Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

nuteistajam E. Š.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. (E. Š.) gynėjo advokato Edmundo Mikučiausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 2 d. ir jam paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d. ir 68 str. E. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 ( vieneriems) metams ir 3 (trims ) mėnesiams.

Nukentėjusios T. S. naudai priteistas civilinis ieškinys iš civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ir iš E. Š. po 1000 eurų, neturtiniai žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo J. S. naudai priteistas civilinis ieškinys iš civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 500 eurų ir iš E. Š. 1000 eurų, neturtiniai žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo J. S. naudai priteistas civilinis ieškinys iš civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 100 eurų ir iš E. Š. 900 eurų, neturtiniai žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo J. S. naudai priteista 700 eurų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. nuteistas už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata, o būtent: jis 2014 m. liepos 26 d., apie 4.18 val., Vilniaus r., kelio Vilnius – Minskas 24 km., sankryžoje į Savičiūnų k. neblaivus (kraujyje nustatytas 1,14 promilių, o šlapime 1,64 promilių etilo alkoholio), vairuodamas automobilį ,,VW Passat‘‘ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 9; 14; 158; punktų reikalavimus “Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems”, numatančius, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų ar

jų turto saugumui ”, numatančius, kad „nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu ”, tai yra vairavo transporto priemonę neblaivus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie sankryžos su pagrindiniu keliu, laiku nemažino važiavimo greičio, įvažiavęs į ją nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui ,,VW Passat‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam J. S., gim. 1970 m., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo automobiliu ,,VW Passat‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavę keleiviai T. S., gim. 1969 m., kuriai dėl plėštinės dešinės plaštakos ir ypač didelės viršugalvio žaizdos, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, J. S., gim. 1992 m., kuriam dėl krūtinės ląstos ir kaklo sumušimo, paviršinės plėštinės žaizdos kairėje plaštakoje, dešinės alkūnės nubrozdinimo ir poodinės kraujosruvos viršugalvyje nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir šio automobilio vairuotojas J. S., gim. 1970 m., kuriam sužalojimai nekvalifikuoti, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 2 d.

Advokato nuomone, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. Nurodo, jog nuteistasis supranta, kad padarė didžiulę klaidą, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Advokatas pažymi, kad E. Š. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada dėl nuteistojo atsiprašymo nuoširdumo. Nurodo, jog apylinkės teismas visiškai be pagrindo neigiamai vertino nuteistąjį apibūdinančią aplinkybę, jog nuosprendžio priėmimo metu jo darbo santykiai buvo nutrūkę. Pažymi, kad nuo 2014 m. sausio 9 d. E. Š. dirbo Norvegijos bendrovėje BB Montering AS tai, jog darbo santykiai nutrūko jis sąžiningai atskleidė teismui. Nurodo, kad šiuo metu nuteistasis dirba kitoje Norvegijos kompanijoje. Pažymi, kad tiek senasis, tiek naujasis darbdaviai jį vertina teigiamai. Atsižvelgus į visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, advokato teigimu, nėra pagrindo teigti, kad E. Š. nėra linkęs pasitaisyti ir gailisi savo neapdairaus elgesio. Atkreipia teismo dėmesį, jog byloje yra nustatyta viena lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatytų sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad nėra pagrindo nuteistajam skirti laisvės atėmimo ar arešto bausmę. Advokato nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus baudą. Nurodo, jog apeliantas yra jauno amžiaus, iš esmės visą laiką dirbantis, šiuo metu dirbantis Norvegijoje, padaręs nusikaltimą labai gailisi, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų.

Advokato manymu, teismas priimdamas nuosprendį netinkamai įvertino ir nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, Nurodo, kad nukentėjusiųjų sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Pažymi, kad BK 281 str. 2 d. numatytos pasekmės yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė ir todėl neturi būti vertinama nustatant veikos pavojingumą.

Nukentėjusiųjų J. S., T. S. ir J. S. atsikirtime į apeliacinį skundą prašoma Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Taip pat prašoma priteisti nukentėjusiajam J. S. 200 eurų išlaidų, patirtų sumokėjus nukentėjusiųjų atstovei A. V. už parengtus atsikirtimus į nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Edmundo Mikučiausko apeliacinį skundą.

Atsikirtime nurodoma, kad nuteistasis E. Š. nors ir sutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiųjų naudai, tačiau ligi šiol neatlygino jiems (nukentėjusiesiems) nei cento jų patirtos žalos. Pažymi, kad nei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, nei vėliau nuteistasis nesidomėjo jų sveikata, nesidomėjo kokius sužalojimus padarė jo sukeltas eismo įvykis. Nurodo, kad advokato apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl sukelto eismo įvykio yra deklaratyvi, kurios visiškai nepatvirtina jokie nuteistojo veiksmai.

Nukentėjusieji nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog apylinkės teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad veikos pasekmės yra dvigubai didesnės nei minimalios nustatytos įstatyme. Pažymi, jog įstatymo leidėjas nurodo, kad veiką kvalifikuojanti aplinkybė yra, kai nesunkiai nukentėjo vieno žmogaus sveikata arba jam padaryta didelės turtinės žalos. Nukentėjusieji nurodo, jog dėl nuteistojo sukelto eismo įvykio nukentėjo ne vienas žmogus, o net trys žmonės. Nurodo, jog T. S. sveikata sutrikdyta nesunkiai, tačiau iki šiol nėra atsistačiusi, kadangi ją vargina stiprūs galvos skausmai, apriboti judesiai plaštakos srityje. J. S. ir J. S. sveikata eismo įvykio metu sutrikdyta nežymiai, tačiau jie buvo priversti kentėti ilgalaikius fizinius skausmus bei dvasinius išgyvenimus dėl T. S. patirtų rimtų sveikatos sužalojimų.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Edmundo Mikučiausko apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde savo kaltės dėl padarytos veikos numatytos BK 281 str. 2 d. neneigia. Byloje neabejotinai įrodyta, kad E. Š. būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų dviejų žmonių sveikata.

Už nusikaltimą numatytą BK 281 str. 2 d. įstatymas numato tris alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Skunde nuteistasis iš esmės prašo skirti jam švelnesnę bausmės rūšį, t.y. baudą.

Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde teismas laikėsi BK 54 str. bei 61 str. reikalavimų, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę.

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pakankamai motyvuotai, nurodė, jog E. Š. pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta dviejų asmenų sveikata, nurodė, jog nuteistasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas įvertino tai, kad E. Š. anksčiau nėra teistas, tačiau baustas administracine tvarka, jo elgesį įvertino kaip neatsargų nusikaltimą. Teismas taip pat įvertino nuteistojo elgesį po padaryto nusikaltimo, nors pripažino lengvinančia jo atsakomybę aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, tačiau nurodė, jog E. Š. teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų neįstengė nuoširdžiai atsiprašyti, be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad su nukentėjusiaisiais dėl padarytos jiems žalos nuteistasis neatsiskaitė, šiuos faktus patvirtino ir nukentėjusiųjų parodymai bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu bei pateiktas apygardos teismui atsikirtimas dėl apeliacinio skundo. Todėl įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes teismas visiškai pagrįstai ir pakankamai motyvuotai nurodė, jog paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Apeliaciniame skunde nuteistojo advokatas pažymi, kad BK 55 str. nurodyta, jog asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, kad jo ginamasis padarė neatsargų nusikaltimą, kad jis ankščiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu būnant neblaiviam, todėl E. Š. neturi būti skiriama bausmė susijusi su laisvės atėmimu, o ją paskyręs teismas ne tik nuosprendį privalėjo motyvuoti, o ir negalėjo skirti didesnės bausmės nei BK numatytos arešto bausmės vidurkis.

Konstatuotina, jog, priešingai nei tvirtinama skunde, BK 55 str. prasme areštas nėra laikomas laisvės atėmimo bausme. Nors areštas BK 49 str. ir apibrėžiamas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas, tačiau įstatyme aptarta arešto atlikimo tvarka, vieta, galima trukmė, leidžia daryti išvadą, kad areštas yra visai kitokio pobūdžio, t.y. žymiai švelnesnė bausmė nei terminuotas laisvės atėmimas, todėl tokios bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų nusikaltimą yra visiškai pateisinamas. Tokios išvados teisingumą patvirtiną ir kitų BK normų analizė – BK 12, 42 straipsniai numato galimybę areštą skirti asmenims, padariusiems mažiau pavojingas nusikalstamas veikas – baudžiamuosius nusižengimus. Taigi, nesant apribojimų arešto bausmę skirti asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, būtų nelogiška daryti išvadą, kad tokia bausmė negali būti skiriama už nusikaltimo padarymą teisiamam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismas, parinkdamas E. Š. BK 281 str. 2 d. sankcijoje numatytą alternatyvią laisvės atėmimui bausmę – areštą, – baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą.

Apylinkės teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį (padaryta ypatingai pavojinga veika), padarytos žalos mastą (sutrikdyta dviejų žmonių sveikata) bei tai, kad E. Š. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pagrįstai paskyrė jam Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. sankcijoje numatytą alternatyvią laisvės atėmimui arešto bausmę, kuri, savo dydžiu būdama artima šios bausmės rūšies vidurkiui, nelaikytina per griežta, atitinkanti siekiamus bausmės tikslus, todėl keisti ją į dar švelnesnę nėra įstatyminio pagrindo.

Nuteistasis akivaizdžiai ignoruodamas valstybės ir visuomenės dedamas pastangas sumažinti neblaivių asmenų sukeliamas kelių eismo taisyklių pažeidimų pasekmes, būdamas girtas vairavo automobilį ir dėl nuteistojo girtumo, kuris atsirado dėl sąmoningų tyčinių nuteistojo veiksmų save apsvaiginant bei neblaivioje būsenoje važiuojant transporto priemone, buvo sukeltas autoįvykis ir sužaloti žmonės bei jų turtas, todėl skunde akcentuojamas nuteistojo neatsargumas vertintinas atsižvelgiant ir į nuteistojo šiuos sąmoningai atlikus veiksmus, kurie neabejotinai turėjo reikšmės atsirandant sukeltoms pasekmėms.

Nors nuteistojo padaryti sužalojimai įvertinti kaip nežymūs sveikatos sutrikdymai, tačiau nustatyta, kad nukentėjusiajai T. S. buvo padaryti plėštinė dešinės plaštakos ir ypač didelė viršugalvio žaizda, nukentėjusiajam J. S. buvo nustatyti krūtinės ląstos ir kaklo sumušimai, paviršinės plėštinės žaizdos kairėje plaštakoje, dešinės alkūnės nubrozdinimas ir poodinės kraujosruvos viršugalvyje.

Nuteistasis buvo sulaikytas nusikaltimo padarymo vietoje esant akivaizdiems ir neginčijamiems duomenims, kad būtent jis būdamas girtas padarė nusikalstamus veiksmus faktiškai neturint jokių galimybių išvengti atsakomybės, todėl nuteistojo iš esmės neišvengiamas prisipažinimas padarius nusikalstamus veiksmus, taip pat vertintinas atsižvelgiant į tokį prisipažinimą apsprendusias aplinkybes. Kaip nurodė nukentėjusieji, jų atžvilgiu nuteistasis nepadarė jokių veiksmų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi.

Tai, kad paskirta bausmė sukelia suvaržymus ir nepatogumus nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė nepagrįstai. Naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.

Nukentėjusiojo J. S. prašymas priteisti jam 200 eurų išlaidų, patirtų sumokėjus nukentėjusiųjų atstovei advokatei A. V. už parengtą atsikirtimą į nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Edmundo Mikučiausko apeliacinį skundą, tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovui, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-374/2012). Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-377/2009).

Šioje byloje apeliacinį skundą apygardos teismui pateikė nuteistojo E. Š. gynėjas advokatas Edmundas Mikučiauskas. Pastarąjį apeliacinį skundą apygardos teismas atmeta. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-271/210, 2K-272/2011), esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundą paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo išlaidos advokatui iš dalies yra grindžiamos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą. Todėl laikytina, kad šioje byloje nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokatui yra pagrįstos ir jos nelaikytinos per didelės, išlaidas patvirtina byloje pateiktas 2016 m. sausio 8 d. pinigų priėmimo kvitas (t.2, b.l.67). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nukentėjusiojo J. S. prašymas apmokėti turėtas išlaidas advokatui turi būti tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Edmundo Mikučiausko apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš E. Š. nukentėjusiajam J. S. 200 (du šimtus) eurų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.