Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo ir prievolių paskirstymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovės V. J. priešieškinį ieškovui V. J. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą priteisimo, dėl prievolių paskirstymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo E. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą dėl vieno iš santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punkto neįvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo prie bylos

12. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė apelianto atstovės 2025 m. spalio 21 d. prašymo, skirto Lietuvos policijai, kopiją, el. laiško, kuriuo prašymas išsiųstas, kopiją bei patvirtinimą apie laiško gavimą.

14. 2025 m. spalio 31 d. pirmosios instancijos teisme gautas apelianto prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo, o atsisakius juos prijungti – 5 000 Eur baudos atsakovei paskyrimo. Kartu su prašymu pateikė 2025 m. spalio 29 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus raštą dėl ieškovo atstovės prašymo. Prašyme nurodoma, kad apeliantas, siekdamas įrodyti aplinkybes dėl fotografijų perdavimo 2025 m. rugpjūčio 25 d., kreipėsi į Lietuvos policiją su prašymu pateikti pareigūnų kūno kamerų (ang. Bodycam) įrašų kopijas apie įvykį ir policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų kopijas apie įvykį. Lietuvos policija pateikė vaizdo įrašą, kuriame aiškiai matosi, kad ieškovas perdavė atsakovei fotografijas. Įvertinęs tai, kad atsakove nesąžiningai pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašo jai paskirti 5 000 Eur baudą.

15. 2025 m. lapkričio 3 d. pirmosios instancijos teisme gautas prašymas prijungi prie bylos pateiktą USB atmintinę su vaizdo įrašu.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo priimtus, ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus ir priimtus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.

Dėl ginčo esmės

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto atskirąjį skundą sudaro dvi argumentų grupės – dėl netinkamo informavimo apie teismo posėdį, kas būtų laikytina absoliučiu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu ir dėl pačioje skundžiamoje teismo nutartyje nurodytų teismo motyvų.

18. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisinio aiškumo nagrinėjamoje situacijoje, visų pirma pasisako dėl pirmosios instancijos teismo galimybės nagrinėti pareiškėjos prašymą ir apeliacinio proceso pagal atskirąjį skundą galimumo.

19. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, išnagrinėjęs CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka suinteresuotos šalies prašymą, priima sprendimą, ar tenkinti, ar atmesti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taigi CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.

20. Tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017). Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020; 2019 m kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1132-912/2021; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1417-803/2023 ir kt.).

21. Teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlyga, jog vienam iš sutuoktinių atitenka tam tikri kilnojamieji daiktai, reiškia šių daiktų priteisimą ir gali būti vykdoma priverstine tvarka pagal CPK 765 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendime nurodytų daiktų perdavimo išieškotojui taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).

22. Pagal CPK 646 nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką nutartys išduoti vykdomąjį raštą neskundžiamos atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-330/2022), išskyrus atvejus, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylos šalių santuoka bendru sutikimu buvo nutraukta Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 30 d. sprendimu. Taip pat buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 30 d. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 31. VIII.6. punktu šalys susitarė, kad V. J. iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. perduos šalių dukrai V. J. jo žinioje esančias fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti šalių bendro gyvenimo momentai. Sprendimo priėmimo metu bylos šalių dukra buvo pilnametė. Įvertinus aukščiau aptartą teismų praktiką bei atsižvelgus į bylos pobūdį, darytina išvada, jog sutarties sąlyga dėl įsipareigojimo šalių dukteriai perduoti nuotraukas (kilnojamąjį daiktą) reiškia jų priteisimą ir gali būti vykdoma priverstine tvarka pagal CPK 765 straipsnį. Tai reiškia, kad reikalavimą dėl nuotraukų perdavimo gali reikšti ne buvusi sutuoktinė, o būtent bylos šalių dukra. Kitas aspektas yra tai, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas patvirtinus 2025 m. liepos 30 d. sprendimu, sutartis ir jos sąlygos tampa teismo sprendimo dalimi ir negali būti laikoma kaip taikos sutartis. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti vykdomojo rašto išdavimo klausimo CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą civilinėje byloje, kurioje šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, turėjo vadovautis ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimas, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, bet CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą, tuo pačiu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į galutinį nuotraukų gavėją.

24. Pagal CPK 646 nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką nutartys išduoti vykdomąjį raštą neskundžiamos atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-330/2022), išskyrus atvejus, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021). Tai reiškia, kad apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju negalėjo būti pradėtas ir turėtų būti nutrauktas. Vis dėlto vertinant formaliuoju aspektu, pirmosios instancijos teismas išsprendė vykdomojo rašto išdavimo klausimą CPK 646 straipsnio 3 dalies tvarka, nusprendė išduoti vykdomąjį raštą ir dėl to pateiktas atskirasis skundas. Apeliacinio proceso nutraukimas konkrečiu atveju neišspręstų susiklosčiusios procesinės situacijos, t. y. nutraukus apeliacinį procesą skundžiama nutartis liktų galioti ir tokių atveju susiklostytų ydinga praktika dėl netinkamai taikomo CPK 646 straipsnio. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir atsakovės prašymas pirmosios instancijos teismui grąžinamas spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiuo aspektu pakartotinai atkreipiamas pirmosios instancijos teismo dėmesys į teismų praktiką dėl nepagrįsto santuokos nutraukimo padarinių sutarties tapatinimo su taikos sutartimi ir akcentuojant galutinį naudos (nuotraukų) gavėją.

25. Šalia to apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo teisingai apelianto akcentuotą netinkamą procesinių dokumentų jam įteikimą.

26. Teismas turi pareigą įsitikinti, kad dalyvaujantis byloje asmuo apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1020-241/2017). Pareigos tinkamai informuoti apie teismo posėdį neįvykdymas sukelia įvairias pasekmes – teismas atideda bylos nagrinėjimą (CPK 246 straipsnio 1, 2 dalys), o jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai aplinkybė, kad teismo posėdyje nedalyvavusiam asmeniui (šaliai arba trečiajam asmeniui) nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu: Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatyti procesiniai teisiniai padariniai, t. y., jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1589-302/2016).

27. Sprendžiant, ar teismas tinkamai įgyvendino informavimo pareigą ir užtikrino apeliantui teisę būti išklausytam teismo posėdyje, vien šaukimo (ne)išsiuntimo ir jo (ne)įteikimo faktas negali būti suabsoliutinamas, juolab kad apie vyksiantį teismo posėdį teismas gali pranešti ne tik paštu nusiųsdamas tam asmeniui adresuotą šaukimą, bet ir kitais alternatyviais būdais, kurių įstatymų leidėjas nedraudžia (pasirašytinai teisme supažindindamas su būsimo posėdžio data ir laiku, pavesdamas kitiems asmenims informuoti kviečiamą į teismo posėdį asmenį apie posėdžio vietą ir laiką, paskelbdamas EPP sistemoje atitinkamo turinio informaciją ir t. t.) . Svarbu yra tai, ar asmuo turėjo galimybę laiku sužinoti apie būsimą teismo posėdį, taip pat tokios jo turimos informacijos visapusiškumas bei pakankamumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-630-464/2018).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teisme gautas 2025 m. rugsėjo 23 d., o priimtas 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi. Ta pačia nutartimi pirmosios instancijos teismas paskyrė teismo posėdį – 2025 m. spalio 3 d. ir įpareigojo šalis iki 2025 m. rugsėjo 30 d. pateikti turimus svarbius bylai papildomus įrodymus. Pranešimas apie atsakovės pareiškimą ir paskirtą teismo posėdį išsiųstas asmeniškai ieškovui registruota siunta adresu (duomenys neskelbtini), papildomai Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) bylos kortelėje pastabose pažymint, kad paskutinis ieškovo prisijungimas EPP priemonėmis buvo 2024 m. vasario 23 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jokie papildomo duomenys byloje iki 2025 m. spalio 3 d. teismo posėdžio nebuvo gauti. Svarbu pažymėti, kad 2025 m. spalio 29 d. byloje užregistruotas akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos paštas 2025 m. spalio 28 d. pranešimas, kad procesiniai dokumentai, skirti V. J. ir išsiųsti 2025 m. rugsėjo 24 d., įteikti nebuvo (nurodyta, kad neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą ir pažymėta, kad neįrengta / netvarkinga pašto dėžute). Nepaisydamas to, kad jokia informacija apie procesinių dokumentų įteikimą ieškovui nebuvo gauta, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo, kad V. J. informuotas apie teismo posėdį.

29. CPK 123 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra detalizuota teismo siunčiamų fiziniam asmeniui procesinių dokumentų įteikimo tvarka. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai dokumentai turi būti įteikti asmeniškai, kas, remiantis byloje esančiais duomenimis, padaryta nebuvo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyti kiti asmenys, kuriems gali būti įteikiami fiziniam asmeniui išsiųsti procesiniai dokumentai, tačiau nagrinėjamu atveju taip pat nėra duomenų apie jų įteikimą su ieškovu susijusiems asmenims tam, jog būtų pagrindas spręsti apie tinkamą dokumentų įteikimą iki teismo posėdžio. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad iki teismo posėdžio ieškovui nebuvo įteikti jokie teismo išsiųsti procesiniai dokumentai nei CPK 123 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytais būdais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis), t. y. apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbus specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka, tačiau akivaizdu, jog bylos šaliai neturint jokių kitų duomenų apie atsakovės pateiktą prašymą ir informacijos apie teismo posėdį, tokio pobūdžio informavimas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas tinkamu.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės pareiškimo priėmimo metu netinkamai įvertino pareiškimo dalyką, nepagrįstai santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kuri yra teismo sprendimo dalis, prilygino teismo nutartimi patvirtintai taikos sutarčiai, dėl ko, neatsižvelgdamas į teismų praktiką, nepagrįstai nusprendė nagrinėti ir išnagrinėjo atsakovės pareiškimą CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškimo pagrįstumo klausimas grąžinamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atkreipiant pirmosios instancijos teismo dėmesį į teismų praktiką dėl nepagrįsto santuokos nutraukimo padarinių sutarties tapatinimo su taikos sutartimi ir akcentuojant galutinį naudos (nuotraukų) gavėją (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

32. Apeliacinės instancijos teismui neprijungus prie bylos apelianto pateiktų rašytinių įrodymų ir nevertinus jų turinio bei bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui, atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis klausimas ir teismo liudijimo išdavimo klausimai nesprendžiami. Atitinkamai, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paskirstymo klausimas taip pat nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo pagrįstumo klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.