Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. F. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 188 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str., 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir E. F. nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. F. nustatyta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant E. F. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2011 m. spalio 27 d. ir nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. spalio 14 d.

Vadovaujantis BK 68 str., E. F. uždrausta vairuoti transporto priemones 2 metams.

Nuspręsta iš E. F. priteisti 425,24 Lt Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiųjų A. G., D. R. (Piličiauskaitės) ir N. N. ambulatorinio gydymo išlaidas.

Nuspręsta iš E. F. priteisti nukentėjusiajam D. B. 24169,60 Lt (7000 EUR) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuspręsta iš E. F. priteisti nukentėjusiajai D. R. 5000 Lt (1448,10 EUR) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 200 Lt (57,92 EUR) už advokato pagalbą.

Nuspręsta iš E. F. priteisti nukentėjusiajam N. N. 2000 Lt (579,24 EUR) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti, 271,50 Lt (78,63 EUR) turtinei žalai atlyginti bei 200 Lt (57,92 EUR) už advokato pagalbą.

Nuspręsta iš E. F. priteisti nukentėjusiajam A. G. 2000 Lt nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti, 666 Lt (192,89 EUR) turtinei žalai atlyginti bei 200 Lt (57,92 EUR) už advokato pagalbą.

Nuspręsta E. F. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki įsiteisės nuosprendis pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti ir jį paleisti iš suėmimo nedelsiant tuojau pat po nuosprendžio paskelbimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. F. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2005 m. rugpjūčio 6 d., apie 23.40 val., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 22,840 kilometre, vairuodamas D. B. priklausantį automobilį „FORD Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesilaikė visų būtinu atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, nevažiavo jo transporto priemonei skirta, ženklinimo linijomis suskirstyta, eismo juosta, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, įvažiavo į priešingą eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. G., ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tai yra pažeidė KET 53 p., 161 p., 172 p., 269.4 p. reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Audi 90“ keleivei D. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, keleiviui N. N. ir vairuotojui A. G. nežymiai sutrikdyta sveikata.

E. F. taip pat nuteistas pagal BK 188 str. 1 d. už tai, kad jis 2005 m. rugpjūčio 6 d., apie 23 val. 40 min., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 22,840 km., eismo įvykio metu, nepataisomai sudaužė D. B. priklausantį automobilį „Ford Tranzit“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra dėl neatsargumo sugadino svetimą turtą ir padarė D. B. 47800 Lt didelės vertės turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja Žana Kozliakienė prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. F. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis E. F. apeliaciniame skunde neginčydamas veikų kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų atžvilgiu, prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendį ir panaikinti E. F. kartu su bausme paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, sumažinti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems D. R., N. N., A. G. bei sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Dėl bausmės.

BK 188 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 281 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. F. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

E. F. padarė du neatsargius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams (BK 188 str. 1 d.) bei transporto eismo saugumui (BK 281 str. 1 d.). Dėl nuteistojo veiksmų buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiesiems buvo padaryti turtiniai nuostoliai (eismo įvykio metu nepataisomai sudaužytas D. B. priklausantis 47 800 Lt vertės automobilis ir sukelti kiti turtiniai nuostoliai) bei padaryti atitinkami sveikatos sutrikdymai trims asmenims (D. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, N. N. ir A. G. nežymiai sutrikdyta sveikata). Reikia pažymėti, kad E. F. iki aptariamų nusikaltimų padarymo buvo teistas 2 kartus, po šių nusikaltimų padarymo teistas vieną kartą (b. l. 2-12), 2014 m. vasario 20 d. duomenimis apeliantas buvo baustas administracine tvarka 3 kartus (b. l. 13), E. F. nedirba. Pirmosios instancijos teismas nustatė E. F. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jog E. F. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas, ir esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, pagrįstai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas bei E. F. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo E. F. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad E. F. iki aptariamų nusikaltimų padarymo buvo teistas 2 kartus, vieną kartą jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vieną kartą – lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, aptariamus nusikaltimus jis padarė praėjus 5 mėnesiams po išbraukimo iš įskaitos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijoje, po šių nusikaltimų padarymo teistas dar vieną kartą, konstatuotina, kad nuteistasis nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti, todėl švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti ir jam pagrįstai skirta griežčiausia įstatymo sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra mažesnis nei galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas E. F. pagal BK 188 str. 1 d. ir 281 str. 1 d. paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko taip pat buvo neteisingai paskirta subendrinta bausmė, todėl skundžiamas nuosprendis atitinkamai keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas). E. F. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 188 str. 1 d.- 1 metų laisvės atėmimo bausme. Pažymėtina, kad E. F. nagrinėjamu atveju viena veika padarė du nusikaltimus, numatytus skirtinguose BK straipsniuose, t. y. šiuo atveju yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi BK 63 str., 1, 4 d. nuostatomis ir paskirtas bausmes subendrino iš dalies jas sudedant bei E. F. nustatė galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., E. F. pagal BK 188 str. 1 d. ir 281 str. 1 d. paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir E. F. skirtina subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir E. F. nustatytina galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu į E. F. bausmę įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2011 m. spalio 27 d. ir nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. spalio 14 d. Atsižvelgiant į tai, E. F. laikomas jau atlikusiu 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Todėl naikinama apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant E. F. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės.

Vienas iš apeliacinio skundo prašymų yra panaikinti E. F. kartu su bausme paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Apeliantas nurodo, kad kartu su bausme nėra jokio pagrindo jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą ilgam laikotarpiui (2 metams) vairuoti kelių transporto priemones.

Pagal BK 68 str. 1 d. nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 str. 4 d. nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.

Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek ir atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones - paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013, 2K-431/2013).

Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, jog iš bylos aplinkybių matyti, kad nusikalstama veika padaryta nesinaudojant teise vairuoti kelių transporto priemones, nes įvykio metu apeliantas vairuotojo pažymėjimo neturėjo, jį įgijo tik 2011-10-28. KET 14 p. numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Nors šio KET punkto reikalavimų pažeidimas apeliantui nebuvo inkriminuotas, tačiau tai, kad E. F. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, rodo jo didelį lengvabūdiškumą bei nerūpestingumą. Atkreiptinas dėmesys, kad nors E. F. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė blaivus, nėra duomenų, kad apeliantas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, jo padaryta veika padaryta dėl neatsargumo, tačiau ši veika yra labai pavojinga. Nagrinėjamu atveju apeliantas, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesilaikė visų būtinu atsargumo priemonių, nekelti pavojaus eismo dalyvių bei kitų asmenų ir jų turto saugumui, nevažiavo jo transporto priemonei skirta, ženklinimo linijomis suskirstyta, eismo juosta, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, įvažiavo į priešingą eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taigi šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, sukeldamas eismo įvykį, kurio metu automobilio „Audi 90“ keleivei D. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, keleiviui N. N. ir vairuotojui A. G. nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat apgadintos abi transporto priemonės.

Nors E. F. apeliaciniame skunde nurodo, kad transporto priemonės vairavimas yra būtinas jam siekiant įsidarbinti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nurodyta aplinkybė nėra pagrindas atsisakyti skirti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, įvertinamas ne tik siekis pataisyti nuteistąjį, bet ir prevencinis šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Nagrinėjamu atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio KET pažeidimų bei pataisyti apeliantą, nusveria jo patiriamus nepatogumus. Pažymėtina, kad tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų, dar nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas 2 metų terminui suteiks E. F. galimybę įvertinti specialios teisės turėjimo naudą ir motyvuos ateityje nepažeisti KET reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

Dėl neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovo E. F. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 200 Lt už advokato pagalbą (t. 3, b. l. 4-6). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos bei advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovo E. F. 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 271,50 Lt turtinei žalai atlyginti bei 200 Lt už advokato pagalbą (t. 3, b. l. 18-20). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos bei advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovo E. F. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 666 Lt turtinei žalai atlyginti bei 200 Lt už advokato pagalbą (t. 3, b. l. 38-40).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuspręsta minėtus civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir iš E. F. priteisti nukentėjusiajai D. R. 5 000 Lt (1448,10 EUR) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 200 Lt (57,92 EUR) už advokato pagalbą, nukentėjusiajam N. N. 2 000 Lt (579,24 EUR) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti, 271,50 Lt (78,63 EUR) turtinei žalai atlyginti bei 200 Lt (57,92 EUR) už advokato pagalbą, nukentėjusiajam A. G. 2000 Lt nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti, 666 Lt (192,89 EUR) turtinei žalai atlyginti bei 200 Lt (57,92 EUR) už advokato pagalbą.

Apeliaciniame skunde vienas iš nuteistojo E. F. prašymų yra pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendį ir sumažinti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems D. R., N. N., A. G.. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto sunkią turtinę padėtį, kad šiuo metu jis nedirba ir neturi nuolatinių pajamų, taip pat į tai, jog nukentėjusiesiems A. N. ir A. G. dėl eismo įvykio, kuris įvyko prieš 9 metus, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apeliantas mano, kad atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti mažintini.

Teisėjų kolegijos vertinimu šie apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendį ir sumažinti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems D. R., N. N., A. G.. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis E. F., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu D. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, keleiviui N. N. ir vairuotojui A. G. nežymiai sutrikdyta sveikata. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2005-11-08 specialisto išvadoje Nr. G 6841/05 (01), nurodoma, kad D. R. (P.) nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, 1-ojo viršutinio dešinio danties, 2-ojo viršutinio dešinio ir l-ojo viršutinio kairio dantų vainikų išnirimai, 2-ojo apatinio dešinio, 2-ojo viršutinio kairiojo dantų vainikų lūžiai, sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl 3 dantų praradimo tiriamoji neteko 10% bendro darbingumo (t. 1, b. l. 71). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš karto po eismo įvykio nukentėjusioji D. R. (P.) buvo apžiūrėta Trakų ligoninėje ir išleista namo gydytis ambulatoriškai, eismo įvykio metu padarytus sužalojimus ji gydėsi Marijampolės ligoninėje, nuo 2005-08-07 iki 2005-08-12 gydyta Chirurginiame-traumatologiniame skyriuje, jai buvo įdėta monošina – danties įtvaras, vėliau išleista ambulatoriniam gydymui. Nukentėjusioji pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykio metu neteko 2-jų dantų, du dantys buvo nuskelti, lūžo žandikaulis, ji visą mėnesį negalėjo valgyti. Paaiškino, kad įvykio metu buvo plyšusi viršutinė lūpa, kurią Trakų ligoninėje blogai susiuvo, todėl reikalinga kosmetinė operacija. Nurodė, kad ilgai jautė skausmą, dėl patirtų sužalojimų negalėjo lankyti paskaitas, todėl turėjo sunkumų su mokslais (t. 3, b. l. 119-120). Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad po autoįvykio jai labai skaudėjo galvą, ypač burnos srityje, ji jautė silpnumą, galvos svaigimą, po autoįvykio ji buvo praradusi sąmonę, dėl šio įvykio patyrė labai stiprų dvasinį sukrėtimą, didelį stresą, negalėjo dėl patirto streso ir skausmo ramiai miegoti, patyrė nepatogumų, nes negalėjo apie mėnesį normaliai dirbti, valgyti dėl dantų įtvaro, dėl veido sumušimo ir dantų išmušimo turėjo lankytis pas medikus. Kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusioji pateikė tai patvirtinančius medicininius dokumentus (t. 3, b. l. 4-15). Neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo nukentėjusioji D. R. (P.) patyrė fizinį skausmą, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl fizinių sužalojimų buvo apribota nukentėjusiosios gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi. Kita vertus, duomenų, kad nukentėjusiosios gydymas dar tęsiamas ar kad ateityje bus reikalingas gydymas, byloje nepateikta. Vertinant nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma, kad nuteistasis šiuo metu nedirba ir neturi nuolatinių pajamų, kartu atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nukentėjusiosios prašomas priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos dydis yra per didelis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas 5 000 Lt (1448,10 EUR) neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas, atitinka teismų praktiką šios kategorijos bylose bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2005-11-11 specialisto išvadoje Nr. G 6983/05 (01), nurodoma, kad N. N. nustatyti odos nubrozdinimai kaktoje, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 78). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš karto po eismo įvykio nukentėjusysis N. N. buvo apžiūrėtas Trakų ligoninėje ir išleistas namo gydytis ambulatoriškai, eismo įvykio metu padarytus sužalojimus jis gydėsi Marijampolės ligoninėje. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykio metu jam padaryti sužalojimai, kurių padariniai likę iki šiol ir jie nepataisomi, jis patyrė šoką. Nukentėjusysis pažymėjo, kad Trakuose gydytojas jų neapžiūrėjo, nes tik Marijampolėje buvo nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai, nosies lūžis, po ko jam amžina sloga, nosis kreiva, reikalinga kosmetinė nosies operacija, kadangi sunku kvėpuoti (t. 3, b. l. 120). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad po eismo įvykio jam buvo konstatuota kaktos, nosies, krūtinės sumušimas, nosikaulio lūžimas, kaktoje buvo nubrozdinimai su svetimkūniais. Po autoįvykio jam labai skaudėjo galvą ir krūtinę, jis jautė silpnumą, galvos svaigimą, dėl šio įvykio jis patyrė labai stiprų dvasinį sukrėtimą, didelį stresą, negalėjo dėl patirto streso ir skausmo ramiai miegoti. Kadangi jam kaktoje padarytos žaizdos buvo su svetimkūniais, tai jos po eismo įvykio supūliavo, ant žaizdų teko dėti tvarsčius. Dėl eismo įvykio nukentėjusysis patyrė nepatogumų, nes apie mėnesį negalėjo normaliai dirbti, kvėpuoti per nosį, iki šiol nosis pastoviai užgulusi, dažnai kartojasi sloga, po nosikaulio lūžio nosis tapo kreiva. Dėl nosies pertvaros atstatymo ir kūno sumušimų gydymo jis turėjo lankytis pas medikus, kurie nurodė, kad dėl pilno nosies pertvaros atstatymo ateityje bus reikalinga papildoma operacija. Kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusysis N. N. pateikė tai patvirtinančius medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad Marijampolės ligoninėje 2005-08-07 konstatuota, kad nukentėjusiojo nosis yra pakrypusi į kairę, kaktoje bepradedanti pūliuoti nubrozdinimo tipo žaizda, jam buvo nustatytas nosikaulio lūžis (t. 3, b. l. 24-35). Neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo nukentėjusysis N. N. patyrė fizinį skausmą, taip pat dvasinius išgyvenimus. Taip pat akivaizdu, jog dėl nosikaulio lūžio buvo apribota nukentėjusiojo gyvenimo kokybė. Vertinant nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma, kad nuteistasis šiuo metu nedirba ir neturi nuolatinių pajamų, kartu atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 6 000 Lt neturtinės žalos dydis yra per didelis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas 2000 Lt (579,24 EUR) neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas bei atitinkantis teismų praktiką šios kategorijos bylose.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2005-11-11 specialisto išvadoje Nr. G 6985/05 (01), nurodoma, kad A. G. nustatyta muštinė žaizda kairiame antakyje, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, kliniškai diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas nepagrįstas neurologine simptomatika, todėl sužalojimu nevertinamas (t. 1, b. l. 92). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš karto po eismo įvykio nukentėjusysis A. G. buvo apžiūrėtas Trakų ligoninėje ir išleistas namo gydytis ambulatoriškai, eismo įvykio metu padarytus sužalojimus jis gydėsi Marijampolės ligoninėje. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, Trakuose nebuvo nustatytas nosies lūžis, jis buvo nustatytas Marijampolėje. Pažymėjo, kad jam buvo sulaužyta nosis, jis negalėjo kvėpuoti, viena nosies skylė iki šiol užsikišusi, todėl tai sukelia jam papildomų nepatogumų. Jam buvo padarytas nosies atstatymas (t. 3, b. l. 120). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad po eismo įvykio jam buvo konstatuota smegenų sukrėtimas, nosies lūžimas, kairio antakio kirstinė žaizda, viso kūno sumušimas. Po autoįvykio jam labai skaudėjo visą kūną, jis jautė silpnumą, galvos svaigimą, autoįvykio metu buvo praradęs sąmonę. Dėl šio įvykio jis patyrė labai stiprų dvasinį sukrėtimą, didelį stresą, negalėjo dėl patirto streso ir skausmo ramiai miegoti. Dėl eismo įvykio nukentėjusysis patyrė nepatogumų, nes apie mėnesį negalėjo normaliai dirbti, kvėpuoti per nosį, po nosikaulio lūžio nosis tapo kreiva. Dėl nosies pertvaros atstatymo ir kūno sumušimų gydymo jis turėjo lankytis pas medikus. Kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusysis A. G. pateikė tai patvirtinančius medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad Marijampolės ligoninėje 2005-08-07 nustatytas nosikaulio lūžis (t. 3, b. l. 38-46). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo nukentėjusysis A. G. patyrė fizinį skausmą, taip pat dvasinius išgyvenimus. Vertinant nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma, kad nuteistasis šiuo metu nedirba ir neturi nuolatinių pajamų, kartu atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 5000 Lt neturtinės žalos dydis yra per didelis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas 2 000 Lt (579,24 EUR) neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teismų praktiką šios kategorijos bylose bei neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, nustatytos piniginės kompensacijos šiuo atveju atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sutrikdymų sunkumą ir pobūdį. Kartu pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kaltininko turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K -57/2015). Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus ir tinkamai nustatė nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo E. F. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendį:

1) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 str., 1, 4 d., E. F. pagal BK 188 str. 1 d. ir 281 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir E. F. nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. F. nustatyta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

3) vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., E. F. pagal BK 188 str. 1 d. ir 281 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir E. F. paskirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

4) vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. F. nustatyti galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei laikyti E. F. jau atlikusiu bausmę;

5) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant E. F. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.