Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) J. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui J. A. dėl sumokėto avanso ir nuostolių priteisimo, pagal atsakovo J. A. priešieškinį ieškovui M. B. dėl avanso pripažinimo netesybomis, nuostolių priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.5. Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti 1 000 Eur avansą netesybomis. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, šis ieškinio reikalavimas atmetamas.

8.7. Atsakovas priešieškiniu taip pat prašo priteisti jo naudai iš ieškovo 600 Eur kompensaciją už reputacinę ir moralinę žalą. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad ieškovas atliko neteisėtus veiksmus dėl kurių galėjo atsirasti neturtinė žala, todėl šis ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už reputacinę ir moralinę žalą priteisimo atmetamas.

8.8. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad ieškovas atliko neteisėtus veiksmus dėl kurių galėjo atsirasti neturtinė žala. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovo atstovas advokatas Domas Pakėnas atliko neteisėtus veiksmus. Dėl to šis ieškinio reikalavimas atmetamas. Plačiau šiuo klausimu teismas nepasisako.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.4. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už sugaištą laiką ir bylinėjimosi procesą priteisimą, kadangi atsakovo priešieškinis buvo atmestas bei atsakovas neįrodė šio priešieškinio reikalavimo.

10.5. Byloje įvyko keturi parengiamieji teismo posėdžiai. Vykusių posėdžių metu, teismas išaiškino atsakovui visas jo procesines teises, įskaitant teisę teikti rašytinius įrodymus bei turėti atstovą, t. y. advokatą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir sprendimo, atsakovas pateikė teismui visus turimus įrodymus ir juos teismas priėmė bei vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose tiek bylos nagrinėjimo metu teikė teismui paaiškinimus dėl bylos aplinkybių ir tokia jo teisė nebuvo ribojama. Taigi, akivaizdu, kad teismas bylą nagrinėjo nešališkai, supažindino atsakovą su juo procesinėmis teisėmis, skyrė byloje keturis parengiamuosius posėdžius, kurių metu atsakovui buvo išaiškintos visos procesinės teisės, atsakovas turėjo galimybę teikti visus rašytinius įrodymus, teikti paaiškinimus raštu ir žodžiu, ir teikti procesinius prašymus, ką atsakovas ir darė viso proceso metu, o teismas juos priėmė ir vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir paaiškinimais priimdamas sprendimą.

10.6. Nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo pareigos rinkti įrodymus, kadangi tokios kategorijos bylose teismas neturi tokios pareigos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl 1 000 Eur avanso priteisimo ir atmestas ieškovo priešieškinis dėl šio avanso pripažinimo netesybomis, turtinės bei neturtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas tinklapyje www.autoplius.lt buvo patalpinęs skelbimą dėl prikabinamo namelio pardavimo (el. b. t. 1, l. 87-90).

15. Ieškovas 2024 m. rugpjūčio 8 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 430 pervedė atsakovui 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – avansas už kemperį (el. b. t. 1, l. 91).

16. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 8 d. pristatė ieškovui prikabinamą namelį jo gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas apžiūrėjęs kemperį nusprendė jo nebepirkti, prikabinamo namelio pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo.

Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo ir (ne)aktyvumo

22. Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 5 straipsnyje kaip asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principas, nustatantis šios konstitucinės asmens teisės universalumą ir absoliutumą. Asmens teisė kreiptis į teismą, inter alia (be kita ko), suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas Nr. 02/06-23/06-37/06-50/06-31/07; 2008 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. 38/06).

23. Tinkamą teismo procesą, be kita ko, garantuoja užtikrinimas, kad civilinė byla būtų išnagrinėta ir procesinis sprendimas priimtas teisėtos sudėties teismo, kuris būtų sudarytas, atsižvelgiant į Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintus reikalavimus teismo sudėčiai. Neteisėta teismo sudėtis yra absoliutus ir besąlygiškas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, reiškiantis, kad tinkamo proceso atitinkamos instancijos teisme (teisme, kuris išnagrinėjo bylą būdamas neteisėtos sudėties) nebuvo. Toks pažeidimas gali būti pašalintas tik pakartojus atitinkamos instancijos teismo procesą teisėta teismo sudėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105-969/2015; 2016 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-378/2016 22 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020 20 punktas).

24. Sąvoka „teisėtos sudėties teismas“ reiškia, kad nagrinėjant civilinę bylą nebūtų pažeisti teismo sudėčiai keliami reikalavimai, užtikrintas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principų įgyvendinimas, o civilinė byla būtų išnagrinėta teisėjo (teisėjų kolegijos), turinčio (-ios) įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021 30 punktas).

25. Teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo principas yra vienas iš svarbiausių civilinio proceso principų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020, išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą; tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (žr., pvz., EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimo byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 98). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Šiuo atžvilgiu net įtarimas gali turėti tam tikrą reikšmę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusišalinti (žr. EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimo byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95, par. 45).

26. Nagrinėjamu atveju teismo šališkumas grindžiamas subjektyvaus testo aspektu – atsakovo vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas nuo pat bylos pradžios netenkino atsakovo prašymų, nekvietė eksperto ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei išklausęs nagrinėjamos bylos teismo posėdžių garso įrašus, nesutinka su tokiu vertinimu.

27. Apelianto teiginiai, jog teismas netenkinto jo prašymų, vertintini kaip subjektyvus nesutikimas su priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu. Atsakovas net nedetalizuoja kokie jo procesiniai prašymai buvo netenkinti bei nepateikia jokių argumentų, kodėl jo prašymai buvo netenkinti nepagrįstai. Be to, kaip pagrįstai nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, teismas kiekvieną kartą teismo posėdžio pradžioje išaiškindavo atsakovo teises ir pareigas, be kita ko, klausė ar nei viena iš šalių nereiškia nušalinimo teismo sudėčiai, tačiau atsakovas nušalinimo nereiškė.

28. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu. Apeliaciniame skunde nenurodyta konkrečių faktų ir nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad teismo procesinis elgesys ar priimti sprendimai buvo nulemti šališkumo ar išankstinio nusistatymo, vien aplinkybė, kad teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, negali būti vertinama kaip teismo šališkumo įrodymas.

29. Pasisakant dėl teismo aktyvumo pažymėtina, kad CPK 12 straipsnyje yra nurodyta, jog civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

30. CPK 178 straipsnyje yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

31. Taigi, pagal šį reglamentavimą bylos yra nagrinėjamos remiantis rungimosi principu, kuris reiškia, kad teismas įrodymų savo iniciatyva nerenka, juos turi pateikti tam tikrus savo reikalavimus siekiančios įrodyti šalys. Bylą nagrinėjančiam teismui tik įstatymo nustatytais atvejais priskirtas aktyvus vaidmuo. Toks teismo aktyvumas (įrodymų rinkimas savo iniciatyva, teisė peržengti pareikštų reikalavimų ribas, teisė taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą ir kt.) būdingas nedispozityvioms byloms (šeimos, darbo ir pan.).

32. Nagrinėjamoje byloje nėra viešojo intereso, ši byla nesusijusi su šeimos, darbo, ar vartojimo teisiniais santykiais. Todėl nebuvo pagrindo teismui būti aktyviam. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą, įvertindamas iki bylos iš esmės išnagrinėjimo šalių pateiktą medžiagą.

33. Be to, teismo aktyvumas net ir bylose, kuriose numatyta teismo pareiga būti aktyviam, negali būti suprantama kaip atleidimas byloje dalyvaujančių asmenų nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus ir (ar) rungimosi principo paneigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429 313/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1292-516/2015).

Dėl avanso sumos (ne)priteisimo ir avanso (ne)pripažinimo netesybomis

34. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

35. Kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, toks lėšų perdavimas turi būti kvalifikuojamas teisiškai, t. y. turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos ir kokių teisinių padarinių tai sukelia. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tačiau tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

36. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020).

37. Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.). Įstatyme nedetalizuojama, kas sudaro pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Tai, ar pagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, yra vertinamoji sąvoka, priklausanti nuo konkrečių bylos aplinkybių. Pvz., kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties galima atsisakyti ir dėl neesminių daikto trūkumų, svarbu, kad šie trūkumai buvo paslėpti (nežinomi pirkėjui sudarant preliminariąją sutartį) ir pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų sudaręs preliminariosios sutarties, arba nebūtų sutikęs už daiktą tiek mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-695/2017, 23 punktas).

38. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

39. Suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009).

40. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalys preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties nebuvo sudariusios. Tačiau tarp šalių susiklostė ikisutartiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, t. y. šalys sutarė, kad ieškovas, apžiūrėjęs prikabinamą namelį, jį įsigys iš atsakovo už 4 800 Eur sumą. Ieškovas atsakovui 2024 m. rugpjūčio 8 d. pervedė 1 000 Eur avansą. Atsakovas pristatė ieškovui prikabinamą namelį, ieškovas jį apžiūrėjęs bei nustatęs, jog prikabinamas namelis su trūkumais, atsisakė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį bei pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad avansas neturi būti grąžinimas, kadangi šalys sutarė, jog avansas bus laikomas netesybomis, jei ieškovas atsisakys pirkti prikabinamą namelį, kadangi ieškovo prašymu jį pats jam pristatė į namus.

41. Minėta, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti 1 000 Eur avansą, o atsakovas prašė avansą pripažinti netesybomis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai atsisakė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, todėl jam turi būti grąžinamas avansas. Apeliantas apeliaciniame skunde ginčydamas sprendimą remiasi pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu.

42. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą yra neatsiejamai susijusi su pareiga tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus. Teismo funkcija yra tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 42 punktas). Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 28 punktas).

43. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

44. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas).

45. Taigi, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-421/2024).

46. Šalys pripažįsta, kad atsakovas viešoje erdvėje patalpino skelbimą apie parduodamą kemperį. Šią aplinkybę patvirtina ir ekrano nuotrauka, iš kurios matyti, kad tinklapyje www.autoplius.lt atsakovas patalpino skelbimą, jog parduoda Avondale Rialto prikabinamą namelį, 2003 m., naudotą, be defektų. Aprašyme buvo nurodoma: „Labai tvarkingas kemperis, pilna komplektacija. LT registracija + Tech. Lietuvoje nenaudotas; atskiras vonios kambarys; dujų balionas; vandens talpos; yra papildomai (+€) ir tylusis generatorius. 4-5 miegamos vietos.“. Ieškovo paaiškinimu, šalims bendraujant telefonu, atsakovas apie jokius kemperio trūkumus neinformavo bei patvirtino, jog prikabinamas namelis yra idealios būklės. Atsakovas pristatė ieškovui prikabinamą namelį, tačiau prikabinamas namelis neatitiko atsakovo nurodytų kokybės reikalavimų, tai yra buvo su trūkumais – prikabinamas namelis buvo aplaužytas, įranga neveikianti, smirdantis, dvokiantis, visa išorė apibraižyta, aplaužyta (aplaužyta prie sparno, prie durų), netvarkingas, nebuvo tyliojo generatoriaus (atsakovas jo neparodė), pečius neveikė, užuolaidėlės nutrauktos, techninė apžiūra pasibaigė atitempimo dieną (skelbime matė, kad yra galiojanti techninė apžiūra), valstybinis numeris buvo užkištas už lango iš vidaus, nebuvo pritvirtintas. Atsakovas nurodė, kad prikabinamas namelis buvo geros būklės, atitinkančios 2003 metų gaminio standartus. Techninė apžiūra galiojo 2 dienas. Valstybiniai numeriai nebuvo pritvirtinti, buvo uždėti už stiklo. Buvo netvarkinga (nes buvo užklota, kad negadinti originalių kilimų), užuolaidėlė nuo saulės įtrūkusi, dujų balionai, vandens talpos buvo sudėtos. 2024 m. rugpjūčio 8 d. tyliojo generatoriaus nebuvo (į komplektaciją neįeina), išorinių apgadinimų galėjo būti nuo senumo. Laipteliai buvo surūdiję. Apibraižymai galėjo būti.

47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik atkartojo ieškovo poziciją apie tariamus kemperio trūkumus, nors nebuvo nei techninės ekspertizės, nei nuotraukų, nei objektyvių įrodymų. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovas pripažino dalį trūkumų, kurie nebuvo nurodyti skelbime – prikabinamo namelio techninė apžiūra galiojo 2 dienas, valstybiniai numeriai nebuvo pritvirtinti, buvo uždėti už stiklo, viduje buvo netvarkinga, užuolaidėlė nuo saulės įtrūkusi, išoriniai apgadinimai ir pabraižymai galėjo būti nuo senumo, laipteliai buvo surūdiję. Todėl atsakovas tvirtindamas, jog namelis buvo be trūkumų, turėjo pagrįsti šias aplinkybes, tačiau atsakovas pats nepateikė jokių nuotraukų, kurios paneigtų, kad prikabinamas namelis buvo su trūkumais. Atsakovas byloje taip pat neprašė skirti ekspertizės. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad prikabinamas namelis neatitiko tinklapyje www.autoplius.lt patalpintame skelbime (f. 1, b. l. 87-90) nurodytos būklės. Atsakovas nepagrindė, jog apie visus trūkumus informavo ieškovą.

48. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesutiktina su apeliantu, kad ieškovo atsisakymas pirkti prikabinamą namelį išimtinai buvo dėl subjektyvių aplinkybių. Šiuo atveju nors prikabinamas namelis nebuvo naujas, tačiau ieškovas tikėjosi, kad jis yra tvarkingas, su galiojančia technine priežiūra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, nurodydamas, kad yra galiojantis techninės apžiūros sertifikatas, kuomet jo galiojimas turėjo baigtis už poros dienų, nesielgė kaip sąžiningas pardavėjas.

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybes, kurios rodo, kad buvo susitarta, jog avansas atliks netesybų funkciją jei sandoris neįvyks dėl pirkėjo sprendimo. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo, kokie įrodymai šias jo aptariamas aplinkybes pagrindžia. Įvertinus byloje esančius duomenis taip pat nenustatyta, kad toks susitarimas egzistavo. Kadangi byloje, išskyrus atsakovo paaiškinimus nėra duomenų apie tokio susitarimo egzistavimą, kurie prieštarauja ieškovo teiktiems paaiškinimas, t. y. kad tokio susitarimo nebuvo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nesant jokių kitų tai patvirtinančių duomenų, labiau tikėtina, kad šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl netesybų. Juolab, kaip pagrįstai pažymėjo ieškovas, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinės formos (CK 6.72 straipsnis).

50. Nustačius, kad ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo kaltės, ieškovo sumokėtas avansas nebeatlieka mokėjimo už turtą paskirties. Taigi, nėra pagrindo taikyti ieškovui sutartinės atsakomybės, t. y. pripažinti, kad atsakovas turi teisę pasilikti ieškovo jam sumokėtus pinigus (mokėjimą) už prikabinamą namelį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti jo atsakovui sumokėtą sumą bei atitinkamai atmetė atsakovo reikalavimą pripažinti avansą netesybomis.

Dėl žalos atlyginimo

51. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti jo naudai iš ieškovo 120,71 Eur transportavimo išlaidas, 1 177,50 Eur už sugaištą laiką ir bylinėjimosi procesą bei 600 Eur moralinę žalą.

52. CK 6.245 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės samprata ir rūšys, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

53. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

54. CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

55. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Civilinės atsakomybės prasme asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

56. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

57. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

58. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

59. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad ieškovas pagrįstai atsisakė sudaryti prikabinamo namelio pirkimo–pardavimo sutartį, šiuo atveju neegzistuoja visos civilinės atsakomybės būtinos sąlygos. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovas neturi mokėti transportavimo išlaidų, už sugaištą laiką, bylinėjimosi procesą.

60. Kadangi neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą taip pat būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir neturtinė žala), todėl pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą ir šioje dalyje.

61. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad advokato (ne)turėjimas niekaip nepagrindžia proceso šalies (ne)sąžiningumo. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad advokatas, vykdydamas savarankišką profesinę veiklą bei teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą. Asmens teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų (Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

62. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį ir atmesdamas atsakovo priešieškinį, skundžiamu sprendimu tinkamai nustatė bei teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas sprendime išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims bei išvadas padarė, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Todėl apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

64. Apelianto apeliacinis skundas atmetamas, todėl ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1 452 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus jų dydžio, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atmesti apelianto (atsakovo) J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.