- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- 2S-5-252/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00834-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Inspekcija) ir V. V. atskiruosius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-3350-335/2018 pagal antstolės N. V. prašymą dėl baudos paskyrimo E. G., A. Š., V. Š. ir V. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė N. V. teismo prašė skirti skolininkams E. G., A. Š., V. Š. ir V. V. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną išieškotojos naudai.
Šalies argumentai
2. Prašyme nurodė, kad antstolės kontoroje pateikti vykdymui Molėtų rajono apylinkės teismo vykdomieji raštai Nr. 2-2-335/2015 pagal šio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, kuriuo skolininkai įpareigoti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai pastatytus du vagonėlius su terasomis, įrengtus inžinerinius tinklus, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini) r., ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau skolininkai iki šios dienos teismo sprendimo nėra įvykdę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2018 m. birželio 13 d. nutartimi antstolės prašymą tenkino ir skolininkams V. V. ir E. G. skyrė po 10 Eur, o A. Š. ir V. Š. po 5 Eur baudos išieškotojos Inspekcijos naudai už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015 nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki sprendimo įvykdymo.
4. Teismas konstatavo, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 3 d. Antstolė dar 2016 m. rugsėjo 28 d. išsiųstais įpareigojimais įvykdyti teismo sprendimą įpareigojo skolininkus per 30 dienų nuo antstolės laiško gavimo dienos jį įvykdyti ir kiekvieną įspėjo apie įstatymo numatytą galimą baudos skyrimą už kiekvieną uždelsimo dieną. Tačiau 2018 m. balandžio 3 d. antstolės surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakartotinai 2018 m. gegužės 4 d. surašytas Aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad skolininkai teismo sprendimo neįvykdė.
5. Teismas pažymėjo, skolininkai ne tik nededa jokių pastangų įvykdyti teismo sprendimą, bet ir pakartotinai inicijuoja proceso atnaujinimą byloje, tokiu būdu sąmoningai siekdami kuo labiau nutolinti sprendimo įvykdymą.
6. Teismas sprendė, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkanti bauda yra 10 Eur kiekvienam, o A. Š. ir V. Š. kaip sutuoktiniams (šeimai) iš viso 10 Eur (po 5 Eur abiem) už kiekvieną uždelstą dieną nuo kitos dienos, einančios po sprendimo neįvykdymo pirmojo akto surašymo (2018 m. balandžio 3 d.), t.y. nuo 2018 m. balandžio 4 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki sprendimo įvykdymo.
7. Teismas atmetė skolininko V. V. argumentą dėl suteiktos teisės išieškotojui nugriauti ginčo statinius ir išieškoti patirtas išlaidas iš skolininkų. Teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reglamentavimas (CPK 771 straipsnio 6 dalis) suteikia teisę teismui, nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininkus šalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jiems baudą nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-962-755/2017). Teismas konstatavo, kad išieškotojui, priešingai nei skolininkams, nėra prievolės pačiam įvykdyti teismo sprendimą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Skolininkas V. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-3350-335/2018 ir antstolės prašymą dėl baudos skyrimo skolininkams V. V., A. Š., V. Š. ir E. G. išieškotojos naudai, atmesti.
9. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ne kasacinio teismo, formuojančio teismų praktiką, išaiškinimais dėl CPK 771 straipsnio nuostatų taikymo, o Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-962-755/2017. Teigia, kad jei teismo sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės ir sprendimą įvykdyti gali ne tik pats skolininkas, antstolis turi kreiptis į teismą ne dėl baudos skolininkui paskyrimo, o dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo apie ką yra pasisakyta LAT 2017 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017.
10. Mano, kad vadovaujantis CPK 771 straipsniu bei Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu bei jame nurodytomis pasekmėmis antstolė turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti leisti Inspekcijai nugriauti statinius, ieškovui pašalinus minėtus statinius – leisti dėl to patirtas ieškovo išlaidas išieškoti iš atsakovų, todėl antstolės prašymas dėl baudos skyrimo negali būti tenkinamas apskritai.
Žemesnės instancijos teismas
11. Jo su V. Š. kreipimasis į teismą dėl proceso atnaujinimo, negali būti laikomas nesąžiningais ar sąmoningais veiksmais siekiant nutolinti teismo sprendimo vykdymą. Juolab, kad civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo, nėra priimtas galutinis sprendimas.
12. Pažymi, kad teismas, skirdamas baudą neatsižvelgė į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojos ir visuomenės interesams, kitoms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojos turtinius interesus. Juolab, kad dabar galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia statyti vieną vagonėlį. Teigia, kad paskirtos skirtingo dydžio baudos skolininkams reiškia ne ką kitą, kaip diskriminaciją dėl šeimyninės padėties, nes visi keturi išieškotojai yra turto bendrasavininkiai ir turi vienodą pareigą vykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į V. V. atskirąjį skundą Inspekcija prašo jo netenkinti.
14. Mano, kad pagrindas skirti baudą buvo, jos dydis adekvatus padarytam pažeidimui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Patenkinus V. V. skundą, skolininkai, ilgą laiką nevykdantys įsiteisėjusio teismo sprendimo, liktų nenubausti, nes jiems netaikomos jokio poveikio priemonės skatinančios įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nesutinka su skolininko argumentais, kad už ilgalaikį teismo sprendimo nevykdymą negali būti skiriama bauda pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.
Šalies argumentai
17. Inspekcija atskiruoju skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kurioje nurodyta paskirtų baudų mokėjimo termino pradžia ir šioje dalyje skirti skolininkams V. V. ir E. G. po 10 Eur, o A. Š. bei V. Š. po 5 Eur baudą išieškotojos Inspekcijos naudai už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015 nuo 2016 m. birželio 4 d. iki visiško teismo sprendimo vykdymo.
18. Nurodo, kad teismas, skirdamas skolininkams baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti teismo sprendimą nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos pažeidė CPK 18 straipsnio ir 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Atskirieji skundai atmestini.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės prašymas dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Iš civilinės bylos ir vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, kad antstolė N. V. vykdo Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. išduotus vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015, kuriais atsakovai V. V., E. G., A. Š. ir V. Š. įpareigoti per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai pastatytus du vagonėlius su terasomis, įrengtus inžinerinius tinklus, esančius žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) r. sav. ir sutvarkyti statybvietę. 2016 m. rugsėjo 28 d. antstolė įpareigojo atsakovus įvykdyti sprendimą per 30 dienų nuo įpareigojimo gavimo dienos ir nurodė, kad neįvykdžius įpareigojime nurodytų veiksmų, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka surašytą sprendimą, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą perduoti apylinkės teismui, su prašymu išieškotojos naudai skirti baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo dieną nuo šio sprendimo nustatymo termino. 2016 m. lapkričio 10 d. antstolė priėmė patvarkymą atidėti vykdymo veiksmus iki 2017 m. kovo 31 d. pagal V. V. prašymą. 2017 m. sausio 17 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi šis patvarkymas panaikintas. Nutartis palikta nepakeista 2017 m. balandžio 19 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi sustabdytas Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015 vykdymas. Pirmą kartą Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 18 d. N. R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, Panevėžio apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą šią pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. LAT 2018 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė priimti N. R. V. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties. 2018 m. balandžio 3 d. antstolė patikrinusi sprendimo vykdymo rezultatus surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. 2018 m. gegužės 4 d. antstolė surašė pakartotinį aktą ir tos pačios dienos prašymu kreipėsi į apylinkės teismą dėl baudos skolininkams V. V., E. G., A. Š. ir V. Š., vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi skyrimo. 2018-05-31 V. V. ir N. R. V. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjų V. V., N. R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015 atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-690-198/2018 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjų V. V., N. R. V. prašymą atnaujinti procesą Molėtų rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015 perdavė nagrinėti LAT. LAT 2018 m. gruodžio 10 d. atsisakė priimti pareiškėjos N. R. V. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015, o 2019 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019 atmetė pareiškėjo V. V. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015.
24. Apeliantas V. V. nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikęs kitų skolininkų civilinėje byloje atstovavimo dokumentų (CPK 56 straipsnio 1 dalis), todėl dėl jo argumentų, susijusių su kitiems skolininkams paskirtų baudų dydžiu ar CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo pagrįstumu šių asmenų atžvilgiu, nepasisakytina.
25. Apeliantas neginčija faktinės aplinkybės, kad teismo sprendimas, kuriuo jis su kitais atsakovais buvo įpareigotas pašalinti savavališkai pastatytus statinius ir įrengtus inžinerinius tinklus iš jų nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo bei sutvarkyti statybvietę, nėra įvykdytas iki šiol. Tačiau teigia, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus jam su kitais skolininkais bauda paskirta nepagrįstai. Vadovaujantis CPK 771 straipsniu ir teismo sprendime nurodytomis pasekmėmis antstolė turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti leisti Inspekcijai nugriauti ginčo statinius, o ieškovui atlikus tokius veiksmus leisti dėl to ieškovo patirtas išlaidas išieškoti iš atsakovo.
26. Apeliacinės instancijos teismas skolininko V. V. atskirojo skundo argumentus vertina kaip teisiškai nepagrįstus ir juos atmeta.
27. CPK 3 straipsnio 8 dalyje reglamentuota bendroji civilinio proceso teisės normų taikymo laiko atžvilgiu taisyklė, t. y. civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kadangi nagrinėjamu atveju tiek antstolės sprendimo neįvykdymo aktai, tiek pareiškimas teismui surašytas ir pateiktas galiojant naujai CPK 771 straipsnio redakcijai, todėl pagal CPK 3 straipsnio 8 dalies nuostatas, nepaisant to, kad vykdytinas teismo sprendimas priimtas iki 2017 m. sausio 1 d., todėl sprendžiant baudos skyrimo klausimą, taikytina nauja įstatymo nuostata.
28. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios CPK 771 straipsnio redakcijos 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. <...> Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
29. Įstatymų projektų Reg. Nr. XIIP-4202-XIIP-4204 Aiškinamajame rašte nurodyta, jog CPK 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projektu siūloma „nustatyti galimybę baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą teismui skirti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Toks reglamentavimas atitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, kadangi klaidinga manyti, jog satisfakcija (bauda) už teismo sprendimo neįvykdymą turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu Inspekcija pati negali įvykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimo. Priešingai, dabartinis teisinis reguliavimas ne palengvina, o apsunkina Inspekcijos teisinę padėtį, kadangi nevykdant teismo sprendimo geruoju, Inspekcija yra priversta įgyvendinti savo teisę vykdyti sprendimą ir nugriauti statinį, kuriai įgyvendinti reikia tiek finansinių, tiek administracinių išteklių“.
30. Teismas, priimdamas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015 nustatė terminą (3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo), per kurį turi būti įvykdytas teismo įpareigojimas, tačiau nenustatė pasekmių, kurios kiltų atsakovams neįvykdžius įpareigojimo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir ginčo klausimui aktualų teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad skirtingai nei vertina apeliantas, 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs teisinis reglamentavimas suteikė teisę teismui, nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką šalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jam baudą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu. Įstatymo leidėjas nenumatė sąlygos, jog skirtinos baudos dydis turi būti nurodomas sprendime, kurio skolininkas neįvykdė. Be to, sąlygų skirti baudą nepaneigia nei teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdis, nei aplinkybė, kad yra patvirtinamos kitos sprendimo nevykdymo pasekmės – Inspekcijos teisė įvykdyti sprendimą ir reikalauti išlaidų atlyginimo.
31. CPK 585 straipsnis imperatyviai nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas (Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis). V. V. atskirajame skunde cituojamos LAT 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių, todėl ja vadovautis sprendžiant ginčo situaciją nėra pagrindo.
32. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad V. V. antstolės buvo tinkamai informuotas apie galimas teismo sprendimo nevykdymo pasekmes ir turėjo pakankamai laiko teismo sprendimą įvykdyti. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl momento, nuo kurio pradedama skaičiuoti bauda už teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą išaiškino, kad sprendimo <...> neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė. <....> Teismas nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (LAT 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015, 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-401-916/2016). Inspekcija neteisi, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi neaktualiu ginčo situacijai kasacinio teismo išaiškinimu dėl baudos skyrimo pradžios momento. Atsižvelgiant į virš nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei nutarties 26 punkte aptartą teismo sprendimo vykdymo eigą atmetami išieškotojos atskirojo skundo argumentai dėl neteisingai nurodyto baudos skolininkams skaičiavimo laikotarpio kaip teisiškai nepagrįsti.
33. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma (LAT 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), vertina ir sprendžia kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą.
34. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais dėl paskirtos baudos dydžio nepagrįstumo ir daro išvadą, kad V. V. paskirtos baudos dydis pirmosios instancijos teismo nutartyje yra pakankamai motyvuotas bei neprieštarauja protingumo ir teisingumo kriterijams. Apeliantas V. V. nepateikė jokių duomenų, kurie turėtų reikšmės jam paskirtos baudos dydžio keitimui.
35. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad be pagrindo delsiama įvykdyti teismo sprendimą bei pažymi, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
36. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamos teismo nutarties teisėtumo, todėl jie nevertinami. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atskirąjį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010; Nr. 3K-3-536/2010; Nr. 3K-3-382/2010).
37. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.