Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-8-211/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-01-12
Bylos Nr.: 1A-8-211/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-00056-014-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Laureta Ulbienė, Stasys Lemežis, Ainora Kornelija Macevičienė
Civilinis ieškovas: A. P.
Civilinis atsakovas: „Lietuvos draudimas“
Nuteistasis: D. P.
Nukentėjusysis: A. P., I. I.
Atsakovas: D. P., AB „Lietuvos draudimas“, D. P. A. P.
Advokatai: Vidmantas Martyšius, Edmundas Kisielius

Kategorijos

NuorašasByla Nr. 1A-8-211/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00056-014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2;1.2.25.4.1;2.1.15.3.3.2;2.4.6.4.1; (S) 2.4.6.4.4;2.4.7;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2018 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Ainoros Kornelijos Macevičienės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,gynėjui advokatui Vidmantui Martyšiui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. P., jos atstovui advokatui Edmundui Kisieliui,civilinio atsakovo „Lietuvos draudimas“ atstovei I. K., J. P.,civilinio atsakovo „Lietuvos draudimas“ žalų skyriaus gydytojai J. Š.,teismo medicinos ekspertui Viačeslav Kolomiec,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. ir jo gynėjo adv. Vidmanto Martyšiaus (toliau – apeliantai), nukentėjusiosios – civilinės ieškovės A. P. ir jos atstovo adv. Edmundo Kisieliaus (toliau – apeliantai) bei civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovės I. K. (toliau – atsakovas) apeliacinius skundus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį 35 MGL (1 318,10 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu D. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams.

Nukentėjusiosios A. P. ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant solidariai iš atsakovų D. P. ir AB „Lietuvos draudimas“ 36,25 Eur turtinei žalai bei 1300 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, taip pat 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo D. P. A. P. naudai.

Nukentėjusiosios I. I. ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant 206,53 eurų turtinei žalai atlyginti, 1800 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų, skaičiuojamas nuo 2015-05-20 iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo, solidariai iš atsakovų D. P. ir AB „Lietuvos draudimas“ I. I. naudai.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

D. P. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, o būtent:

jis, 2013 m. rugsėjo 19 d., apie 14.01 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „I“ priklausantį automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šermukšnių gatve privažiavo prie nereguliuojamos sankryžos su S. Jakšto gatve. Būdamas neatidus ir neatsargus, sukdamas iš Šermukšnių gatvės į kairę – į S. Jakšto gatvę neįsitikino, kad tai daryti saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio jam iš dešinės pusės per S. Jakšto gatvės važiuojamą dalį, kurią jis sukdamas kairėn kirto, ėjusioms pėsčiosioms I. I., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurias partrenkė ir sužalojo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų I. I. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o A. P. nežymiai sutrikdyta sveikata.

Šiais veiksmais D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. ir jo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams, kitą nuosprendžio dalį paliekant nepakeistą. Apeliantų teigimu, baudžiamasis įstatymas D. P. pritaikytas netinkamai. Analizuodami konstitucinę doktriną ir naujausią teismų praktiką, nurodo, kad D. P. neteistas, nebaustas administracine tvarka, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, atsitiktinio pobūdžio, todėl nors ir sukėlė pasekmes (nesunkų ir nežymų žmonių sveikatos sutrikdymą), mano, kad pastarajam bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teigia, kad būtent šioje situacijoje BPK nuostatos leidžia D. P. (sporto traumų ortopedijos sferos kineziterapeutui) visai netaikyti uždraudimo naudotis specialia teise, nes tai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o nuteistojo darbdavių, šeimos ir kitų artimųjų bei visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos.

Skunde pažymima, kad D. P. sporto kineziterapeutu dirba keliose darbo vietose ir visokeriopai rūpinasi savo šeima – kiekvieną dieną vairuoja automobilį. Apeliantai daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą neatimti nuteistajam teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams, dėl neatsargaus eismo įvykio ir kilusių pasekmių. Nurodoma, kad D. P. yra sąžiningas ir paprastas darbo žmogus – niekada nebaustas, neteistas, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, nes jau dabar kritiškai įvertino ir pilnai suprato savo poelgio neigiamas pasekmes. Apeliantai mano, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau seniai ir pilnai pasiekti, be to, ateityje pastarasis neketina piktnaudžiauti teismo jam pareikštu pasitikėjimu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji – civilinė ieškovė A. P. ir jos atstovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiosios A. P. civilinio ieškinio išsprendimo, tenkinant ieškinį pilnai. Taip pat prašo paskirti pakartotiną komisijinę teismo medicinos ekspertizę sveikatos sutrikdymo lygiui patikslinti. Nurodo, kad apylinkės teismas, tinkamai kvalifikavęs nuteistojo veiką, bei tinkamai paskyręs jam bausmę, neįvertino visų bylos duomenų ir kitų ieškinio sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, neišsamiai ištyrė faktines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė procesines nuostatas, ko pasėkoje, nagrinėdamas civilinį ieškinį, padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas.

Skunde nurodoma, kad civiliniame ieškinyje nukentėjusioji patirtą turtinę žalą sugrupavo į: nuostoliai, patirti dėl sveikatos sutrikdymo; nuostoliai, patirti dėl terminuoto realaus nukentėjusiosios darbingumo sumažėjimo; nuostoliai, patirti dėl darbuotojos I. I. atleidimo; bylinėjimosi išlaidos ir neturtinė žala. Nurodo, kad visa tai išsamiai išdėstyta civiliniame ieškinyje, o detalios žalos aplinkybės buvo grindžiamos teisminių apklausų metu. Taip pat nurodo, kad buvo akcentuota, kad įvykio metu patirtos traumos pasekmėje kairėje kūno pusėje buvo sumušimai – klube buvo ryškus sumušimas, mėlynės, kairėje veido pusėje prie ausies buvo raudonis, sumušimas petyje, klube, šlaunyje, po trijų parų mėlynių buvo kelyje, šlaunyje, klube, petyje. Nukentėjusiajai darė tomogramą, gydytojas siūlė atsigulti į ligoninę. Kitą dieną darbe nebuvo. Dėl labai blogos savijautos būsenos dažnai virš mėnesio nebūdavo darbe, ėjo į masažus, pas stomatologus. Iš karto po įvykio kreipėsi į stomatologinę klinika, nes prasidėjo tinimas. Nedarbingumą nustatė šeimos gydytoja. Nukentėjusioji labai sunkiai vaikščiojo, buvo pažeisti keli stuburo slanksteliai, stipriai sumuštas veidas, tačiau teismas taip ir neįvertino liekamųjų reiškinių.

Apeliantai taip pat nurodo, kad sudėtine reikalaujamos priteisti žalos dalimi buvo ir tai, kad nukentėjusioji savo padėjėjai išmokėjo išmokas, susijusias su atleidimu iš darbo. Negautas pajamas paskaičiavo pagal kitų mėnesių atlyginimus. Žala ieškinyje padidėjo dėl to, kad nuolat važinėja pas gydytojus ir nežino kiek dar reikės važinėti. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro gydymo kaštai, kompensacija, išmokėta padėjėjai (4 265,97 Lt išeitinė), kompensacija už nepanaudotas atostogas 1 316,75 Lt. Savo kaip notarės padėjėją I. I. atleido iš užimamų pareigų, nes ji dėl patirtų traumų negalėjo dirbti su kompiuteriu. Taip pat nurodo, kad turtinę žalą dar sudaro dėl traumos pasekmių labai sumažintu krūviu notarės dirbtas laikotarpis. Per aktyvaus gydymosi laikotarpį nukentėjusioji A. P. tai dirbo, tai nedirbo, kas ir sudarė ieškinyje nurodytas netektas pajamas. Notarės kontoros buhalterė paskaičiavo visų metų mėnesio pajamų vidurkį. Suskaičiuota suma pateikta ieškinyje yra ne vieno mėnesio, o 6 savaičių. Be to, turtinę žalą sudaro ir naujo darbuotojo paieška, skelbimai internete, laiko skyrimas, apmokymams, naujojo darbuotojo paruošimas, nes dėl byloje nagrinėjamo auto įvykio pasekmių nukentėjusioji, kaip darbdavys, neteko kvalifikuotos darbuotojos. Šią žalą įvardijo minimaliai – 3000 Lt. Apmokymai naujo darbuotojo vyksta dar ir šiandieną. Neturtinę žalą grindžia ir tuo, kad kaltininkas neatsiprašė, po įvykio nekreipė į jas dėmesio, be to, melagingai teigė ir klaidino teismą, kad neva tai jis į eismo įvykio vietą iškvietė policiją ir medicinos pagalbą, nors byloje užfiksuota, kad būtent nukentėjusioji paskambino iš savo mobilaus telefono bendrajam pagalbos centrui. Atkreipia dėmesį, kad nuteistajam būdingas piktybiškas eismą reguliuojančių teisės normų reikalavimų nesilaikymas, daug kartų baustas administracine tvarka už greičio viršijimą.

Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju atsakomybės pagrindu yra deliktas, t.y. neteisėtas veiksmas ar neveikimas, sukėlęs žalos, kurį, pasak apeliantų, sudaro trys elementai – neteisėtas elgesys, žala ir nuostoliai bei kauzalinis ryšys tarp kaltininko elgesio ir jo elgesio padarinio – žalos.

Apeliantai nurodo manantys, kad medicininės ekspertizės išvados, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, įvertindamas žalą nukentėjusiosios A. P. sveikatai, nėra pakankamai pagrįstos ir išsamios, kadangi neatspindi realios situacijos ar atskirais klausimais ją atspindi labai selektyviai. Nurodo, kad ekspertizės akte išvados padarytos ne papildomai ištyrus nukentėjusiąją, o tik remiantis atskirų medikų, gal nepakankamai išsamiais, įrašais ligos istorijoje. Apeliantams abejonių kelia ir patys ekspertizės rezultatai – kaip ir kuo buvo tiriama faktinė medžiaga. Teigia, kad esminiai pažeidžiant BPK reikalavimus (88 straipsnio 3 dalis), ekspertizės akte nėra nurodyta tyrimo objektų būklė, jos apžiūros rezultatai, kokia naudota tyrimo programinė įranga, kokie naudoti metodai ir priemonės. Nurodo, kad visa tai sąlygojo pagrįstą nukentėjusiosios reikalavimą atlikti pakartotinę ekspertizę, kadangi kilęs ginčas dėl dantų lūžio taip ir nebuvo išspręstas, nebuvo paaiškinta, ar buvo naudotas skaitmeninis tankio patikrinimas įvertinant audinių tankio skirtumus numanomo ar esamo lūžio (lūžių) vietoje? Jei taip, kodėl tai neaprašyta? Kodėl nenurodyta, kokia įranga skaitmeniniu būdu buvo tirtas audinių tankis? Ir dar daugybė klausimų į kuriuos, pasak apeliantų, gali atsakyti tik pakartotinė kompleksinė ekspertizė. Be to, visas vertinimas buvo nukreiptas tik į dantų lūžių analizę, visiškai atsiribojant nuo kitų, pakankamai reikšmingų liekamųjų reiškinių. Taip pat apeliantams lieka nesuprantama, kodėl atliekant teismo skirtą ekspertizę nesilaikyta LR Teismo ekspertizės įstatymo 24 str. 3 d. reikalavimų, aprašyti tik dokumentai, nėra nuotraukų, tomografijų apžiūros išsamių aprašymų, tyrimų, sulyginimų, iš dalies yra komentuojama tik gydytojo A. P. apklausa teisme. Mano, kad buvo būtina sulyginti ir detaliai įvertinti abiejų stomatologų (Pauliukas ir Gervė) bei UAB Mir Global išvadas (įrašus). Įvertindami šias aplinkybes, apeliantai teigia manantys, kad teismas nuosprendyje netinkamai ir nepakankamai objektyviai įvertino patirtos žalos mastą, visiškai neatsižvelgdamas į liekamųjų reiškinių pobūdį ir apimtis. Prašo prijungti prie bylos medicininių dokumentų išrašų kopijas, kurios buvo gautos po bylos įrodymų tyrimo pabaigos ir akivaizdžiai patvirtina liekamųjų reiškinių esamybę. Teigia ir tai, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje fiksavo, kad nėra duomenų, jog nukentėjusioji buvo nedarbinga, nepagrįstai atmetė reikalavimą atlyginti gydymo išlaidas, išlaidas susijusias su skubia naujo darbuotojo paieška, jo apmokymu bei nukentėjusiosios notarės negautas pajamas, sietinas su autoįvykio metu patirtų traumų pasekmėje buvusiu laikinu nedarbingumu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai bei neargumentuotai labai ženkliai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.

4. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria solidariai iš D. P. ir AB „Lietuvos draudimas“ priteista 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiosios A. P. naudai, nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų iš AB „Lietuvos draudimas“ bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria solidariai iš D. P. ir AB „Lietuvos draudimas“ priteista 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo 2015-05-20 iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo, I. I. naudai, nepriteisiant procesinių palūkanų iš AB „Lietuvos draudimas“. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš civilinio atsakovo (ne kaltinamojo) BPK nenumato, o ir teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos solidariai ir iš AB „Lietuvos draudimas“, t.y. ne kaltininko.

Dėl procesinių palūkanų I. I. priteisimo atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė taip pat pažymi, kad BPK procesinių palūkanų priteisimo tiek iš kaltininko, tiek iš civilinio atsakovo nenumato. Nurodo, kad šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos CK nuostatomis, kadangi jos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, o civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat pažymi, kad baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palūkanos ir delspinigiai, atstovės teigimu, nėra BK 281 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai.

Skunde atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmokų nemokėjo, kadangi, kaip nurodė ir teismas, „kaltinamasis D. P. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino“, „kaltės nepripažįsta, nes mano, kad pėsčiosios pažeidė KET, „nesutiko su kaltinimu, kad jis vairavo neatidžiai, nes tuo metu atidžiau vairuoti negalėjo, buvo sunkios eismo sąlygos, kaltinimas absurdiškas“. Nurodo AB „Lietuvos draudimas“ kaip draudiko atsakomybę esant išvestinę iš transporto priemonės valdytojo atsakomybės, todėl draudimo išmokas mokėti, kol kaltininkas nepripažino savo kaltės arba kol jis nėra pripažintas kaltu įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, negali. Teigia, kad jeigu kaltinamasis būtų pripažinęs savo kaltę, AB „Lietuvos draudimas“ būtų išmokėjęs apskaičiuotas draudimo išmokas nukentėjusiosioms iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atstovės teigimu, toks atvejis, jog iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisiamos procesinės palūkanos, kaip už pradelsimą įvykdyti piniginę prievolę, baudžiamojoje byloje, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei teismų praktikai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios A. P. atstovas apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti, nurodė atsisakąs dalies skundo reikalavimų. Nuteistojo D. P. ir civilinio atsakovo „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus prašė atmesti.

Nuteistasis D. P. ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Nukentėjusiosios A. P. ir civilinio atsakovo „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus prašė atmesti.

Civilinio atsakovo „Lietuvos draudimas“ atstovė skundą palaikė, prašė tenkinti. Nukentėjusiosios A. P. apeliacinį skundą prašė atmesti, dėl nuteistojo skundo nepasisakė.

Prokuroras prašė civilinio atsakovo „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies dėl bylinėjimosi išlaidų. Nuteistojo D. P. ir nukentėjusiosios A. P. apeliacinius skundus prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios A. P. ir jos atstovo skundas atmetamas.

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies .

Nuteistojo D. P. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Kolegija, patikrinusi apeliacinių skundų argumentus, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendis dalyje dėl nuteistajam D. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės bei žalos nukentėjusiųjų naudai atlyginimo tvarkos nustatymo, nėra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl nukentėjusiosios – civilinės ieškovės A. P. ir jos atstovo adv. Edmundo Kisieliaus apeliacinio skundo:

Apeliantai skunde neginčija veikos kvalifikavimo bei nuteistajam paskirtos bausmės, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino turtinę ir neturtinę žalą. Nors baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teismo posėdyje metu nukentėjusiosios A. P. atstovas dalies apeliacinio skundo reikalavimų nurodė atsisakantys, t.y. atsisakė reikalavimo dėl 1 942,77 eurų turtinės žalos, kurią civiliniame ieškinyje nurodė grindę žala, patirta dėl išlaidų, susietų su traumų gydymu, pasekmių diagnostikos apmokėjimu, būtinųjų medikamentų įsigyjimu, tačiau teigė, kad nepagrįstai nuosprendyje buvo fiksuota, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji buvo nedarbinga. Nurodė to nesiejantys su sveikatos sutrikdymo laipsniu, tačiau teigė, kad eismo įvykio, kurio kaltininkas yra nuteistasis, metu patirti sumušimai ir nubrozdinimai sąlygojo nukentėjusiosios nedarbingumą ar ribotą darbingumą. Taip pat nurodė, kad nukentėjusiosios pajamų sumažėjimą lėmė ir labai patyrusios padėjėjos, kuri taip pat nukentėjo to paties eismo įvykio metu, nedarbingumas ir vėlesnis negalėjimas tęsti darbo dėl traumos pasekmių, taip pat išeitinių pašalpų mokėjimas, su tuo susijusios mokestinės išmokos, naujo darbuotojo paieškos, pastarojo paruošimo bei apmokymo kaštai.

Atkreipiamas dėmesys, kad tie skundo argumentai, dėl kurių dalies skundo reikalavimų buvo atsisakyta, nebus aptariami.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-21-942/2016).

Matyti, kad kartu su apeliaciniu skundu apeliantai pateikė ir SoDros pažymą, iš kuri patvirtina nukentėjusiajai A. P. UAB „N“ išduotą nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiu nuo 2013-09-20 iki 2013-11-07 (5 t., b.l. 14-15). Skunde teigiama, kad nukentėjusioji kaip notarė minėtu laikotarpiu buvo nedarbinga ir negavo pajamų.

Atkreipiamas dėmesys, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis 3K-3-281/2012).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad dėl neteisėtų nuteistojo D. P. veiksmų nukentėjusiajai A. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, civilinės ieškovės A. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos sumažino, nustatęs, kad dėl A. P. patirtos turtinės žalos dėl negautų pajamų pagrįstumo byloje nėra duomenų, o būtent, kad nukentėjusioji buvo nedarbinga. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tam, kad byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa, išklausius proceso dalyvių nuomones dėl įrodymų tyrimo atlikimo bei patenkinus nukentėjusiosios atstovo prašymą skirti pakartotinę komisijinę teismo medicinos ekspertizę, 2017 m. kovo 28 d. nutartimi buvo paskirta pakartotinė teismo medicinos komisijinė ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertams (5 t., b.l.38-43).

Iš pateikto ekspertizės akto Nr. PEKG 67/2017 (01) matyti, kad A. P. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o ilgesnis nei 10 dienų laiko gydymas siejamas su lėtinės infekcijos paūmėjimu ties 24 dantimi (5 t., b.l. 50-59). Minėtame ekspertizės akte nurodoma, kad medicinos centre UAB „N“ nukentėjusiosios A. P. nusiskundimas dėl kairės veido pusės tinimo pirmą kartą fiksuojamas 2013-09-24, po pirmo apsilankymo 2013-09-20, minėto skundo nebuvo. Tai nėra vertinama kaip sužalojimas, nes nesant aprašytiems trauminiams požymiams veido išoriniame paviršiuje nei/ar burnoje, tinimas laikomas kaip pasekmė dėl atsivėrusios pūliuojančios fistulės dėl 24 dantimi, kurios priežastis yra lėtinės infekcijos paūmėjimas, nes pateiktoje 2013-09-23 dentalinėje 24 danties rentgeno nuotraukoje stebima kaulo destrukcija aplink šaknų viršūnes liudija apie ilgą lėtinį infekcijos procesą, skaičiuojamą keletos metų laikotarpiu. Specialistai pagal pateiktus medicininius dokumentus sprendė, kad prieštaringi įrašai medicininiuose dokumentuose dėl A. P. veido/galvos objektyvių sužalojimų nesuteikia galimybės jais remtis, vertinant aprašytų sužalojimų patikimumą, jų pobūdį, padarymo mechanizmą bei sveikatos sutrikdymo mastą. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad po ilgo laiko tarpo nuo nagrinėjamo eismo įvykio A. P. nustatytas klausos pablogėjimas dėl abiejų klausos nervų uždegimo bei lygsvaros sutrikimai laikomi netrauminės kilmės, kadangi sieti su trauma nėra jokių priežasčių (neurochirurgų nebuvo nustatyta nei galvos smegenų trauma, nei kaukolės pamato lūžis; nebuvo tiesioginio mechaninio ausų sričių sužalojimo ar akustinės/baro traumos) (5 t., b.l. 50-59).

Apeliacinės instancijos teisme posėdžio metu ekspertas Viačeslav Kolomiec patvirtino išvadą.

Žemesnės instancijos teismas

Apklausiama pirmosios instancijos teisme apeliantė A. P. nurodė, kad gydytojas jai siūlė atsigulti į ligoninę, tačiau ji atsisakė (3 t., b.l. 106-109).

Byloje taip pat yra pateikta (duomenys neskelbtini) biuro 2015-09-14 pažyma, iš kurios matyti, kad notarinių veiksmų registravimo knygoje atlikti notariniai veiksmai laikotarpiu nuo 2013-09-20 iki 2013-11-07, už kuriuos gautos atitinkamos pajamos (3 t., b.l. 128-138).

Notarų rūmų viešai prieinamoje internetinėje svetainėje skelbiama informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) biure dirba vienintelė notarė A. P. (http://www.(duomenys neskelbtini)).

Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad nukentėjusiosios nedarbingumą sąlygojo būtent 2013-09-19 eismo įvykis. Juo labiau, kad A. P. eismo įvykio metu nustatyti kūno sužalojimai – poodinės kraujosruvos rankose ir liemens kairėje pusėje, odos nubrozdinimai keliuose nėra tokio masto, dėl kurių pastarosios sveikata sutriktų ir nedarbingumas tęstųsi atstovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje SoDros pažymoje nurodytu laikotarpiu. taigi konstatuojama, kad apeliantai neįrodė, kad dėl nuteistojo D. P. nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajai A. P. buvo padaryta turtinė žala, kuri pasireiškė negautomis pajamomis.

Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai prašoma priteisti išlaidas, susijusias su naujo darbuotojo paieška bei jo apmokymu, kadangi šios išlaidos nėra pagrįstos jokiais įrodymais, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino. Nors nukentėjusiosios atstovas adv. Edmundas Kisielius nurodė, kad pastarosios pajamų sumažėjimą lėmė ir patyrusios padėjėjos nebegalėjimas tęsti darbo dėl traumos pasekmių, tačiau byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada to nepatvirtina. Specialisto išvadoje Nr. KG 81/14 (01) dėl nukentėjusiajai I. I. padarytų sužalojimų nurodyta, kad nesant nuoseklaus priežastinio ryšio laike tarp nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje čiurnoje su čiurnos sąnario raiščių uždegimu, kairio riešo laivelio-mėnulio raiščio patempimo ir dalinio plyšimo, kairio riešo kanalo sindromo ir patirta trauma bei nesant objektyvių klinikinių duomenų šių diagnozių pagrindimui, kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą į jas neatsižvelgiama. Net ir susiejus šias diagnozes su patirta 2013-09-19 trauma, sveikatos sutrikdymo mastas nesikeistų. Kairio riešo sąnario mėnulio-laivelio raiščio dalinio plyšimo diagnozė vertintina kaip nepagrįsta, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama. Dėl tų pačių priežasčių nustatytos kairio riešo sąnario potrauminė kontraktūra bei mėnulio-laivelio raiščio patempimo padariniai su aptariamu eismo įvykiu nesiejami (1 t., b.l. 138-143).

Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ir apeliantų reikalavimą dėl išeitinės kompensacijos, išmokėtos I. I., kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog pastarosios liga, dėl kurios ji nutraukė darbo santykius A. P. notaro kontoroje, nebuvo susijusi su byloje nagrinėjamo eismo įvykio pasekmėmis.

Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ženkliai sumažino neturtinės žalos, priteistos nukentėjusiajai A. P., dydį. Teisėjų kolegija su tokiu skundo argumentu nesutinka.

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio D. P. kaltę, nukentėjusiosios A. P. patirtą skausmą, išgąstį, stresą, baimę dėl savo sveikatos, į patirtus dvasinius išgyvenimus, nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino ir, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, jai priteisė mažesnę sumą nei buvo prašoma. Nukentėjusioji A. P. prašė priteisti 28960 eurų neturtinės žalos, tuo tarpu apylinkės teismas prašomą sumą sumažino iki 1000 eurų.

Atkreipiamas dėmesys, kad lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Žalos dydis turi būti protingas ir adekvatus ginamoms vertybėms. Priešingai nei teigiama apeliantų skunde, teismas tinkamai įvertino ir nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mastą bei pobūdį, kad dėl nuteistojo D. P. nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, įvertino nuteistojo neteisėtais veiksmai sukeltas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji buvo nedarbinga, priešingai, kaip minėta, byloje esanti pačios nukentėjusiosios pasirašyta pažyma liudija, kad ji iš karto po įvykio, kitą dieną dirbo. Tokiu būdu, atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl priteistos pernelyg mažos neturtinės žalos nukentėjusiajai A. P., nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą, pažeidė įstatymo reikalavimus, neatsižvelgė į jos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste visgi atkreipia dėmesį, kad kiekviena situacija yra individuali bei savita, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti būtent tokio dydžio nukentėjusiajai A. P. priteistiną neturtinės žalos atlyginimą yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką. Didinti priteistos neturinės žalos dydį nukentėjusiosios A. P. atžvilgiu, nėra pagrindo.

Dėl civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovės I. K. apeliacinio skundo:

Skundžiamu nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažinęs kaltu D. P. kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nusprendė iš pastarojo ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ solidariai išieškoti 1300 eurų bylinėjimosi išlaidų A. P. naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, sutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš civilinio atsakovo (ne kaltinamojo), baudžiamojo proceso įstatymas nenumato. Teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis bylinėjimosi išlaidas nusprendė priteisti solidariai ir iš AB „Lietuvos draudimas“.

Tokiu būdu, nuosprendis šioje dalyje keistinas, nukentėjusiosios A. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl jai teikiamų advokato teisinių paslaugų priteisiant tik iš nuteistojo D. P..

Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo atstovė taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria solidariai iš D. P. ir AB „Lietuvos draudimas“ priteista 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo 2015-05-20 iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo, I. I. naudai, nepriteisiant procesinių palūkanų iš AB „Lietuvos draudimas“. Šį savo prašymą atstovė motyvuoja tuo, kad BPK išvis nenumato procesinių palūkanų priteisimo tiek iš kaltininko, tiek iš civilinio atsakovo, o CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais skundo argumentais, pažymėdama, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d. nuostatomis, tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kyla klausimai , kurių sprendimo baudžiamojo proceso kodekso normos nereglamentuoja , taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Šiuo nagrinėjamu atveju , sprendžiant skunde keliamą klausimą dėl palūkanų priteisimo teisėtumo, dėl jų mokėjimo sąlygų, taikytinos civilinio kodekso normos, kiek jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kompensacinių arba, kitaip tariant, procesinių palūkanų klausimą reguliuoja ir CK 6.210 straipsnis, kuriame nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Akivaizdu, kad šios civilinio kodekso nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, kuriems būdinga tai, kad jie yra fiksuoti tam tikra teisine forma – sutartimi, ar iš sutarties atsiradusia konkretaus dydžio prievole ir yra praleistas terminas piniginei prievolei įvykdyti. Deliktinės atsakomybės atveju tarp šalių nėra kreditoriaus ir skolininko santykių, nes turtinės ir neturtinės žalos dydis nustatomas bylos proceso metu ir fiksuojamas teismo proceso baigiamajame akte išnagrinėjus bylą. Tokiu būdu, teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo teisme, nes civilinio kodekso XXII skyriaus trečiajame skirsnyje „Deliktinė atsakomybė“ nėra normos dėl procesinių palūkanų. Pripažinus, kad deliktinės atsakomybės atveju nukentėjusysis turi teisę į procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme, būtų pažeistas procesinis šalių lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje ir CPK 17 ir 42 straipsniuose. Tokiu būdu atsakovas preziumuojamas skolininku nuo ieškinio priėmimo.

Nagrinėjamu atveju D. P. nepripažino savo kaltės dėl eismo įvykio, taip pat nebuvo pripažintas kaltu įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Susidaro situacija, kai siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovas turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui galutinio sprendimo, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį. Teisėjų kolegijos nuomone, deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Tokios praktikos yra laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010, 2K-4-699/2015). Šioje dalyje nuosprendis keistinas.

Dėl nuteistojo D. P. ir jo gynėjo adv. Vidmanto Martyšiaus apeliacinio skundo:

Apeliantai skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistajam D. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo teise vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams. Nurodo, kad bausmės tikslai apelianto atžvilgiu seniai ir pilnai pasiekti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės nuteistajam D. P. individualizavimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko pastarajam buvo nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti transporto priemones.

Atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1dalis). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas padarė neatsargų nusikaltimą, eismo įvykio metu buvo blaivus. Taip pat teismas pagrįstai atsižvelgė į apelianto asmenybę – nuteistasis D. P. praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, dirba (duomenys neskelbtini) kineziterapeutu, išsituokęs, išlaiko tris vaikus, į narkologines ir psichiatrines įskaitas neįrašytas, psichiatrijos ligoninėse negydytas, atsakomybę sunkinančių, taip pat lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės dėl automobilio būtinumo darbo funkcijoms atlikti ar šeimos ir kitų artimųjų poreikiams tenkinti, nėra išimtinės netaikyti BK 68 straipsnio nuostatų. Kita vertus, įvertinus bylos nagrinėjimo užsitęsusią trukmę ir atsižvelgus į tai, kad nuo veikos, už kurios padarymą apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme praėjo daugiau nei 4 metai, taip pat įvertinus apelianto asmenybę, kad per tą laikotarpį pastarasis nepadarė KET pažeidimų, taip pat, kad veikos padarymo metu galiojusios administracinės nuobaudos nebuvo itin šiurkščios ir grubios, jos necharakterizuoja apelianto kaip asmens piktybiškai nesilaikančio KET reikalavimų, ką pripažino ir apylinkės teismas, taip pat vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, spręstina, kad apylinkės teismas nepagrįstai D. P. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę. Juo labiau, kad ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, procesas jau buvo užsitęsęs gana ilgą laiką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pats bylos tyrimo ir nagrinėjimo procesas apeliantui turėjo pakankamą poveikį.

Dėl kt. klausimų :

Skundžiamu nuosprendžiu teismas priteisė solidariai iš nuteistojo D. P. ir draudimo įmonės –AB „Lietuvos draudimas“ turtinę žalą, o neturtinę žalą tik iš nuteistojo D. P., taip pat teismas solidariai teismas priteisė iš nuteistojo D. P. ir AB „Lietuvos draudimas „ I. I. turtinę ir neturtinę žalą. Savo sprendimo teismas nemotyvavo. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, priimdamas tokį sprendimą, nesilaikė įstatymų, reglamentuojančio žalos priteisimą, reikalavimų. Solidari turtinė atsakomybė galima tik tada, kai žala padaroma bendrais veiksmais (CK 6.279 str.) , ko šiuo atveju nėra nustatyta . Taip pat priimdamas tokį sprendimą dėl ieškinių priteisimo, teismas pažeidė CK 6.254 str., 6.987 str. reikalavimus, nustatančius draudiko turtinę atsakomybę už žalą, patirtą draudimo įvykio metu, sutartyje numatyta draudimo suma yra pakankama žalos atlyginimui. Vienok, kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą apeliacinio skundo ribose , šių teismo klaidų netaiso , nes nei vienas iš apeliantų tokio teismo sprendimo neginčijo (Lietuvos Respublikos BPK 320 str.3 str.).

Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1d., 1d. 3 p. , 2 d. 2p., 328 str. 1d.1 p., 4p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nukentėjusiosios A. P. ir jos atstovo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą patenkinti, civilinio atsakovo –AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22d. nuosprendį, priimtą D. P. atžvilgiu pakeisti.

Panaikinti sprendimą dėl D. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės-uždraudimo naudotis specialia teise : vairuoti transporto priemonę 6 mėnesiams.

Panaikinti sprendimą dėl 1300 Eurų bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš D. P. ir AB „Lietuvos draudimas“, ir priimti naują sprendimą : priteisti A. P. bylinėjimosi išlaidas iš D. P..

Pakeisti sprendimą dėl palūkanų priteisimo : 5 procentų palūkanas nuo priteistų sumų I. I. skaičiuoti nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki ieškinių I. I. atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos teisėjai(parašai) Stasys LemežisAinora Kornelija MacevičienėLaureta UlbienėNuorašas tikras :Teisėja Laureta Ulbienė