Tauragės apylinkės teismo sprendimas, e2-3020-1178/2023

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-22
Bylos Nr.: e2-3020-1178/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-42-3-00464-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Jasmontienė
Ieškovas: M. L.
Atsakovas: V. V.
Advokatai: Vygantas Skladaitis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-3020-1178/2023Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00464-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 22 d.Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė,sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,dalyvaujant ieškovei M. L. ir jos atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui,išvadą teikiančios institucijos atstovei Jolantai Kvietkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui V. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė M. L. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo:

1.1. Nustatyti M. V., gimusios (duomenys neskelbtini) d., gyvenamąją vietą kartu su ieškove M. L., gimusia (duomenys neskelbtini) d., jos gyvenamojoje vietoje.

1.2. Iš atsakovo V. V., gimusio (duomenys neskelbtini) d., priteisti nepilnametės M. V., gimusios (duomenys neskelbtini) d., išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant po 300 Eur sumą, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. gegužės 3 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti uzufrukto teisės pagrindu vaiko motiną M. L..

Šalies argumentai

1.3. Iš atsakovo V. V., gimusio (duomenys neskelbtini) d., priteisti nepilnamečio vaiko M. V., gimusios (duomenys neskelbtini) d., 9 000 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (skaičiuojant už tris paskutinius metus kas mėnesį po 250 Eur periodinėmis išmokomis iki ieškinio pateikimo teismui dienos). Priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja paskirti uzufrukto teisės pagrindu ieškovę M. L..

1.4. Nustatyti tokią V. V. bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku M. V.:

1.4.1. Pirmus du mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo tėvas ir dukra bendrauja:

1.4.1.1. dalyvaujant šalims, erdvėse atitinkančiose vaiko amžių ir socialinius įgūdžius (žaidimų aikštelėse, prekybos centruose įrengtose vaikų žaidimo kambariuose ir pan.), pirmą mėnesio šeštadienį nuo 13 val. iki 16 val.;

1.4.1.2. trečią mėnesį – antrą mėnesio šeštadienį po tėvo konsultacijos su psichologu tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos 11 val. parveža į gyvenamąją vietą 16 val.;

1.4.1.3. per trečią mėnesį nesusiklosčius vaiko ir tėvo minimaliems socialiniam ryšiams, išskirtinai atsižvelgiant į vaiko interesus, ketvirtą mėnesį tėvas su vaiku bendrauja pirmo mėnesio nustatyta tvarką, tačiau penktą mėnesį laikomasi trečio mėnesio tvarkos, t. y. tėvas turi teisę vaiką paimti iš jo gyvenamosios vietos ir 16 val. sugrąžinti į gyvenamąją vietą.

1.4.2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, šalys sutaria ir nustato žemiau įvardijamą tėvo ir dukros bendravimo tvarką:

1.4.2.1. tėvas turi teisę su vaiku praleisti kas antrą mėnesio savaitgalį (pirmąjį ir trečiąjį) nuo šeštadienio 10 val. iki 16 val., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą;

1.4.2.2. tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos, išskyrus jei susitariama kitaip;

1.4.2.3. tėvas su vaiku turi teisę praleisti Tėvo dieną – kiekvienų metų birželio mėn. pirmąjį sekmadienį. Motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) vaikas praleidžia su mama;

1.4.2.4. vaiko gimtadieniai švenčiami dalyvaujant abiem tėvams, o jei kiltų ginčai, tai abu tėvai turi teisę po pusę gimtadienių dienos, t. y. po 4 val. praleisti su vaiku arba kitu sutartu būdu, sąlygomis ir terminais;

1.4.2.5. Kalėdinių ir Velykinių švenčių dienas tėvas su vaiku praleidžia kas antrais metais tokiu susitarimu: neporinių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) vaikas praleidžia pas tėvą, o dvi Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25 d. ir 26 d) praleidžia pas motiną, pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas praleidžia pas motiną, antrąją – pas tėvą, poriniais metais – atvirkščiai;

1.4.2.6. tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas negalimas dėl vaiko ligos, motina įsipareigoja elektroniniu laišku arba skambučiu pranešti apie negalėjimą tėvui susitikti su vaiku, ne vėliau kaip likus vienai dienai iki susitikimo laiko, išskyrus atvejį, kai vaikas suserga pačią išvykimo dieną, tokiu atveju pranešti iškart susirgus. Tokiu atveju tėvui suteikiama galimybė vaiką aplankyti jo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje;

1.4.2.7. tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su vaiku veiklos pobūdį, kad motina galėtų tinkamai parengti, suruošti būtinus daiktus ir kitas priemones.

1.4.2.8. buvimo su tėvu metu sunegalavus vaikui, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir esant būtinybei sudaryti galimybes motinai nedelsiant pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai.

1.5. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė (ir jos atstovas) ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvendama Ispanijoje susipažino su atsakovu V. V.. Kurį laiką šalys bendravo, vedė bendrą ūkį, o (duomenys neskelbtini) d. jiems gimė dukra M. V.. Kai dukrai buvo vieneri metai, ieškovė negalėdama kęsti atsakovo elgesio dėl jo nuolatinio alkoholio vartojimo su dukra grįžo gyventi į Lietuvą. Nuo to laiko, t. y. nuo 2019 m. liepos mėn. atsakovas nėra matę ar bendravęs su dukra, taip pat nėra prisidėjęs prie mergaitės išlaikymo. Pasak ieškovės, V. V. yra visiškai nusišalinęs nuo dukros auginimo. Kadangi jau ketverius metus atsakovas nėra matęs ar bendravęs su dukra, ieškovė prašo M. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Šiuo metu ieškovė turi kitą šeimą – yra susituokusi, turi dar vieną vaiką (sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini) m.). Mergaitę auginti padeda dabartinis ieškovės sutuoktinis, tačiau gaunamos pajamos nėra pakankamos patenkinti visus dukros poreikius. Pažymėjo, jog mergaitės poreikiai didesni, nei kitų tokio amžiaus vaikų, kadangi M. yra nustatyti raidos sutrikimai. Ieškovė, norėdama, kad mergaitė gautų jai reikalingą pagalbą ir ugdymą, pakeitė gyvenamąją vietą – iš Šilalės, kur gyveno ir jautėsi puikiai, persikraustė gyventi į Klaipėdą, kur yra platesnis spektras paslaugų, būtinų mergaitės ugdymui. Ieškovė nurodė, kad deda maksimalias pastangas siekdama suteikti vaikui reikiamas paslaugas – lankosi pas emocijų terapeutę ir psichologę, už šias paslaugas kas mėnesį moka 340 Eur. Gydytojai rekomenduoja M. ir baseino lankymą, ir užsiėmimus pas logopedę ir kitus specialistus, tačiau šios paslaugos yra mokamos. Netrukus taip pat reikės dukrą vežti į Kauno raidos centrą išsamesniam ištyrimui, o tai taip pat reikalauja papildomų išlaidų. Ieškovė nurodė, kad su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo kreipėsi tik dėl to, kad atsakovo mokamas išlaikymas suteiktų galimybes mergaitei gauti kuo daugiau reikiamų paslaugų. Ieškovė akcentavo, jog ir emocijų terapeutės, ir psichologės konsultacijos duoda akivaizdžių rezultatų – stebimi teigiami pokyčiai, todėl ji siekia, kad mokamos paslaugos dukrai galėtų būti teikiamos nenutrūkstamai, o tam reikia daug papildomų lėšų. Taip pat prašo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, kadangi atsakovas nuo 2019 m. liepos mėn. nėra teikęs visiškai jokio išlaikymo mergaitei. M. L. taip pat pažymėjo, kad jeigu atsakovas pageidautų, ji sutiktų, jog jis bendrautų su dukra, tačiau tam, kad tėvo ir dukros bendravimas būtų maksimalus, privalu nustatyti pereinamąjį laikotarpį – šiuo metu mergaitė net nežino kaip atrodo atsakovas, o tėčiu vadina dabartinį ieškovės sutuoktinį. Ieškovės teigimu, jos pasiūlyta bendravimo tvarka galėtų būti realiai įgyvendinama, nors atsakovas ir šiuo metu gyvena užsienyje – esant norui, atsakovas galėtų grįžti į Lietuvą ir susitikti su dukra.

Žemesnės instancijos teismas

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimo nepateikė. Teismas, atsižvelgęs, jog Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas nuo 2016 m. birželio 30 d. yra deklaravęs išvykimą į Ispaniją (gyvenamosios vietos adresas nėra žinomas); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas šiuo metu Lietuvoje niekur nedirba, procesinius dokumentus (ieškinį, teismo šaukimą) atsakovui įteikė viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnis). Procesiniai dokumentai atsakovui papildomai buvo išsiųsti ir žinomu elektroniniu paštu, tačiau atsakovas nepatvirtino dokumentų gavimo. Iš išvadą teikiančios institucijos išvados matyti, kad atsakovas neatsiliepė į telefono skambučius, neatsakė į siųstas žinutes ir elektroninius laiškus. Todėl įvertinus šias aplinkybes ir remiantis prioritetiniu vaiko interesų gynimo principu, parengiamojo posėdžio metu nutarta pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės savivaldybėje (toliau – ir Institucija, ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir Skyrius) pateikė išvadą. Teismo posėdyje Institucijos atstovė Jolanta Kvietkauskienė pagarsino išvadą, papildomai nurodė, kad visi ieškovės pateikti reikalavimai yra pagrįsti, todėl turėtų būti tenkinami.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

5. Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad M. L. ir V. V. (duomenys neskelbtini) d. susilaukė dukros M. V. ((duomenys neskelbtini) d. gimimo įrašas, išduotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 973). Šalys santuokos nebuvo sudariusios. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2019 m. liepos mėn.

6. Šioje byloje reiškiami reikalavimai atsakovui V. V. dėl vaiko M. V. gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo nustatyti šalių nepilnametės M. V. gyvenamąją vietą su ieškove.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis).

9. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių nepilnametė dukra nuo gimimo faktiškai gyveno su ieškove ir atsakovu, nuo 2019 m. liepos mėn. – tik su ieškove. Iš byloje esančio šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, jog 2023 m. gegužės 18 d. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius lankėsi M. L. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendravo su ieškove, vertino šeimos buities ir gyvenimo sąlygos. Ieškovė M. L. gyvena nuomojamame bute, kuriame yra du kambariai ir virtuvė. Buto plotas apie 50 m² . Bute yra visi patogumai. Lankymosi metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Vaikas gyvena kambaryje su mama, gali naudotis visa namų erdve. Namuose daug žaislų ir kitų daiktų, skirtų vaiko lavinimui, yra visi reikalingi daiktai tokio amžiaus vaikui. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad su išvadą teikiančios institucijos atstovais atsakovas V. V. nebendravo. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus.

11. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

12. CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

13. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).

14. Ieškovė ieškinyje nurodė detalią siūlomą atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Taip pat pažymėjo, kad ši bendravimo tvarka galėtų būti realiai įgyvendinama ir esant aplinkybei, jog šiuo metu atsakovas gyvena užsienyje – atsakovas gali grįžti į Lietuvą ir pradėti bendrauti su dukra. Taip pat neatmestina ir galimybė taikiai susitarti dėl atsakovo ir dukros bendravimo sąlygų koregavimo, jeigu būtų toks atsakovo pageidavimas.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atsakovo ir jo dukros bendravimas yra nutrūkęs (atsakovas ketverius metus nėra bendravęs su dukra), nesant duomenų, jog atsakovas neturi realių galimybių atvykti į Lietuvą, manytina, kad ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka geriausius vaiko interesus atitiks, todėl ji ir nustatytina (CK 3.175 straipsnis).

16. Kartu pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

Dėl išlaikymo priteisimo

17. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo po 300 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai M. V. išlaikyti nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pavesti tvarkyti ieškovei uzufrukto teise.

18. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą paminėta, jog vieno asmens išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip minimalus mėnesinis atlyginimas lėšų suma, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur (apie 633 Eur atskaičius mokesčius). Nors minimalios mėnesinės algos dydis nelaikytinas absoliučiu kriterijumi priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau minėtas dydis gali būti laikomas vienu iš kriterijų išlaikymo priteisimui. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

20. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių nepilnametės dukros poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga žymiai didesnė, nei minimalus mėnesinis atlyginimas lėšų suma, kadangi vaikui yra ne tik perkamas maistas, rūbai, avalynė, higienos prekės, tačiau mergaitė turi ir specialiųjų poreikių, kurių tenkinimui reikia skirti kas mėnesį nemažas pinigų sumas. Ieškovė paaiškino, kad M. turi mokymosi sunkumų dėl sulėtėjusios raidos, jai yra nustatytas didelis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis. Pagal rekomendacijas ugdymui dukrai yra tikslinga teikti specialiąją spec. pedagogo logopedo pedagoginę pagalbą, specialiąją mokytojo padėjėjo pagalbą, psichologinę pagalbą. Mergaitei yra reikalingas didesnis dėmesys ir pagalba siekiant pagerinti vaiko raidą, nes M. turi daug (duomenys neskelbtini) simptomų, dėl ko ir išlaidos vaiko išlaikymui yra reikalingos didesnės – būtina emocijų terapija, kuri atliekama Klaipėdos mieste, būtina lankyti plaukimo užsiėmimus baseine. Prie dukros išlaikymo išlaidų prisideda ir reguliarūs vykimai į pas medikus, artimiausia kelionė numatyta į Kauno raidos centrą.

21. Iš 2022 m. rugsėjo 14 d. Šilalės švietimo pagalbos tarnybos pažymos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo pažymos Nr. PPT-3-67 nustatyta, kad M. V. nustatytas didelis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis. Mergaitė turi mokymosi sunkumų dėl sulėtėjusios raidos (komunikacijos, pažintinės, socialinės, emocinės). Šilalės švietimo pagalbos tarnyba pateikė siūlymą teikti: specialiąją pedagoginę pagalbą penkis kartus per savaitę, specialiąją pagalbą teikti nuolat, ilgalaikę psichologinę pagalbą ir trumpalaikę socialinę pedagoginę pagalbą. Iš 2022 m. rugsėjo14 d. Psichologo išvados Nr. 70/2022 nustatyta, kad raidos vertinimo DISC metodika rezultatai gali būti interpretuojami kaip orientaciniai: mergaitė turi daug (duomenys neskelbtini) simptomų (raidos koeficientas svyruoja nuo 26 iki 78 procentų). Duomenų apie vaikui nustatytą neįgalumo lygį ir mokamą išmoką byloje nėra. Ieškovė pateikė įrodymus, kad kiekvieną mėnesį patiria 340 Eur išlaidas emocijų terapeutės ir psichologo konsultacijoms. Pažymėjo, kad netrukus mergaitė pradės lankyti plaukimo užsiėmimus, kadangi vanduo padeda valdyti M. emocijas.

22. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl to, jog dukra gautų visas reikiamas paslaugas, ji su šeima persikėlė gyventi į Klaipėda. Todėl prie išlaidų vaikui išlaikyti prisidėjo ir būsto nuomos išlaidos.

23. Įvertinęs nurodytų išlaidų rūšį ir jų dydį, teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių, jo poreikius ir nėra aiškiai per didelės ar nepagrįstos. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Spręsdamas klausimą dėl vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog priklausomai nuo atitinkamą mėnesį esamų konkrečių vaiko poreikių, metų laiko ar kitų objektyvių aplinkybių, atitinkamos rūšies išlaidų dydis gali kisti, t. y. mažėti arba didėti. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu prekių ir paslaugų kainos šalyje padidėjo, todėl tai neabejotinai padidina ir vaikui išlaikyti reikalingų lėšų sumą. Taip pat šiuo atveju įvertintina ir tai, kad šalių dukrai yra nustatyti raidos sutrikimai – teismo vertinimu, ši aplinkybė vertintina kaip pagrindžianti didesnės vaiko išlaikymui reikalingos sumos poreikį. Vadinasi, šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog ieškovė neįrodė dukros poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio pagrįstumo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovės nurodytą išlaidų pagrindimą, atsižvelgdamas į vaiko amžių, prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas konstatuoja, jog šalių nepilnametei dukrai išlaikyti per mėnesį yra reikalinga apie 685 Eur suma.

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad ieškovei yra mokama 85,75 Eur išmoka vaikui, sprendžiant klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, laikytina, jog vaiko poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 600 Eur (685 Eur – 85 Eur = 600 Eur).

25. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

26. Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Todėl tais atvejais, kai tėvų pajamos yra nedidelės ar jie jų neturi išvis, kai tėvai neturi turto, kuriuo galėtų būti teikiamas išlaikymas kita forma nei periodinėmis išmokomis, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai neturi galimybių dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus.

27. Iš byloje esančios medžiagos ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, augina mažametį vaiką E. L., gimusį (duomenys neskelbtini) d. Kaip nurodė ieškovė, šiuo metu visos jos pajamos yra gaunamos socialinės išmokos ir sutuoktinio darbo užmokestis, kurio dalis skiriama ir M. išlaikymu. Ieškovė neturi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Jos vardu registruotos dvi transporto priemonės – „Renault Laguna“ (pirmos registracijos data – 2002 m.) ir „Renault Megane” (pirmos registracijos data – 2006 m.), tačiau teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog „Renault Megane” yra parduota dar 2020 m. Jos atžvilgiu yra vykdomos 4 vykdomosios bylos antstolių kontorose.

28. Iš teismo iniciatyva surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu Lietuvos Respublikoje nedirba, neturi registruojamo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Ieškovės žiniomis, atsakovas Ispanijoje dirbo (duomenys neskelbtini), jo pajamos tuo metu siekė apie 3000 Eur.

29. Spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų, iš kurių galėtų teikti dukrai reikalingo dydžio išlaikymą. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo turimus rimtesnius sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis neturėtų realių galimybių ieškoti darbo, jei šiuo metu nedirba. Be to, įvertintina ir tai, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, todėl jai neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismo vertinimu, aplinkybė, jei atsakovas šiuo metu ir nedirba, nesuponuoja išvados, jog ieškovė turėtų teikti didesnę vaikui išlaikyti reikalingos sumos dalį.

30. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų dukros poreikius, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, iš atsakovo nepilnametei dukrai M. V. išlaikyti priteistina po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Šalių nepilnametei dukrai išlaikyti skiriamas lėšas ieškovei pavestina tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

31. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 9000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, šią sumą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 3 d. po 250 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2023 m. gegužės 3 d. (250 Eur x 36 mėn. = 9000 Eur).

32. Kaip jau minėta, CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (šiuo atveju iki 2023 m. gegužės 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos, nurodydama, jog šiuo laikotarpiu atsakovas dukrai turėjo teikti po 250 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, jog iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos šalių nepilnametės dukros poreikiai buvo kardinaliai mažesni. Teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvados, jog aplinkybės, susijusios su ieškovės ir atsakovo turtine padėtimi laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. gegužės 3 d. būtų iš esmės skirtingos, nei šiuo metu esamos aplinkybės dėl šalių turtinės padėties. Atsižvelgiant į tai, remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pripažintina, kad šalių nepilnametės dukros poreikius nuo 2020 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. gegužės 3 d. atitiko 250 Eur per mėnesį atsakovo teiktinas išlaikymas.

34. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog aptariamu laikotarpiu atsakovas teikė dukrai išlaikymą pinigais ar prisidėjo prie dukros išlaikymo kokia nors kita forma (CPK 178 straipsnis). Vadinasi, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. gegužės 3 d. atsakovas dukrai išlaikyti turėjo skirti 9000 Eur (250 Eur x 36 mėn.), todėl dėl neteikto išlaikymo iki ieškinio pateikimo yra susidaręs 9000 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas 9000 Eur nepilnametės dukros M. V. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. gegužės 3 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

36. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai.

37. Nustatyta, kad ieškovei šioje byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2023 m. birželio 15 d. Nr. APD-2023-10674). Pažymoje nurodyta, kad M. L. pagal 2023 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. ATS-2023-04368 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 225 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas visiškai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo.

38. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

39. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis). Šioje byloje ieškovė pareiškė vieną neturtinio pobūdžio (vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir bendravimo tvarkos nustatymas laikytini susijusiais reikalavimais) ir du turtinio pobūdžio (išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas) reikalavimus. Todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei priteistinas 394 Eur (110 Eur + 81 Eur + 203 Eur) dydžio žyminis mokestis.

40. Iš atsakovo valstybei priteistinos 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi jos viršija minimalią (5 Eur dydžio) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

41. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinoma, todėl sprendimas atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti tokią atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukros M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

Pirmus du mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo tėvas ir dukra bendrauja:

– dalyvaujant šalims, erdvėse atitinkančiose vaiko amžių ir socialinius įgūdžius (žaidimų aikštelėse, prekybos centruose įrengtose vaikų žaidimo kambariuose ir pan.), pirmą mėnesio šeštadienį nuo 13 val. iki 16 val.;

– trečią mėnesį – antrą mėnesio šeštadienį po tėvo konsultacijos su psichologu tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos 11 val. parveža į gyvenamąją vietą 16 val.;

– per trečią mėnesį nesusiklosčius vaiko ir tėvo minimaliems socialiniam ryšiams, išskirtinai atsižvelgiant į vaiko interesus, ketvirtą mėnesį tėvas su vaiku bendrauja pirmo mėnesio nustatyta tvarką, tačiau penktą mėnesį laikomasi trečio mėnesio tvarkos, t. y. tėvas turi teisę vaiką paimti iš jo gyvenamosios vietos ir 16 val. sugrąžinti į gyvenamąją vietą.

– Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, šalys sutaria ir nustato žemiau įvardijamą tėvo ir dukros bendravimo tvarką:

– tėvas turi teisę su vaiku praleisti kas antrą mėnesio savaitgalį (pirmąjį ir trečiąjį) nuo šeštadienio 10 val. iki 16 val., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą;

– tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos, išskyrus jei susitariama kitaip;

– tėvas su vaiku turi teisę praleisti Tėvo dieną – kiekvienų metų birželio mėn. pirmąjį sekmadienį. Motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) vaikas praleidžia su mama;

– vaiko gimtadieniai švenčiami dalyvaujant abiem tėvams, o jei kiltų ginčai, tai abu tėvai turi teisę po pusę gimtadienių dienos, t. y. po 4 val. praleisti su vaiku arba kitu sutartu būdu, sąlygomis ir terminais;

– Kalėdinių ir Velykinių švenčių dienas tėvas su vaiku praleidžia kas antrais metais tokiu susitarimu: neporinių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) vaikas praleidžia pas tėvą, o dvi Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25 d. ir 26 d) praleidžia pas motiną, pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas praleidžia pas motiną, antrąją – pas tėvą, poriniais metais – atvirkščiai;

– tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas negalimas dėl vaiko ligos, motina įsipareigoja elektroniniu laišku arba skambučiu pranešti apie negalėjimą tėvui susitikti su vaiku, ne vėliau kaip likus vienai dienai iki susitikimo laiko, išskyrus atvejį, kai vaikas suserga pačią išvykimo dieną, tokiu atveju pranešti iškart susirgus. Tokiu atveju tėvui suteikiama galimybė vaiką aplankyti jo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje;

– tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su vaiku veiklos pobūdį, kad motina galėtų tinkamai parengti, suruošti būtinus daiktus ir kitas priemones.

– buvimo su tėvu metu sunegalavus vaikui, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir esant būtinybei sudaryti galimybes motinai nedelsiant pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai.

Priteisti iš atsakovo V. V. po 300 Eur (tris šimtus eurų 0 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai M. V., gimusiai (duomenys neskelbtini) d., išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2023 m. gegužės 3 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, 9000 Eur (devynių tūkstančių eurų 0 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. gegužės 3 d.

Pavesti ieškovei M. L. nepilnametės dukros M. V. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Iš atsakovo V. V. priteisti 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 0 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: už antrinę teisinę pagalbą.

Iš atsakovo V. V. priteisti 394 Eur (tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus 0 ct) žyminio mokesčio valstybei. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo K. J. valstybei 6,64 Eur (šešių eurų eurų 64 centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimą atsakovui V. V. įteikti per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant tokį pranešimą:

„Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose (Dvaro g. 9, Šilalė) 2023 m. birželio 22 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3020-1178/2023, iškeltoje pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui V. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyrius. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovui išaiškintina, kad sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus. Informacijos teirautis tel. Nr. 8 449 74287“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Jurga Jasmontienė