- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-580-1036/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24999-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- Ž. G.
- Civilinis ieškovas
- I. G., V. Z.
- Advokatai
- Regina Šeperienė, Vytenis Dziegoraitis
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos (BK 281 str. 2 d.)
- 2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių I. G. ir V. Z. atstovei advokatei Reginai Šeperienei (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. G., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių I. G. ir V. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
Ž. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 80 MGL (4 000 eurų) bauda.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, Ž. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) 2 (du) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 18 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 105 straipsniu, 115 straipsnio 2 dalimi, civilinių ieškinių, proceso ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo klausimai perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. Ž. G. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir nuteistas už tai, kad jis 2021 m. liepos 24 d., apie 15.10 val., kelyje Trakai-Rykantai 0,690 km., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto, 14 punkto, 117 punkto bei 127 punkto ir 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,43 promilės etilo alkoholio, nesiėmė visų būtinų priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas greitį neatsižvelgė į kelio reljefą, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą atskirtą ištisine ženklinimo linija ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu I. G. vairuojamu automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tuo sukeldamas eismo įvykį, kurio metu V. Z. dėl kairės pusės 4-8 šonkaulių lūžių ir šlaunikaulio tarpkrumplinio lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, I. G. dėl dešinio kelio sumušimo, pasireiškusio patinimu ir skausmu ir poodine kraujosruva abiejų blauzdų nugariniuose paviršiuose, poodine kraujosruva kairės čiurnos šoniniame paviršiuje, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, A. Z. dėl poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis Ž. G. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 7 d. nuosprendį (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis) ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, perduodant I. G. atsakomybėn pagal laidavimą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Taip pat prašoma spręsti klausimą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sušvelninimo, t. y. sutrumpinant nustatyto uždraudimo 2 (du) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą.
2.1. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo svarstoma galimybė dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais, o šiuo metu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tam atsirado prielaidos bei teisinės sąlygos.
2.2. Anot nuteistojo Ž. G., dalinį kaltės pripažinimą pirmosios instancijos teisme lėmė keli subjektyvūs, nuo jo valios nepriklausantys, faktoriai. Visų pirma, nuteistasis neturėjo tikslios informacijos apie spirito likučių, buvusių eismo įvykio dieną jo išgertame butelyje su vandeniu, galimą įtaką kraujyje nustatytai 0,43 promilės etilo alkoholio koncentracijai. Tam išsiaiškinti reikėjo specialių žinių reikalaujančio tyrimo, tačiau nuteistajam nepavyko surasti specialisto, galinčio jį atlikti. Apie nurodytas aplinkybes jis davė išsamius paaiškinimus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylą nagrinėjant teisme. Be to, Ž. G. vertinimu, pradėjus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, vis dar buvo neaiški situacija dėl civilinių ieškinių apimties bei dalinio ar pilno padengimo iš draudimo bendrovės pusės. Atsižvelgiant į tai, jo kaltės nepripažinimą sąlygojo ne tik pasirinkta gynybinė pozicija, bet ir objektyvios priežastys. Šiuo metu kaltę dėl Skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria yra pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, pripažįsta pilnai.
2.3. Nurodoma, kad civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ nukentėjusiosioms padengė dalį jų civilinio ieškinio ir jam pareiškė pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Skundžiamu nuosprendžiu civilinių ieškinių klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl nėra kliūčių, susijusių su padarytos žalos atlyginimu, kurią įsipareigoja padengti civilinio proceso su ADB „Gjensidige“ eigoje ar jam pasibaigus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jis ikiteisminio tyrimo eigoje ne kartą bandė susisiekti su nukentėjusiomis bei siūlė bent iš dalies atlyginti žalą ir tarėsi dėl visiško jos atlyginimo ateityje.
2.4. Skunde pažymima, jog šiuo metu nagrinėjamoje byloje atsirado visos įstatymo numatytos sąlygos dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto prašymo bei papildomų duomenų, galima daryti išvadą, jog jo dukra I. G. gali būti verta teismo pasitikėjimo perduodant jį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Nuteistasis savo elgesiu stengiasi įrodyti, jog jo veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir jis tikrai nėra linkęs vėl nusikalsti ateityje.
2.5. Nuteistasis Ž. G. atkreipia dėmesį, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, bylos apeliacinio nagrinėjimo metu atsiradus naujoms sąlygoms bei pagrindams taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, šis klausimas išsprendžiamas priimant naują nuosprendį bei baudžiamąją bylą nuteistojo atžvilgiu nutraukiant.
2.6. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo sušvelninti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, ją sutrumpinant iki artimesnio minimaliai ribai. Nuteistojo vertinimu toks terminas būtų proporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui ir jo asmenybei. Nagrinėjamu atveju jam nustatytas 0,43 promilės etilo alkoholio kiekis nežymiai viršija ribą, kuriai esant asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Įvertinus alkoholio kieko matuoklio matavimo paklaidą ir ją vertinant vairuotojo naudai, jis įstatyme nustatytą leistiną ribą viršijo tik 0,013 promilėmis. Nuteistasis savo padarytai veikai pateisinimų neieško, nes tokių veiksmų pateisinti negalima. Taip pat pažymi, kad jo darbinė veikla, susijusi su laidojimo paslaugomis, pastaruoju metu yra apribota, nes ilgam laikui prarado teisę vairuoti transporto priemones, o gyvena labai toli nuo darboviečių. Dėl to sumažėjo jo pajamos. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl savo veiksmų, kad jo padaryta veika yra santykinai mažesnio pavojingumo ir buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo KET pažeidinėjimo išvada, leidžia pagrįstai manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas yra kiek per ilgas, neatitinkantis byloje nustatytų šiam klausimui spręsti reikšmingų, aplinkybių.
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. G. ir V. Z. (toliau – ir apeliantės) nesutinka su Skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria teismas nusprendė civilinius ieškinius perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, nepriteisdamas nukentėjusiosioms net procesinių išlaidų bei išlaidų kurui, ir prašo baudžiamojoje byloje išspręsti civilinius ieškinius. Iš nuteistojo Ž. G. nukentėjusioji I. G. prašo priteisti 1 383 (tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt tris) eurus neturtinei žalai atlyginti, 500 (penkis šimtus) eurų advokato išlaidoms atlyginti bei atlyginti turėtas kuro išlaidas pagal byloje pateiktus kuro talonus. O nukentėjusioji V. Z. iš nuteistojo Ž. G. prašo priteisti 6 000 (šešis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 500 (penkis šimtus) eurų advokato išlaidoms atlyginti.
Šalies argumentai
3.1. Nukentėjusiosioms civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ atlygino dalį pareikštų civilinių ieškinių. Iš viso apeliantė I. G. prašė priteisti 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) eurų, o atlyginta 1 117 (tūkstantis vienas šimtas septyniolika) eurų, papildomai prašoma priteisti 1 383 (tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt tris) eurus neturtinės žalos. V. Z. pareiškusi 10 000 (dešimties tūkstančių) eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, civilinis atsakovas atlygino 3 964,36 (tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 36 centus) eurus, todėl likusi neatlyginta neturtinės žalos suma sudaro 6 000 (šešis tūkstančius) eurų.
3.2. Nukentėjusiosios I. G. ir V. Z. baudžiamojoje byloje buvo pripažintos civiliniu ieškovu ir teisminio nagrinėjimo metu prokuroras prašė patenkinti pareikštus ieškinius.
3.3. Nurodo, kad nukentėjusiosioms neturtinę žalą sudaro fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, kas teismo įvertinami pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jų sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu. V. Z. padarytas fizinis sužalojimas yra tokio pobūdžio, kurio pasekmės nėra pašalinamos, kadangi liko randai. Kartu neaišku kaip padarytas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, nes skausmas yra išlikęs iki dabar ir pasireiškia tuo, kad skausmas jau veikia ir stuburą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių I. G. ir V. Z. apeliacinį skundą civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti, bylą nagrinėti draudiko atstovams nedalyvaujant bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, jei jos susidarytų.
4.1. Civilinis atsakovas laikosi pozicijos, kad civilinės ieškovės I. G. skunde išdėstytas reikalavimas yra nepagrįstas. Įvykio metu civilinei ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o pagal teismų praktiką net ir už nesunkų sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos dydžiai paprastai yra nuo 600 (šešių šimtų) eurų, kai tuo tarpu draudikas išmokėjo 900 (devynis šimtus) eurų. Civilinės ieškovės procesiniuose dokumentuose nenurodoma jokių argumentų, kodėl šiuo atveju turėtų būti priteista didesnė suma, kuri viršija teismų praktikoje nusistovėjusį vidurkį nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais.
4.2. Civilinis atsakovas taip pat nesutinka su civilinės ieškovės V. Z. prašoma priteisti 6 000 (šešių tūstančių) eurų suma. Išmokėta 4 000 (keturių tūkstančių) eurų draudimo išmoka yra teisinga bei pakankama nukentėjusiosios V. Z. neturtinei žalai atlyginti. Atsiliepime civilinis atsakovas nurodo teismų praktiką, aktualią neturtinės žalos dydžio nustatymui bei pažymi, kad V. Z. dėl įvykio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis eismo įvykį sukėlė ne tyčia, o dėl neatsargumo, kas taip pat yra vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog sprendžiant priteistinos neturtinės žalos nustatymo klausimą svarbu atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką, pagal kurią nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, priteistinos neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 600 (šešių šimtų) eurų iki 3 500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų. Civiliniame ieškinyje nėra nurodyta argumentu, kodėl ginčo atveju turėtų būti nukrypta nuo šiai bylai aktualių pavyzdžių teismu praktikoje. Be kita ko, civilinės ieškovės V. Z. reikalavimas neatitinka Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K- 367, nurodomų neturtinės žalos dydžių.
4.3.Atsiliepime nurodoma, kad vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 dalimi, 106 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ nepriteistinos.
4.4. Apeliaciniu skundu prašomos priteisti kuro išlaidas, laikytinos bylinėjimosi išlaidomis, o ne žala, dėl kurios turėtų būti mokama draudimo išmoka. Atsižvelgiant į tai, šis reikalavimas turi būti atmestinas.
4.5. Pozicijos dėl nuteistojo Ž. G. apeliacinio skundo civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ neišreiškė.
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis Ž. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių I. G. ir V. Z. atstovė advokatė teismo posėdžio metu prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo Ž. G. apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių I. G. ir V. Z. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. BPK 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniais skundais nėra ginčijamas Ž. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, jo kaltė, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, šioje dalyje neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis. Dėl to, šie klausimai išsamiau nevertinami.
7. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinius skundus padavė nuteistasis Ž. G. bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. G. ir V. Z.. Nuteistasis Ž. G. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 7 d. nuosprendį panaikinti ir nutraukti baudžiamąją bylą, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, nesutinka su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminu, prašydamas jį sušvelninti. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. G. ir V. Z. nesutinka su Skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta civilinius ieškinius perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliantės apeliaciniu skundu prašo aukštesniojo teismo išspręsti pareikštą civilinį ieškinį bei jį tenkinti visiškai, iš nuteistojo Ž. G. priteisiant minėtus ir apeliaciniame skunde nurodytus neturtinės žalos dydžius bei išlaidas turėtas už advokato teisinę pagalbą ir kurą.
Dėl nuteistojo apeliacinio skundo
8. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo dukrą I. G.. Kartu su apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teisme taip pat buvo gautas I. G. prašymas perduoti Ž. G. jos atsakomybėn pagal laidavimą. Teismo posėdžio metu nuteistasis palaikė savo prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, daro išvadą, jog nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų atleisti Ž. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad Ž. G. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
9. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas.
10. Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos iš aptartų sąlygų, BK 40 straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimas netenka prasmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).
11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, Nr. 2K-137/2015, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-249-1073/2020 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad nuteistasis Ž. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl to, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai bei nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, būdamas neblaivus, nepripažino, t. y. nepripažino vienos iš esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų kvalifikuojant BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir prašė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 281 straipsnio 1 dalį. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis Ž. G. baudžiamojo proceso metu šioje dalyje dėl savo kaltės, t. y. dėl alkoholio vartojimo, davė kintančius parodymus. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo dieną – 2021 m. liepos 24 d., Ž. G. bendraudamas su policijos pareigūnu, be kita ko jam (policijos pareigūnui) nurodė, jog gėrė alkoholinius gėrimus iš vakaro (1 t., b. l. 20–21). Vėliau, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis paaiškino, kad policijos pareigūnai klausė ar jis yra vartojęs alkoholio, jis atsakė, kad jis nevartoja alkoholio (1 t., b. l. 157–159). Apklausiamas teisme nuteistasis jau nurodė, jog sakė pareigūnui, kad galbūt iš vakaro gėrė. Tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas Ž. G. laikėsi gynybinės pozicijos, kad sąmoningai alkoholio nebuvo vartojęs, kad įvykio dieną buvo gėręs vandens iš plastikinio butelio, kurį buvo pasiėmęs iš darbo ir gali įtarti, jog butelyje galėjo būti likę spirito likučiai. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad iš nuteistojo parodymų, ypatingai pirmosios instancijos teisme sakant paskutinį žodį, negalima daryti išvados, kad jis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme net ir iš dalies pripažindamas savo kaltę, nuteistasis buvo linkęs dalį atsakomybės dėl įvykusio eismo įvykio perkelti nukentėjusiajai V. Z., teigdamas jog tokie sužalojimai kaip šonkaulio ir kojos susilaužymas, prisisegus saugos diržą būtų, neįmanomi, kad kraujo pridavimo aplinkybės bei jo vertinimu nukentėjusiosios neprisisegimas, jį išvedė iš visų vėžių ir dėl to jis čia ir „sėdi“.
13. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nors pagal teismų praktiką kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-249-1073/2020 ir kt.). Akcentuotina, kad ir pats nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo dalinį prisipažinimą pirmosios instancijos teisme sąlygojo ir pasirinkta gynybinė pozicija, ir pasak jo, objektyvios priežastys, t. y. tikslios informacijos apie spirito likučių, buvusių eismo įvykio dieną jo išgertame butelyje su vandeniu, galimą įtaką kraujyje nustatytai alkoholio koncentracijai neturėjimą, bei esant neaiškiai situacija dėl civilinių ieškinių. Taigi, darytina išvada, kad Ž. G. prisipažino kaltu tik formaliai, turėdamas išskaičiavimą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatytos aplinkybės sumenkina apeliacinės instancijos proceso metu Ž. G. pareikšto kaltės pripažinimo fakto ir gailėjimosi reikšmę BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto aspektu.
14. Aukštesnės instancijos teismo posėdžio metu kaip galima laiduotoja buvo apklausta nuteistojo Ž. G. dukra I. G.. Tiek teismo posėdžio metu išklausius I. G., tiek įvertinus prašyme dėl nuteistojo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą ir prie jo prašymo pridėtus dokumentus nustatyta, kad I. G. turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, septynerius metus yra dirbanti teisinį darbą, nuo 2020 m. spalio 6 d. įrašyta į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, neteista, su tėvu, kuris vertina jos autoritetą, yra saistoma tvirtais šeimyniniais ryšiais, todėl atsižvelgiant į tai, ji turėtų galimybę daryti teigiamą įtaką nuteistajam. Jos, kaip laiduotojos asmenines savybės, charakteristika ir gebėjimas teigiamai įtakoti tėvą, apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių, tačiau dėl šio procesinio sprendimo 12, 13 punktuose nurodytų aplinkybių, net ir esant tinkamam laiduotojui, atleisti nuteistąjį Ž. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra pagrindo.
15. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netenkintinas, kadangi nėra pagrindo pripažinti, jog jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, dėl kitų laidavimo būtinųjų sąlygų nepasisakoma.
Žemesnės instancijos teismas
16. Be kita ko nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl savo veiksmų turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu Ž. G. teiginiu nesutinka. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 21 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021 sisteminė baudžiamųjų įstatymų normų analizė neleidžia įžvelgti principinių skirtumų tarp BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taigi ydingais laikytini atvejai, kai teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau, vadovaudamasis tomis pačiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsisako pripažinti analogišką atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą. Todėl nagrinėjamu atveju nenustačius laidavimo sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tų pačių teisnių ir faktinių argumentų pagrindu, atitinkamai nepripažįstama nuteistojo Ž. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės (BK 68 straipsnis)
17. Nuteistasis Ž. G. apeliaciniu skundu neginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo pagrįstumo, tačiau mano, kad uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų terminas yra per griežtas ir prašo jį sušvelninti iki artimesnio minimaliai ribai.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Ž. G. paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviejų) metų laikotarpiui, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.
19. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal minėto straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 (vienerių) iki 5 (penkių) metų. Taigi, tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
20. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. G. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Ž. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Individualizuojant Ž. G. atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką bei parenkant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą tiek pirmosios instancijos teismas, tiek aukštesniosios instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pastebėtina ir tai, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkis) metus matyti, jog nuteistasis 5 (penkerių) metų laikotarpyje administracine tvarka baustas išskirtinai tik už KET pažeidimus, susijusius su leistino greičio viršijimu (šešis kartus) bei transporto priemonių vairavimu, rankomis naudojantis mobilaus ryšio priemonėmis (du kartus). Kartu pažymėtina, kad maksimalus šios poveikio priemonės taikymo terminas yra – 5 (penki) metai, todėl apeliantui Ž. G. paskirtą teisės vairuoti uždraudimo terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minimalaus, nuteistojo poreikius atitinkančio draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas, pažeistų proporcingumo bei teisingumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
21. Priešingos išvados aukštesnės instancijos teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo argumentai, kad paskirtas 2 (dviejų) metų teisės vairuoti atėmimo terminas yra neproporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad aptariamu atveju apelianto padaryta nusikalstama veika ne tik, kad kėlė pavojų asmeniškai pačiam vairuotojui, bet ir dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų buvo sužaloti trys asmenys, kurių tarpe buvo ir mažametis asmuo. Ž. G., vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, sėdo už transporto priemonės vairo, kas rodo nuteistojo neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą.
22. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių Ž. G. yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, t. y. kad jo darbinė veikla, susijusi su laidojimo paslaugomis, pastaruoju metu yra apribota, kadangi jis ilgam laikui prarado teisę vairuoti transporto priemones, o gyvena labai toli nuo darboviečių ir dėl to sumažėjo jo pajamos. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas Ž. G. sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami panašaus pobūdžio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neuždrausti asmeniui naudotis specialia teise ar sutrumpinti tokio draudimo taikymo terminą.
23. Pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Kaip jau minėta, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė 2 (dviejų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kuris atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad bausmės (poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-85/2010). Juo labiau, jog jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti nuteistojo Ž. G. atsakomybę, paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones jo prašomam minimaliam laikotarpiui, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.
24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir Ž. G. asmenybei. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, nuteistajam apylinkės teismas pagrįstai nustatė mažesnį nei vidurkis baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę taikymo terminą, t. y. 2 (dviem) metams, kuris skaičiuojamas nuo realiai suvaržytos asmens galimybės naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 18 d. (kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos). Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neskirti Ž. G. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo poveikio priemonės termino minimumo, įstatymo nepažeidė ir paskyrė proporcingą ir padarytą nusikalstamą veiką atitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę, todėl objektyvaus pagrindo trumpinti nustatyto jos termino nėra.
25. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo Ž. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių I. G. ir V. Z. civilinio ieškinio
26. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. G. ir V. Z. apeliaciniu skundu kelia netinkamai išspręstą civilinio ieškinio klausimą bei prašo jų pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
27. Vadovaujantis BPK normomis kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-40-307/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-84-870/2020).
28. Nagrinėjamoje baudžiamojoje nėra ginčo, jog dėl nuteistojo Ž. G. neteisėtų veiksmų buvo sužalotos nukentėjusiosios I. G. ir V. Z., kurios dėl nusikalstamos veikos patyrusios turtinės ir neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareiškė civilinį ieškinį. Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, kad turtinės ir neturtinės žalos atsiradimas tiesiogiai susijęs su nuteistojo nusikalstamais veiksmais. I. G. ir V. Z. tiek teikdamos civilinį ieškinį, tiek teisiamojo posėdžio metu pirmos instancijos teisme detaliai paaiškino, kokio civilinio ieškinio dalį joms atlygino civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“, išdėstė motyvus dėl papildomai prašomo priteisti civilinio ieškinio dydžio. Taip pat ir civilinis atsakovas pirmosios instancijos teisme teikė rašytinius paaiškinimus dėl nukentėjusiųjų reiškiamo civilinio ieškinio. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra aplinkybių pripažinti, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių I. G. ir V. Z. civilinio ieškinio išsprendimas, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, yra negalimas. Dėl šių aplinkybių apylinkės teismo Skundžiamas nuosprendis dalyje, kurioje civiliniai ieškiniai, proceso ir bylinėjimosi išlaidų ieškojimo klausimai perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, keistinas.
Dėl civilinio atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą
29. Kaip jau minėta, vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi, 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi, atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veiką materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios normos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nukentėjusiesiems reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir/ar tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės, kuri apdraudusi kaltininko civilinę atsakomybę. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo Ž. G. transporto priemonė, kuri pateko į eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra – nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių I. G. ir V. Z. patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala neviršija Įstatyme apibrėžtų išmokų sumų, todėl dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių patirtą žalą privalo atlygini eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija – ADB „Gjensidige“.
Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. G. turtinės žalos
30. Baudžiamosios bylos duomenimis ADB „Gjensidige“ I. G. paskaičiavo ir atlygino turtinės žalos draudimo išmoką, kurią sudaro – 170 (vienas šimtas septyniasdešimt) eurų už tyrimus ir 47 (keturiasdešimt septyni) eurai gydymo išlaidų (2 t., b. l. 114–118). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. G. civiliniu ieškiniu bei apeliaciniu skundu prašo priteisti ir turėtas kelionės išlaidas. Nors civilinis atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą ir nurodo, kad I. G. nedetalizuoja, kokios išlaidos kiekvienu atveju susidarė, t. y. ar dėl vykimo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, vykimo į teismą ar pas gydytojus, tačiau iš bylos medžiagoje esančių 8 (aštuonių) kvitų ir juose esančių rankraštinių įrašų matyti, kad nukentėjusioji detalizavo, kokias išlaidas patyrė dėl vykimo į procesinius veiksmus, o kokias dėl vykimo pas gydytojus (2 t., b. l. 101, 166).
31. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. G. pateikė 8 (aštuonis) kvitus už turėtas kelionės išlaidas, iš kurių 4 (keturi) nurodyti kaip išlaidos, susidariusios dėl vykimo pas gydytojus, t. y. UAB „Baltic Petroleum“ 2021 m. spalio 17 d. kvitas su rankraštiniu įrašu „kuras mamą paimti iš sanatorijos“ (2 t., b. l. 101), UAB „Baltic Petroleum“ 2021 m. lapkričio 11 d. ir UAB „Emsi“ 2021 m. gruodžio 2 d. kvitai su rankraštiniais įrašais vykimas ir važiavimas pas gydytojus“ (2 t., b. l. 101), UAB „Baltic Petroleum“ 2021 m. spalio 2 d. kvitas su rankraštiniu įrašu „vežimas V. Z. pas gydytoją“ (2 t., b. l. 101).
32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatą. Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki delikto padarymo. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys. Šiuos nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas daro išvadą, kad realiai pagrįstos tik 2021 m. spalio 17 d. patirtos 47,63 eurų (keturiasdešimt septynių eurų ir 63 centų) išlaidos už vykimą į AB Birštono sanatorija „Versmė“ po gydymo pasiimti nukentėjusiosios V. Z. (2 t., b. l. 101). Iš AB Birštono sanatorija „Versmė“ stacionaro epikrizės matyti, jog V. Z. iš sanatorijos buvo išrašyta 2021 m. spalio 17 d. (1 t., b. l. 121). UAB „Baltic Petroleum“ 2021 m. spalio 17 d. kvitas ir AB Birštono sanatorija „Versmė“ stacionaro epikrizė, vertinant juos bendrame kontekste su nukentėjusiajai konstatuotais sužalojimais, leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir susijusios su eismo įvykio patirtų traumų gydymu, todėl jos priteistinos iš civilinio atsakovo. Tuo tarpu išlaidų, patirtų pagal 2021 m. lapkričio 11 d. UAB „Baltic Petroleum“ kvitą ir pagal 2021 m. gruodžio 2 d. UAB „Emsi“ kvitą, ryšys su eismo įvykio metu patirtų traumų gydymų nėra pagrįstais objektyviais duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik rankraštinis įrašas – „vykimas ir važiavimas pas gydytojus“, nesant kitų, papildomų duomenų (2 t., b. l. 101), negali būti pagrindu konstatuoti tiesioginio ryšio tarp padarytos nusikalstamos veikos ir patirtų išlaidų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors 2021 m. spalio 2 d. UAB „Baltic Petroleum“ kvite yra nurodytas rankraštinis įrašas „vežimas V. Z. pas gydytoją“ (2 t., b. l. 101), tačiau nustatyta, jog V. Z. laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki 2021 m. spalio 17 d. buvo AB Birštono sanatorija „Versmė“ (1 t., b. l. 121).
33. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, aukštesniosios instancijos teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos už turėtas kelionės išlaidas į gydymo įstaigas tenkintinas iš dalies, iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ I. G. priteisiant 47,63 eurus (keturiasdešimt septynis eurus ir 63 centus) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių I. G. ir V. Z. neturtinės žalos
34. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai I. G. apskaičiavo ir išmokėjo 900 (devynis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusioji prašo priteisti papildomai 1 383 (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt tris) eurus. Nukentėjusiajai V. Z. apskaičiuota ir išmokėta 4 000 (keturi tūkstančiai) eurų, V. Z. nurodo, kad jai likusi neatlyginta neturtinė žala yra 6 000 (šeši tūkstančiai) eurų.
35. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 3K-3-219/2010, Nr. 3K-3-171/2011 ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021). Kartu pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).
36. Aukštesnysis teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio pagrįstumo atsižvelgia ir į teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Teismų praktika dėl neturtinės žalos bylose pagal BK 281 straipsnio 2 dalį nėra gausi – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2018 priteista 6 000 (šeši tūkstančiai) eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiajam padarytų odos nubrozdinimų kaktoje, dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio išnirimų ties dešinės alkūnės sąnariu, dešinio stipinkaulio tolimojo galo priekinio išorinio krašto persąnarinio lūžio su poslinkiu, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžio, dešinės plaštakos I delnakaulio pamatinio galo persąnarinio lūžio su poslinkiu, dešinio šlaunikaulio kūno vidurinio trečdalio skeveldrinio lūžio su poslinkiu, kairio šlaunikaulio galvos išnirimo su kairiosios gūžduobės užpakalinio krašto atskilimu ir kairio šlaunikaulio galvos skeveldriniu lūžiu, kairio kelio sąnario vidinio menisko, užpakalinio kryžminio raiščio, išorinio ir vidinio šoninių raiščių dalinių plyšimų; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111/2009 priteista po 7 000 (septynis tūkstančius) litų (2 027 (du tūkstančius dvidešimt septynis) eurus) neturtinės žalos atlyginimo; Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-732-383/2018 priteista 2 000 (du tūkstančiai) eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiajai padarytų odos nubrozdinimų veide, dešinėje plaštakoje, dešinės rankos trečio piršto pamatinio pirštakaulio lūžimo. Tuo tarpu teismų praktikoje dėl nežymių sveikatos sutrikdymų Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose paprastai neturtinei žalai atlyginti priteisiamos tokios sumos – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-189-574/2021 priteista 1 000 (vienas tūkstantis) eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiajai padarytų galvos kairės momeninės ir smilkininės sričių ribos, pilvo priekinės sienos poodinės kraujosruvų, kairio žasto odos nubrozdinimo; Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-187-238/2019 priteista 1 000 (vienas tūkstantis) eurų neturtinės žalos atlyginimo; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis byloje Nr. 1A-8-211/2018 priteista 1 000 (vienas tūkstantis) eurų neturtinės žalos atlyginimo; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-562/2015 priteista po 2 000 (du tūkstančius) litų (579, 24 (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 24 centus)) neturtinės žalos atlyginimo.
37. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės, prašydamos priteisti papildomai nurodytas neturtinės žalos sumas (I. G. 1 383 (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt tris) eurus, o V. Z. 6 000 (šeši tūkstančiai) eurų), civiliniame ieškinyje nurodė, kad I. G. dėl stipriai sumuštų kojų savaitę laiko visiškai negalėjo vaikščioti, naudojo vaistus nuo skausmo, taip pat ji patyrė dvigubus išgyvenimus, kadangi eismo įvykio metu buvo sužalota ir jos mažametė dukra. V. Z. nurodė, jog jai buvo operuota koja, dėl sužalojimų patyrė didelį skausmą, gydėsi sanatorijoje, reikalingas masažas, kinezitarapija, o kokios bus pasekmės ir jų padariniai ateityje paaiškės tik vėliau. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme be kita ko I. G. paaiškino, kad buvo sužalotos vidinės šlaunų pusės, dėl abiejų kojų sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol, atsikėlusi rytais negali pilnai vaikščioti, mano, kad pasekmes jaus ir ateityje, ant abiejų kojų liko randai, bijo vairuoti, nes vis prisimena eismo įvykį. V. Z., apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodė, jog iš ligoninės namo grįžo po savaitės, ant kojų visai nepastovėjo, ant nugaros išgulėjo tris savaites, negalėjo normaliai nei pasisukti, nei atsisėsti, po to vaikščiojo su lazdomis penkis mėnesius, septynis mėnesius negalėjo eiti į darbą. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios pažymėjo, kad jų neturtinę žalą sudaro fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, taip pat, kad neaišku kaip V. Z. padarytas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje.
38. Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiosios patyrė fizinius skausmus, daug nepatogumų, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, kad dėl patirtų kūno sužalojimų I. G. ir V. Z. buvo apribotos judėjimo, bendravimo galimybės, tam tikrą laiko tarpą nukentėjusiosios patyrė nepatogumus, susijusius su gydymu, buvo priverstos keisti įprastinį gyvenimo ritmą, lankytis gydymosi įstaigose, kas neabejotinai neigiamai veikė nukentėjusiųjų asmenų gyvenimo kokybę, dėl to jos išties išgyveno, V. Z. buvo sutrikdyta jos darbinė veikla. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl patirtų sužalojimų galimų padarinių ateityje pažymėtina, kad baudžiamoje byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiosioms padaryti sužalojimai trukdys gyventi visavertį gyvenimą, nėra nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo šiuo metu nukentėjusiosioms būtų ribotos jų judėjimo galimybės ar likę sunkūs liekamieji reiškiniai. Taip pat nenustatyta, kad V. Z. dėl sukelto nesunkus sveikatos sutrikdymo būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nukentėjusioji I. G. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų kojose jai ant abiejų kojų liko randai, tačiau iš VšĮ „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės“ medicinos dokumentų išrašo matyti, kad užfiksuoti dešinio kelio srityje randai yra po PKR rekonstrukcijos (prieš 15 metų), aplinkybių apie kitus randus neužfiksuota (1 t., b. l. 89). Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad medicininiai dokumentai, o būtent byloje esanti AB Birštono sanatorija „Versmė“ stacionaro epikrizė (1 t., b. l. 121) patvirtina, jog V. Z. sveikata po nagrinėjamo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų palaipsniui gerėja. V. Z. bendra būklė atvykus į sanatoriją nustatyta patenkinama, o išrašymo metu – gera, nustatyta, kad sumažėjo skausminis sindromas kojoje iki 0-2 balo pagal VAS, sumažėjo patinimas kojoje.
39. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusiosios I. G. eismo įvykio metu patirti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, V. Z. – nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Iš jau minėtos teismų praktikos matyti, jog I. G. bendrai prašoma priteisti 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų suma už nežymų sveikatos sutrikdymą neturtinei žalai atlyginti, o V. Z. – 10 000 (dešimties tūkstančių) eurų suma už nesunkų sveikatos sutrikdymą neturtinei žalai atlyginti, gerokai didesnė nei suformuota teismų praktikoje. Net ir nustačius panašaus ar netgi sudėtingesnio pobūdžio sužalojimus, nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala nėra vertinama tokių sumų dydžiais. Šiame kontekste pažymėtina, kad esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios tokio nukrypimo nuo teismų praktikos nepagrindė išskirtine situacija, itin sudėtingu ar sunkiu sužalojimu ar kitomis, neturtinės žalos nustatymui svarbiomis, aplinkybėmis.
40. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines bylos aplinkybes, BK 281 straipsnio 2 dalimi saugomų vertybių svarbą, į nusikalstamos veikos padarinius, į nukentėjusiosioms padarytų sužalojimų pobūdį, gydimosi trukmę, patirtus nepatogumus ir emocinius išgyvenimus, į tai, kad nukentėjusiosioms nebuvo sunkiai ar negrįžtamai sutrikdyta sveikata – tiek fizinė, tiek psichinė, į tai, kad nėra duomenų apie prarastą darbingumą ar ženklų gyvenimo kokybės pablogėjimą, daro išvadą, kad civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ nukentėjusiosioms I. G. ir V. Z. išmokėtos sumos neturtinei žalai atlyginti yra adekvačios, atitinkančios proporcingumo ir protingumo reikalavimus, taip pat ir formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas, jo taikyme suformuota teismų praktika sudaro pagrindą nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių civilinį ieškinį atmesti.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo išspręstas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikštas civilinis ieškinys, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepaduotas, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikšto civilinio ieškinio plačiau nepasisako. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad susiklosčius tokiai procesinei situacijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui išlieka teisė su civiliniu ieškiniu kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Dėl proceso išlaidų
42. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. G. civiliniu ieškiniu bei apeliaciniu skundu prašo priteisti ir turėtas kelionės išlaidas už vykimus į ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą bei teismą. Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas. Minėto straipsnio 1 punkte be kita ko numatyta, kad nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą išlaidoms atlyginti. Atsižvelgiant į tai I. G. patirtos kelionės išlaidos, BPK 103 straipsnio 1 punkto pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis. Šiame kontekste sutiktina su civilinio atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad išlaidos dėl vykimo į teismą ar susijusios su ikiteisminiu tyrimu, laikytinos proceso išlaidomis, o ne žala dėl kurios turi būti mokama draudimo išmoka. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.
43. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas I. G. prašymas priteisti turėtas kelionės išlaidas, kurias, be kita ko, sudaro vykimai į ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą ir teismą (2 t., b. l. 165). Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, jog nukentėjusios nurodytos ir prašomos priteisti kelionės išlaidos yra pagrįstos objektyviais duomenimis. I. G. 2022 m. balandžio 27 d. patyrė 43 (keturiasdešimt tris) eurus išlaidų už jos bei V. Z. vykimą į teisiamąjį posėdį (pagal AB „Orlean“ 2022 m. balandžio 27 d. kvitą), 2022 m. birželio 2 d. – 34,80 eurus (trisdešimt keturis eurus ir 80 centų) išlaidų už vykimą į teisiamąjį posėdį (pagal UAB „Emsi“ 2022 m. birželio 2 d. kvitą), 2022 m. balandžio 29 d. – 53,43 eurus (penkiasdešimt tris eurus ir 43 centų) išlaidų už pasiėmimą ir vežimą į namus po 2022 m. balandžio 27 d. teisiamojo posėdžio (pagal UAB „Baltic Petroleum“ 2022 m. balandžio 29 d. kvitą ir 2021 m. spalio 22 d. – 60,26 eurų (šešiasdešimt eurų ir 26 centų) išlaidų už vykimą į ikiteisminio tyrimo įstaigą procesinių veiksmų atlikimui (pagal AB „Orlean“ 2021 m. spalio 22 d. kvitą) (2 t., b. l. 101, 166). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teisiamieji posėdžiai vykdavo teisme, esančiame Trakuose, o nukentėjusiosios I. G. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios V. Z. – (duomenys neskelbtini), todėl natūralu, kad dėl kelionių iš gyvenamosios vietos į teisiamuosius posėdžius ir/ar procesinių veiksmų atlikimui pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus nukentėjusios patyrė išlaidas.
44. Esant nurodytoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiosios I. G. turėtos ir procesinio sprendimo 42 punkte nurodytos išlaidos, susijusios su paminėtomis kelionėmis, t. y. pagal pateiktus kvitus nustatytos 191,49 euro (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro ir 49 centų) išlaidos, pagrįstos objektyviais duomenimis, atitinka protingumo kriterijų, todėl vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo Ž. G. I. G. naudai.
Dėl atstovavimo išlaidų
45. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis apeliacinėje byloje Nr. 1A-679-873/2019).
46. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. G. ir V. Z. prašo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų nustatyta, kad tiek I. G., tiek V. Z. patyrė po 500 (penkis šimtus) eurų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 140). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 2 punktą nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiųjų atstovė advokatė jų interesus atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, ikiteisminio tyrimo metu susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (2 t., b. l. 7, 10–11, 12–13), teikė prašymą dėl laikinų nuosavybės teisių apribojimo kaltinamajam, kuris buvo patenkintas (1 t., b. l. 171–172; 2 t., b. l. 14, 15), dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose (2 t., b. l. 147–150, 158–164). Kartu atsižvelgiama ir į tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti priteisiamas sumas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-499-891/2020 – 800 eurų, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-429-485/2017 – 1 000 eurų, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-93-195/2016 – 700 eurų). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nors civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, tačiau I. G. ir V. Z. atstovė advokatė jas atstovavo ir teikė teisinę pagalbą ne tik rengiant bei palaikant civilinį ieškinį teismuose, tačiau ir užtikrinant nukentėjusiųjų procesines teises. Įvertinus nurodytas aplinkybes, I. G. ir V. Z. prašomos priteisti po 500 (penkis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų, pripažintinos pagrįstomis ir proporcingos, todėl priteistinos iš nuteistojo Ž. G..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo Ž. G. apeliacinį skundą.
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių I. G. ir V. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 7 d. nuosprendį.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ 47,63 eurus (keturiasdešimt septynis eurus ir 63 centus) I. G. naudai turtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Z. civilinį ieškinį atmesti.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo Ž. G. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. G. naudai išieškoti 191,49 eurą (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro ir 49 centų) kelionių išlaidas ir 500 (penkis šimtus) eurų atstovavimo išlaidas, t. y. viso 691,49 eurą (šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 49 centus) proceso išlaidoms atlyginti.
Vadovaujantis 106 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo Ž. G. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Z. naudai išieškoti 500 (penkis šimtus) eurų proceso (atstovavimo) išlaidoms atlyginti.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.