukė suplėšyta, grandinėlė nutraukta, akiniai sulaužyti. Visas tas konfliktas baigėsi tuo, kad priėjo moteris, pradėjo šaukti ir kaltinamasis pabėgo. Sakė, kad moteris sakė „nedaužyk to žmogaus“.