Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Kulikausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. rugsėjo 29 d.; į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir laikinas sulaikymas nuo 2021 m. liepos 9 d. 23 val. 25 min. iki 2021 m. liepos 10 d. 13 val. 50 min.; panaikintos D. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Prokuroras apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių D. G. padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, D. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir D. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei galutinės subendrintos bausmės, tačiau mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, bendrindamas D. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl D. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas ir paskirdamas D. G. bausmę, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, įvertinus BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo tikslus ir pagrindus, D. G. už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu D. G. paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams. Taip pat D. G. į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendį.

8. Pažymėtina, jog baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnis). Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnis nustato bausmių bendrinimo taisykles tiems atvejams, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet dar iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina vadovaudamasis BK 64 straipsnio taisyklėmis, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220/2008, 2K-133/2010, 2K-280/2012).

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. G. nagrinėjamoje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė jau po Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžio priėmimo, tai yra 2021 m. liepos 9 d. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 8 d., todėl skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirta bausmė su minėtu ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme turėjo būti bendrinama, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, o ne BK 63 straipsnio 9 dalimi ir kitomis šio straipsnio nuostatomis. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas D. G. nagrinėjamoje byloje už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę bendrinęs su Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatomis, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tačiau pažymėtina, kad kai skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis), arba prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis arba, jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ((BK 64 straipsnio 3 dalis), tai yra, bet kokiu atveju kalbama apie neatliktą pagal ankstesnį nuosprendį bausmės dalį, o atliktos bausmės laikas, kaip tai yra BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytu atveju, nėra įskaitomas į paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

10. Nors skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad D. G. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, o ne su Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, tačiau, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas D. G. paskirtą bausmę bendrino ne su visa 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta busme, o su neatliktos bausmės dalimi (ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo didesnė už nauju teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę). Dėl tokios neteisingos formuluotės skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmių bendrinimo keistinas. Taip pat naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria į D. G. galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendį (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

11. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi nuteistajam D. G. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas (3 t., b. l. 164). Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. sausio 6 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3 punktu, prašoma iš D. G. valstybės naudai priteisti 110 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

12. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

13. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą nuteistojo D. G. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais – tai yra prašant ištaisyti įstatymo taikymo klaidas, padarytas atliekant D. G. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimą, pats nuteistasis nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė tenkinti prokuroro apeliacinį skundą, laikydama jį pagrįstu, ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Gynėjas nuteistajam D. G. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, apeliacinio proceso trukmę, teismo posėdžių skaičių, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam D. G. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis nuteistasis D. G. yra jauno amžiaus, darbingas, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, anksčiau buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitų objektyvių duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį byloje nėra, todėl prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma ir gynėjo Edmundo Jankaičio pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, išieškotina iš nuteistojo D. G. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Kulikausko apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį pakeisti:

nustatyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, D. G. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. G. į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendį.

Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš D. G. valstybės naudai 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.