Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-962-755/2017

Teisėja Ana Karšul Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02217-2015-0

2017 m. gruodžio 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1949-1055/2017 pagal pareiškėjos antstolės A. M. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą suinteresuotiems asmenims J. G., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Žuvėdra“ dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė A. M. teismui pateikė 2017 m. liepos 18 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Nurodė, kad patikrino sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus ir nustatė, kad J. G. neįvykdė Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo, Garažų bendrijoje „Žuvėdra“, adresu (duomenys neskelbtini) esančios statybvietės teritorijos neaptvėrė, garažo angų neuždengė, šiukšlių iš statybvietės neišvežė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Nurodo, kad teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, be pagrindo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota aiškinant ir taikant iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusią CPK 771 straipsnio 5 dalies redakciją dėl baudų skyrimo. Pagal CPK 273, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo (redakcija įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.) 1 straipsnį buvo pakeistas 273 straipsnis, kurio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. To paties įstatymo 2 straipsniu buvo pakeistas CPK 771 straipsnis, kurio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Šią procesinę normą Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarija inicijavo turėdama tikslą, kad statybas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus vykdę asmenys būtų motyvuojami patys įvykdyti teismo sprendimą. Taigi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalioję CPK 273, 771 straipsnių pakeitimai bei naujas 771¹ straipsnis įtvirtino specialiąsias normas, susijusias su statyba pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Toks teisinis reglamentavimas užtikrina atsakomybės neišvengiamumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nutarta taikyti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Teismas pažymi, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Skiriasi ir CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos baudos skyrimo tvarka.

12. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-467/2014) pateiktu išaiškinimu dėl CPK 771 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybių. Atitinkamai teismas nurodė, jog neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis, todėl už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą negali būti skiriama bauda. Kaip matyti, tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota aiškinant ir taikant ginčui aktualų klausimą dar iki naujos įstatymo redakcijos įsigaliojimo.

13. Pažymėtina, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo 1 straipsnį, buvo pakeistas 273 straipsnis, kurio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. To paties įstatymo 2 straipsniu buvo pakeistas CPK 771 straipsnis, kurio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

14. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 3, 23, 28¹, 35, 48 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 26¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projektų aiškinamasis raštas numato, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projektu buvo siekiama nustatyti galimybę baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą teismui skirti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Buvo pažymėta, jog toks reglamentavimas atitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, kadangi klaidinga manyti, jog satisfakcija (bauda) už teismo sprendimo neįvykdymą turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu Inspekcija pati negali įvykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimo. Priešingai, iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas ne palengvino, o apsunkino Inspekcijos teisinę padėtį, kadangi nevykdant teismo sprendimo geruoju, Inspekcija buvo priversta įgyvendinti savo teisę vykdyti sprendimą ir nugriauti statinį, kuriai įgyvendinti reikia tiek finansinių, tiek administracinių išteklių. Atsižvelgiant į tai, nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reglamentavimas bei CPK 771 straipsnio 6 dalis suteikia teisę teismui, nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką šalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jam baudą, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio. Taigi, pasikeitus teisės normai, pirmosios instancijos teismo cituota kasacinė praktika tapo nebeaktuali.

15. Teismas sutinka su apeliantės nurodymu, jog Inspekcijai, priešingai nei skolininkui, nėra prievolės įvykdyti teismo sprendimą, o nesant realios galimybės (kaip šiuo metu – nesant lėšų pasamdyti rangovą, neįvykę viešieji pirkimai rangovui parinkti, rangovas tokių darbų neatlieka ir pan.) išieškotojas negalės operatyviai įvykdyti teismo sprendimo už skolininką. Šiuo atveju skolininkas, nevykdantis teismo įpareigojimo, lieka nenubaustas, nes jam netaikomos jokios poveikio priemonės, skatinančios įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Vadinasi, susiformuoja ydinga situacija, kai įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas nevykdomas ilgą laiką (pažeidžiamas CPK 18 straipsnis) ir neaišku apskritai, kada bus įvykdytas, nes skolininkas teismo nustatytos pareigos nevykdo arba atsisako ją vykdyti, o išieškotojas nėra įpareigotas tai padaryti už skolininką arba realiai tam neturi galimybių . Apibendrintai sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju atsakovui apskritai negali būti skiriama bauda, vertinama kaip klaidinga.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalies dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus procesinio įstatymo 5 daliai, tai atitinka CPK 771 straipsnio 6 dalį.

17. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi nutarus, jog už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą negali būti skiriama bauda, visiškai nebuvo rinkti ir tirti duomenys, kurie būtų svarbūs nustatant baudos dydį. Jų nepateikta ir su skundu, todėl šio klausimo negali išspręsti ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl teismas turėtų iš naujo nagrinėti antstolės pareiškimą ir pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti įrodymus apie turtinę skolininko padėtį, kitas reikšmingas, sprendžiant dėl baudos dydžio, aplinkybes, o, esant procesiniam pagrindui, būtiniausius duomenis pačiam išreikalauti iš prieinamų registrų ( CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.