- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-690-198/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00834-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- V. V., N. R. V.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- V. V., E. G., A. Š., V. Š.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamentui
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. V., N. R. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-3886-732/2018 pagal pareiškėjų V. V., N. R. V. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams V. V., E. G., A. Š. ir V. Š., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamentui dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo, teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius užbaigtoje įsiteisėjusiu Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai V. V., N. R. V. pateikė prašymą atnaujinti procesą Molėtų rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015, išnagrinėjus bylą ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atmesti. Taip pat prašė sustabdyti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-09-28 sprendimo vykdymą.
2. Nurodė, kad 2018-01-09 Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau ir – EŽTT) paskelbė sprendimą byloje T. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 25545/14), kuriuo konstatavo, jog Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir - Konvencija) Pirmojo Protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga). EŽTT taip pat nurodė, kad nagrinėdami šią bylą šalies teismai neatsižvelgė, kokiu laipsniu atsakomybė tenka pareiškėjams ir kelioms valstybės įstaigoms, įskaitant VĮ „Registrų centras“, ir padarė išvadą, kad valstybės įstaigų veiksmai reikšmingai prisidėjo prie pareiškėjų padėties ir kad pareiškėjams teko tokia pati ir galbūt sunkesnė našta kaip institucijoms.
3. Teigė, kad jų atveju situacija yra analogiška. Jie vadovavosi VĮ „Registrų centras“ duomenimis dėl sklypo paskirties, jo apribojimų. 2009 metais pradėjo statyti statinius ir 2012 metų pradžioje statybos buvo baigtos. VĮ „Registrų centras“ priėmė deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įregistravo statinius. Registracija tik 2015 metais teismo buvo panaikinta. VĮ „Registrų centras“ nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nors remiantis nurodyta EŽTT praktika institucijos įteisinę statybas ne tik turi būti įtrauktos į procesą, bet tarp jų ir statytojų turi būti paskirstoma nugriovimo našta. Kadangi ši praktika atsirado po teismo sprendimo priėmimo, tai rodo, jog byloje buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjų V. V., N. R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015 atmetė. Paskyrė pareiškėjams po 2 000 Eur baudą kiekvienam. Priteisė iš pareiškėjų po 3,84 Eur pašto išlaidų valstybei.
5. Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas palikdamas nepakeistą Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-09-28 sprendimą patvirtino pirmos instancijos teismo išvadą, jog atsakovų veikimas, kuomet jie kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su deklaracija apie statybos užbaigimą, buvo nesąžiningas. Todėl tai, jog VĮ „Registrų centras“ buvo pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą ir jos pagrindu buvo atlikta statinių teisinė registracija, nėra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės. Šios aplinkybės buvo išnagrinėtos kaip Molėtų rajono apylinkės teismo, taip ir Panevėžio apygardos teismo ir pastatų teisinė registracija buvo panaikinta. Todėl klausimo dėl deklaracijos apie statybos pabaigą ir statinių teisinės registracijos teisėtumo pakartotinai nagrinėti nėra jokio teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
6. Pažymėjo, jog klausimas dėl VĮ „Registrų centras“ įtraukimo į bylą ir su juo susijusių teisinių pasekmių, buvo keliamas N. R. V. 2017-06-29 pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo, todėl 2018-05-31 gautas prašymas dėl proceso atnaujinimo šiuo aspektu yra tapatus ir tai vertintina, kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą nenurodė jokių pagrįstų išskirtinių aplinkybių, darančių įtaką užbaigtoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų teisiniam pagrįstumui, todėl šiuo pagrindu prašymas atmestinas. Pasisakė, kad pareiškėjai formaliai kildina savo reikalavimus iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, tačiau savo reikalavimą motyvuoja 2018-01-09 EŽTT paskelbtu sprendimu byloje T. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 25545/14). Teismas, nagrinėdamas prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste, netenkino pareiškėjų prašymo. Atkreipė dėmesį, jog pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas yra EŽTT sprendimas, todėl pagal CPK 367 straipsnio 1 dalį toks pareiškimas gali būti pateiktas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Šalies argumentai
8. Taip pat pažymėjo, kad net esant pagrindui pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjai praleido prašymo padavimo terminą. Taip pat tai liečia ir dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo, nes pareiškimas teismui pateiktas 2018-05-31, tuo tarpu EŽTT sprendimas priimtas 2018-01-09, tai yra daugiau nei po keturių mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas tenkino suinteresuotų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Aplinkos apsaugos departamento prašymus skirti pareiškėjams baudas. Teismas konstatavo, kad procesas dėl neteisėtai pastatyto vagonėlio ir terasos tęsiasi nuo 2010-08-19. Būtent nuo nurodyto laiko atsakovai pasinaudodami teisine ekvilibristika, užuot įvykdę teisėtą institucijos privalomą nurodymą, vengia pašalinti vagonėlius su terasomis. Teismas sprendė, jog pareiškėjai nesąžiningai pareikšdami nepagrįstą prašymą atnaujinti procesą, piktnaudžiauja savo teisėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjai V. V., N. R. V. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį dalyje dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinti, nutartį dalyje dėl proceso atnaujinimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti priimti pareiškėjų prašymą, nurodant, kad pareiškėjai dėl proceso atnaujinimo turi teisę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
11. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesines teisės normas. Nustatęs, kad prašymo atnaujinti procesą pagrindas yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktas, remdamasis CPK 370 straipsnio 1 dalimi turėjo atsisakyti priimti prašymą ir išaiškinti pareiškėjams, jog pagal suformuluotą prašymo pagrindą jie turi kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Teismas išnagrinėjo prašymą, pažeisdamas bylų rūšinio teismingumo taisykles. Tai sudaro absoliutų negaliojimo pagrindą.
12. Nesutinka su teismo išvadomis, jog jie piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir yra pagrindas paskirti jiems baudą. Pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjai gina savo pažeistas teises, siekia tikrojo (ne formalaus) teisingumo, nėra ir negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pareiškėja N. R. V. į teismo procesus, kuriais remiantis teismas paskyrė baudą, net nebuvo įtraukta. 2017-06-22 prašymą atnaujinti procesą ji grindė aplinkybe, jog nebuvo įtraukta į procesą. Šiuo atveju kreipėsi dėl proceso atnaujinimo pagal EŽTT 2018-01-09 sprendimą byloje T. prieš Lietuvą. Toks prašymas nėra ir negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesine teise.
13. Taip pat nesutinka su teismo išvada, jog byloje buvo analizuojama vertinama ir pasisakoma dėl VĮ „Registrų centras“ darbuotojų atsakomybės registruojant savavališką statybą. Byloje buvo tik konstatuotas faktas, jog savavališka statyba buvo įregistruota vėliau, nei surašytas aktas. Nei Molėtų rajono apylinkės teismas, nei Panevėžio apygardos teismas nevertino statybos inspekcijos pareigūnų veiksmų, VĮ „Registrų centras“ veiksmų registruojant pareiškėjų nuosavybės teises į vagonėlius.
14. Nurodo, kad aplinkybę apie EŽTT sprendimą (jo priėmimą) jie sužinojo nepraėjus trims mėnesiams iki kreipimosi į teismą. Pažymi, jog apie tai, kad EŽTT sprendimo priėmimas ne pareiškėjų byloje, kaip pagrindas atnaujinti kitas bylas gali būti taikomas, pasisakyta tik 2018- 06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti.
16. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, visapusiškai ištyrė ir įvertino įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagristą nutartį.
17. Pažymi, jog pareiškėjai piktnaudžiauja procesu ir pakartotinai teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjų nuolatiniai prašymų, skundų teikimai teismui, siekiant įvairiais būdais išvengti savavališkos statybos padarinių šalinimo, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai piktnaudžiauja procesu.
18. Teigia, jog pareiškėjai neturi teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies l punkto pagrindu. Tik tuo atveju, jeigu EŽTT būtų konstatavęs Konvencijos pažeidimą pareiškėjų atžvilgiu, jie įgytų teorinę galimybę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl proceso atnaujinimo.
19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti.
20. Nurodo, kad teismas teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjai prašyme nenurodė jokių pagrįstų išskirtinių aplinkybių, darančių įtaką užbaigtoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų teisiniam pagrįstumui, todėl šiuo pagrindu prašymas atmestinas. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog net esant pagrindui pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjai praleido prašymo padavimo terminą, todėl apeliantų skundo prašymas – nurodyti, kad dėl proceso atnaujinimo jie turi teisę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą yra nepagrįstas.
21. Pažymi, kad pareiškėjai piktnaudžiauja procesu, nes įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl neaiškių priežasčių nevykdo iki šiol, o prašymą dėl proceso atnaujinimo teikia teismui pakartotinai. Apeliantai neginčija to fakto, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-09-28 sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, elgiasi nesąžiningai. Todėl teismas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjams skyrė baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
22. Taip pat pažymi, kad pasikeitusi įstatymų bazė taip pat niekaip neįtakoja įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumo, kuriuo skolininkų statiniai pripažinti neteisėtais ir turi būti nugriauti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015 teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
25. Proceso atnaujinimas yra viena iš valstybės nustatytų teisės į teismą įgyvendinimo procesinių priemonių. Teismų praktikoje akcentuojamas proceso atnaujinimo, kaip teisės į teismą įgyvendinimo priemonės, išimtinumas. Vienas esminių teisinės valstybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, suponuoja, kad įsiteisėję teismų sprendimai gali būti peržiūrėti tik esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams ir taikant juos neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2008; 2008-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2008; kt.).
26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai atnaujinti procesą byloje prašė EŽTT 2018-01-09 sprendime byloje T. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 25545/14) konstatuotu Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) pažeidimu ir pateiktais išaiškinimais dėl klausimų, kurie, kaip teigia yra tapatūs spręstiems prašomoje atnaujinti civilinėje byloje. Dėstomas aplinkybes dėl VĮ „Registrų centras“ nedalyvavimo byloje trečiuoju asmeniu, nesvarstyto klausimo dėl nugriovimo naštos paskirstymo, pareiškėjai taip pat grindžia minėta EŽTT praktika. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai 2018-01-09 EŽTT sprendimą įvardino kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes ir prašymo pagrindu nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjai formaliai kildina savo reikalavimus iš CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, tačiau savo reikalavimą motyvuoja 2018-01-09 EŽTT paskelbtu sprendimu byloje T. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 25545/14). Su šiomis skundžiamos nutarties išvadomis atskirajame skunde sutinka ir patys pareiškėjai.
28. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. Prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pateikiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (CPK 367 straipsnio 1 dalis).
29. Aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad jame nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu gali būti atnaujintas ne vien tik išimtinai tos civilinės bylos, kurioje priimti teismų procesiniai sprendimai EŽTT pripažinti prieštaraujančiais Konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, procesas, tačiau ir procesas kitoje civilinėje byloje, jeigu tarp EŽTT nustatytų pažeidimų vienoje byloje ir teismo sprendimo kitoje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, egzistuoja glaudžios sąsajos, priežastinis ryšys. Teismui nustačius, kad tokio ryšio nėra, procesas aptariamu pagrindu tokioje kitoje byloje neatnaujintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-701/2017). Tačiau šio klausimo sprendimą įstatymų leidėjas priskiria išimtinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijai (CPK 367 straipsnio 1 dalis), kasacinio teismo nutartis yra neskundžiama (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
30. Pažymėtina, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Analogiškai taikomas ir bylos proceso atnaujinimo institutas. Bylos proceso atnaujinimo siekiančiai šaliai tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-701/2017). Taigi, nors pareiškėjai teisiniu pagrindu nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pirmosios instancijos teismas, nustatęs kad pareiškėjų nurodomas teisinis kvalifikavimas nėra teisingas, šiuo atveju turėjo spręsti teismingumo klausimą, o ne nagrinėti prašymą iš esmės.
31. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantų argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą. Nustatęs, kad pareiškėjų prašymas pagal suformuluotą prašymo pagrindą nepriskirtinas apylinkės teismo kompetencijai, remiantis CPK 370 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu turėjo atsisakyti priimti prašymą ir išaiškinti pareiškėjams, jog dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu jie turėtų kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
32. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjų prašymą, pažeisdamas bylų rūšinio teismingumo taisykles, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis procesinės teisės normų taikymo pažeidimas nesudaro absoliutaus negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte, kaip kad teigia pareiškėjai. Minėtas pagrindas konstatuotinas tik tuo atveju, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės.
33. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, todėl nepagrįstai išsprendė jam neteismingą pareiškėjų prašymą. Dėl to, pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Nustačius, kad pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, prašymas perduodamas nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
34. Apeliacinės instancijos teismas nevertina skundžiamos nutarties išvadų dėl pareiškėjų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrįstumo ir su tuo susijusių apeliantų argumentų, kadangi šio klausimo sprendimas galimas tik išnagrinėjus prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų V. V., N. R. V. prašymą atnaujinti procesą Molėtų rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015 perduoti nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.