- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-23
- Bylos Nr.
- 2-1589-302/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02711-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Romualda Janovičienė, Alvydas Poškus
- Pareiškėjas
- P. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4999-781/2016 pagal pareiškėjo P. K. prašymą patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą bankrutuavusios individualios įmonės „Kapetra“ bankroto byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi IĮ „Kapetra“ iškelta bankroto byla.
Šalies argumentai
IĮ „Kapetra“ savininkas P. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl jo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, nurodydamas, jog pagal 2011 m. lapkričio 30 d. finansinės paramos (paskolos) sutartį jis paskolino IĮ „Kapetra“ 363 170 Eur ir tapo bankrutuojančios įmonės kreditoriumi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjo P. K. prašymo įtraukti jį į BIĮ „Kapetra“ kreditorių sąrašą su 363 170 Eur finansiniu reikalavimu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybė, jog individualios įmonės savininkas buvo perdavęs savo įmonei jam priklausiusį nuosavybės teise ar pagal paskolos sutartį jam perduotą turtą, nesuteikia pagrindo įtraukti jį į įmonės kreditorių sąrašą, kadangi šiuo atveju savininkas taip pat yra ir skolininkas, kuris, įmonei neturint lėšų, privalo patenkinti kreditorių reikalavimus bei atlyginti administratoriui administravimo išlaidas iš jam nuosavybės teise priklausančio turto ar gaunamų pajamų.
Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį ir perdavė kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas, tačiau tokie individualios įmonės ir jos savininko civilinės atsakomybės ypatumai nepašalina įmonės savininko teisės turtą įmonei ne tik neatlygintinai perduoti jos nuosavybėn, bet ir suteikti įmonei tiek beprocentinę, tiek atlygintinę paskolą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad vien dėl tos priežasties, jog P. K. yra BIĮ „Kapetra“ savininkas ir subsidiarus skolininkas įmonės bankroto byloje, jis negali būti ir bankrutuojančios įmonės kreditoriumi įmonei suteiktos paskolos pagrindu, bei nevertino pareiškėjo į bylą pateiktų įrodymų, t. y. IĮ „Kapetra“ ir P. K. 2011 m. lapkričio 30 d. sudarytos finansinės paramos (paskolos) sutarties No 02-11 ir jos sąlygų bei kitų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo P. K. prašymo įtraukti jį į BIĮ „Kapetra“ kreditorių sąrašą su 363 170 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, pirmos instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui P. K. apie bankroto bylos iškėlimą IĮ „Kapetra“ buvo žinoma nuo pat pradžios, todėl jis privalėjo bankroto administratoriui pateikti prašymą tvirtinti kreditorinį reikalavimą ir jį patvirtinančius dokumentus iki 2014 m. birželio 9 d., tačiau kreditorinis reikalavimas bankroto administratoriui pareikštas buvo tik 2016 m. sausio mėn. t.y. praleidus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą. Pareiškėjui neįrodinėjant, jog ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, bei neprašant praleisto termino atnaujinti, pirmos instancijos teismas sprendė, jog terminas buvo praleistas be svarbių priežasčių, todėl dėl šios priežasties netenkino pareiškėjo P. K. prašymo įtraukti jį į BIĮ „Kapetra“ kreditorių sąrašą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas P. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti jį į trečios eilės BIĮ „Kapetra“ kreditorinių reikalavimų sąrašą su 363 170 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu.
Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:
1. Pirmos instancijos teismas prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą išnagrinėjo nesuteikdamas galimybės pateikti poziciją nagrinėjamu klausimu.
2. Vilniau apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartyje net nebuvo užsiminęs apie jokius terminus pateikti prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą. Taigi Vilniaus apygardos teismas jau buvo suformavęs precedentą, kad šiuo atveju pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo svarstytinas teisme neatsižvelgiant į terminus, tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai šiuo precedentu nesivadovavo.
3. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neišanalizavo visų klausimų, kuriuos buvo nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. balandžio 24 d., IĮ „Kapetra“ iškelta bankroto. Minėta nutartimi buvo nustatytas 45 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos IĮ „Kapetra“ kreditoriams pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (b.l. 5-7). Pareiškėjas P. K. 2016 m. sausio mėnesį kreipėsi į bankroto administratorių, o bankroto administratoriui nesutikus su jo finansiniu reikalavimu, pareiškėjas 2016-02-22 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įtraukti jį į BIĮ „Kapetra“ kreditorių sąrašą su 363 170 Eur finansiniu reikalavimu (b.l. 61; 71-73). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo P. K. prašymo įtraukti jį į BIĮ „Kapetra“ kreditorių sąrašą, kadangi nustatė, jog pareiškėjas praleido Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartyje nustatytą 45 dienų terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo teismui dienos. Apeliantas su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde be kitų motyvų nurodo, jog pirmos instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą - jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje.
Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio1dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisminės gynybos garantija reiškia asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bei teismo pareigą išnagrinėti tokį ieškinį (skundą, prašymą, pareiškimą) ir priimti dėl jo teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą. Kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį yra informuojami informaciją skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka, o kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais (CPK 133 str. 3 d., 153 str. 2 d.). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta klausimą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo išnagrinėjus iš esmės rašytinio proceso tvarka. Teismų praktikoje aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Bylos medžiaga patvirtina, kad, Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, byla 2016 m. birželio 10 d. buvo paskirta bylą išnagrinėjusiai teisėjai, o skundžiama nutartis buvo priimta 2016 m. birželio 15 d. Nei byloje, nei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra jokių duomenų, jog apie tokį rašytinį teismo posėdį buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalies tvarka, t. y., pranešimas apie teismo posėdį buvo paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje, tokiu būdu apie teismo posėdį informuojant dalyvaujančius byloje asmenis, taip pat ir pareiškėją (apeliantą). Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatyti procesiniai teisiniai padariniai, t.y., jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, spręstina, kad apie 2016 m. birželio 15 d. rašytinį teismo posėdį, kurio metu buvo priimta skundžiama nutartis netenkinti pareiškėjo P. K. prašymo įtraukti jį į BIĮ „Kapetra“ kreditorių sąrašą, apeliantas nebuvo informuotas ir nežinojo apie bylos procesą bei jo formą, todėl, apeliantui remiantis nurodyta aplinkybe, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu yra teisinis pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti dėl jos absoliutaus negaliojimo. Pripažinus, kad skundžiama nutartis yra neteisėta dėl jos absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, byla turi būti iš naujo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme.
Nustačius paminėtus procesinės teisės normų pažeidimus yra pakankamas pagrindas nutartį panaikinti, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo P. K. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.