- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- 1A-84-870/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56623-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Virginija Liudvinavičienė, Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- L. Š.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ernestos Montvidienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juliaus Rėksnio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, paskirtajai laisvės apribojimo bausmė dvejiems metams, įpareigojant:
- per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
- per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityta viena para 2018 m. lapkričio 28 d. praleista laikinajame sulaikyme.
Vilniaus teritorinei ligonių kasai pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Valstybinio Socialinio draudimo fondo Valdybos Vilniaus skyrius civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš L. Š. Valstybinio Socialinio draudimo fondo Valdybos Vilniaus skyriaus naudai A. Š. ligos išmokos dydžio žalai atlyginti priteista 288 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. Š. pripažinta kalta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteista už tai, kad sunkiai sužalojo šeimos narį, o būtent ji, 2018 m. lapkričio 27 d. apie 19.45 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvėje, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia virtuviniu peiliu dūrė savo sutuoktiniui A. Š. vieną kartą į nugarą, tuo padarydama nukentėjusiajam durtinę - pjautinę juosmens kairės pusės žaizdą su atviru durtiniu - pjautiniu kairio inksto sužalojimu ir masyviu kraujo išsiliejimu į audinius apie kairį inkstą ir ūmią vidaus organų mažakraujystę, ir tokiu būdu ji sunkiai sužalojo savo šeimos narį - sutuoktinį A. Š.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys (toliau – prokuroras) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nuosprendį pakeisti: 1)nuosprendžio dalį, kuria L. Š. nuteista pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams panaikinti ir L. Š., pripažintai kalta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirti dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose; 2) iš nuosprendžio pašalinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistoji L. Š. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi; 3) Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai - priteisti iš L. Š. 2 297,53 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai už A. Š. gydymą.
2.1. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę L. Š., netinkamai pritaikė BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas bei netinkamai išsprendė Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, perduodamas ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka. Skunde cituojamos su bausmės skyrimu susijusios BK nuostatos, pažymima, kad bausmė laikoma teisinga tada kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-68-788/2015).
2.2. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, individualizuodamas nuteistajai L. Š. skirtiną bausmę nustatė, kad byloje yra dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės - pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tačiau pažymi, jog teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu; kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Prokuroras atkreipia dėmesį, jog sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2011, 2K-412/2014).
Šalies argumentai
2.3. Prokuroro teigimu, iš L. Š. duotų parodymų, ikiteisminio tyrimo metu gautos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 548/2019 (01), teismo medicinos eksperto J. M. P. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų matyti, jog teismas netinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes bei nepagrįstai pripažino kaip vieną iš L. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių - jos prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Anot prokuroro, nors L. Š. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką - t. y. ji prisipažino peiliu sužalojusi savo sutuoktinį A. Š., tačiau, jos apklausų metu duoti parodymai dėl sutuoktinio sužalojimo peiliu mechanizmo bei aplinkybių yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu L. Š. parodė, jog įvykus konfliktui su sutuoktiniu A. Š., ji pagriebė nuo stalo pjaustymo lentelę, ant kurios gulėjo buitinis (virtuvinis) peilis, ir „lentele sudavė“ sutuoktiniui A. Š. į kairės pusės apatinę nugaros dalį (t. 1, b.l. 116), o įteikus L. Š. galutinį pranešimą apie įtarimą, pastaroji parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nes sutuoktinį A. Š. sužalojo ne tyčia, o dėl neatsargumo. A. Š. sužalojimo peiliu mechanizmą paaiškino nurodydama, kad ,,pjaustymo lentelę, ant kurios buvo peilis, ranka stūmė nuo stalo“, ir tokiu būdu, „peilis krisdamas įsmigo A. Š. į kairį šoną“(t. 1, b.l. 127).Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog parodymų patikrinimo vietoje metu ir teisminio nagrinėjimo metu L. Š. parodė, kad sutuoktinio kūno sužalojimas buvo padarytas jai „pjaustymo lentelę su ant jos gulinčiu peiliu nustumiant nuo savęs, atvedus ranką atgal ir, tokiu būdu, peilis krisdamas įsmigo į A. Š. šoną“ (t. 1, b. l. 133-136). Anot apelianto, tokie L. Š. prieštaringi parodymai dėl sužalojimo padarymo aplinkybių ir mechanizmo neatitinka faktinių bylos, kurias nustatė teismas aplinkybių, jog sužalojimas A. Š. negalėjo būti padarytas nustumiant lentelę su ant jos buvusiu peiliu, peilis turėjo būti veikiamas tiesiogiai jėga, tai yra nusikalstama veika padaryta peiliui krentant ir atsitrenkiant į A. Š. kūną, o tyčiniais L. Š. veiksmais, tai yra tiesiogiai smogiant peiliu A. Š. į nugaros sritį. Teismas šią išvadą padarė įvertinęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 548/2019 (01), teismo medicinos eksperto J. M. P. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus bei kitus bylos duomenis. Tokiu būdu, prokuroro nuomone, konstatuotina, jog L. Š. nebuvo visiškai nuoširdi ir atvira duodama parodymus dėl faktinių bylos aplinkybių, tai yra dėl savo sutuoktinio A. Š. sužalojimo aplinkybių, todėl jos aplinkybių aiškinimo negalima vertinti kaip visiško kaltės pripažinimo ir laikyti tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
2.4. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas neturėjo pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes nebuvo šiam baudžiamajam įstatymui taikyti būtinų sąlygų. Prokuroras skunde cituoja BK 62 straipsnio nuostatas, pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje labai aiškiai nurodo, jog privalo būti nustatyta BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visuma (kasacine nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379/2010). Taip pat, pažymi, jog be kitų įstatyme įtvirtintų sąlygų BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui teismas turi nustatyti bent dvi asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Anot prokuroro, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas teisingai nustatė vieną L. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Tuo tarpu L. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - savo kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nustatyta nepagrįstai. Prokuroras pažymi, jog nagrinėjant bylą nenustatyta, jog L. Š. pati savo noru atvyko ir pranešė apie šią veiką, apie A. Š. sužalojimą pranešė pats nukentėjusysis A. Š. Prokuroro teigimu, tai, kad būtent ji peiliu sužalojo savo sutuoktinį L. Š. prisipažino tik verčiama objektyvių aplinkybių - A. Š. pirmajam pasakius apie tai į įvykio vietą atvykusiems medikams bei policijos pareigūnams.
2.5. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog būtina BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo sąlyga yra bent dalinis padarytos turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas. Pažymi, jog L. Š. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl sutuoktinio gydymo nepripažįsta, taip pat net iš dalies nėra atlyginusi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio. Prokuroro nuomone negalima sutikti ir su teismo išvada, jog nagrinėjant bylą buvo nustatyta BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga - tai, kad kaltininkė išlaiko mažametį vaiką ir dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam jo prižiūrėti. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad mažametis Š. sūnus yra išlaikomas ne tik iš L. Š. pajamų, bet ir jos sutuoktinio A. Š. pajamų. Konkrečiu nagrinėtinu atveju nuosprendyje minimo mažamečio vaiko išlaikymu pasirūpinti bei tinkamą jo priežiūrą užtikrinti gali L. Š. sutuoktinis A. Š., su kuriuo ji nėra išsituokusi. A. Š. gyvena tame pačiame bute kartu su L. Š. ir jų vaiku. Prokuroro nuomone, vien tai, jog jis dirba visą darbo dieną, negali būti pagrindu išvadai, jog, L. Š. netekus laisvės, A. Š. negalėtų išlaikyti ir prižiūrėti nepilnametį vaiką, juolab, kad ir pati L. Š. taip pat dirba visą darbo dieną. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, prokuroras daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų galima spręsti dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo nuteistajai L. Š. Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė BK 62 straipsnio 2 dalį, tačiau nesvarstė galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.
2.6. Anot prokuroro, Vilniaus apygardos teismas taip pat netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 2 dalimi nurodo, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tik išimtiniais atvejais gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 68) 2019 m. liepos 12 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. Š. pareiškė, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nepripažįsta, nes neaiški taikytų A. Š. konkrečių medicininių manipuliacijų kaina. Taigi, prokuroro nuomone, jau 2019 m. liepos 12 d. buvo žinoma, kad yra ginčas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio dydžio. To paties posėdžio metu teisėja nutarė kviesti į kitą teismo posėdį ( 2019 m. rugsėjo 18 d.) teismo medicinos ekspertą J. M. P. bei gydytoją, kuris gydė nukentėjusįjį A. Š. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tačiau nesiėmė jokių priemonių iškviesti į kitą teismo posėdį Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovą ar pareikalauti iš šio civilinio ieškovo pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius civilinio ieškinio dydį. 2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdis neįvyko dėl teismo medicinos eksperto J.M. P. atostogų ir buvo perkeltas į 2019 m. spalio 3 d., tačiau ir iki šio posėdžio teismas nesiėmė jokių priemonių gauti papildomus dokumentus iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos. Prokuroras, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika apeliaciniame skunde pažymi, jog nagrinėjantis bylą teismas privalo būti aktyvus ir prireikus tirti naujus įrodymus, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Šioje baudžiamojoje byloje, anot prokuroro, teismas apsiribojo pateiktu Vilniaus teritorinės ligoniu kasos civiliniu ieškiniu ir, kilus neaiškumams dėl ieškinio dydžio, turėdamas galimybę gauti ieškinį patikslinančius duomenis, to nepadarė, o nepagrįstai pripažino civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, perduodamas jo dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, taip apsunkindamas Vilniaus teritorinei ligonių kasai gauti padarytos turtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
3. Nuteistoji L. Š. atsiliepime prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nuosprendį palikti galioti be pakeitimų.
3.1. Nuteistoji L. Š. atsiliepime nurodo, kad nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu neslėpė ir neginčijo, jog sužalojo savo sutuoktinį peiliu, nurodė ir pripažino visas esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, kurias nuodugniau ir detaliau patvirtino baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Nuteistoji nurodo, kad visus neaiškumus išsklaidė duodama parodymus teisme, be to, pažymi, jog visiškam prisipažinimui konstatuoti nebūtina, jog kaltininkas pripažintų inkriminuotos nusikaltimo sudėties subjektyvios pusės požymį – tyčią. Pažymi, jog buvo įsitikinusi, kad sutuoktinį sužalojo dėl neatsargumo. Anot nuteistosios, jai nepavyko paneigti byloje įrodytos jos tyčinės kaltės, tačiau tai, jos nuomone, nereiškia, kad nebuvo išaiškintos kitos esminės inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės.
3.2. Nuteistoji atsiliepime taip pat nurodo, kad nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo stadijoje ir teisme tvirtino, kad apžiūrėjo sutuoktinio žaizdą, ji atrodė negili, sutuoktinis nesutiko, kad būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba. Ji sutvarkė žaizdą, klausė sutuoktinio apie jo savijautą. Nurodo pasmerkusi savo elgesį, dėl jo pergyvena. Pažymi, jog sutuoktinis pretenzijų neturi. Nuteistoji atsiliepime pažymi, jog yra atlyginusi 288 Eur padarytą žalą. Apibendrindama nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad ji prisipažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
3.3. Nuteistoji L. Š. nesutinka su prokuroro pozicija, jog teismas nepagrįstai pritaikė BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nuteistosios teigimu, teismas pagrįstai nustatė jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi, be to nurodo, kad nors su sutuoktiniu gyvena kartu viename bute ir nėra nutraukę bei nesirengia nutraukti santuokos, tai dar nereiškia, jog nuteistajai paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, sutuoktinis galės pasirūpinti jų bendru vaiku. Nuteistoji nurodo, jog proceso metu tiek ji, tiek ir jos sutuoktinis patvirtino, kad jis turi priklausomybę alkoholiui ir azartiniams lošimams. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad pralošdavo pinigus, imdavo greituosius kreditus skoloms dengti. Anot nuteistosios L. Š., tai rodo, kad jis ir šiai dienai nėra praradęs jau seniai susiformavusios priklausomybės alkoholiui ir azartiniams lošimams. Nuteistoji tvirtina supratusi, jog bendro vaiko priežiūra ir auklėjimas yra paliktas jai vienai, o sutuoktinis apie vaiko priežiūrą atsimena tik išblaivėjęs. Nuteistoji nurodo, jog šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo A. Š. raštas teismui, kurį nuteistoji pateikė kartu su atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą. Nuteistoji nurodo, jog skirdamas jai švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, nuteistoji nurodo visiškai sutinkanti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai švelnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę.
3.4. Nuteistoji atsiliepime nurodo nesutinkanti su prokuroro pozicija dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio išsprendimo. Nurodo, kad civilinė ieškovė pateikė civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove ir nuo šio momento įgijo BPK 110 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, tarp jų – duoti paaiškinimus dėl ieškinio esmės bei teikti įrodymus. Nuteistosios nuomone tai reiškia, kad civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio klausimas yra civilinio ieškovo prioritetinė funkcija baudžiamajame procese. Nuo civilinio ieškinio pateikimo civilinė ieškovė nepateikė jokių papildomų įrodymų ieškiniui ir jo dydžiui pagrįsti. Civilinė ieškovė informavo, kad teismo posėdžiuose nedalyvaus, kad palaiko civilinį ieškinį, o proceso dalyviai neprieštaravo, kad baudžiamoji byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant. Nuteistosios nuomone, ieškovė, nedalyvaudama teismo posėdžiuose reiškė nesuinteresuotumą palaikyti pareikštą civilinį ieškinį bei nesistengė jį pagrįsti. Anot nuteistosios, civilinė ieškovė net neteikė papildomų įrodymų ieškiniui pagrįsti. Teismui iškilus sunkumų aiškinantis civilinio ieškinio pagrindo bei dalyko pagrįstumą bei negavus papildomų paaiškinimų ar dokumentų iš civilinės ieškovės, nebuvo kitos išeities, kaip pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir civilinio ieškinio klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka. Nuteistoji atsiliepime pažymi, jog civilinės ieškovės VSDFV Vilniaus skyriaus atstovas pateikė ieškinį, jį išsamiai ir nuodugniai paaiškino, todėl teismui ir proceso dalyviams nekilo neaiškumų ir civilinis ieškinys buvo patenkintas.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro skundą tenkinti dalyje dėl BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų neteisingo taikymo, nuteistoji, jos gynėjas bei nukentėjusysis prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus, atlikus dalinį įrodymų tyrimą, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis dėl L. Š. skirtos bausmės teisingas ir teisėtas, tačiau bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme pasikeitus aplinkybėms (nuteistajai atlyginus pilnai padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondui), Vilniaus teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškiniai atmetami.
6. Teisėjų kolegija pažymi, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas), t. y., remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Pažymėtina ir tai, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi negali būti pasinaudojama ir civilinis ieškinys turi būti galutinai išsprendžiamas apkaltinamuoju nuosprendžiu tais atvejais, kai nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis turi įtakos, kaip antai, nusikalstamos veikos kvalifikavimui; nusprendžiant dėl švelnesnės negu įstatymo nustatytos bausmės skyrimo (BK 62 straipsnis); nusprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis); taip pat kitais panašiais atvejais.
7. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad L. Š. 2018 m. lapkričio 27 d. konflikto metu virtuviniu peiliu dūrė savo sutuoktiniui į nugarą, tuo padarydama savo sutuoktiniui durtinę-pjautinę juosmens kairės pusės žaizdą su atviru durtiniu-pjautiniu kairio inksto sužalojimu ir masyviu kraujo išsiliejimu į audinius apie kairį inkstą ir ūmią vidaus organų mažakraujystę. Taigi nustatyta, kad nuteistoji L. Š. sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinį A. Š. ir dėl to ginčo šioje byloje nėra, jos veiksmuose yra BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto nusikaltimo sudėtis.
8. Šioje byloje ginčo nėra, kad dėl nuteistosios L. Š. neteisėtų veiksmų buvo sužalotas nukentėjusysis A. Š. ir jam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Šių paslaugų teikimas nukentėjusiajam tiesiogiai susijęs su L. Š. nusikalstamais veiksmais. Dėl nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos atsirado turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai, nes sužalotas asmuo (A. Š.) buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigose, o sveikatos priežiūros paslaugos apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų.
9. Tarp nuteistosios L. Š. nusikalstamų veiksmų ir padarytos žalos yra nustatytas priežastinis ryšys. Esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai L. Š. savo nusikalstamais veiksmais padarė turtinę žalą, ji pilnai įrodyta (pridedamais padarytą žalą pagrindžiančiais dokumentais ir teismo posėdyje teiktais paaiškinimais), tačiau teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako, nes L. Š. po bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pateikė dokumentus, patvirtinančius padarytos žalos atlyginimą, o Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2020 m. vasario 17 d. raštu patvirtino, jog L. Š. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (2 297, 53 Eur). Atsižvelgiant į tai Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nuosprendis keičiamas - Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys už
A. Š. gydymą atmetamas.
10. L. Š. kartu su atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą pateikė ir mokėjimo nurodymą (t. 2, b. l. 116), iš kurio nustatyta, kad ji padengė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos - 288 Eur, kuris jai buvo priteistas skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžiu. Pasikeitus byloje aplinkybėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys taip pat atmetamas.
Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo
11. Prokuroro nuomone, Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, be pagrindo pripažino L. Š. veiką lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Jo vertinimu, nors kaltinamoji ir prisipažino sužalojusi peiliu savo sutuoktinį A. Š., tačiau, jos apklausų metu duoti parodymai dėl sutuoktinio sužalojimo peiliu mechanizmo bei aplinkybių yra prieštaringi, nes kaltinamoji nurodė, kad sutuoktinį sužalojo ne tyčia, o dėl neatsargumo.
12. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį asmeniui gali būti paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė, nustačius sąlygų visumą, kurią sudaro: bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti; 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti; 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis; 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką; 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas; 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
13. Vilniaus apygardos teismas nustatė dvi kaltinamosios L. Š. atsakomybę lengvinančias aplinkybes: ji kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ) ir veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Dėl to, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas A. Š. elgesys abejonių nekyla. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos teismas, nustatydamas L. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte taip pat teisinės klaidos nepadarė.
14. Iš 2018 m. lapkričio 28 d. įtariamosios apklausos protokolo (t. 1, b. l. 116) turinio matyti, kad pateikus įtariamajai klausimą, ar ji prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariama, pastaroji nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, pasirašė prie žodžių, jog su „įtarimu sutinka, savo kaltę pripažįsta visiškai“. L. Š. paaiškino, kad konfliktuojant su sutuoktiniu A. Š. ji nesusivaldė ir nuo stalo pagriebė pjaustymo lentelę, ant kurios gulėjo buitinis (virtuvinis) peilis ir su ja sudavė sutuoktiniui A. į kairės pusės apatinę nugaros dalį. Vėlesnėje apklausoje L. Š. nurodė, kad sužalojo vyrą netyčia (sviedė į nukentėjusįjį lentelę su prie jos prispaustu peiliu), tačiau neneigė, kad vyrą sužalojo būtent ji (t. 1, b. l. 127).Apeliacinės instancijos teisme L. Š. kaltę pripažino, nurodė, jog nuo pirmos apklausos momento neneigė, jog padarė nusikaltimą.
15. Pastebėtina, jog L. Š. pripažino esminę aplinkybę, jog būtent ji sužalojo savo vyrą. Kaltės pripažinimas reiškia, jog ji sutinka su kaltinime nurodytais faktais ir jų neginčija. Taip yra palengvinama teismo užduotis procese pagrindžiant veikos padarymą. Tai, kad L. Š. kitaip interpretuoja paties sužalojimo (kontakto) su nukentėjusiuoju detales, gali būti paaiškinama skirtingu subjektyviu savo veiksmų suvokimu, teisinių žinių stoka, tačiau tai nepaneigia viso baudžiamojo proceso metu pareikšto kaltės pripažinimo, kritiško požiūrio į savo nusikalstamus veiksmus ir jų nuoširdaus gailėjimosi fakto reikšmės. Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji atsiliepime į prokuroro skundą taip pat neginčijo teismo pripažintų veikos padarymo aplinkybių. Tokios praktikos laikosi ir teismai (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) 2007 m. birželio 28 d. apžvalga), įtvirtindami, kad nenukrypstama nuo įprastos teismų praktikos, kai teismai esant kitoms sąlygoms pripažįsta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia. Kaltės pripažinimą ir apgailestavimą dėl padarytos veikos patvirtina ir tolesni L. Š. veiksmai po įvykio: ji pagal savo supratimą suteikė iš karto po įvykio savo vyrui pagalbą, užklijavo (jos vertinimu negilią žaizdą) pleistru ir tiek nuteistoji, tiek nukentėjusysis negalvojo jog tai rimtas sužeidimas, nuėjo miegoti. Nukentėjusysis neturi savo žmonai jokių pretenzijų, jis jaučiasi kaltas dėl to, kas įvyko, situaciją vertina kaip nelaimingą atsitikimą. Kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai pripažino, kad minėtų aplinkybių visuma leidžia pripažinti esant visas sąlygas, būtinas
L. Š. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nurodytai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, konstatuoti.
16. Prokuroras skunde teigia, kad nėra ir kitų sąlygų BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui, t. y. neatlyginta bent dalis turtinės žalos, taip pat, kad kaltininkė išlaiko mažametį vaiką ir dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam jo prižiūrėti, kadangi tinkamą mažamečio priežiūrą gali užtikrinti sutuoktinis A. Š., su kuriuo nuteistoji nėra išsituokusi. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su šiais prokuroro argumentais.
17. Vilniaus apygardos teismui priėmus skundžiamą nuosprendį nuteistoji L. Š. atlygino visą padarytą turtinę žalą VSDF valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai patvirtina byloje esantys duomenys - mokėjimo nurodymas (t. 2, b. l. 116). Taip pat nuteistoji pateikė, o Vilniaus teritorinė kasa patvirtino, jog L. Š. atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį (2 297,53 Eur). Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, prokuroro skunde nurodomas argumentas prarado teisinę prasmę.
18. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, jog be pagrindo Vilniaus apygardos teismas konstatavo aplinkybę, numatytą BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte (kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti).
19. L. Š. ir A. Š. augina mažametį sūnų N. Š., gimusį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 158). Remiantis nukentėjusiojo A. Š. paaiškinimais Vilniaus apygardos teisme konfliktą išprovokavo nukentėjusysis. A. Š. patinka laiką leisti lošimo namuose. Tai vienas iš jo atsipalaidavimo būdų. Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusysis pateikė prašymą jo žmonai neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, kuriame nurodė kad jis yra priklausomas nuo alkoholio ir azartinių lošimų, dėl to jis praranda atsakomybės jausmą prieš šeimą, vaiką (t. 2. b. l. 117-118). Formaliai žiūrint paskyrus L. Š. realią laisvės atėmimo bausmę, vaiku galimai kaip gebėtų, taip rūpintųsi nukentėjusysis A. Š., tačiau neabejotinai būtų pažeista mažamečio vaiko teisė augti saugioje aplinkoje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskyrus L. Š. laisvės atėmimo bausmę nukentėtų mažamečio vaiko interesai. Mažamečiu N. Š. rūpinasi nuteistoji L. Š., apie kurią teisėjų kolegija iki šio nusikaltimo padarymo neturėjo jokių neigiamai charakterizuojančių duomenų. Ji nebuvo teista, nei karto nėra bausta administracine tvarka, nors šiuo metu sunkiai išgyvena situaciją dėl vyrui padaryto sužalojimo ir dėl savo psichologinės būsenos nedirba, tačiau iki nusikaltimo padarymo dirbo, darbe charakterizuojama išskirtinai teigiamai. Visos paminėtos aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos nustatytą aplinkybę, jog nuteistoji prižiūri mažametį vaiką, todėl naikinti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, skunde nurodytais argumentais, nėra jokio teisinio pagrindo.
20. Iš paties skundo turinio bei prokuroro paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad prokuroras sprendžia, jog šioje byloje yra aplinkybių visuma, kurios susijusios su daug mažesniu L. Š. asmenybės ir jos padarytos veikos pavojingumu, bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, nes kelia klausimą dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė galėtų būti palikta galioti ir pritaikius prokuroro siūlomas įstatymo nuostatas, tačiau paprastai švelnesnė nei numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Šiuo atveju, yra pagrindas taikyti nuteistajai L. Š. BK 62 straipsnio nuostatas, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo L. Š. nekeičiama.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nuosprendį pakeisti:
Vilniaus teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos - 2 297,53 Eur (du tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt septyni eurai 53 ct) atmesti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos - 288 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai) atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.