Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimas

Vaikų V. ir R. L. gyvenamoji vieta yra nustatyta su jų motina A. L. 2017-01-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. e2-16-341/2017.

Nepilnamečiams vaikams V. L. ir R. L. išlaikymas po 250Eur (du šimtas penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra nustatytas 2017-01-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. e2-16-341/2017.

Nepilnamečių vaikų V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka su jų tėvu A. L. yra nustatyta 2018-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civ. byloje Nr. e2-35879-930/2018, kurią teismas patvirtino vaikų motinos A. L. ir vaikų tėvo A. L. taikos sutartį tokiomis sąlygomis: antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, A. L. bendrauja su vaikas šeštadienį nuo 10 val. iki 20 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val. A. L. bendrauja su vaikas kiekvieną penktadienį nuo 19 val. iki 21 val. Šalys susitarė, kad dėl objektyvių priežasčių (ligos, vaikų užsiėmimo), negalėjimo atvykti pasimatyti su vaikais, šalys įspėja viena kitą prieš dvi dienas. Atsižvelgiant į tai, kad bendravimo su nepilnamečiais vaikas klausimas yra jau išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi prašymas dėl bendravimo tvarkos nustatymo neteikiamas.

Ieškovas ir Atsakovė yra jauno ir darbingo amžiaus, neturi jokių sveikatos apribojimų, galintys save išlaikyti todėl Ieškovas nereikalauja priteisti sau išlaikymo.

Santuokos metu sutuoktiniai įsigijo nekilnojamąjį turtą žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). (registro Nr. (duomenys neskelbtini)): a) Žemės sklypą turintį 0,1168 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41 400 Eur vertės (vertės nustatymo data nuo 2(duomenys neskelbtini)); b) Pastatą - Gyvenamąjį namą, 247,37 kv.m. bendrojo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 129 000 Eur vertės (vertės nustatymo data nuo (duomenys neskelbtini)); c) sutuoktiniai santuokos metu įsigijo vieną transporto priemonę automobilį MAZDA 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 4350 Eur vertės.

Namų apyvokos daiktai, esantys šeimos būste adresu (duomenys neskelbtini), šalių yra pasidalinti ir ginčo tarp šalių dėl jų padalinimo nėra.

CK 3.127 straipsnyje reglamentuojamas turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas, o jo 3 dalyje įtvirtintas turto padalijimo natūra principas. Šio principo netaikyti ir išmokėti kompensaciją pinigais už sutuoktiniui tenkančią turto dalį galima tada, jeigu natūra turto ar atskiro objekto paskirti objektyviai neįmanoma. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos 3K-3-430/2011; ir kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus - techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė - bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria - įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.

Sutuoktinių įsigytas pastatas - gyvenamasis namas, 247,37 kv.m. bendrojo ploto ir 160,18 kv.m. naudingojo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susideda iš dviejų atskirų būtų su atskirais įėjimais, todėl jo dalijimas natūra geriausiai atitiks sutuoktinių interesus. Kiekvienas galės naudotis jam priklausančia namo dalimi kito netrukdomas.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Sutuoktiniai santuokos metu įsigydami šeimos turtą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą panaudojo ieškovo asmeninės lėšas 16,525 Eur (57 058 Lt), kurias jis gavo iki santuokos pardavęs jam nuosavybės teise priklausantį butą. Todėl sprendžiant santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimą yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovui didesnę turto dalį. Gyvenamasis namas, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 160,18 kv.m. naudingojo ploto susideda iš rūsio esančio po namu, namo pirmojo ir antrojo aukštų. Šis namas yra padalintas į du atskirus butus su atskirais įėjimais. Pirmame aukšte esantis butas susideda iš patalpų plane pažymėtais indeksais 1-1 1,85 kv.m., 1-2 11,99 kv.m., 1-3 2,74 kv.m., 1-4 28,27 kv.m., 1-5 14,64 kv. kv.m., 1-6 5,55 kv.m., 1-7 13,85 kv.m., buto esančio pirmajame aukšte bendras plotas yra 78,89 kv.m. Antrame aukšte esantis butas susideda iš patalpų plane pažymėtais indeksais 1-9 11,77 kv.m., 1-10 5,49 kv.m., 1-11 23,50 kv.m., 1-12 14,50 kv.m. ir pirmame aukšte esančia patalpa 1-8 6,22 kv.m., šio buto plotas yra 81,29 kv.m. Ieškovo įsitikinimu abejų butų vertės yra vienodos, nors butas antrame aukšte turi didesnį plotą, bet šiame bute šiuo metu gyvena atsakovė su vaikais ir jis prašo priteisti jai šį butą, todėl atsakovės interesai nebus pažeisti. Pirmame aukšte esančiame bute šiuo metu gyvena atsakovės brolis su šeima. Ieškovo vertinimu kiekvieno buto vertė yra po 56,500 Eur., o rūsio su garažu vertė yra 16000 Eur., kadangi rūsio ir garažo patalpos yra visiškai neįrengtos, sienos nėra net tinkuotos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas investavo į turtą (žemės sklypą ir gyvenamąjį namą) asmenines lėšas, kurį sutuoktiniai pirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl ieškovui priteistina didesnė turto dalis, o būtent rūsio patalpos plane pažymėtos indeksais R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6 ir garažo patalpos plane pažymėtos indeksu G-1. 16000 Eur vertės.

Po santuokos nutraukimo šalims priklausantį turtą prašo padalinti sekančiai:

Ieškovui priskiriamas turtas ir kompensacijos: 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20 700 Eur vertės; -(duomenys neskelbtini) dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas pažymėtas plane 1-1, 1-2 , 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, , G-1, R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6 72000 Eur vertės; 2175 Eur kompensaciją už A. L. atitenkantį automobilį MAZDA 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovei priskiriamas turtas ir kompensacijos: 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20 700 Eur vertės; 8129/24737 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. 41(duomenys neskelbtini), patalpas pažymėtas plane 1-8, 1-9, 1-10 , 1-11, 1-12, 1-13, 57000 Eur vertės; automobilį MAZDA 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 4350 Eur vertės.

Po santuokos nutraukimo prašau palikti ieškovui jo turimą pavardę – L., ieškovas neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo atsakovei liktu santuokos metu įgyta pavardė – L.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Santuokos metu sutuoktiniai įsigijo vieną kreditorinį įsipareigojimą AB DNB bankui pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar AB Luminor Bank). Atsižvelgiant į tai, jog kreditorinis įsipareigojimas kilo santuokos metu, o jo paskirtis - šeimos poreikių tenkinimas, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimas, prašome teismo pripažinti, kad ieškovas A. L. ir atsakovė A. L. yra solidariai atsakingi pagal šią bendrą prievolę. (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jie vykdys bendrai, lygiomis dalimis, o vienai iš šalių nevykdant solidarių įsipareigojimų, kita šalis, įvykdžiusi visą prievolę, įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo iš kitos šalies. Kitų bendrų kreditorinių įsipareigojimų sutuoktiniai neturi. Ieškovas asmeninių kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai nežinomi.

2.Teismo posėdžio metu, ieškovas, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Parodė, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės. Atsakovė buvo susiradusi kitą vyrą, kai laukėsi antro vaiko, ji sakė, kad vaikas ne jo (ieškovo). Po to jis išėjo iš namų, gal tai ir jo kaltė. Su atsakove kartu kaip sutuoktiniai negyvena kartu nuo (duomenys neskelbtini) metų kovo mėnesio. Jis turi santykius su kita moterimi maždaug 2 metus nuo (duomenys neskelbtini) metų. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl jo kaltės yra nepagrįstos. Atsakovė rašydavo jam žinutes, kuriose nurodyta, kad ji laiminga su A., kas tai per asmuo, jis nežino. Apie atsakovės neištikimybę įrodymų jis neturi. Santuokos metu jis neturėjo lytinių santykių su kitomis moterimis. Ginčo tarp šalių dėl nepilnamečių vaikų nėra. Prie sūnaus R. gimdymo ir priežiūros jis iš pradžių neprisidėjo, nes atsakovė sakė, kad tai ne jo vaikas. Po to jis pradėjo vaikui mokėti išlaikymą. Jis gyvena pas motiną name, kartais pas draugus. Šiai dienai jis vykdo individualią veiklą, susijusią su automobilių gabenimu ir prekyba internetu, prekiauja foto prekėmis. Jo kas mėnesį gaunamos pajamos sudaro apie 700-800 Eur. Sau išlaikymo nereikalauja, atsakovė darbinga, sveika, jai išlaikymas nereikalingas. Dėl kreditoriaus – ginčo nėra, prievolė bankui yra solidari. Nesutinka su atsakovės prašoma priteisti neturtine žala. Santuokos metu su atsakove įgijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu, (duomenys neskelbtini), ginčo, kad nekilnojamojo turto vertė yra 170400 Eur nėra. Šio turto pirkimui buvo panaudotos jo asmeninės lėšos 16500 Eur, tai patvirtina buto pardavimo sutartis. Butas buvo parduotas (duomenys neskelbtini) metais, o žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) metais, tie jo pinigai figūravo jo sąskaitoje. Žemės sklypą su gyvenamuoju namu jis nori padalinti šalims po ½ dalį, nes yra du atskiri butai su atskirais įėjimais, jų plotai gana panašūs. Jis neturi piniginių lėšų, kad galėtų išsipirkti namą ir sumokėti atsakovei. Palaiko ieškinį dėl namo padalinimo. sąskaitoje 16525 Eur suma yra už parduotą butą. Santuokos metu jis su atsakove turėjo bendras lėšas. Namo kredito įmokas moka atsakovė. Jos kredito įmokas mokėjo iki 2016 metų, nuo 2016 metų šių įmokų jis nemoka, abi šalys yra atsakingos solidariai. Automobilis Mazda yra įgytas šalių santuokos metu. Iš pradžių automobilis buvo registruotas jo vardu, po to atsakovės, ji juo naudojasi. Automobilio vertė nurodyta ieškinyje, sutinka, kad nurodytas automobilis liktų atsakovei, o jam atitektų pusė kompensacijos. Ginčo tarp šalių dėl namų apyvokos daiktų nėra, jie yra pasidalinti. Atsakovė pamanė, kad jo priešieškinyje nurodytos piniginės lėšos tai bendros lėšos, bet yra jo gautas pelnas, asmeninės lėšos. Kaip matyti iš deklaracijos 2012 metais jo pajamos 855,887 Lt, už kurias jis pardavė prekes 811,94 Lt – tiek jis sumokėjo už prekes, minusavus skirtumas - 44793 Lt prieš mokesčius buvo jo pajamos, kas mėnesį po 4000 Lt, iš kurių gyveno šeima, nes atsakovė nedirbo. 2013-2014 metais 78573 Lt prieš mokesčius, jo pajamas už metus sudarė. Jis užsiima individualia veikla, foto reikmenimis. Jis perka prekes ir jas parduoda už didesnę kainą. Jis turi išlaidas nuomai, reklamai, transportui – tai išlaidos, kvitų nepateikė. Jis automobilius transportuoja iš Amerikos aukciono, padeda automobilius parduoti (aprodo klientui automobilį). Jis už tai gauna grynųjų pinigų, už kiekvieną parduotą automobilį 100 Eur. Tas 100 Eur naudojamas automobilio transportavimui. Dabar jis dirba pas savo motiną P. L., kuri turi savo ūkį, užsiima uogininkyste, nuo 2017 metų dirba sezoninį darbą be atlygio, padeda motinai.

3.Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad patikslintame ieškinyje tvirtinama, jog mūsų su ieškovu nesutarimai buvo nuo pat santuokos sudarymo, tačiau jie paaštrėjo mums įsigijus nuosavą gyvenamąjį būstą. A. L. teigimu, aš be jo sutikimo leidau mūsų gyvenamajame name apsistoti savo giminaičiams. Šeimyninis gyvenimas tapo nebeįmanomas. Konfliktai vis dažnėjo. Ieškovas bandė išsaugoti šeimą, pasiūlė pagyventi atskirai. Laikinas išsiskirimas nedavė laukto rezultato. Sutuoktiniai nuo (duomenys neskelbtini) m. rudens kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda. Be to, A. L. nuomone, per bendro gyvenimo metus išryškėjo skirtingas požiūris į gyvenimą, šeimą, buitį, charakterių nesuderinamumas, nebeliko tarpusavio dvasinio ryšio. Ieškovo nurodomos aplinkybės yra klaidingos, o argumentai nepagrįsti. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007:; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K- 3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai - lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99- 969/2016). Mano ir ieškovo santuoka iširo ne dėl A. L. nurodomų iš esmės abstraktaus pobūdžio priežasčių, o išimtinai dėl ieškovo kaltės. Su ieškovu susituokėme (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje. Kurį laiką santuokinis gyvenimas buvo sąlyginai normalus. (duomenys neskelbtini) m. pabaigoje mūsų tarpusavio santykiai pradėjo griūti. A. L. pradėjo ypatingai rūpintis savo išvaizda, daug sportuoti, vartoti įspūdingus kiekius maisto papildų. Ieškovas vis dažniau vakarais išeidavo iš namų, neretai į juos negrįždavo visą naktį. (duomenys neskelbtini) m. sausį paaiškėjo, jog sutuoktinis buvo man neištikimas. Priremtas įrodymų, ieškovas tai pripažino. Nepaisant sukelto skausmo ir pažeminimo, nutariau pasistengti išsaugoti šeimą. Deja, A. L. elgesys nepasikeitė. Visą (duomenys neskelbtini) m. vasarą sutuoktinis nuolat vakarais ir naktimis dingdavo iš namų. Sakydavo, jog važiuoja pasivažinėti motociklu, todėl mano bandymai prisiskambinti jam telefonu būdavo nesėkmingi. Vėliau paaiškėjo, jog tuo metu A. L. lankydavosi naktiniuose klubuose, kazino, privačiose sodybose, nakvodavo viešbučiuose, nakvynės namuose ir kitose apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įmonėse. (duomenys neskelbtini) m. vasarą - rudenį vis dažniau iš įvairių žmonių išgirsdavau kalbas apie netinkamą mano sutuoktinio elgesį: artimą bendravimą su kitomis moterimis, naudojimąsi trumpalaikės butų / apartamentų nuomos paslaugomis, nakvynes su kitomis moterimis viešbučiuose ir pan. Be to, paaiškėjo, jog savo Facebook paskyroje ieškovas talpina atvirai erotiško pobūdžio nuotraukas (priedas Nr. 1), nors visuomet mane įtikinėdavo, jog smerkia besinaudojančius socialiniais tinklais, kadangi tai, pasak ieškovo, yra beprasmis laiko švaistymas. Visi mano įtarimai galutinai pasitvirtino, man pamačius ieškovo mobilaus telefono (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėn. skambučių sąrašą. Paaiškėjo, jog A. L. (duomenys neskelbtini) naktį aktyviai ieškojo trumpalaikės nakvynės, t.y. vietos, kurioje galėtų praleisti naktį su kita moterimi: (duomenys neskelbtini) 22:23 vai. ieškovas skambino į apgyvendinimo paslaugas „nakvynė ir pusryčiai“ Vilniuje teikiančią įstaigą „(duomenys neskelbtini)“ (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) 22:24 val. ieškovas skambino į nakvynės namus Vilniuje - viešbutį (duomenys neskelbtini) (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) 22:26 val. ieškovas skambino į motelį „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini)22:31 val. ieškovas skambino į trumpalaikei nuomai skirtus apartamentus Vilniuje (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini)22:34 val. ieškovas skambino dėl 2 kambarių buto (duomenys neskelbtini) trumpalaikės nuomos (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini)22:38 val. ieškovas skambino į greta Vilniaus oro uosto esantį viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) 22:41 val. ieškovas skambino į (duomenys neskelbtini) nakvynės namus (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Vėl išaiškėjus su sutuoktinio statusu ir pareigomis kito sutuoktinio atžvilgiu nesuderinamam elgesiui, A. L. išėjo iš šeimos gyvenamojo namo. Vis tik, mūsų bendravimas nenutrūko, ieškovas vis atvykdavo į namus, prisiekinėjo, jog suprato, kas yra šeima ir kokia ji vertinga. (duomenys neskelbtini) m. sausio pradžioje A. L. sugrįžo į šeimos namus. Netrukus pradėjau lauktis sūnaus. Tai sužinojęs, ieškovas man pasakė: „dabar tai jau viskas“. Dar maždaug 1,5 mėnesio sutuoktinis fiziškai gyveno mūsų namuose, tačiau su manimi beveik nebendravo, išeidavo ir grįždavo kada panorėjęs. (duomenys neskelbtini) m. kovo viduryje A. L. išsinuomojo butą ir išsikraustė. Ieškovas pasiėmė visas šeimos santaupas grynais pinigais, iš kiemo išsivarė visus tuo metu turėtus automobilius ir motociklus (BMW GT 530, Mercedes (duomenys neskelbtini), BMW X3, Aprillia, KTM Duke). Kaip vėliau paaiškėjo, ieškovas paliko ir dideles skolas už namui tiektus energetinius resursus ir komunalines paslaugas. Šias skolas privalėjau padengti aš viena. (duomenys neskelbtini) m. pavasarį sužinojau, jog su kitomis moterimis vykdamas į (duomenys neskelbtini) ieškovas patyrė avariją, nuvažiavo nuo kelio ir nepataisomai sugadino mano automobilį BMW X3. Nuo didelės emocinės įtampos man smarkiai pablogėjo sveikata, tapau nedarbinga dar iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios (priedas Nr. 4). Kamavo stiprūs galvos skausmai (ko niekada gyvenime nėra buvę), atsirado problemos su kraujospūdžiu, dėl nuolatinės nervinės įtampos negalėjau net valgyti. Tuo metu A. L. visiškai nusišalino nuo šeimos ir visiškai ja nesirūpino nei materialiai, nei moraliai. Jam nebuvo įdomu, kaip ir už ką mes su dukra gyvename. (duomenys neskelbtini), ketvirtadienį, gimė sūnus R. Nei prieš gimdymą, nei po jo mums esant ligoninėje, ieškovas mūsų neaplankė. Sekmadienį, mums grįžus namo, sutuoktinis tuščiomis trumpam užsuko, kaip jis pats pasakė, - „susipažinti“. Daugiau jokio intereso A. L. neparodė ir jokios pagalbos nepasiūlė. Nuo pirmadienio, t.y. praėjus vos 4 dienoms po gimdymo, buvau priversta gyventi įprastu ritmu: anksti ryte vežti dukrą į mokyklą, po pietų ją pasiimti, tam tikromis savaitės dienomis vežti į (duomenys neskelbtini) mokyklą ir t.t. Ieškovui absoliučiai nesirūpinant šeima (būdavo dienų, kuomet neturėjau pinigų net maistui), dar (duomenys neskelbtini)kreipiausi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo. (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16-341/2017 nepilnamečių vaikų V. L. ir R. L. gyvenamoji vieta nustatyta su manimi; vaikams iš ieškovo priteistas išlaikymas - po 250 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui. Pastebėtina, jog visiškai apleidęs šeimą, A. L. tuo pačiu metu socialiniuose tinkluose talpindavo nuotraukas apie linksmą ir smagų savo laisvalaikį bei egzotines keliones. Tuo tarpu mums gyvenant kartu, ieškovas nuolat pabrėždavo, jog negalime sau leisti kelionių net prie Baltijos jūros, kadangi pinigus privalome taupyti bendram verslui. Pridedu susirašinėjimo per „Skype“ spausdinį, iš kurio matyti, jog į mano pastebėjimą, kad norėčiau vykti pailsėti prie jūros, ieškovas atsako „daug bobų nori“. Nuo (duomenys neskelbtini) m. gruodžio mėn. viena moku būsto paskolos įmokas kreditoriui Luminor Bank AS . Ieškovas prie to neprisideda. Maža to, A. L. ne kartą pabrėžė, jog „svajoja, kad bankas už įmokų nemokėjimą atimtų namą“ - tokiu atveju, jis vienas galėtų nusipirkti kitą namą (pvz. žr. priedą Nr. 9). Priešingai nei teigiama patikslintame ieškinyje, mano brolis A. D., mano kvietimu ir sutikimu, su šeima įsikėlė į namo pirmąjį aukštą po to, kai šeimą ir namus galutinai paliko ieškovas - (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėn. A. L. palikus šeimą, mano brolis man labai padėjo tiek prižiūrint, vežiojant ir kitaip rūpinantis vaikais, tiek prižiūrint namą. Pažymėtina, jog iki brolio įsikėlimo namo pirmajame aukšte gyveno buvę namo savininkai (tuo metu jie statėsi savo namą). A. L. iš jų ėmė nuomos mokestį bei kompensaciją už suvartotus energetinius resursus / komunalinius mokesčius. Galiausiai, ieškovo neatsakingas, lengvabūdiškas, atsainus ir netinkamas elgesys pradėjo daryti žalą ne tik man, bet ir mūsų vaikams. A. L. atsisakydavo pabūti su vaikais, o net ir sutikęs - dažniausiai persigalvodavo ir neatvykdavo iš anksto žadėtu laiku. Tai ypač traumuodavo mūsų dukrą, kas kart vis nesulaukdavusią žadėto tėvo vizito. Jaunėlis sūnus tėčiu pradėjo vadinti mano brolį, kadangi tikrasis tėvas buvo (ir yra) itin retas svečias jo gyvenime. (duomenys neskelbtini) ieškiniu (priedas Nr. 10) kreipiausi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydama nustatyti konkrečią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Ieškiniu norėjau įpareigoti - savotiškai priversti tėvą (ieškovą) matytis ir bendrauti su savo vaikais. Prašiau net taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. nustatyti laikiną sutuoktinio bendravimo su vaikais tvarką - jo įsipareigojimą bendrauti su vaikais. Vis tik Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-05 nutartyje (priedas Nr. 11) nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas nustatant A. L. pareigą bendrauti su vaikais gali būti apsunkintas, todėl reikėtų atsižvelgti į tėvo teisę bendrauti ir matytis su nepilnamečiais vaikais.

2018-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-35879- 930/2018 (pateikta kartu su patikslintu ieškiniu) buvo patvirtinta atsakovės ir ieškovo taikos sutartis, kuria nustatyta A. L. bendravimo matymosi su nepilnamečiais vaikais tvarka. Net ir šios, tarpusavyje neseniai suderintos tvarkos ieškovas nesilaiko, taip toliau sistemingai skaudindamas mūsų vaikus. Nurodytos aplinkybės, manau, yra pakankamos išvadai, jog ieškovo elgesys pastaruosius eilę metų yra aiškiai nesuderinamas nei su teisės aktų, nei su visuotinai pripažintomis moralės normomis. Ieškovas nuolat ir sistemingai pažeidinėjo lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas. Būtent dėl to ir tik dėl ieškovo kaltės iširo mūsų šeima ir nutrauktina mūsų santuoka. LR CK 3.70 str. 2 d. numato, jog kitas sutuoktinis gali reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. A. L. mane (šeimą) paliko tuo metu, kai buvau labiausiai pažeidžiama - nėštumo laikotarpiu. Dėl to sutriko mano sveikata. Net ir gimus sūnui, ieškovas visiškai nesirūpino mumis ir niekuo nepadėjo. Negana to, ieškovas nuolat žemino ir skaudino mane, būdamas neištikimu. Dėl tokio sutuoktinio elgesio patyriau stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, pasidariau emociškai labai pažeidžiama. Iki šiol jaučiu aplinkinių žvilgsnius ir pašnibždomis aptarinėjamą neišvengiamą mūsų šeimos žlugimą. Prašys priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurios dydį nurodys savo priešieškinyje.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo su jais tvarkos nustatymo, taip pat vaikų išlaikymo. Nepilnamečių vaikų: dukters V. L. bei sūnaus R. L. gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo klausimai išspręsti įsiteisėjusiu 2017-01-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16-341/2017. A. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nustatyta įsiteisėjusia 2018-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-35879- 930/2018 (pateikta kartu su patikslintu ieškiniu), kuria buvo patvirtinta mano ir ieškovo sudaryta taikos sutartis.

Dėl tarpusavio išlaikymo CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo. Esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi) keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011; publikuota: "Teismų praktika” Nr. 35, 2011 m.). Aš auginu du mano ir ieškovo nepilnamečius vaikus (vienas iš jų - mažametis), todėl mano atžvilgiu galioja įstatyminė prezumpcija, jog man reikalingas išlaikymas. Tuo labiau, jog mano gaunamos pajamos yra minimalios (priedas Nr. 12). Priešieškiniu prašysiu priteisti iš ieškovo išlaikymą mano naudai.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. A. L. nurodo, jog santuokos metu mes įsigijome šį turtą: -žemės sklypą, turintį 0,1168 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 41 400 EUR vertės; pastatą - gyvenamąjį namą, turintį 247,37 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį A(duomenys neskelbtini), 129 000 EUR vertės; automobilį MAZDA 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 4350 EUR vertės.

Ieškovo teigimu, įsigyjant žemės sklypą ir gyvenamąjį namą buvo panaudotos A. L. asmeninės lėšos - 16 525 EUR (57 058 Lt), kurias jis gavo iki santuokos pardavęs jam nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl sprendžiant santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimą yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovui didesnę turto dalį. A. L. prašo priteisti jam l/2 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo ir 2175 EUR kompensaciją už man atitenkantį automobilį MAZDA 3. Atitinkamai, atsakovei ieškovas prašo priteisti 1/2 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo ir automobilį MAZDA 3. Ieškovo pozicija yra nepagrįsta. Visų pirma, pažymėtina, jog ieškovo teiginiai, esą įsigyjant žemės sklypą ir gyvenamąjį namą buvo panaudotos A. L. asmeninės lėšos - 16 525 EUR (57 058 Lt), yra sąmoningas melas. A. L. jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), pardavė 2007 m. gruodžio 14 d. Pačiam ieškovui tiesiogiai už šį butą buvo sumokėta 57 058 Lt (16 525 EUR). Tuo tarpu žemės sklypą ir gyvenamąjį namą mes įsigijome (duomenys neskelbtini) , t.y. daugiau kaip po 6 metų. Vien ši aplinkybė patvirtina, jog A. L. versija yra neįtikinama. Pažymėtina, jog per šį 6 metų laikotarpį mes su ieškovu susituokėme, susilaukėme dukters, 6 metus nuomojomės butą, ieškovas pradėjo vykdyti individualią veiklą ir t.t. Ieškovo nurodomų pinigų labai greitai nebeliko. Paminėtina ir tai, jog apytikriai po 6 mėnesių po buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo A. L. tėvas V. L. prašė ieškovo paskolinti pinigų (kiek pamenu, - 10 000 Lt), tačiau šis atsisakė, motyvuodamas tuo, jog pinigų nebeturi. Bet kuriuo atveju, siekiant išsiaiškinti šias svarbias bylai aplinkybes, prašysiu išreikalauti A. L. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas (buvęs AB „Sampo bankas“) bei Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas išrašus, apimančius laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. vasario 13 d. Antra, patikslintame ieškinyje išvardindamas turtą, kuris yra mūsų bendroji jungtinė nuosavybė, ieškovas elgiasi nesąžiningai ir sąmoningai nuslepia duomenis apie mūsų bendras pinigines lėšas. Nuo pat pirmosios mūsų santuokos sudarymo dienos ieškovo iniciatyva mes gyvenome intensyvaus taupymo režimu. Visos lėšos buvo investuojamos į verslą - naudotų automobilių iš JAV gabenimą į Lietuvą, remontą ir pardavimą. Šiam tikslui buvo panaudotos ir visos mano santaupos bei gimus dukrai gaunamos socialinio draudimo (motinystės) išmokos. Pridedu savo sąskaitos banke Swedbank AB (Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008 - 2011 metų išrašą, patvirtinantį nuolatinį lėšų išgryninimą (tai, naudodamasis mano bankine kortele, darė A. L.) bei periodinius ieškovo sąskaitos papildymus. 2010 m. A. L. oficialiai savo vardu įregistravo individualią veiklą ir papildomai pradėjo prekybą internetu foto technikos prekėmis. Mūsų bendros investicijos ir lūkesčiai pasiteisino - abi veiklos buvo pelningos. Būtent iš bendrai uždirbtų pinigų buvo sumokėtas pradinis įnašas, įsigyjant žemės sklypą ir namą, esančius (duomenys neskelbtini).

Prideda A. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke išrašą, patvirtinantį, jog laikotarpiu nuo 2013-07-15 iki 2016-11-07 ieškovas gavo 1598138,17 EUR (1 932 419,06 JAV dolerių) įplaukų. Pastebėtina, jog visą šią sumą ieškovas į savo sąskaitą įnešė grynais. Kokia grynųjų pinigų suma A. L. iš viso disponavo ir iki šiol disponuoja nustatyti neįmanoma. Manau, tai turėtų būti panaši suma (dar apie 1 500 000 EUR). Be to, prideda A. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke Swedbank AB išrašą, patvirtinantį, jog laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-07-15 ieškovo sąskaitos debeto apyvarta buvo 130 015,54 EUR. Galiausiai, atkreiptinas dėmesys į tai, jog kartu su ieškiniu pateiktoje A. L. metinėje pajamų deklaracijoje už 2017 m. patvirtinama, jog per 2017 metus ieškovas gavo 541 543 EUR pajamų (žr. skiltį V6 - e.b. Tomas I, puslapis 65). Nurodytos ieškovo pajamos buvo atsakovės ir A. L. bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymiu, jog absoliuti dauguma (daugiau kaip 99%) iš nurodytų pinigų nebuvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui , jų likimas man nežinomas. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos ir pajamos, sudarius santuoką gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK S. 109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Siekiant nustatyti tikrąją dalintino turto apimtį (CK 3.118 str.), nustatyti, ar byloje yra pagrindo taikyti CK 3.98 str. 3 d. iš Lietuvoje veikiančių pagrindinių komercinių bankų išreikalautini A. L. banko sąskaitų finansinių operacijų išrašai, apimantys laikotarpį nuo 2010 m. (A. L. individualios veiklos pradžia) iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui dienos, taip pat ieškovo Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktos metinės pajamų deklaracijos (arba atsakovei / jos atstovui išduotas CPK 199 str. 4 d. numatytas liudijimas apie teisę gauti tokius įrodymus).

Prideda AB „Lietuvos draudimas“ 2016-09-21 ir 2017-02-22 raštus, patvirtinančius, jog A. L. už eismo įvykyje sugadintą automobilį BMW X3 buvo išmokėta 15 918 EUR draudimo išmoka. Vėliau šį automobilį ieškovas pardavė (skelbime buvo nurodoma 7 900 EUR automobilio kaina - priedas Nr. 18). Man nežinoma, kur ieškovas panaudojo šiuos mums abiems priklausančius pinigus (tiek draudimo išmoką, tiek už automobilį gautus pinigus). Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo (bylos Nr. e2-16-341/2017), ieškovas teikė duomenis apie jam nuosavybės teise priklausantį automobilį AUDI A6 AVANT, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 19). Ieškovas neįtraukia šio automobilio į tarp mūsų dalintino turto sąrašą, todėl sprendžiu, jog jis yra parduotas. Pažymiu, jog gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui.

Prideda skelbimų apie ieškovo parduodamus automobilius spausdinius, patvirtinančius prabangių automobilių pardavimus: BMW 640 - kaina 15 000 EUR, BMW 730 - kaina 12 500 EUR, BMW 530 Gran Turismo - kaina 16 900 EUR, Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) - kaina 24 500 EUR, motociklas KTM Duke - kaina 12 700 EUR. Už šiuos automobilius gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Siekiant nustatyti tikrąją dalintino turto apimtį (CK 3.118 str.), nustatyti, ar byloje yra pagrindo taikyti CK 3.98 str. 3 d., iš VĮ „Regitra“ išreikalautini duomenys apie laikotarpiu nuo 2010 m. iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui dienos A. L. vardu registruotas transporto priemones, įskaitant motociklus (arba atsakovei / jos atstovui išduotas CPK 199 str. 4 d. numatytas liudijimas apie teisę gauti tokius įrodymus). Trečia, siekdami užsidirbti papildomų pajamų iš žemės ūkio ir jam skiriamos Europos Sąjungos paramos, 2013 metais su ieškovu nutarėme įsigyti surastą žemės sklypą Utenos rajone. Sklypą nupirkome 2013 m. vasarą. Visus pirkimo klausimus tvarkė A. L.. Eilę metų tiek aš, tiek mano artimieji sunkiai dirbome šiame žemės sklype, o ieškovas iš to gaudavo pajamas (įskaitant ES paramą). Tik gavusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo sužinojau, kad jokio žemės sklypo mes su ieškovu neturime. Paaiškėjo, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį visuomet laikiau savo nuosavybe, yra įsigytas ir viešajame registre registruotas A. L. mamos P. L. vardu (priedas Nr. 21). Pasirodo ir šiuo atveju ieškovas mane apgavo. Manau, kelsiu žemės sklypo įsigijimo sandorio negaliojimo klausimą. Ketvirta, ieškovas nepagrįstai prie mūsų bendrosios jungtinės nuosavybės priskiria automobilį MAZDA 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog šį automobilį aš nusipirkau iš ieškovo 2014-06-27 Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (priedas Nr. 22). Tokiu būdu A. L. atlygintinai perleido jam priklausiusią bendrosios nuosavybės dalį man. Atitinkamai, nuo 2014- 06-27 aptariamas automobilis priklauso man asmeninės nuosavybės teise.

Dėl kreditorių. Mes su ieškovu esame sudarę 2014-02-25 kreditavimo sutartį Nr. 2424-2014-88852 su tuometiniu AB DNB banku (šiuo metu - Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių). Kreditavimo sutarties pagrindu mums, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 96 443,47 EUR būsto kreditas, terminui iki 2049-02-08. Prieš banką su ieškovu po santuokos nutraukimo liksime solidarūs bendraskoliai. Šiuo metu negaliu pateikti savo pozicijos dėl mano ir ieškovo tarpusavio prievolių (jų proporcijų), susijusių kredito grąžinimu, kadangi nėra žinoma visa dalintino turto apimtis (CK 3.118 str.). Tik nustačius visą bendrą sutuoktinių turtą (aktyvą), bus įmanoma teisingai tarpusavyje paskirstyti kreditorinius įsipareigojimus (pasyvą).

Po santuokos nutraukimo prašau palikti šiuo metu turimą pavardę - L.“

5.Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė: 1. Santuoką, sudarytą tarp A. L. ir A. L. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl A. L. kaltės; 2. Priteisti iš A. L. A. L. naudai 1 500 EUR (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą; 3. Priteisti iš A. L. A. L. išlaikymą po 200 EUR (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukters V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4. Priteisti A. L. asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą, turintį 0,1168 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantį pastatą - gyvenamąjį namą, turintį 247,37 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 5. Priteisti iš A. L. A. L. naudai A. L. žinioje esančius 140 334,9 EUR; 6. Pripažinti A. L. žinioje esančius 310 734,9 EUR A. L. asmenine nuosavybe; 7. A. L. ir A. L. įsipareigojimus, kylančius iš (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su AB DNB banku (šiuo metu - Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių), palikti nepakeistus; 8. Po santuokos nutraukimo palikti dabartines šalių pavardes: L. ir L.; 9. Priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė dėl sutuoktinio kaltės pažymėjo, jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai - lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011\ 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Pažymėjo, kad atsakovės ir ieškovo santuoka iširo dėl A. L. kaltės. Su ieškovu susituokėme (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje. Kurį laiką santuokinis gyvenimas buvo sąlyginai normalus. (duomenys neskelbtini) m. pabaigoje mūsų tarpusavio santykiai pradėjo griūti. A. L. pradėjo ypatingai rūpintis savo išvaizda, daug sportuoti, vartoti įspūdingus kiekius maisto papildų. Ieškovas vis dažniau vakarais išeidavo iš namų, neretai įjuos negrįždavo visą naktį. (duomenys neskelbtini) m. sausį paaiškėjo, jog sutuoktinis buvo man neištikimas. Priremtas įrodymų, ieškovas tai pripažino. Nepaisant sukelto skausmo ir pažeminimo, nutariau pasistengti išsaugoti šeimą. Deja, A. L. elgesys nepasikeitė. Visą (duomenys neskelbtini) m. vasarą sutuoktinis nuolat vakarais ir naktimis dingdavo iš namų. Sakydavo, jog važiuoja pasivažinėti motociklu, todėl mano bandymai prisiskambinti jam telefonu būdavo nesėkmingi. Vėliau paaiškėjo, jog tuo metu A. L. lankydavosi naktiniuose klubuose, kazino, privačiose sodybose, nakvodavo viešbučiuose, nakvynės namuose ir kitose apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įmonėse. (duomenys neskelbtini) m. vasarą - rudenį vis dažniau iš įvairių žmonių išgirsdavau kalbas apie netinkamą mano sutuoktinio elgesį: artimą bendravimą su kitomis moterimis, naudojimąsi trumpalaikės butų / apartamentų nuomos paslaugomis, nakvynes su kitomis moterimis viešbučiuose ir pan. Be to, paaiškėjo, jog savo Facebook paskyroje ieškovas talpina atvirai erotiško pobūdžio nuotraukas, nors visuomet mane įtikinėdavo, jog smerkia besinaudojančius socialiniais tinklais, kadangi tai, pasak ieškovo, yra beprasmis laiko švaistymas. Visi mano įtarimai galutinai pasitvirtino, man pamačius ieškovo mobilaus telefono (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėn. skambučių sąrašą. Paaiškėjo, jog A. L. (duomenys neskelbtini) naktį aktyviai ieškojo trumpalaikės nakvynės, t.y. vietos, kurioje galėtų praleisti naktį su kita moterimi: (duomenys neskelbtini) 22:23 val. ieškovas skambino į apgyvendinimo paslaugas „nakvynė ir pusryčiai“ Vilniuje teikiančią įstaigą „(duomenys neskelbtini)“ (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) 22:24 val. ieškovas skambino į nakvynės namus Vilniuje - viešbutį (duomenys neskelbtini) (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) 22:26 val. ieškovas skambino į motelį „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) 22:31 val. ieškovas skambino į trumpalaikei nuomai skirtus apartamentus Vilniuje (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) 22:34 val. ieškovas skambino dėl 2 kambarių buto(duomenys neskelbtini) trumpalaikės nuomos (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) 22:38 val. ieškovas skambino į greta Vilniaus oro uosto esantį viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) 22:41 val. ieškovas skambino į (duomenys neskelbtini) jaunimo nakvynės namus (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vėl išaiškėjus su sutuoktinio statusu ir pareigomis kito sutuoktinio atžvilgiu nesuderinamam elgesiui, A. L. išėjo iš šeimos gyvenamojo namo. Vis tik, mūsų bendravimas nenutrūko, ieškovas vis atvykdavo į namus, prisiekinėjo, jog suprato, kas yra šeima ir kokia ji vertinga. (duomenys neskelbtini) m. sausio pradžioje A. L. sugrįžo į šeimos namus. Netrukus pradėjau lauktis sūnaus. Tai sužinojęs, ieškovas man pasakė: „dabar tai jau viskas“. Dar maždaug 1,5 mėnesio sutuoktinis fiziškai gyveno mūsų namuose, tačiau su manimi beveik nebendravo, išeidavo ir grįždavo kada panorėjęs. (duomenys neskelbtini) m. kovo viduryje A. L. išsinuomojo butą ir išsikraustė. Ieškovas pasiėmė visas šeimos santaupas grynais pinigais, iš kiemo išsivarė visus tuo metu turėtus automobilius ir motociklus (BMW GT 530, Mercedes (duomenys neskelbtini), BMW X3, Aprillia, KTM Duke). Kaip vėliau paaiškėjo, ieškovas paliko ir dideles skolas už namui tiektus energetinius resursus ir komunalines paslaugas. Šias skolas privalėjau padengti aš viena. 2016 m. pavasarį sužinojau, jog su kitomis moterimis vykdamas į (duomenys neskelbtini) ieškovas patyrė avariją, nuvažiavo nuo kelio ir nepataisomai sugadino mano automobilį BMW X3. Nuo didelės emocinės įtampos man smarkiai pablogėjo sveikata, tapau nedarbinga dar iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios (e.b.l 22-23, II tomas). Kamavo stiprūs galvos skausmai (ko niekada gyvenime nėra buvę), atsirado problemos su kraujospūdžiu, dėl nuolatinės nervinės įtampos negalėjau net valgyti. Tuo metu A. L. visiškai nusišalino nuo šeimos ir visiškai ja nesirūpino nei materialiai, nei moraliai. Jam nebuvo įdomu, kaip ir už ką mes su dukra gyvename. (duomenys neskelbtini), ketvirtadienį, gimė sūnus R. Nei prieš gimdymą, nei po jo mums esant ligoninėje, ieškovas mūsų neaplankė. Sekmadienį, mums grįžus namo, sutuoktinis tuščiomis trumpam užsuko, kaip jis pats pasakė, - „susipažinti“. Daugiau jokio intereso A. L. neparodė ir jokios pagalbos nepasiūlė. Nuo pirmadienio, t.y. praėjus vos 4 dienoms po gimdymo, buvau priversta gyventi įprastu ritmu: anksti ryte vežti dukrą į mokyklą, po pietų ją pasiimti, tam tikromis savaitės dienomis vežti į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Ieškovui absoliučiai nesirūpinant šeima (būdavo dienų, kuomet neturėjau pinigų net maistui), dar (duomenys neskelbtini) m. liepos mėnesį kreipiausi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo. 2017-01-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16-341/2017 nepilnamečių vaikų V. L. ir R. L. gyvenamoji vieta nustatyta su manimi; vaikams iš ieškovo priteistas išlaikymas - po 250 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui. Pastebėtina, jog visiškai apleidęs šeimą, A. L. tuo pačiu metu socialiniuose tinkluose talpindavo nuotraukas apie linksmą ir smagų savo laisvalaikį bei egzotines keliones. Tuo tarpu mums gyvenant kartu, ieškovas nuolat pabrėždavo, jog negalime sau leisti kelionių net prie Baltijos jūros, kadangi pinigus privalome taupyti bendram verslui. Kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikiau susirašinėjimo per „Skype“ spausdinį, iš kurio matyti, jog į mano pastebėjimą, kad norėčiau vykti pailsėti prie jūros, ieškovas atsako „daug bobų nori“. Nuo (duomenys neskelbtini) viena moku būsto paskolos įmokas kreditoriui Luminor Bank AS . Ieškovas prie to neprisideda. Maža to, A. L. ne kartą pabrėžė, jog „svajoja, kad bankas už įmokų nemokėjimą atimtų namą“ - tokiu atveju, jis vienas galėtų nusipirkti kitą namą. Ieškovo neatsakingas, lengvabūdiškas, atsainus ir netinkamas elgesys pradėjo daryti žalą ne tik man, bet ir mūsų vaikams. A. L. atsisakydavo pabūti su vaikais, o net ir sutikęs - dažniausiai persigalvodavo ir neatvykdavo iš anksto žadėtu laiku. Tai ypač traumuodavo mūsų dukrą, kas kart vis nesulaukdavusią žadėto tėvo vizito. Jaunėlis sūnus tėčiu pradėjo vadinti mano brolį, kadangi tikrasis tėvas buvo (ir yra) itin retas svečias jo gyvenime. (duomenys neskelbtini) ieškiniu kreipiausi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydama nustatyti konkrečią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Ieškiniu norėjau įpareigoti - savotiškai priversti tėvą (ieškovą) matytis ir bendrauti su savo vaikais. Prašiau net taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. nustatyti laikiną sutuoktinio bendravimo su vaikais tvarką - jo įsipareigojimą bendrauti su vaikais. Vis tik Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-05 nutartyje nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas nustatant A. L. pareigą bendrauti su vaikais gali būti apsunkintas, todėl reikėtų atsižvelgti į tėvo teisę bendrauti ir matytis su nepilnamečiais vaikais. 2018-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-35879- 930/2018 buvo patvirtinta mano ir ieškovo taikos sutartis, kuria nustatyta A. L. bendravimo matymosi su nepilnamečiais vaikais tvarka. Net ir šios, tarpusavyje neseniai suderintos tvarkos ieškovas nesilaiko, taip toliau sistemingai skaudindamas mūsų vaikus.

Nurodytos aplinkybės, manau, yra pakankamos išvadai, jog ieškovo elgesys pastaruosius eilę metų yra aiškiai nesuderinamas nei su teisės aktų, nei su visuotinai pripažintomis moralės normomis. Ieškovas nuolat ir sistemingai pažeidinėjo lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas. Ieškovas buvo man neištikimas. Galiausiai, ieškovas paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpino. Būtent dėl to ir tik dėl ieškovo kaltės iširo mūsų šeima ir nutrauktina mūsų santuoka.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. LR CK 3.70 str. 2 d. numato, jog kitas sutuoktinis gali reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. A. L. mane (šeimą) paliko tuo metu, kai buvau labiausiai pažeidžiama - nėštumo laikotarpiu. Dėl to sutriko mano sveikata (e.b.l 22-23, II tomas). Net ir gimus sūnui, ieškovas visiškai nesirūpino mumis ir niekuo nepadėjo. Negana to, ieškovas nuolat žemino ir skaudino mane, būdamas neištikimu. Dėl tokio sutuoktinio elgesio patyriau stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, pasidariau emociškai labai pažeidžiama. Iki šiol jaučiu aplinkinių žvilgsnius ir pašnibždomis aptarinėjamą neišvengiamą mūsų šeimos žlugimą.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo su jais tvarkos nustatymo, taip pat vaikų išlaikymo. Nepilnamečių vaikų: dukters V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei sūnaus R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo klausimai išspręsti įsiteisėjusiu 2017-01-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16-341/2017. A. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nustatyta įsiteisėjusia 2018-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-35879-930/2018, kuria buvo patvirtinta mano ir ieškovo sudaryta taikos sutartis.

Dėl tarpusavio išlaikymo. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo. Esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (orius probandi) keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011; publikuota: "Teismų praktika" Nr, 35, 2011 m.). Aš auginu du mano ir ieškovo nepilnamečius vaikus (vienas iš jų - mažametis), todėl mano atžvilgiu galioja įstatyminė prezumpcija, jog man reikalingas išlaikymas. Išlaikymo būtinybę pagrindžia ir tai, jog mano gaunamos pajamos yra minimalios. Mano su vaikais materialinė padėtis iš tiesų sunki. Išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas (CK 3.72 straipsnio 8 dalis). CK 3.72 straipsnio 5 dalyje numatyti kriterijai į kuriuos, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, turi atsižvelgti teismas, t. y. teismas privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovas yra jaunas, sveikas, darbingas, daug ir įvairaus laisvalaikio turintis vyras. A. L. pajamos vertintinos kaip itin didelės: remiantis paties ieškovo Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktomis metinėmis pajamų deklaracijomis, A. L. pajamos 2015 metais buvo 496 365 EUR, 2016 metais - 558 334 EUR, 2017 metais - 541 543 EUR. Taigi, ieškovo gaunamos metinės pajamos yra daugiau kaip 100 kartų didesnės nei mano metinės pajamos. Ieškovui iš esmės neprisidedant prie mūsų vaikų priežiūros, tai turiu daryti aš viena, todėl iš esmės neturiu galimybės dirbti papildomo darbo / įsidarbinti antroje darbovietėje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, iš A. L. mano naudai priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamomis po 200 EUR kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukters V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pilnametystės, kasmet indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės ir įsipareigojimų kreditoriams, nurodė, kad šioje byloje dalintiną turtą sudaro: 1) žemės sklypas, turintis 0,1168 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantis pastatas - gyvenamasis namas, turintis 247,37 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste taip pat - Namų valda); vertė -170 400 EUR (e.b.l 15-19,1 tomas); 2) 541 543 EUR piniginės lėšos, esančios A. L. žinioje. Viso turto vertė - 711 943 EUR.

Dėl Namu valdos, atsakovė pažymėjo, Ieškovo teigimu, įsigyjant Namų valdą buvo panaudotos A. L. asmeninės lėšos - 16 525 EUR (57 058 Lt), kurias jis gavo iki santuokos pardavęs jam nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl sprendžiant santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimą yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovui didesnę turto dalį. Ieškovas nurodo žinomai melagingas faktines aplinkybes. A. L. jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), pardavė 2007 m. gruodžio 14 d. Pačiam ieškovui tiesiogiai už šį butą buvo sumokėta 57 058 Lt (16 525 EUR). Tuo tarpu žemės sklypą ir gyvenamąjį namą mes įsigijome (duomenys neskelbtini), t.y. daugiau kaip po 6 metų. Vien ši aplinkybė patvirtina, jog A. L. versija yra neįtikinama. Pažymėtina, jog per šį 6 metų laikotarpį mes su ieškovu susituokėme, susilaukėme dukters, 6 metus nuomojomės butą, ieškovas pradėjo vykdyti individualią veiklą ir t.t. Būsto su rūsiu pirkimo - pardavimo sutarties 3.2.2 p. nurodoma, jog 57 058 Lt (16 525 EUR) buvo pervesti į ieškovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Sampo banke“. Teismui išreikalavus duomenis apie šią sąskaitą iš „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo (buvęs AB „Sampo bankas“), paaiškėjo, jog (duomenys neskelbtini), t.y. apytikriai po 2 metų po (duomenys neskelbtini). Būsto su rūsiu pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir apytikriai likus 4 metams iki Namų valdos įsigijimo šios ieškovo sąskaitos likutis buvo 0,00 Lt. Taigi Jau (duomenys neskelbtini) grynųjų 57 058 Lt (16 525 EUR) buvo nebelikę. Akivaizdu, jog neegzistuojantys pinigai negalėjo būti panaudoti po 4 metų sudaryto sandorio vykdymui.

Ieškovo kartu su pirminiu ieškiniu pateiktas A. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL AB SEB banke išrašas patvirtina, jog už Namų valdą jos pardavėjui ieškovas iš minėtos sąskaitos 2014-02-13 sumokėjo 122 000 Lt . Pastebėtina, jog remiantis AB SEB banko pateiktu šios sąskaitos išrašu, vien į šią sąskaitą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovas gavo 3 428 439,66 Lt pajamų. Taigi, mūsų šeima turėjo daugiau nei pakankamai bendrų lėšų sumokėti 122 000 Lt už perkamą Namų valdą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, manau, pagrįsta teigti, jog Namų valda buvo įsigyta mano ir ieškovo santuokos metu ir jos įsigijimui buvo panaudotos mūsų bendros lėšos, todėl šis turtas dalintinas bendra, CK trečiosios knygos nustatyta tvarka.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos ir pajamos, sudarius santuoką gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Nuo pat pirmosios mūsų santuokos sudarymo dienos ieškovo iniciatyva mes gyvenome intensyvaus taupymo režimu. Visos lėšos buvo investuojamos į verslą - naudotų automobilių iš JAV gabenimą į Lietuvą, remontą ir pardavimą, prekybą foto technika bei kita technika. Šiam tikslui buvo panaudotos ir visos mano santaupos bei gimus dukrai gaunamos socialinio draudimo (motinystės) išmokos. Kartu su atsiliepimu į ieškinį teismui pateikiau savo sąskaitos banke Swedbank AB (Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008 - 2011 metų išrašą, patvirtinantį nuolatinį lėšų išgryninimą (tai, naudodamasis mano bankine kortele, darė A. L.) bei periodinius ieškovo sąskaitos papildymus (e.b.l 52-57, II tomas). 2010 m. A. L. oficialiai savo vardu įregistravo individualią veiklą (e.b.l. 60,1 tomas) ir papildomai pradėjo prekybą internetu foto technikos prekėmis. Mūsų bendros investicijos ir lūkesčiai pasiteisino - abi veiklos buvo pelningos.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų A. L. metinių pajamų deklaracijų matyti, jog ieškovas 2013 m. gavo 1 743 602 Lt (504 982 EUR) pajamų, 2014 m. gavo 2 193 517 Lt (635 286 EUR) pajamų, 2015 m. gavo 496 365 EUR pajamų, 2016 m. gavo 558 334 EUR pajamų, 2017 m. gavo 541 543 EUR pajamų (e.b.l 121-135, II tomas; e.b.l 62-65, I tomas). Nurodytų 5 metų ieškovo metinių pajamų vidurkis - 547 302 EUR.

Parengiamajame teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, jog reikėtų vertinti ne ieškovo metinėse pajamų deklaracijose nurodytas pajamas, o tik jų dalį, t. y. apmokestinamąsias pajamas, kurios yra ženkliai mažesnės. Tokia pozicija yra nepagrįsta ir neteisinga. A. L. metinėse pajamų deklaracijose iš tiesų deklaruojamos didelės leidžiamų atskaitymų sumos. Pavyzdžiui, 2013 m. ieškovas deklaravo 1 665 029,59 Lt leidžiamų atskaitymų sumą (pajamos - 1 743 602 Lt); 2014 m. ieškovas deklaravo 2 152 396 Lt leidžiamų atskaitymų sumą (pajamos - 2 193 517 Lt). Panašus pajamų ir leidžiamų atskaitymų proporcijų santykis deklaruojamas ir vėlesniais metais. Vis tik šios aplinkybės ir ypač leidžiamų atskaitymų sumos yra aktualios / reikšmingos viešosios / mokesčių teisės prasme - nustatant A. L. mokestines prievoles valstybei. Šios bylos kontekste, esminė nustatytina aplinkybė yra ne atitinkamų metų A. L. apmokestinamosios pajamos, o piniginių lėšų / finansinio kapitalo dydis, kuris turėtų būti tarp mūsų padalintas (kurio pagalba ir yra kasmet uždirbamos apmokestinamosios pajamos). Teismo išreikalauti ieškovo sąskaitų AB SEB banke, Swedbank AB banke bei UAB Medicinos banke išrašai leidžia daryti išvadą, jog pagrindinė A. L. veikla yra prekių (foto technika, kita technika ir kt.) perpardavimas. Ieškovas iš užsienio tiekėjų įsigyja atitinkamas prekes ir jas su tam tikru antkainiu perparduoda Lietuvos klientams. Iš ieškovo sąskaitų nurodytuose bankuose išrašų matyti, jog esminės ieškovo išlaidos (t.y. leidžiami atskaitymai viešosios / mokesčių teisės prasme) yra išlaidos atitinkamų prekių įsigijimui. Iš to seka, jog atitinkamu (bet kuriuo) momentu ieškovas turi arba pinigus, arba už juos įsigytą prekę. Bet kuriuo atveju, ieškovo valdomo turto vertė išlieka ta pati, skiriasi tik jo išraiška, t.y. arba pinigai, arba atitinkamos vertės daiktas (prekė). Pastebėtina, jog jokių kitų apčiuopiamų išlaidų (leidžiamų atskaitymų viešosios / mokesčių teisės prasme) ieškovas nepatiria, t.y. nėra nei samdomų darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudų, nei patalpų nuomos, nei jokių kitų versle įprastų sąnaudų, būtinų pajamų uždirbimui. Kaip minėjau, 2013 - 2017 metų laikotarpiu vidutines metines ieškovo pajamas sudarė 547 302 EUR. Aš prašysiu dalinti paskutiniųjų metų, apie kuriuos byloje yra objektyvūs duomenys, t.y. 2017 metų ieškovo gautas pajamas - 541 543 EUR (e.b.l 62-65,1 tomas). Būtent iš šio finansinio kapitalo ieškovas uždirba grynąjį pelną, ir šis finansinis kapitalas turi būti padalintas tarp mūsų šioje byloje. Noriu pažymėti, jog aukščiau aptariau tik ieškovo oficialiai deklaruotas pajamas. Realiai A. L. disponuoja kur kas didesniu finansiniu kapitalu, nei yra atskleidžiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šią aplinkybę inter alia patvirtina:

- Ieškovas deklaruoja, jog 2016 m. gavo 558 334 EUR pajamų. Vis tik, išanalizavus teismo išreikalautus ieškovo sąskaitų bankuose išrašus, matyti, jog faktiškai 2016 metais: 1) į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke buvo gauta 431 562,68 EUR; 2) iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke Swedbank AB ieškovas pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke 135 500 EUR; 3) į ieškovo sąskaitas AB SEB banke įnešta grynais 192 393,76 EUR, viso - 759 456,44 EUR;

- Ieškovas deklaruoja, jog 2017 m. gavo 541 543 EUR pajamų. Vis tik, išanalizavus teismo išreikalautus ieškovo sąskaitų bankuose išrašus, matyti, jog faktiškai 2017 metais: (i) į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke buvo gauta 523 085,07 EUR; (ii) iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke Swedbank AB ieškovas pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke 133 300 EUR, (iii) į ieškovo sąskaitas AB SEB banke įnešta grynais 116 640 EUR, viso - 773 025,07 EUR;

- Faktiškai 2018 metais (iki lapkričio 20 d.): 1) į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke buvo gauta 407 254,96 EUR; 2) iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke Swedbank AB ieškovas pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke 72 700 EUR; 3) į ieškovo sąskaitas AB SEB banke įnešta grynais 157 300 EUR, viso -63 7 254,96 EUR;

- Ieškovas vykdo šešėlinę pakankamai didelės apimties daugiausiai iš JAV atgabentų naudotų automobilių pardavimo veiklą . Iš teismui pateiktos informacijos matyti, jog viešajame registre automobiliai nėra registruojami A. L. vardu, nors būtent jis šiuos automobilius pardavinėja. Kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikiau skelbimų apie ieškovo parduodamus automobilius spausdinius, patvirtinančius prabangių automobilių pardavimus: BMW 640 - kaina 15 000 EUR, BMW 730 - kaina 12 500 EUR, BMW 530 Gran Turismo - kaina 16 900 EUR, Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) - kaina 24 500 EUR, motociklas KTM Duke - kaina 12 700 EUR (e.b.l 89-93, II tomas). Pridedu 2019-05-22 galiojusių skelbimų spausdinius, patvirtinančius ieškovo pardavinėjamus: BMW 640 Gran Coupe, vertė - 23 900 EUR; BMW M4, vertė - 38 000 EUR; Mercedes-Benz CLA45 AMG, vertė - 24 900 EUR; BMW 740, vertė - 23 900 EUR. Taigi, vien šiuo metu ieškovo pardavinėjamų automobilių vertė yra 110 700 EUR;

Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog jos prašoma padalinti 541 543 EUR suma yra reali, pagrįsta ir teisinga. A. L. disponuoja kur kas didesniu finansiniu turtu, tačiau jį slepia. Dėl įrodymų stokos reikalavimo dėl neoficialiai ieškovo disponuojamų pinigų sumų ir kito turto (pvz. brangių automobilių) padalijimo nereiškiu. A. L. teigiant, jog nurodytų lėšų (541 543 EUR) neišliko/neturi, jis privalo toje pačioje apimtyje kompensuoti man bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 str. 3 d., CK 3.115 str. 2 d).

Dėl kreditorių. Pažymėtina, kad atsakovė su ieškovu yra sudarę 2014-02-25 kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini) su tuometiniu AB DNB banku (šiuo metu - Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių). Kreditavimo sutarties pagrindu mums, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 96 443,47 EUR būsto kreditas, terminui iki (duomenys neskelbtini).

Kaip nurodoma kreditoriaus atsiliepime į ieškovo ieškinį, 2018-12-04 dienai negrąžinto kredito likutis sudarė 89 671,74 EUR, o įsiskolinimas - 801,46 EUR. Bendra suma - 90 473,2 EUR.

Prieš banką su ieškovu po santuokos nutraukimo liksime solidarūs bendraskoliai.

Dėl asmeninės nuosavybės. Kaip nurodžiau savo atsiliepime į ieškinį, man asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis MAZDA 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį aš nusipirkau iš ieškovo (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (e.b.l 95, II tomas). Tokiu būdu A. L. atlygintinai perleido jam priklausiusią bendrosios nuosavybės dalį man. Atitinkamai, nuo (duomenys neskelbtini) aptariamas automobilis priklauso man asmeninės nuosavybės teise ir šioje byloje tarp mūsų negali būti dalinamas.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Remiantis CK 3.118 straipsnio 1 dalimi, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (CK 3.118 str. 2 d.). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis (CK 3.118 str. 4 d.). Iš turimo turto vertės (711 943 EUR) atėmus bendrų įsipareigojimų likutį (90 473,2 EUR), gauname 621 469,8 EUR. Iš jų kiekvienam turėtų atitekti turto už 310 734,9 EUR. Ieškovas nuo 2016 m. kovo vidurio, t.y. daugiau kaip 3 metus, Namų valdoje negyvena. Namų valdoje gyvename mes su vaikais. Kitos gyvenamosios vietos neturime. Mūsų duktė Namų valdoje gyvena didžiąją savo sąmoningo gyvenimo dalį. Sūnus apskritai kitos gyvenamosios vietos nėra turėjęs. Namų valda vaikams yra įprasta ir miela vieta, kurioje jie turi savo erdvę. Įvertinus šias aplinkybes, prašysiu 170 400 EUR vertės Namų valdą visą priteisti man natūra. Iš ieškovo papildomai priteistina 140 334,9 EUR, t.y. man tenkanti ieškovo žinioje esančių piniginių lėšų (finansinio kapitalo) dalis (310 734,9 - 170 400 EUR = 140 334,9 EUR). Ieškovui tenka likusi jo žinioje esančių piniginių lėšų (finansinio kapitalo) dalis - 310 734,9 EUR.

6.Atsakovė pateikė patikslinta priešieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovu esame sudarę 2014-02-25 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - Kreditavimo sutartis) su tuometiniu AB DNB banku (šiuo metu - Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių). Kreditavimo sutarties pagrindu mums, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 96 443,47 EUR būsto kreditas, terminui iki (duomenys neskelbtini). 2020-02-05 teismo posėdyje A. L. patvirtino, jog prievolės Luminor Bank AS pagal Kreditavimo sutartį yra mūsų bendros prievolės. Ieškovas taip pat patvirtino, jog 2016 m. kovo mėn., palikęs šeimą, nustojo mokėti kredito įmokas Luminor Bank AS, o prievoles kreditoriui visa apimtimi vykdau išimtinai aš. Iš tiesų, nuo 2016 m. kovo mėnesio A. L. moka tik išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Prie kitų šeimos išlaikymo išlaidų, taip pat prievolių kreditoriui Luminor Bank AS vykdymo ieškovas neprisideda jokia dalimi. Jas vykdau išimtinai aš viena. Nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. kreditoriui Luminor Bank AS sumokėjau 16 986,17 EUR kredito bei palūkanų įmokų pagal Kreditavimo sutartį.

Atsižvelgiant į tai, jog Kreditavimo sutartį su ieškovu sudarėme kaip solidarūs bendraskoliai, prievoles kreditoriui privalome vykdyti taip pat abu. Vadovaujantis CK 6.59 str., draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdytos visos prievolės (CK 6.6 str.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovas kaip solidarus bendraskolis turėtų kompensuoti man 1/2 dalį jam tenkančių ir mano už ieškovą sumokėtų įmokų Luminor Bank AS, t.y. 8 493,09 EUR (16 986,17 EUR : 2 = 8 493,09 EUR). 2020-02-05 teismo posėdyje A. L. išsakytus samprotavimus apie tai, jog aš gaunu nuomos ar kitokio pobūdžio pajamas iš šeimos gyvenamojo namo naudojimo kategoriškai neigiu. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teikiu patikslintą (papildytą) savo priešieškinio dalyką, t.y. priešieškinis papildomas reikalavimu priteisti iš ieškovo aukščiau nurodytą pinigų sumą. Kiti priešieškinio materialiniai teisiniai reikalavimai nekinta. Priešieškinio faktinis ir teisinis pagrindas išdėstytas 2019 m. birželio 6 d. priešieškinyje, todėl jis nekartojamas. 2019-06-12 nutartimi man buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje priėmimo. Atsižvelgdama į tai, jog 2019-06-06 priešieškinyje ir minėtoje teismo nutartyje nurodyti žyminio mokesčio atidėjimo pagrindai nepakito (išliko tokie patys iki šiol), prašysiu atidėti žyminio mokesčio dalies, tenkančios naujajam priešieškinio reikalavimui (192 EUR), sumokėjimą.

Dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai — lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Mano ir atsakovės santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, tačiau niekada nenorėjau kelti į viešumą jos išdavystės ir visų kitų dalykų, kuriuos prisiminti tiek vienam, tiek kitam skaudu. Todėl savo ieškinyje nurodžiau, jog santuoka iširo, dėl abiejų kaltės. Tačiau atsakovė ko gero pagalvojo, kad neturiu įrodymų, apie jos bendravimą su kitu vyru, todėl nusprendė pulti melu ir šmeižtu. Visų pirma nurodo kažkokius skambučius į viešbučius ir pan. Dažnai skambinu ir užsakinėju viešbučius ar kitas apgyvendinimo įstaigas klientams, atvykstantiems pirkti automobilių iš Vokietijos ar kitų V. E. šalių. Keista, kad nurodo, tik vieną datą, nes klientai atvyksta į Lietuvą bent kartą į mėnesį ar du. Kaip jau minėjau, atsakovė nuslepia faktą, kad santykiai pradėjo blogėti tuomet, kai sužinojau, kad mano sutuoktinė „bendrauja“ su kitu vyru. Ji neslėpė, kad yra man neištikima, kad sugyvena su kitu vyru, kad yra su juo laiminga. Šias mano nurodytas aplinkybes patvirtina atsakovės rašytos man žinutės, kur ji nurodo, kokia ji laiminga su kitu vyru. Kaip jau minėjau, niekada nenorėjau to viešinti, ir vėl iš naujo prisiminti, kaip buvau įskaudintas, skaitydamas kokia ji laiminga su kitu vyru, kaip pavydi tokio vyro draugės ir (cituojant atsakovę) kaip pas juos „viskas ok su sexu“. Visuomet man šeima buvo pirmoje vietoje, sužinojęs iškart santykių nenutraukiau, tačiau po kurio laiko, man buvo pasiūlyta mokėti pinigus, jei noriu išsaugoti šeimą, o ji tuo metu vis tiek toliau bendraus su kuo nori (tai nurodyta atsakovės žinutėje, kuri pridedama). Vieną dieną man grįžus namo radau daiktus išmestus pro langą (tiesiogine to žodžio prasme) ir iš vidaus užrakintas duris. Tad kuriam laikui apsigyvenai pas savo mamą. Kadangi namas padalintas į du atskirus butus (vienas pirmame, kitas antrame namo aukšte) norėjau apsigyventi pirmajame namo aukšte esančiame bute, tačiau jis buvo užvaldytas atsakovės brolio šeimos, rašiau pareiškimą policijai, kad juos iškraustytų, ir atlaisvintų man priklausantį nekilnojamą turtą, tačiau policija atsakė, kad kol turtas nepadalintas ir mano sutuoktinė yra bendrasavininkė, jie tokių veiksmų imtis negali. Pareiškimo kopiją, ištrauktą iš policijos duomenų bazės, taip pat pridedu. Esant tokioms aplinkybėms, buvau priverstas išsinuomoti butą. Dėl atsakovės kaltės, patyriau virš 6000Eur išlaidų, išrašą prisegu. O atsakovė tuo tarpu nuomojo man priklausantį turtą, ir gavo už tai pajamas iš savo brolio šeimos. Buvau išduotas, mano turtas užvaldytas, ir maža to, sutuoktinė su savo draugu pradėjo grasinimus, kad jei nepaliksiu jiems viso namo, o sau tik paskolos, jie mane sužlugdys ir paliks be skatiko. Ką šiuo metu ir bando daryti, naudojant pagrinde melą. Atsakovė nuslepia faktą, jog tik pradėjus lauktis, ji pareiškė, jog būsimas vaikas ne mano, o vyro, su kuriuo ji bendravo - A. Tai nebuvo paslaptis daug kam, to neslėpė ir pati atsakovė. Tai patvirtina ir pridėtas susirašinėjimas su atsakove, kuriame nurodo, kokia ji laiminga su juo, ir kaip jis jai padeda ir jie užaugins abu vaikus. Faktą įrodo dar ir tai, kad pateikinėjant ieškinį dėl vaikų išlaikymo, ieškiniu prašė išlaikymo tik dukrai V., nors R. jau buvo gimęs. Abiejų vaikų išlaikymo galima buvo prašyti viename ieškinyje, tačiau atsakovė to nedarė, nes buvo įsitikinusi, jog tėvas ne aš. Tačiau vėliau, ko gero atlikus DNR testą, ir sužinojus, jog vaikas ne vyro, su kuriuo ji bendravo, patikslino ieškinį ir reikalavo išlaikymo abiems vaikams. Tokioje situacijoje, buvau priverstas prašyti atlikti DNR testą ir aš.

Atsakovė nurodo, kad viena moka paskolą už būstą, tačiau nenurodo, kad gauna pajamas iš nuomos, nes nuomoja pirmajame namo aukšte esantį butą, savo brolio šeimai. Nurodytos aplinkybės, ir įrodymai manau, yra daugiau nei pakankamos išvadai, jog atsakovės elgesys buvo nesuderinamas nei su teisės aktų, nei su visuotinai pripažintomis moralės normomis, o dėl užvaldyto man priklausančio turto, turbūt net ir su baudžiamuoju kodeksu. Nepaisant to, esu toks žmogus, kuris stengiasi išvengti konfliktų ir niekad nemaniau, kad kada nors teks kelti tokius faktus į viešumą. Ir nepaisant tokio atsakovės elgesio, visuomet norėjau išsiskirti taikos keliu. Atsakovė mane šmeižia ir nurodo tiesios neatitinkančia informaciją. Ji teigia jog, Facebook paskyroje talpinu „atvirai erotiško pobūdžio nuotraukas. Yra pridedama ir vyro, panašaus į mane nuotrauka iš nugaros. Suprantančiam technologijose, nesudėtinga suprasti, kad atsakovė surado panašaus vyro nuotrauką internete, ir melagingai teismui pateikia, kaip mano patalpintą asmeninę nuotrauką. Pridėtame priede matomas vyro profilis Instagram aplikacijoje, kurio nuotrauką atsakovė surado internete ir pateikė teismui, kaip mano nuotrauką. Atsakovės pateikta nuotrauka priklauso ne man, o A. G., pridedu ir tiesioginę nuorodą, i atsakovės melagingai pateiktą nuotrauką: (duomenys neskelbtini) .

Dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tarpusavio išlaikymo. Nepaisant to, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, pateikdama melagingą informaciją, ji bando prisiteisti neturtinės žalos, bei išlaikymą. Kaip byloja anksčiau mano pateikti įrodymai, santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės, tad gali būti svarstomas nebent klausimas, kad neturtinę žalą ji turėtų atlyginti man. Taip pat nesuprantu, jos prašymo dėl išlaikymo, atsakovė yra jauna, darbinga moteris, tačiau kažkodėl dirba tik puse etato. Dukra eina į mokyklą, sūnus - į privatų darželį, tad yra visos galimybės dirbti pilnu etatu. Vaikams moku išlaikymą, taip pat lankau juos pagal mūsų su atsakove suderintą lankymo grafiką, mūsų sudarytą sutartį patvirtintą teismo, todėl jos teiginiai, kad neprisidedu prie vaikų priežiūros yra niekiniai. Atsakovė tiesiog nori pasipinigauti. Ji nurodo kad negali įsidarbinti antroje darbovietėje, tačiau nenori pakeisti dabartinio darbo, kuriame gauna pusė minimalaus atlyginimo, atsižvelgiant į atsakovės išsilavinimą, protinius sugebėjimus, sveikatos būklę, toks darbo užmokestis yra tiesiog juokingas. Be to, noriu atkreipti dėmesį, kad pateiktame susirašinėjime atsakovė pati teigė, kad jai daug finansiškai padeda jos draugas. Todėl visiškai nesutinku su priešieškinyje pateiktu reikalavimu dėl išlaikymo teikimo atsakovei.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Mūsų su atsakove bendrąją jungtinę nuosavybę šioje byloje dalintiną turtą sudaro: Žemes sklypas, turintis 0,1168 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantis pastatas - gyvenamasis namas, turintis 247,37 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste taip pat — Namų valda); vertė — 170 400 EUR (e.b.1 15-19, I tomas); Automobilis Mazda 3 MAZDA 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 4350 EUR vertės. Jokio kito nekilnojamo ar kilnojamo registruotino turto neturime. Atsakovė nurodo, jog automobilis priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Su šiuo teiginiu nesutinku, nes automobilis nebuvo nei paveldėtas, nei dovanotas jai. Kadangi buvau ir esu užimtas žmogus (visa santuokos laiką dirbau tik aš vienas, ir šeimą išlaikiau tik savo uždirbtomis lėšomis), mano asmeninėmis lėšomis pirktą automobilį važiavo registruoti mano sutuoktinė, tačiau Valstybės Įmonė Regitra pareikalavo pirkimo-pardavimo sutarties, todėl buvome priversti tokią sudaryti, ir automobilį užregistravo mano sutuoktinė. Kadangi automobilis buvo daužtas, pirkimo pardavimo sutartyje nurodoma suma buvo maža. Automobilį suremontavau savo asmeninėmis lėšomis, ir šiuo metu jo vertė yra maždaug 4350Eur.

Atsakovė nurodo, jog mano žinioje yra piniginės lėšos, viršijančios puse milijono Eurų. Žinoma grynais, nes sąskaitose tokių pinigų tikrai nėra, kas puikiai matosi visų bankų išrašuose. Ar bent ji įsivaizduoja, kaip puse milijono Eurų atrodo grynais? Kaip nurodo atsakovė, tai mano metinių pajamų vidurkis. Tačiau niekur neužsimena apie mano išlaidų vidurkį. Jei jau ima mano pajamas, tuomet ko gero reiktų imti ne vidurkį, o visų metų, kuriuos vykdžiau individualią veiklą, pajamas. Tokių būtų arti 10 milijonų, tai aš - vienas turtingiausių žmonių Lietuvoje. Deja toks nesu. Vykdau individualią veiklą, pagal pažymą, pagrindinės veiklos sritys - prekyba internetu, tarpininkavimas perkant automobilius iš JAV, jų remontas, bei tarpininkavimas juos parduodant. Mano apyvartinės lėšos (finansinio kapitalo dydis), mano asmeninė nuosavybė yra maždaug 10 000 Eur, jos mano banko sąskaitose figūruoja dar nuo tų laikų, kai nebuvome susituokę, prisegu banko išrašus laikotarpiu iki santuokos. Per savaitę parduotu prekių už maždaug 10 000 Eur, jas pardavęs, įsinešu į savo banko sąskaitą, ir perku prekes vėl. Taip per mėnesį gaunu maždaug 40 000 Eur pajamų, tačiau beveik tiek pat turiu ir išlaidų prekių pirkimui (kitaip - leidžiami atskaitymai). Žinoma, išlaidos yra šiek tiek mažesnės už pajamas, tokia yra verslo esmė. Visa tai puikiai atsispindi mano pateiktose 2012-2017 metų deklaracijose (norint gauti ankstesnės datos, reikia užsakinėti pažymas iš archyvo ). O mano tikrasis pelnas (pajamos), yra vidutiniškai 1192Eur per mėnesį, nuo kurių po to dar sumoku ir gyventojo pajamų mokestį. Iš šių pajamų didžiausią dalį išlaidų sudaro alimentai, mokami vaikams - 500Eur per mėn. Pragyvenimui likusių pinigų neužtenka, tad šiuo metu man nemažai padeda ūkininkė mama. Suprantama, kad su tokiomis pajamomis, jokių milijonų sukaupti nebuvo įmanoma. Juolab, kad visą santuokos laikotarpį dirbau tik aš vienas, sutuoktinė pradėjo dirbti tik tuomet, kai mūsų santuoka pradėjo byrėti, maždaug (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) metais šeima gyveno tik iš mano pajamų.

8. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Parodė, kad Ieškovas iš namų, jie gyveno tuo metu (duomenys neskelbtini), išėjo (duomenys neskelbtini). Buvo atsakovo naktiniai negrįžimai, kazino, klubai, ji tuomet laukėsi sūnaus. Sūnaus tėvas yra atsakovas. Atsakovas turėjo blogą kompaniją, t.y. draugus iš kalėjimo. Atsirado pinigų, pinigus laikė spintoje, ji net nežino kiek ten jų buvo. Atsakovas po išėjimo su vaikais retais bendraudavo, 1 kartą per savaitę sūnų iš mokyklos paimdavo. Kol gyveno kartu atsakovas buvo neištikimas, pats prisipažindavo, ji jam buvo ištikima visada. Jie santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), gyveno kaip šeima iki (duomenys neskelbtini). Jų santuoka pašlijo (duomenys neskelbtini) m. rugsėjį, ji pamatė feisbuke nuotraukas ir kitus negražius dalykus, kad ieškovas klube linksminasi. Santuokoje įgijo namus, (duomenys neskelbtini) metais buvo pirktos žemės, bet dabar sužinojo, kad tos žemės įregistruotos atsakovo motinos vardu. Ji nemano, kad santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų kaltės. Nuo santuokos sudarymo iki (duomenys neskelbtini) ji dirbo internetinėje parduotuvėje kartu su vyru, yra variusi automobilius pardavimui į Klaipėdą, o nuo (duomenys neskelbtini) metų ji dirbo konsultante „(duomenys neskelbtini)“, ten dirba ir dabar. Jos gaunamos pajamos sudaro 700 Eur į mėnesį, apie atsakovo gaunamas pajamas ji nežino. Santuokos metu jie kartu pirko namą, ėmė paskolą, tuomet ji oficialiai nedirbo, kreditas bankui dar neišmokėtas. Kreditą iki kol neišėjo iš namų mokėjo ieškovas., t.y. iki (duomenys neskelbtini), jis kreditą mokėjo iš savo sąskaitos, o nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar kreditą moka ji – po 302 Eur kas mėnesį. Netiesa, kad ieškovas panaudojo savo pinigines lėšas 16525 Eur sklypo ir namo pirkimui, namo pirkimui buvo panaudotos jos lėšos. Ji turėjo kortelę ir į ją ėjo vaiko priežiūrai skirti pinigai, kuriuos ieškovas išgrynindavo. Namas yra apie 160 kv.m ploto, name gyvena ji su vaikais ir jos brolis su šeima: žmona ir dviem vaikais. Brolis su šeima į namą atsikraustė 2016 metų lapkričio mėnesį, gyvena name neatlygintinai. Mokesčius už namą nuo (duomenys neskelbtini) moka ji. Ji pripažįsta, kad žemės sklypas ir namas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Jos brolis neturi kur gyventi. Namas dalus aukštais, ji su vaikais gyvena 2 aukšte, ten yra vonia virtuvė, tualetas 2 kambariai, o 1 aukšte yra 3 kambariai, vonia virtuvė. Nesutinka su ieškovo reikalavimu padalinti namą po ½ dalį, nes ji viena moka paskolą ir ten gyvena su vaikais. Brolis neprisideda prie paskolos mokėjimo, bet šiaip padeda namų ūkyje, su vaikais. Gyvenant santuokoje ji nežinojo, kad ieškovas turėjo virš pusės milijono piniginių lėšų. Apie tai sužinojo bylos nagrinėjimo metu. 2008-2010 metais ieškovas išsigrynindavo iš jos kortelės pinigus apie 100000 Lt, kuriuos investuodavo į automobilių pirkimą aukcionuose ( internetu iš Amerikos). Automobilius atvarydavo kas mėnesį po 1-3 automobilius. Tuos automobilius remontuodavo jos brolis, o ieškovas jas nufotografuodavo ir talpindavo į Autoplius svetainę pardavimui, kontaktai buvo nurodomi tik ieškovo. Ieškovas jos neinformuodavo, kokias sumas jis gaudavo už automobilius. Už gautas sumas buvo vystomas namų ūkis. 2014-06-27 ji nusipirko iš ieškovo automobilį „Mazda“, buvo jos motinos pavedimas, ji išgrynino grynuosius ir sumokėjo ieškovui apie 8000 Lt. Kai ieškovas išėjo iš namų, ji su ieškovu nebendravo, nuo tų likusių skolų dėl kredito, dėl komunalinių mokesčių, jai sutriko sveikata, mokėjo už dukters mokslus 300 Eur. Po ieškovo išėjimo liko skolos: 714 Eur už vandenį, apie 200 Eur už elektrą, apie 530 Eur už dujas. Viską ji pati išmokėjo, ieškovas nė kiek neprisidėjo. 2013m.12 mėn.-2014 m. 02 mėn. laikotarpyje jos vardu buvo atidaryta elektroninė parduotuvė, ji pardavinėjo drabužius, į jos parduotuvę buvo jos ir ieškovo investuota iki 20000 Lt. Parduotuvė veikė gal apie 1 – 1,5 metų, gaudavo iš to pajamų kas mėnesį po 500 Eur. Po sūnaus gimimo (duomenys neskelbtini) ieškovas atvyko vaiko pažiūrėti ir viskas. Ji tikra, kad ieškovas ir dabar automobilių prekyba užsiima.

9. Atsakovės atstovas prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti.

10. Trečiasis asmuo (kreditorius) AB Luminor Bank pateiktame atsiliepime nurodė, kad tarp Banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų A. L. ir A. L. iš kitos pusės sudaryta 2014-02-25 kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditavimo sutartis), pagal kurią kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 96 443,47 EUR būsto kreditas, terminui iki (duomenys neskelbtini). Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka. 2018-12-04 dienai negrąžinto kredito likutis sudarė 89‘671,74 EUR, o įsiskolinimas – 801,46 EUR. Dėl kreditorinių įsipareigojimų Luminor Bank AB vykdymo pagal Kreditavimo sutartį, nurodė, kad už kreditorinius įsipareigojimus A. L. ir A. L. yra solidariai atsakingi. Taigi už šio kredito grąžinimą abu sutuoktiniai atsako solidariai Kreditavimo sutarties pagrindu, todėl tokia atsakomybė turi išlikti ir po sutuoktinių santuokos nutraukimo. Šiuo atveju Bankas nėra davęs sutikimo solidarią prievolę padalinti tarp sutuoktinių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu ieškovas neprašo pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygų (t. y. ieškovas, formuodamas ieškinio reikalavimą, aiškiai nurodo, jog abiejų sutuoktinių atsakomybė Bankui ir toliau išlieka solidari), kreditorius Bankas neprieštarauja dėl tokio kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po A. L. ir A. L. santuokos nutraukimo. Bankas taip pat neprieštarauja dėl ieškovo ieškinyje numatytos faktinės prievolės vykdymo tvarkos (t. y., kad po santuokos nutraukimo prievolę Bankui ieškovas ir atsakovė vykdys lygiomis dalimis), kadangi solidarios prievolės vykdymo tvarka saisto tik abiejų sutuoktinių santykius, o ne santykius su kreditoriumi, prieš kurį Kreditavimo sutartimi nustatyta solidarioji abiejų kredito gavėjų atsakomybė ir po santuokos nutraukimo turi išlikti solidari. Bankas pažymi, jog dėl įkeisto turto padalinimo tarp sutuoktinių Bankas neprieštarauja, nes sutuoktiniai pagal Kreditavimo sutartį Bankui atsako solidariai, o įkeisto turto atžvilgiu galioja taisyklė – hipoteka išlieka ir seka paskui daiktą. Bankas prieštarautų hipotekos apsunkinimui. Bankas yra hipotekos kreditorius ir be jo raštiško leidimo įkeisto turto savininkai neturi teisės įkeisto turto parduoti, išnuomoti, įkeisti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti įkeisto turto paskirtį, perleisti ar kitaip apriboti savo teises įkeisto turto atžvilgiu. Bet kokie hipotekos kreditoriaus naudai įkeisto turto apsunkinimai galimi tik Banko raštišku sutikimu.

11.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas A. L. ir atsakovė A. L. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniams gimė du vaikai, V. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir R. L. (gim. (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio kartu nebegyvena. Sutuoktinių santykiai yra faktiškai nutrūkę, šalys nebeveda bendro ūkio, bendrauja labai minimaliai. 2017-01-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. e2-16-341-2017 bei 2018-02-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr.e2-35879-930/2018 yra išspręsti vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo klausimai. Vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su jų motina A. L. ir ieškovas nepilnamečiams vaikams V. L. ir R. L. teikia išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

12. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30; 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė – dėl ieškovo kaltės. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir supratimo, moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kt., ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Jokių duomenų, įrodančių tiek ieškovo, tiek atsakovės neištikimybę vienas kito atžvilgiu, į bylą nepateikta. Feisbuke esantys duomenys apie, anot atsakovės, apie netinkamą ieškovo elgesį, aplinkybė, kad ieškovas išėjo iš namų 2016 metais, turi kitą moterį, nėra pagrindas teigti, kad tik ieškovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip nurodė atsakovė, po ieškovo išėjimo iš namų 2016 m. atsakovė su juo visai nebendravo, vadinasi, atsakovę tenkino tokia padėtis, jokių veiksmų susigrąžinti ieškovą į šeimą atsakovė nesiėmė. Kita vertus atsakovė nurodė, kad šalių santuokiniai ryšiai pašlijo dar 2015 metais. Todėl nėra jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, nes sutuoktiniai nuo 2016 m. kovo mėnesio nebegyvena kartu, kiekvienas gyvena atskirą gyvenimą, neveda bendro ūkio. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, nes vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai lojalūs, dėmesingi, nesiėmė jokių veiksmų išsaugoti šeimą todėl šalių - ieškovo ir atsakovės santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų santuokinės pavardės: L., L. (CK 3.69 str.1d.). Kadangi ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos jai priteisimo iš atsakovo, netenkintinas ir atmestinas (CK 3.70 str.2 d.).

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, dalinant šalims bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Ieškovas neįrodė, kad šalims santuokos metu įsigyjant nekilnojamąjį turtą buvo panaudotos jo asmeninės piniginė lėšos, pardavus jam dar iki šalių santuokos sudarymo priklausantį butą. Kaip nustatyta byloje, ieškovas jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), pardavė 2007 m. gruodžio 14 d. Pačiam ieškovui tiesiogiai už šį butą buvo sumokėta 57 058 Lt (16 525 EUR). Tuo tarpu žemės sklypą ir gyvenamąjį namą šalys įsigijo santuokos metu (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)Būsto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartimi, t.y. daugiau kaip po 6 metų. Būsto su rūsiu pirkimo - pardavimo sutarties 3.2.2 p. nurodyta, kad 57 058 Lt (16 525 EUR) buvo pervesti į ieškovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Sampo banke“. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie šią sąskaitą iš „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo (buvęs AB „Sampo bankas“), (duomenys neskelbtini), t.y. apytikriai po 2 metų po 2007 m. gruodžio 14 d. Būsto su rūsiu pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir apytikriai likus 4 metams iki nekilnojamojo turto įsigijimo šios ieškovo sąskaitos likutis buvo 0,00 Lt. Vadinasi, kad jau (duomenys neskelbtini) grynųjų 57 058 Lt (16 525 EUR) buvo nebelikę. Todėl neegzistuojančios piniginės lėšos negalėjo būti panaudoti po 4 metų sudaryto sandorio vykdymui. Be to, kaip matyti iš ieškovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL AB SEB banko išrašo, už nekilnojamąjį turtą jo pardavėjui ieškovas iš minėtos sąskaitos 2014-02-13 sumokėjo 122 000 Lt, tuo tarpu vien į šią sąskaitą laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-02-13 ieškovas gavo 3 428 439,66 Lt pajamų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nekilnojamasis turtas buvo įsigytas už ieškovo pinigines lėšas.

21.Atsakovės nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo dalinant bendrąja jungtine nuosavybe esantį šalių nekilnojamąjį turtą, nukrypti nuo lygių dalių principo. Atkreiptinas dėmesys, kad šis nekilnojamasis turtas yra dalus, jį galima padalinti natūra. Kaip matyti iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, gyvenamasis namas praktiškai sudarytas iš dviejuose aukštuose esančių dviejų atskirų butų (su atskirais įėjimais) su patogumais (patalpų, kurių gyvenamasis plotas praktiškai nežymiai skiriasi). Pirmame aukšte esantis butas susideda iš patalpų plane pažymėtais indeksais 1-1 1,85 kv.m., 1-2 11,99 kv.m., 1-3 2,74 kv.m., 1-4 28,27 kv.m., 1-5 14,64 kv. kv.m., 1-6 5,55 kv.m., 1-7 13,85 kv.m., buto esančio pirmajame aukšte bendras plotas yra 78,89 kv.m. Antrame aukšte esantis butas susideda iš patalpų plane pažymėtais indeksais 1-9 11,77 kv.m., 1-10 5,49 kv.m., 1-11 23,50 kv.m., 1-12 14,50 kv.m. ir pirmame aukšte esančia patalpa 1-8 6,22 kv.m., šio buto plotas yra 81,29 kv.m. Nors butas antrame aukšte turi didesnį plotą, abejų butų vertės kaip nurodė ieškovas yra vienodos po 56,500 Eur, o rūsio su garažu vertė yra 16000 Eur., kadangi rūsio ir garažo patalpos yra visiškai neįrengtos, sienos nėra net tinkuotos. Atsakovė ieškovo nurodytoms šioms aplinkybėms prieštaravimų nereiškė. Kaip nustatyta byloje, o tai patvirtino ir atsakovė, jog ji su abiem vaikais gyvena namo antrame aukšte, o pirmame namo aukšte gyvena jos brolis su šeima. Atkreiptinas dėmesys, jog šalims bendrąja nuosavybe priklausančiame turte (jo dalyje) gyvena atsakovės brolis su šeima be jokio teisinio pagrindo, nemoka jokių mokesčių. aukščiau nurodytos aplinkybės bei tai, kad vien atsakovė moka viena paskolą ir komunalinius mokesčius už naudojimąsi nekilnojamuoju turtu, nesudaro pagrindo priteisti visą nekilnojamąjį turtą atsakovei.

22. Todėl aukščiau paminėtas nekilnojamasis turtas šalims priteistinas lygiomis dalimis, t.y. kiekvienai iš šalių po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir po ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

24. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad šalys: atsakovė su ieškovu yra sudarę (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su tuometiniu AB DNB banku (šiuo metu - Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių). Kreditavimo sutarties pagrindu šalims, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 96 443,47 EUR būsto kreditas, terminui iki (duomenys neskelbtini). Kaip nurodoma kreditoriaus atsiliepime į ieškovo ieškinį, (duomenys neskelbtini) dienai negrąžinto kredito likutis sudarė 89 671,74 EUR, o įsiskolinimas - 801,46 EUR. Bendra suma - 90 473,2 EUR. Todėl nustatytina, kad šalių prievolė kreditoriui pagal šalių ir kreditoriaus sudarytą (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari, ginčo dėl to nekilo. Kadangi atsakovė nuo to momento, kai ieškovas 2016 metais kovo mėnesį išėjo iš namų, laikotarpyje nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2019 metų gruodžio mėnesio viena sumokėjo 16986,17 Eur kreditoriui įmokas (su palūkanomis) pagal aukščiau nurodytą šalių solidarią prievolę kreditoriui (to neginčijo ir ieškovas), iš ieškovo priteistina atsakovės naudai ½ dalis išmokėtos kredito dalies, t.y. 8 493,09 EUR kompensacija.

25. Kaip nurodė atsakovė priešieškinyje, kad 2013 - 2017 metų laikotarpiu vidutines metines ieškovo pajamas sudarė 547 302 EUR., todėl ji prašo dalinti paskutiniųjų metų, apie kuriuos byloje yra objektyvūs duomenys, t.y. 2017 metų ieškovo gautas pajamas - 541 543 EUR.