Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š. (E. Š.), a. k,. (duomenys neskelbtini), gim. Vilniuje (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Kalvelių k., Kalvelių sen., Vilniaus r., spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata, o būtent:

jis 2014 m. liepos 26 d., apie 04.18 val., Vilniaus r., kelio Vilnius – Minskas 24 km., sankryžoje į Savičiūnų k. neblaivus (kraujyje nustatytas 1,14, o šlapime 1,34 promilių girtumas), vairuodamas automobilį ,,VW Passat‘‘ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 9; 14; 158; punktų reikalavimus, draudžiančius “Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems”, numatančius ” eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui ”, numatančius ” nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu ”, tai yra vairavo transporto priemonę neblaivus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie sankryžos su pagrindiniu keliu, laiku nemažino važiavimo greičio, įvažiavęs į ją nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui ,,VW Passat‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam J. S., gim. 1970 m., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo automobiliu ,,VW Passat‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavę keleiviai T. S., gim. 1969 m., kuriai dėl plėštinės dešinės plaštakos ir ypač didelės viršugalvio žaizdos, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, J. S., gim. 1992 m., kuriam dėl krūtinės lastos ir kaklo sumušimo, paviršinės plėštinės žaizdos kairėje plaštakoje, dešinės alkūnės nubrozdinimo ir poodinės kraujosruvos viršugalvyje nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir šio automobilio vairuotojas J. S., gim. 1970 m., kuriam sužalojimo nekvalifikuota, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 2 d.

E. Š. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2014-07-26 apie 04. val. vairavo automobilį ,,VW Passat‘‘ ir važiavo keliu iš Savičiūnų k. Privažiuojant prie sankryžos su keliu Vilnius-Minskas matė, kad jo kelias šioje sankryžoje yra šalutinis. Artėdamas prie sankryžos sulėtino greitį, pasižiūrėjo ar nėra prie sankryžos, pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių, sustojęs nebuvo. Iš dešinės artėjančių automobilių nebuvo. Jau įvažiuojant į sankryžą staiga pamatė pagrindiniu keliu, jam iš kairės dideliu greičiu artėjantį lengvąjį automobilį, automobilį pamatė tik paskutiniu momentu, tai nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio ir pagrindiniu keliu važiavęs automobilis trenkėsi į jo automobilį. Jis sustojo, o kitas automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė ant stogo. Nubėgo prie to automobilio pasižiūrėti, ar jame važiavę žmonės nesužaloti. Jis pats nenukentėjo. Iki eismo įvykio vartojo alkoholį, gėrė stiprius alkoholinius gėrimus. Jeigu jis butų blaivus tai būtų galimybė išvengti įvykio. Neblaivumas buvo įvykio priežastis. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Jam labai buvo gėda kalbėti su nukentėjusiaisiais, todėl jų atsiprašęs. Nežino kai atsiprašyti. Jis norėjo kompensuoti, bet neturėjo tiek pinigų kiek jie norėjo, jie labai daug norėjo pinigų. Civilinį ieškinį pripažįsta, bet ne tokia suma, ten suma didelė, suvokia, kad reikia atlyginti, bet mano, kad civilinis ieškinys labai didelis. Po tokių sužalojimų nukentėjusiems bendrai gali skirti 3-4 tūkstančius eurų.

Motyvuojamoji dalis

-nukentėjusiojo J. S. parodymais, kad 2014-07-26 apie 04.00 val. vairavo savo automobilį ,,VW Passat‘‘. Su žmona T. S. ir sūnumi J. S. važiavo keliu Vilnius-Minskas, link Medininkų. Jau švito, važiavo apie 70 km/h greičiu. Privažiuojant sankryžą su keliu link Savičiūnų, jam iš dešinės, iš šalutinio kelio pamatė artėjantį lengvąjį automobilį, kuris važiavo labai greitai, mano apie 100 km/val. Kai jau visai priartėjo prie šios sankryžos ir tik į ją įvažiavus, staiga pajuto stiprų smūgį į automobilio dešinį šoną. Nuo smūgio jo vairuojamas automobilis keletą kartų vertėsi, o po to nusivertęs nuo kelio, sustojo apsivertęs ant stogo. Išgirdo žmonos ir sūnaus balsus. Sūnui padėjo išlipti pro langą, , po to su sūnumi iškėlė iš automobilio žmoną. Matė, kad jai stipriai sužalota galva. Jis paskambino pagalbos telefonu ir netrukus atvažiavo gelbėtojai, policija ir medikai, kurie žmoną ir sūnų išsivežė į ligoninę. Dėl eismo įvykio metu patirtų žaizdų ir sumušimų jis asmeniškai į medikus nesikreipė, ekspertizės nedarė, nirs visas kūnas buvo perpjautas, sumušta galva, turėjo mėnesį nedarbingumo lapelį. Gydėsi namuose.

nukentėjusiojo J. S. parodymais, kad kad jis 2014-07-26 apie 04.00 val. važiavo kartu su tėvais automobilyje ,,VW Passat‘‘. Automobilį vairavo tėvas J. S., jo mama T. S. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o jis pats galinėje sėdynėje. Jis turi negalią, yra neregys. Staiga išgirdo kito automobilio stabdymo garsą ir pajuto stiprų smūgį į dešinį automobilio šoną. Jis nieko neatsimena, prarado sąmone po pačios avarijos suprato, kad mašina stovi ant stogo ir jis šoko būsenoje puolė bėgti, kviestis žmones. Atbėgo tėtis ir parvedė atgal prie mašinos, tada jis pradėjo šaukti. Pagalvojo kad jie užsimušė, gal minutė ar pusantros buvo visiška tyla. Išbėgo tėtis, o jau mama po kiek laiko pradėjo šaukti iš pat pradžių kaklas jos suspaustas buvo, negalėjo nieko ištarti. Tėtis iškvietė greitąją, po kiek laiko atvažiavo greitoji, išvežė mamą, kiek pamena leido vaistus. Jis irgi buvo nuvežtas į ligoninę, po kiek laiko atvyko giminės , išrašė iš ligoninės ir išvežė namo. Jo civilinis ieškinys 8 tūkst. eurų neturtinė žalos. Dvasinis diskomfortas, bijo lipti į mašiną važiuoti, važiuojant visada prašo lėtinti greitį, nes jam vaidenasi, kad įvyks avariją. Kadangi studijuoja jam buvo siaubingas dalykas vienam važiuoti į Panevėžį. Po įvykio tėvai negalėjo jo lydėti į stotį, jautė diskomfortą. Didelį diskomfortą sukėlė baimė kas atsitiko jo artimiesiems. Įvykio vietoje girdėjo, kaip buvo priėjęs su jų automobiliu susidūrusio automobilio vairuotojas, kalbėjosi su juo, jautė nuo to vairuotojo stiprų alkoholio kvapą.

N. T. S. parodė, kad 2014-07-26 apie 04.00 val. vairavo kartu su vyru ir sūnų. Vairavo vyras, važiavo 80 km per val. greičiu, privažiavo sankryžą ir vyrui pasakė, kad reikia sulėtinti greitį, jis važiavo 70 km per val. greičiu. Staigiai išgirdo smūgį iš dešinės pusės, į dureles, daugiau nieko neatsimena. Atsitokėjo kai Jarekas pradėjo verkti, norėjo pasisakyti, kad gyva tačiau kalbėti negalėjo, atvažiavo greitoji ir pastatė lašelinė. Atsitokėjo palatoje ligoninėje, visa buvo sumušta, supjaustyta, galvoje 8 siūlės, buvo atlikta galvos operacija. Mėnesį buvo ligoninėje, jai buvo nukirpti plaukai, po to mėnesį važinėjo į Lazdynų ligoninę. Matavo boro kameromis, čia dėl galvos, kad nebūtų uždegimo. Jai labai skaudėjo galvą po tos boro kameros. Po to kai buvo išrašyta iš ligoninės jai taip pat buvo labai sunku, nes buvo plikai nukirpta, žmonės gąsdinosi, skareles nešiojo. 3 mėnesius buvo nedarbinga. Darbe irgi su kepure vaikščiojo. Kur buvo siūlės ten plaukai neauga. Viską skauda iki šiol negali dirbti, labai jaučiuosi blogai: ir pykina, ir galva svaigta, ūžesys galvoje, tirpsta ranka. Kai grįžo į darbą, negalėjo dirbti, buvo perkelta į lengvesnį darbą, darbo užmokestis sumažėjo. Be to labai pergyveno dėl sūnaus ir vyro sveikatos. Jie neatliko vyro sveikatos ekspertizės grynai iš nežinojimo. Vyras visas buvo stipriau sužalotas tik tai, kad jam nereikėjo atlikti operacijos. Be to jai labai skaudu, kad jų niekas neatsiprašė, jeigu kaltininkas buvo atvažiavęs į ligoninę, būtume atleidę, buvo gaila ir jauno vaikino.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota: eismo įvykio vieta Vilniaus r., kelio Vilnius – Minskas 24 km., sankryža į Savičiūnų k. Apžiūros metu prieblanda, apšvietimas neįrengtas, kelių eismo įvykio rūšis transporto priemonių susidūrimas. Eismas nereguliuojamas, kelio dangos tipas asfaltas, kuris apžiūros metu sausas. Važiuojamosios dalies plotis 4.2 m., skiriamosios juostos plotis 2.2 m., kelkraščio plotis dešinėje 1,8 m., kairėje 1,3 m. Įvykio vietoje matomi kelio ženklai Nr. 203 ,,Duoti kelią‘‘, Nr. 131, ,,Laukiniai žvėrys‘‘, su papildoma lentele 805 ,,Galiojimo zona į priekį 2 km., Nr. 407 ,,Kliūtį galima apvažiuoti tik iš dešinės. Važiuojamoji dalis paženklinta kelio horizontalaus ženklinimo linijomis 1.1, 1.12, 1.16, 1.18, 1.8. Griovių plotis dešinėje ir kairėje 0,5 m., kelio aplinka medžiai. Eismo įvykio vieta yra Vilniaus r., kelyje Vilnius – Minskas 24 km., sankryža į Savičiūnų k. Automobilis ,,VW Passat‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apvirtęs ant stogo, priekine dalimi link Minsko. Minėto automobilio priekinių ratų ašis nutolusi nuo kelio važiuojamosios dalies 5,1 m. atstumu, o galinių ratų ašis 5,6 m. atstumu nuo sankryžos į Savičiūnų k., automobilis nutolęs 27,4 m. atstumu. Nuo automobilio Vilniaus kryptimi, už 6,5 m., matomi 3,3 m. ilgio nuvažiavimo nuo kelio pėdsakai. Toliau, Vilniaus kryptimi, 10,4 m. atstumu nuo automobilio ,,VW Passat‘‘, v/n (duomenys neskelbtini), matome 5,7 m. šoninio slydimo pėdsaką. Dar kiek toliau nuo minėto pėdsako 2,4 m. atstumu, matome automobilio ,,VW Passat‘, v/n (duomenys neskelbtini) stabdymo pėdsakus, kurių ilgis 18,3 m. ir 7,3 m. Nuo stabdymo pėdsakų, žiūrint link Rukainių k., matome 5,1 m. x 4,4 m. plote, šukių ir plastmasių nuolaužų koncentraciją, kelio važiuojamojoje dalyje. Už minėtų detalių koncentracijos, link Rukainių k., matome automobilio ,,VW Passat‘‘, v/n (duomenys neskelbtini), išbėgusio skysčio pėdsaką. Automobilis ,,VW Passat‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi priekine dalimi link Rukainių k. Jo priekinių ratų ašis nutolusi nuo kelio važiuojamosios dalies krašto 3,7 m., o galinių ratų ašis nutolusi 3,9 m., o nuo važiuojamųjų dalių sankirto minėtas automobilis nutolęs 20,3 m. atstumu. Stabdymo žymės automobilio ,,VW Passat‘‘, v/n (duomenys neskelbtini) viena 11,0 m. kita 7,8 m. ilgio. Transporto priemonių judėjimo krypties žymės matomos pagal stabdymo ir skysčių žymes, paliktas kelio važiuojamojoje dalyje. Automobilis ,,VW Passat‘‘, v/n (duomenys neskelbtini) judėjo nuo Savičiūnų k. link Rukainių k., o automobilis ,,VW Passat‘‘, v/n (duomenys neskelbtini), pagal paliktus nuvažiavimo ir slydimo pėdsakus judėjo nuo Vilniaus link Minsko. Pagrindiniai duomenys apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą matomi pagal šukių ir plastmasių koncentraciją važiuojamojoje dalyje. Atlikus apžiūrą nieko nepaimta, sudarytas planas, fotografuota skaitmeniniu fotoaparatu ,,Olympus FE 350‘‘ (1 t.b.l 9-18).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta: lengvasis automobilis ,,VW Passat‘‘, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. WVWZZZ31ZLE185466, priklauso M. Š., gyv. Jaunimo g. 26B, Kalvelių k., Kalvelių sen., Vilniaus r., draustas DB ,,Lietuvos draudimas‘‘, draudimo polisas AEC 1977745, galioja iki 2014-11-18. Išoriniai sugadinimo požymiai: sudaužytas priekinis dešinės pusės žibintas ir posūkio žibintas, sulenktas variklio dangtis, priekinis bamperis, dešinės pusės priekinis sparnas, apdailos grotelės, priekinis dešinės pusės rėmas, išmušta priekinė pakaba. Priekinių ir užpakalinių ratų vėžių plotis 1,2 m., padangos priekinės ,,M. N. Basic‘‘, 185/70 R14, galinės ,,Pirelli P300‘‘ 185/65 R14, KET reikalavimus atitinka. Rankinis stabdis įjungtas ir įjungta antra pavara. Vairo mechanizmo ir stabdžių būklės patikrinti negalima dėl padarytų sugadinimų, yra skysčio nutekėjimai. Apšvietimo prietaisai, langai, veidrodžiai ir valytuvai tvarkingi, išskyrus sugadintus eismo įvykio metu. Po kelių eismo įvykio prie transporto priemonės pašaliniai asmenys prieiti galėjo, apžiūra atlikta šviesiu paros metu, jos metu nieko nepaimta, fotografuota skaitmeniniu fotoaparatu ,,Olympus FE 350‘‘(1 t.b.l. 19-20, 28-31).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta: lengvasis automobilis ,,VW Passat‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. WVWZZZ3AZTE108521, priklauso J. S., gyv. Daubėnų k., Rudaminos sen., Vilniaus r., apie draudimą duomenų nėra. Išoriniai sugadinimo požymiai: sudaužyti visi automobilio stiklai, deformuotas visas kėbulas ir sulankstytos detalės, išmušta pakaba. Priekinių ir užpakalinių ratų vėžių plotis 1,2 m., padangos priekinės ,,Pirelli P3000‘‘ 185/65 R14, galinės ,,N. K. i30‘‘, 185/65 R14, KET reikalavimus atitinka. Rankinis stabdis neįjungtas, pavarų dėžė automatinė, 3 pavara. Vairo mechanizmo ir stabdžių būklės patikrinti negalima dėl padarytų sugadinimų. Apšvietimo prietaisai tvarkingi tik priekiniai, galiniai žibintai, langai, veidrodžiai ir valytuvai sugadinti eismo įvykio metu.Po kelių eismo įvykio prie transporto priemonės pašaliniai asmenys prieiti galėjo, apžiūra atlikta šviesiu paros metu, jos metu nieko nepaimta, fotografuota skaitmeniniu fotoaparatu ,,Olympus FE 350‘‘(1 t.b.l.32-33, 39-43).

VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6529/14(01) nurodyta, kad J. S., gim. 1970-06-20, kraujyje etilo alkoholio nerasta. (1 t.b.l. 95-96).

VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6528/14(01) nurodyta, kad E. Š., gim. 1994-08-30, kraujyje rasta 1,14 promilės etilo alkoholio. (1 t.b.l. 106).

VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1994/14(01) nurodyta E. Š. gim. 1994-08-30, šlapime rasta 1,64 promilės etilo alkoholio. (1 t.b.l. 107-108).

VTMT Vilniaus skyriaus specialisto medicininių dokumentų apžiūros protokolo išvadoje nurodyta, kad T. S. nustatyta: plėštinės dešinės plaštakos ir ypač didelė viršugalvio žaizdos, kurios padarytos paveikiant kietais, kontakto vietoje briaunas ar nelygų paviršių turinčiais daiktais, neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes didelės viršugalvio žaizdos su odos defektu gijimas užtruko ir sveikata sutrikdyta ilgam (ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui). Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo eismo įvykio metu. (1 t.b.l.85).

VTMT Vilniaus skyriaus specialisto medicininių dokumentų apžiūros protokolo išvadoje nurodyta, kad J. S. nustatyta: krūtinės lastos ir kaklo sumušimas, paviršinė plėštinė žaizda kairėje plaštakoje, dešinės alkūnės nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva viršugalvyje. Objektyvių medicininių krūtinės lastos ir kaklo sumušimo požymių nenustatyta, toliau tai nekvalifikuojama. Poodinė kraujosruva viršugalvyje padaryta paveikus kietu buku daiktu, paviršinė plėštinė žaizda kairėje plaštakoje ir dešinės alkūnės nubrozdinimas padaryta paveikus kietais bukais, nelygiu paviršiumi ar bukabriauniais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Galvos, plaštakos ir alkūnės sužalojimai visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo eismo įvykio metu. (1 t.b.l.88).

VTMT Vilniaus skyriaus specialisto medicininių dokumentų apžiūros protokolo išvadoje nurodyta, kad J. S. Rudaminos ambuloatorijoje 2014-07-28 nustatytas krūtinės lastos sumušimas, dėl kurio jis ambulatoriškai gydytas iki 2014-09-22, tačiau objektyvių medicininių krūtinės lastos sumušimo požymių nekonstatuota, todėl sužalojimo nenustatoma ir nekvalifikuojama. (1 t.b.l.99).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje, Nr. 11-2103 (14) nurodyta, kad automobilių ,,VW Passat‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,VW Passat‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas įvykio kelio Vilnius – Minskas sankryžoje su Rukainių ir Medininkų keliais, automobiliui ,,VW Passat‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būnant ties stabdymo pėdsakų pabaiga, prieš šukių ir nuolaužų koncentracijos plotą, žiūrint automobilio ,,VW Passat‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptimi. Šio eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilio ,,VW Passat‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. Š., važiuodamas keliu nuo Savičiūnų ne mažesniu kaip 64 km/h greičiu ir artėdamas prie sankryžos su pagrindiniu keliu Vilnius – Minskas, efektyviai užstabdė vairuojamą automobilį ir įčiuožęs į pagrindinį kelią, priekine dalimi atsitrenkė į jam iš kairės pagrindiniu keliu, orientaciniu apie 50 km/h greičiu važiavusio automobilio ,,VW Passat‘‘, v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės šoną. Po susidūrimo automobilis ,,VW Passat‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo toliau tiesiai ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Dėl susidūrimo automobilis ,,VW Passat‘‘, v/n (duomenys neskelbtini), pradėjo suktis laikrodžio rodyklės kryptimi ir besisukdamas nuvažiavo į dešinę šalikelę, vertėsi ir persislinko į padėtį, kurioje buvo užfiksuotas eismo įvykio plane. Automobilio ,,VW Passat‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), greitis prieš stabdymą buvo nemažesnis, kaip 64 km/h. Orientacinis automobilio ,,VW Passat‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), greitis prieš nuvažiuojant nuo kelio buvo apie 50 km/h.. Iš atlikto tyrimo galima teigti, kad automobilio ,,VW Passat‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. Š. veiksmai,- artėdamas prie sankryžos su pagrindiniu keliu, laiku nemažino važiavimo greičio, o įvažiavęs į ją, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.(1t.b.l.111-115)

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje esanti įrodymų visuma patvirtina kaltinamąjį padarius šį nusikaltimą ir, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo kaltinamojo išvažiavimas iš šalutinio į pagrindinį kelią neįsitikinus, kad kelias laisvas ir būtent jo neteisėti veiksmai, buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiais padariniais.

Kaltinamojo padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu. BK 16 str. 3 d. numato, kad nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo ir tuo atveju, kai jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti. Tokiu atveju asmuo veikia nusikalstamai nerūpestingai. Šioje byloje kaltinamasis, turintis vairuotojo teises ir nurodęs, kad ženklus matė, visgi įvažiavo iš šalutinio į pagrindinį kelią neįsitikinęs saugumu. Jis galėjo ir turėjo numatyti kad išvažiavimas į pagrindinį kelią neįsitikinus, kai daryti saugu, prieštarauja KET ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Tačiau pasielgė nusikalstamai nerūpestingai ir nepraleido jam iš kairės pusės pagrindiniu keliu važiuojančio automobili,- todėl pripažintina, kad būtent ši kaltės rūšis yra jo veikoje.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri padaryta dėl neatsargumo, tačiau yra labai pavojinga, į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, kurios yra dvigubai didesnės negu minimalios numatytos įstatyme, nes buvo sužaloti žmonės, į kaltinamojo asmenybę, kuris jauno amžiaus, nedirbantis, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių. Tačiau tuo pačiu vertintinas ir kaltinamojo elgesys, tai kad jis nesidomėjo nukentėjusių sveikatos būkle ir teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų neįstengė nuoširdžiai atsiprašyti, nors tai jis motyvavo tuo, kad jam yra gėda dėl savo padaryto nusikaltimo. Todėl įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes teismo nuomonė skyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį –baudą, nebūtų bausmė tinkamai individualizuota ir pasiekti bausmės tikslai. Todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta arešto bausmė.

Kadangi nusikaltimas įvykdytas naudojantis specialia teise,- kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Eismo įvykyje nukentėję asmenys dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

N. T. S. pareiškė 8 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, J. S. 8000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, J. S. 700 eurų turtinės ir 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 157-160). T. S. nurodė, kad dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų buvo hospitalizuota ir išbuvo VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nuo 2014-07-26 iki 2014-08-11, buvo atlikta galvos operacija. Po to, kai buvo išrašyta iš ligoninės, tęsė gydymą ambulatoriškai ir buvo visiškai nedarbinga iki 2014-10-14 imtinai. Nors nuo eismo įvykio praėjo daugiau kaip vieneri metai, iki šiol jos sveikata nėra atsistačiusi, vargina stiprūs galvos skausmai, nemiga, taip pat ir sužalotos rankos skausmingi, apriboti judesiai plaštakos srityje. Taigi, dėl jos sveikatos ilgalaikio sutrikdymo bei ji atliktos operacijos ji patyrė didelį ir ilgalaikį fizinį skausmą, kuris tęsiasi iki šiol, atsirado ir nemiga, be to, tiek eismo įvykio metu ji patyrė stresą, stiprius emocinius išgyvenimus ir dėl savo artimųjų sveikatos (neįgaliojo sūnaus J. bei sutuoktinio J.), tiek ilgą laiką po eismo įvykio besitęsiančią emocinę depresiją, o patirtas stresas labai neigiamai įtakojo ir iki šiol įtakoja jos dvasinę būklę bei gyvenimo kokybę. Eismo įvykio metu gautos traumos trukdė trukdo jai tinkamai, laiku ir kokybiškai vykdyti tiesiogines darbines bei kitas kasdieniam gyvenimui būdingas bei būtinas funkcijas.

Nukentėjusysis J. S. nurodė, kad jis taip pat nukentėjo šiame eismo įvykyje (patyrė kojų, rankų, kitų kūno dalių, tame tarpe ir krūtinės ląstos stiprius sumušimus, dėl ko ant jo kūno atsirado aibė kraujosruvų bei nubrozdinimų) tačiau nustatęs, kad jo sutuoktinė T. S. yra be sąmonės, o neįgalusis sūnus J. S. taip pat smarkiai sužalotas, paskambino telefonu nurodytoms tarnyboms pranešdamas apie eismo įvykį, kuriuo metu sužaloti net tris žmonės. Atvykusi greitoji medicininė pagalba nugabeno T. S. ir J. S. į VšĮ Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę, tačiau dėl patirto streso bei baimės dėl neįgaliojo sūnaus ir sutuoktinės patirtų traumų faktiškai tuo metu savimi nesirūpino, todėl atvežtas kartu su savo sutuoktine T. bei sūnumi J. į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę apie savo patirtus sužalojimus gydytojų neinformavo, tačiau netrukus po to pasijutęs labai blogai kreipėsi į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs jo eismo įvykyje patirtas traumas, išrašė jam nedarbingumo pažymėjimą, tad pažymi, kad jis buvo nedarbingas beveik visą mėnesį - nuo 2014-07-28 iki 2014-08-22 imtinai, ką įrodo medicininių dokumentų turinys. Taip pat jis patyrė didelius ir ilgalaikius fizinius skausmus, taip pat ir stiprius emocinius išgyvenimus dėl savo artimųjų sveikatos. Ne gana to, po eismo įvykio jis ilgą laiką negalėjo pradėti vairuoti tiek dėl to, kad jų automobilis buvo nepataisomai sugadintas, tiek ir dėl to, jog atsirado baimės jausmas būti eismo dalyviu. Beveik iki 2015 metų balandžio mėn. pabaigos jų nepataisomai sugadintas automobilis buvo pastatytas esančioje greta jų gyvenamojo namo aikštelėje, nes tol, kol buvo atliekama jo ekspertizė, jiems buvo uždraustą jį priduoti į metalo laužą. Tad ir dėl šio fakto, jis kasdien išeidamas iš savo būsto, pamatydamas jų automobilį, kuris nepataisomai sugadintas, kaskart visi eismo įvykyje jo patirti išgyvenimai grįždavo iš naujo ir jam tekdavo faktiškai kasdien iš naujo juos patirti ir išgyventi. Tokia psichologiškai neigiama įtempta situacija tęsėsi apie dešimt mėnesių, kol jam buvo leista nurodytą automobilį pašalinti iš minėtos aikštelės ir jį priduoti į metalo laužą. Tad jo patirta turtinė žala yra 700 Eurų. Tai suma (turėtos išlaidos), kurią jis sumokėjo jų, nukentėjusiųjų, atstovei advokatei Alinai Volynec už jiems suteiktą teisinę pagalbą ikiteisminiame tyrime, teiktiną teisinę pagalbą teisme bei už civilinio ieškinio.

Baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu patraukta draudimo bendrovė ,,Lietuvos draudimas“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl draudimo išmokų išmokėjimo ir nurodė, jog nukentėjusiajai T. S. išmokėjo 117,44 € turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro išlaidos už vaistus - 41,29 € ir negautos pajamas - 76,15 €. Tuo tarpu neatlyginamas turtinės žalos dydis yra 30,11 €, kadangi medikamentai nėra susiję su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, nepagrįsti gydytojo paskyrimu . Civilinis ieškovas J. S. ieškiniu reikalauja 700 € turtinės žalos atlyginimo už advokato teisinę pagalbą. Draudikas pažymi, jog išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimas numatytas kaltininkui, remiantis LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d., todėl Draudikui nekyla pareiga jų atlyginti. Civilinei ieškovei T. S. išmokėtas 1 500 € neturtinės žalos atlyginimas, atsižvelgiant j patirtus išgyvenimus, fizinį skausmą, nesunkų sveikatos sutrikdymą. Civiliniam ieškovui J. S. išmokėtas 724,05 € neturtinės žalos atlyginimas, atsižvelgiant į patirtus išgyvenimus, fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą. C. I. J. S. neturtinė žala atlyginta nebuvo, kadangi nėra duomenų, jog pastarasis būtų sužalotas eismo įvykio metu.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais , kurie sukelia kančias ir išgyvenimus . Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta nukentėjusiajai T. S. avarijos metu sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, nukentėjusiajam J. S. – nežymiai. Nukentėjusieji teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog avarijos pasekmes jaučia iki šiol: naktimis neramiai miega, jie patyrė stresą, stiprius emocinius išgyvenimus, bijo važiuoti automobiliu. Teismas turi pagrindo manyti, jog avarijos pasekoje nukentėjusieji T. S. ir J. S. iki šiol jaučia tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus. Teismo nuomonė - nukentėjusysis J. S. taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus: stresą, baimę, nepatogumus, fizinį skausmą, taip pat ir stiprius emocinius išgyvenimus dėl savo artimųjų sveikatos. J. S. netrukus po įvykio pasijutęs blogai kreipėsi į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs jo eismo įvykyje patirtas traumas, išrašė jam nedarbingumo pažymėjimą, jis buvo nedarbingas nuo 2014-07-28 iki 2014-08-22 imtinai, ką įrodo medicininių dokumentų turinys (1 t., b. l. 162).

AB „Lietuvos draudimas“ draudimas“ T. S. išmokėjo 1500 eurų, J. S. 724.05 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu draudimo bendrovės nustatytas ir išmokėtas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per mažas. Be to, teismas neabejoja, jog nukentėjusysis J. S. dėl eismo įvykio taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus. Tačiau atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, darytina išvada, kad visų nukentėjusiųjų pareikštas iš viso 22 000 eurų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai, padarytai nukentėjusiesiems T. S., J. S. ir J. S. atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiųjų sveikatai, todėl yra mažintinas ir, atsižvelgiant, į sužalojimo pobūdį, gydymosi trukmę, patirtus išgyvenimus, kaltinamojo finansinę padėtį, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo tenkintinas iš dalies ir papildomai priteistina 2000 eurų nukentėjusiai T. S. padarytos neturtinės žalos dydis, 1500 eurų nukentėjusiajam J. S. padarytos neturtinės žalos dydis bei 1000 eurų nukentėjusiajam J. S. padarytos neturtinės žalos dydis.

CK 6.254 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas civilinės atsakomybės draudimas tais atvejais, kai pareiga atlyginti padarytą žalą perkeliama draudimo kompanijai. Tokiu atveju draudimo kompanija ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.1018 straipsnis). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas. Jo pareiga atlyginti žalą gali būti ribojama tiek konkrečiu žalos dydžiu, tiek ir žalos rūšimi. Tai reiškia, kad draudiko pareiga atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą gali atsirasti tik tada, kai tokia jo pareiga numatyta įstatyme ar draudimo sutartyje.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nuo 2012 m. birželio 11 d. neturtinei žalai atlyginti yra 5000 eurų. Taigi draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiima atsakomybę atlyginti 5000 eurų , tai yra 17 264 Lt neturtinę žalą.

AB „Lietuvos draudimas“ draudimas“ T. S. išmokėjo 1500 eurų, J. S. 724.05 eurų neturtinei žalai atlyginti. Todėl iš AB „Lietuvos draudimas“ T. S. priteistina papildomai - 1000 eurų, J. S. -500 eurų, J. S. -100 Eurų, o iš E. Š. priteistina 1000 EUR T. S.; 1000 EUR J. S., 900 EUR -J. S. neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.254 str. 2 d., 6.282, 6. 283 str., (duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Nukentėjusieji civilinius ieškiniu taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo.

Dėl palūkanų priteisimo, tai CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi, palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė, visų pirma, turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Dėl žalos dydžio, tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo yra ginčas. Kaltinamojo nuomone prašomos žalos dydis yra per didelis. Civilinis atsakovas Lietuvos Draudimas dalį žalos buvo atlyginę, kurią jie buvo paskaičiavę remdamiesi gydytojų ekspertų išvadomis ir įvertinęs esminės turimos situacijos aplinkybes. Todėl pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę nuteistajam atsiranda nuosprendžiui įsiteisėjus ir nustačius konkretų turtinės ir neturtinės žalos dydį. Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui. Tik nustačius, jog skolininkas nevykdo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareigos atlyginti žalą galima pripažinti, jog skolininkas nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Todėl ieškinio reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki nuosprendžio visiško įvykdymo, laikytini priešlaikiniais. Dėl paminėtų motyvų netenkintinas civilinių ieškovų prašymas priteisti 5 procentų metinių palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki nuosprendžio visiško įvykdymo, tačiau tai neatima galimybės nukentėjusiesiems kreiptis su šiuo reikalavimu į teismą civilinio proceso tvarka.

Dėl atstovavimo išlaidų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje, kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusiojo J. S. 700 eurų patirtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 165) proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo E. Š..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 291 str. 2 d., 303 str. 2 d..

nusprendė:

E. Š. (E. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir skirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d. ir 68 str. skirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 ( vieneriems) metams ir 3 (trims ) mėnesiams.

N. T. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 1000 eurų, o iš E. Š. 1000 eurų, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo J. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 500 eurų, o iš E. Š. 1000 eurų, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo J. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 100 eurų, o iš E. Š. 900 eurų, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo J. S. 700 eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo E. Š. ((duomenys neskelbtini) str. 2 d., 106 str., 2 d.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.