Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų R. I. U. ir D. U. prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2426-431/2014 pagal ieškovų R. I. U. ir D. U. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kai procesą prašoma atnaujinti ne toje civilinėje byloje, kurioje Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimą, o kitoje civilinėje byloje.Pareiškėjai prašo: pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2426-431/2014 pagal ieškovų R. I. U. ir D. U. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2426-431/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1285/2014 bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Pareiškėjai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2426-431/2014 atmetė jų ieškinį atsakovams dėl pripažinimo, kad Lietuvos Respublika pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Konvencijos garantuojamas bei saugomas žmogaus teises, dėl Lietuvos Respublikos veiksmų (neveikimo), teismų sprendimais ir nutartimis padarytos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi paliktas nepakeistas.EŽTT 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu byloje U. ir U. prieš Lietuvos Respubliką (peticijos Nr. 16580/09) konstatavo, kad: nesuteikus pareiškėjams teisinės pagalbos rengiant reikalavimus bankroto byloje ir byloje dėl skolos už nuomą (žr. sprendimo 11 punktą), rengiant kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo atsisakymo perduoti pareiškėjų bylas Vilniaus apygardos teismui, taip pat rengiant prašymą dėl bankroto bylos atnaujinimo (žr. sprendimo 14 punktą), taip pat keletą kartų nesuteikus teisinės pagalbos jų teisiniam atstovavimui atnaujintoje byloje dėl skolos už nuomą (žr. sprendimo 16 ir 19 punktus), iš jų buvo atimta galimybė veiksmingai vesti savo bylą nacionaliniuose teismuose; nesuteikus teisinės pagalbos buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjai nurodo, kad EŽTT pripažinus, jog buvo pažeista pareiškėjų teisė į teisingą teismo procesą R. I. U. individualios įmonės bankroto ir nuomos įsiskolinimo bylose, tuo atveju, jei bylą dėl pažeistų teisių ir tuo padarytos žalos atlyginimo nagrinėję teismai būtų taikę pareiškėjų prašytas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei uždraudę likviduoti dėl bankroto R. I. U. IĮ, būtų buvęs pagrindas šiose bylose atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tačiau, teismams netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, R. I. U. IĮ buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, ji, kaip juridinis asmuo, neegzistuoja ir nėra jos teisių bei pareigų perėmėjo, todėl, net ir atnaujinus procesą bankroto ir nuomos įsiskolinimo bylose CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, procesas nebus pakartotas nuo pradžių ir nebus atkurta pareiškėjų padėtis, buvusi iki nuomos įsiskolinimo bylos iškėlimo teisme dienos – 2001 m. sausio 25 d. Atnaujinus procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2426-431/2014, būtų sudarytos kuo didesnės galimybės grąžinti pareiškėjus į padėtį, buvusią iki jų teisių pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2426-431/2014 priimtas.Atsiliepimu į prašymą atnaujinti procesą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašo pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad EŽTT 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu, nustatęs Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą dėl atsisakymo pareiškėjams suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos už pareiškėjos R. I. U. IĮ patalpų nuomą ir dėl delspinigių priteisimo, priteisė pareiškėjams 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o pareiškėjų reikalavimą atlyginti turtinę žalą atmetė, nurodydamas, kad jų patirta žala negali būti išimtinai siejama su teisinės pagalbos nesuteikimu. EŽTT vertinimu, be apribotos teisės į teismą, bylos nagrinėjimas buvo teisingas, kitų teisingo proceso garantijų pažeidimo nenustatyta. Bet kokia pareiškėjų patirta žala dėl apribotos galimybės veiksmingai kreiptis į teismą su advokato pagalba buvo atlyginta priteisiant tinkamą neturtinės žalos atlyginimą. Konvencijos 6 straipsnis, garantuojantis teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, yra procesinė garantija ir savaime nesukuria materialiųjų teisių.Atsiliepimu į prašymą atnaujinti procesą atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 papunkčiu, bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Teisingumo ministerija. Šio Vyriausybės nutarimo 3.29 papunktyje išvardyti atvejai, kai valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tačiau nė vienas iš jų neatitinka šios bylos aplinkybių ir todėl nėra teisinio pagrindo šioje byloje Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos laikyti atsakovės Lietuvos Respublikos atstove. Atsiliepimu prašoma Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pašalinti iš atsakovų.