- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-25
- Bylos Nr.
- 2-1431-798/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02711-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Suinteresuotas asmuo
- P. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios individualios įmonės „Kapetra“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto lyderiai“, prašymą dėl bankrutavusios individualios įmonės „Kapetra“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo P. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja bankrutavusi individuali įmonė (toliau – BIĮ) „Kapetra“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto lyderiai“, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BIĮ „Kapetra“ bankrotą tyčiniu. Nurodė šiuos esminius prašymo argumentus:Tarp pareiškėjos IĮ „Kapetra" ir Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos buvo sudaryta Paramos sutartis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“. Pagal Paramos sutarties nuostatas pareiškėja turėjo gauti kompensaciją / paramą turto (įrangos) įsigijimui; Paramos sutarties 4.8 punkte nurodyta, kad paramos gavėjo išlaidos privalo būti patirtos perkant prekes, kurios yra naujos, nenaudotos, atitinkančios teises aktų nustatytus reikalavimus; Paramos sutarties 6 punkte nurodyta, kad parama bus suteikta tik naujos technikos, įrangos įsigijimui ir įrengimui finansuoti. Pareiškėja IĮ „Kapetra“ ir SIA Nanopolimers sudarė Sutartį dėl įrangos teikimo, kurios pagrindu SIA Nanopolimers įsipareigojo parduoti, o IĮ „Kapetra“ nupirkti prie įrangos pirkimo sutarties pridedamoje specifikacijoje nurodytą įrangą. Bankroto administratorės nuomone, sudarydamas Įrangos pirkimo sutartį buvęs IĮ „Kapetra“ vadovas P. K. negalėjo nežinoti, jog perka naudotą, Paramos sutarties nuostatų neatitinkančią įrangą, tačiau dėl netinkamos įrangos perdavimo jokių veiksmų nesiėmė.Pagal banko sąskaitų išrašus už įrangos įsigijimą buvo sumokėta viso 771 600,00 Eur. Ši sumokėta suma turėjo būti kompensuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, tačiau Nacionalinė mokėjimų administracija dėl nustatytų pažeidimų nutraukė Paramos sutartį ir atsisakė kompensuoti įrenginių įsigijimo kainą. Pareiškėja IĮ „Kapetra“ ir jos vadovas sudarė finansinės paramos (paskolos) sutartis su SIA Nanopolimers ir UAB „Alma LT“. Bankroto administratorė abejojo, jog finansinės paramos sutartys buvo sudarytos siekiant pagerinti finansinę IĮ „Kapetra“ padėtį, kad gauti paskolą iš banko. Teigė, jog buvęs IĮ „Kapetra“ vadovas P. K. sąmoningai įsigijo ne naują, o naudotą įrangą, t. y. pažeidimai buvo sukelti tyčiniais buvusio IĮ „Kapetra“ vadovo P. K. veiksmais netinkamai ją valdant, prisiimant įsipareigojimus, kurių įmonė negalės (ar net realiai neketins) įvykdyti, be to įmonės turtą panaudojant valdymo organo asmeniniams interesams, užuot atsiskaičius pagal įmonės prievoles (t. I, b. l. 1–7).Suinteresuotas asmuo P. K. prašė netenkinti bankroto administratorės prašymo pripažinti BIĮ „Kapetra“ bankrotą tyčiniu. Nurodė šiuo nesutinimo su pareiškimu motyvus:IĮ „Kapetra“ įsigijo neeksploatuotą įrangą, todėl visi teiginiai, kad buvo įsigyta naudota įranga, neatitinka tikrovės. Su įsigyta įranga buvo galima sėkmingai vykdyti gamybinę veiklą, tačiau Nacionalinė mokėjimo agentūra nustatė tokius neesminius pažeidimus: instrukcijų, įspėjamųjų ženklų lietuvių kalba nebuvimas, ant įrangos esančias rūdžių žymes, t. y. aplinkybes, kurios nepatvirtina blogo įmonės valdymo ar siekio tiesiogine tyčia privesti įmonę prie bankroto. Be to kreditorė AB DNB bankas susipažino su Paramos sutarties sąlygomis, nusipirktą įrangą apžiūrėjo vietoje, pretenzijų dėl jos nepareiškė ir suteikė kreditą. Paskolos sutartis su SIA Nanopolimers buvo sudaryta kreditorės AB DNB bankas reikalavimu (t. I, b. l. 115, 185, 186–187).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi pripažino BIĮ „Kapetra“ bankrotą tyčiniu.Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad IĮ „Kapetra“, pasirašiusi sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl paramos gavimo, nevykdė įsipareigojimų pagal Paramos sutarties sąlygas, kurios yra detaliai išvardintos Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012 m. rugpjūčio 3 d. rašte dėl paramos sutarties nutraukimo. Kadangi IĮ „Kapetra“ sudarė sutartį ne tik dėl paramos gavimo, bet ir prisiėmė sutartinius įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, sudarytą su banku, susiejusi paskolos grąžinimą su išduotinomis paramos lėšomis, tai įsigijusi WPC granulių gamybos, rūšiavimo ir pakavimo liniją iš SIA Nanopolimers, neatitinkančią techninio reglamento „Mašinų sauga“ I priede nurodytų esminių sveikatos ir saugos reikalavimų mašinų projektavimui ir gamybai, į Lietuvos Respublikos rinką pateiktą pažeidžiant techninio reglamento „Mašinų sauga“ IV skyriaus reikalavimus, privalėjo žinoti, kad parama nebus suteikta dėl perkamos įrangos neatitikimo jai keliamiems reikalavimams pagal Paramos sutartį, atitinkamai lėšos nebus pervedamos bankui jo suteiktos paskolos grąžinimui. Teismas vertino, jog byloje pakanka duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad P. K. buvo pakankamai iniciatyvus, aktyviais veiksmais siekė įvykdyti IĮ „Kapetra“ keliamas finansinio pajėgumo sąlygas tam, kad pagal banko nurodomus reikalavimus įmonei būtų suteiktas kreditas, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad P. K. būtų ėmęsis nors kokių veiksmų, kuriais būtų siekta įsitikinti, kad už didelę sumą perkama įranga atitinka Paramos sutartyje keliamiems reikalavimams, kad kartu su perkama įranga yra pateikti visi būtini įrangą lydintieji dokumentai: linijos ženklinimo dokumentai, kokybės pažymėjimas, sertifikatai, linijos naudojimo instrukcijos, atitikties deklaracijos, techninio reglamento reikalavimus atitinkantys dokumentai. Konstatavo, kad P. K. neapdairūs ir neatsakingi veiksmai, sudarant 2011 m. liepos 8 d. sutartį su SIA Nanopolimers Nr. 04-11 dėl įrangos pirkimo ir kredito paėmimas iš banko šiai įrangai įsigyti, buvo sandoriai, kai P. K. buvo žinoma ar privalėjo būti žinoma, kad tokių sandorių sudarymas pažeis kreditoriaus teises. Byloje nėra jokių duomenų, kuriuos vertinant galima būtų analizuoti įrangos įsigijimą kaip verslo nesėkmę, o ne kaip sąmoningus P. K. veiksmus, kuriais buvo siekiama gauti paskolą ir paramą, įsigyjant reikalavimų neatitinkančią įrangą. Teismas padarė išvadą, jog IĮ „Kapetra“ ir SIA Nanopolimers sudaryta 2011 m. liepos 8 d. sutartis Nr. 04-11 dėl įrangos pirkimo bei IĮ „Kapetra“ ir AB DNB Nord banko sudaryta 2011 m. birželio 6 d. (bendroji dalis) ir 2011 m. spalio 6 d. (specialioji dalis) kreditavimo sutartis buvo sudarytos kaip nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, kas atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir sudaro pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu (t. II, b. l. 263–265).
Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo P. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymo dėl IĮ „Kapetra“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti. Taip pat prašo priimti ir prijungti prie bylos naujus įrodymus. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus:Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kadangi: a) 2011 m. lapkričio 30 d. finansinės paramos sutartis Nr. 02-11 buvo sudaryta ne tarp IĮ „Kapetra“ ir UAB „Alma LT“, o tarp P. K. ir UAB „Alma LT“, b) įsigyta įranga anksčiau nebuvo eksploatuojama ir iš esmės yra nauja; šią aplinkybę patvirtina valstybinės mašinų bandymo stoties prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. balandžio 26 d. saugos ekspertizės akto Nr. A2-2012 išvados, c) 2011 m. rugpjūčio 1 d. kokybės pažymėjime Nr. CQ04-11/2011 nurodyta, jog įsigyta įranga yra sukurta pagal Kinijos bei EB standartus ir saugumo taisykles, d) už įrangą buvo sumokėta 771 600 Eur suma ir 60 proc. šios sumos turėjo būti kompensuota iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, tačiau teismas neteisingai nurodė, jog ši visa suma turėjo būti kompensuota iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, e) Mašinų direktyvos ir žemos įtampos direktyvos atitikimo pažymėjime Nr. AC/0609018 nurodyta, kad įsigyta įranga atitinka saugumo reikalavimus, taikomus kodus ir standartus. Kreditorius AB DNB bankas, prieš suteikiant kreditą susipažino su Mašinų direktyvos ir žemos įtampos direktyvos atitikimo pažymėjimu Nr. AC/0609018, 2011 m. rugpjūčio 1 d. kokybės pažymėjimu Nr. CQ04-11/2011, įrangą apžiūrėjo ir suteikė kreditą.Teismas nepagrįstai vertino sudarytas sutartis kaip nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas įmones, o ne kaip verslo nesėkmę. Itin didelė piniginę suma buvo išleista įrangai įsigyti, kad verslą tęsti ir plėtoti, o ne bankroto procedūros metu parduoti pusvelčiui (t. II, b. l. 3).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl faktinių bylos aplinkybių
IĮ „Kapetra“ ir Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos sudarė 2011 m. sausio 21 d. paramos sutartis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ (toliau – Paramos sutartis). Paramos sutarties pagrindu pareiškėja turėjo gauti kompensaciją / paramą turto (įrangos) įsigijimui (t. I, b. l. 18–33). IĮ „Kapetra“ ir AB DNB Nord bankas sudarė 2011 m. birželio 6 d. (bendroji dalis) ir 2011 m. spalio 6 d. (specialioji dalis) kreditavimo sutartį, pagal kurią AB DNB Nord įmonei suteikė 350 000 Eur dydžio kreditą, skirtą naujai įrangai įsigyti; kredito sumas pervedė į IĮ „Kapetra“ sąskaitą (2011 m. lapkričio 29 d. – 300 000 Eur), 2011 m. gruodžio 21 d. – 32 046 Eur ir 2011 m. gruodžio 28 d. – 17 954 Eur). Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 14 punkte nustatyta, jog kredito gavėjas privalo pateikti trišalį susitarimą tarp banko, kredito gavėjo ir Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, kuriame būtų nurodyta, jog ES paramos lėšos bus pervedamos į banko nurodytą sąskaitą, taip pat nustatyta, kad banko atidarytoje specialiojoje sąskaitoje turi būti kredito gavėjo įneštas finansinis užstatas. Kreditas turėjo būti grąžintas iki 2012 m. kovo 31 d. (t. I, b. l. 152–155, 156–161).BIĮ „Kapetra“ bankroto byloje yra patvirtintas kreditorės AB DNB bankas 373 823,59 Eur dydžio finansinis reikalavimas.IĮ „Kapetra“ ir SIA Nanopolimers sudarė 2011 m. liepos 8 d. sutartį Nr. 04-11 dėl įrangos pirkimo, kurios pagrindu SIA Nanopolimers pardavė, o IĮ „Kapetra“ nupirko prie įrangos pirkimo sutarties pridedamoje specifikacijoje nurodytą įrangą už 771 600 Eur (t. I, b. l. 34–38, 39). Pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. gruodžio 16 d. operatyvaus patikrinimo pažymos duomenis, IĮ „Kapetra“ operatyviam patikrinimui pateikė ne visus vykdytų sandorių su SIA Nanopolimers dokumentus, sąskaitas faktūras, pagal kurias vykdė tarpusavio lėšų mokėjimus, apskaitos registrus, kuriuose būtų atvaizduotos sandorių su SIA Nanopolimers vertės (t. I, b. l. 146–151). Pagal bankų sąskaitos išrašus, įrangos įsigijimui iš viso buvo išleista 771 600 Eur suma (t. I, b. l. 93–99, 100–104, 105–114, 115–122). Tarp šalių ginčo dėl 771 600 Eur sumos sumokėjimo nėra. IĮ „Kapetra“ ir SIA Nanopolimers sudarė 2011m. spalio 10 d. finansinės paramos sutartį, pagal kurią IĮ „Kapetra“ buvo pervesta į sąskaitą 275 700 Eur paskolos suma (t. I, b. l. 126–127). Iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad kiekvieną kartą SIA Nanopolimers pervedus atitinkamą sumą, ši suma tą pačią dieną buvo pervedama atgal, nurodant, kad tai mokėjimas pagal šalių sudarytą Įrangos pirkimo sutartį (t. I, b. l. 123–124, 125).P. K. ir UAB „Alma LT“ sudarė 2011 m. lapkričio 30 d. finansinės paramos sutartį, pagal kurią IĮ „Kapetra“ buvo pervesta į sąskaitą 363 169 Eur paskola (t. I, b. l. 128–130).Kreditoriai SIA Nanopolimers ir UAB „Alma LT“ finansinės paramos sutarčių pagrindais nesikreipė dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo IĮ „Kapetra" bankroto byloje ir nėra įtraukti į BIĮ „Kapetra“ kreditorių sąrašą.Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. BRK-(10.87)-7041 Paramos sutartį nutraukė (t. I, b. l. 88–92).Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarti iškelta IĮ „Kapetra“ bankroto byla; taikytas supaprastintas bankroto procesas; įmonės administratoriumi paskirta UAB „Bankroto lyderiai“. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi pripažinta BIĮ „Kapetra“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; patvirtintas patikslintas B IĮ „Kapetra“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
Dėl naujų įrodymų
Apeliantas prašo priimti ir prijungti prie bylos šiuos rašytinius įrodymus: 1) 2011 m. rugpjūčio 1 d. kokybės pažymėjimo Nr. CQ04-11/2011 patvirtintą kopiją (t. II, b. l. 4, 5), 2) Mašinų direktyvos ir žemos įtampos direktyvos atitikimo pažymėjimo Nr. AC/0609018 patvirtintą kopiją (t. II, b. l. 6, 7). Apeliantas nepaaiškino kodėl šie dokumentai teikiami po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir kodėl jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Tačiau, apelianto paaiškinimais, pateikti dokumentai įrodo, jog įranga yra sukurta pagal Kinijos bei EB standartus ir saugumo taisykles bei atitinka ES mašinų direktyvos 98/37/EB ( su pakeitimais 98/79/EB) ir žemos įtampos direktyvos 73/23/EEB (su pakeitimais 93/68/EEB) saugumo reikalavimus, taikomus kodus ir standartus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, o jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie prijungiami prie bylos medžiagos ir bus vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Toliau teismas pasisako dėl atskirojo skundo motyvų.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo
Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Alma LT“ ir IĮ „Kapetra“ sudarė 2011 m. lapkričio 30 d. finansinės paramos sutartį Nr. 02-11, pagal kurią IĮ „Kapetra“ buvo pervesta į sąskaitą 363 169 Eur paskola (t. II, b. l. 264). Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog ši aplinkybė nustatyta neteisingai, kadangi 2011 m. lapkričio 30 d. finansinės paramos sutartis Nr. 02-11 buvo sudaryta tarp UAB „Alma LT“ ir skolininko P. K. (t. t. II, b. l. 128–130). Pagal šios sutarties 1.2. punktą suteiktos paskolos piniginės lėšos turėjo būti pervedamos ne asmeniškai paskolos gavėjui P. K., o į atsiskaitomąją IĮ „Kaperta“ sąskaitą (t. I, b. l. 128). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo, susijusio su 2011 m. lapkričio 30 d. finansinės paramos sutartimi Nr. 02-11 (dėl sutarties teisėtumo, piniginių lėšų suteikimo ir gavimo) byloje nėra, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs neteisingai pirmosios instancijos teismo nustatytą faktinę aplinkybę, plačiau šiuo klausimu nepasisako.Pagal Paramos sutarties II dalies „Paramos suteikimo sąlygos“ 4 ir 4.8 punktus, išmokant Paramos lėšas, paramos gavėjui kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios yra padarytos perkant prekes, kurios yra naujos, nenaudotos, atitinkančios teisės aktų nustatytus reikalavimus (t. I, b. l. 19–20). Pagal Paramos sutarties III dalies „Paramos išmokėjimo tvarka“ 6 punktą, parama iki 1 726 400 Lt (500 000 Eur) bus suteikiama paramos gavėjo investicijoms (išlaidoms, sąnaudoms) kompensuoti – naujos technikos, įrangos įsigijimui ir įrengimui (t. I, b. l. 21). Apeliantas teigia, kad įsigyta įranga anksčiau nebuvo eksploatuojama ir iš esmės yra nauja. Pasak jo, šią aplinkybę patvirtina Valstybinės mašinų bandymo stoties prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. balandžio 26 d. saugos ekspertizės akto Nr. A2-2012 išvados. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi Valstybinės mašinų bandymo stoties prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. balandžio 26 d. saugos ekspertizės akte Nr. A2-2012 pateikta išvada, kad: 1. WPC granulių gamybos, rūšiavimo ir pakavimo linija neatitinka techninio reglamento „Mašinų sauga“ I priede nurodytų esminių sveikatos ir saugos reikalavimų mašinų projektavimui ir gamybai. 2. į Lietuvos Respublikos rinką linija pateikta pažeidžiant techninio reglamento „Mašinų sauga“ IV skyriaus 12.3., 12.5., 12.6. ir 13 reikalavimus. 3. Sprendžiant iš linijos sudėtinių dalių gamyklinio ženklinimo, jos pagamintos 2006 m. 4. Linijos pagrindinių sudėtinių dalių dirbtinių dalių dilimo požymių nenustatyta (t. I, b. l. 53). Taigi, IĮ „Kapetra“ 2011 m. liepos 8 d. sutarties Nr. 04-11 pagrindu įsigijo ne naują (Paramos sutarties 4 ir 4.8 punktai), o 2006 m. gamybos įrangą (apytiksliai 5 metų senumo) bei neatitinkančią teisės aktų reikalavimų. Įrodymų, jog IĮ „Kapetra“ įsigijo neeksploatuotą, t. y. naują įrangą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog dėl 2011 m. rugpjūčio 1 d. kokybės pažymėjimo Nr. CQ04-11/2011 patvirtintos kopijos (t. II, b. l. 4, 5) įrodomosios galios nagrinėjamai bylai yra pasisakyta jau minėtame Valstybinės mašinų bandymo stoties prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. balandžio 26 d. saugos ekspertizės akte Nr. A2-2012, kuriame nurodoma, jog kokybės pažymėjimas Nr. CQ04-11/20116, išduotas Nanotech industrial engeneering co.limited (Hong Kong) yra niekinis, nes jame nenurodyti dokumentai, kurių reikalavimus linija atitinka, o pažymėjimo formatas neatitinka jokio ES ar Lietuvos Respublikos teisės akto, susijusios mašinų sauga, nustatyto formato (t. I, b. l. 52). Todėl atskirojo skundo argumentas, kad įsigyta įranga yra sukurta pagal Kinijos bei EB standartus ir saugumo taisykles, kuomet Valstybinės mašinų bandymo stoties prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. balandžio 26 d. saugos ekspertizės akte Nr. A2-2012 pateiktoje išvadoje konstatuota priešingai, atmestinas kaip nepagrįstas.Kaip yra nustatyta šios nutarties 20 punkte, naujos technikos, įrangos įsigijimo ir įrengimo išlaidoms kompensuoti galėjo būti suteikta parama iki 1 726 400 Lt (500 000 Eur). Už įrangą buvo sumokėta 771 600 Eur ir ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-2137-764/2013, pareiškėjos IĮ „Kapetra“ skundą, kuriuo ji prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. BRK-(10.87)-7041, atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A756-116/2014 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą. Teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, susiję su faktinių aplinkybių, dėl už įrangą sumokėtos visos ar tik 60 proc. sumos kompensavimo iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, nustatymu ir vertinimu nagrinėjamai bylai yra nereikšmingi, nes Paramos sutartis yra nutraukta ir ginčas dėl jos nutraukimo teisėtumo yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta ir atskirojo skundo nepagrįstą argumentą, jog Mašinų direktyvos ir žemos įtampos direktyvos atitikimo pažymėjime Nr. AC/0609018 nurodyta, kad įranga yra sukurta pagal Kinijos bei EB standartus ir saugumo taisykles bei atitinka ES mašinų direktyvos 98/37/EB (su pakeitimais 98/79/EB) ir žemos įtampos direktyvos 73/23/EEB (su pakeitimais 93/68/EEB) saugumo reikalavimus, taikomus kodus ir standartus. Pirma, Valstybinės mašinų bandymo stoties prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. balandžio 26 d. saugos ekspertizės akte Nr. A2-2012 konstatuota, jog sertifikatą Nr. AC/0609018 išdavusi įstaiga Auger Certification&Testing Setvice LTD Anglijos vyriausybės teikiamame internetiniame su įmonių bankroto susijusiame tinklalapyje įvardinta, kaip įsivėlusi į nesąžiningą produktų sertifikavimą; sertifikate nurodytas jo galiojimo laikas bei taikyta sertifikavimo sistema neatitina sertifikavimo įstaigoms taikomų standarto EN45011:1998 reikalavimų; be to įtartinas įstaigos pavadinimas (t. I, b. l. 52). Tai, kad kreditorius AB DNB bankas, prieš suteikiant kreditą susipažino su Mašinų direktyvos ir žemos įtampos direktyvos atitikimo pažymėjimu Nr. AC/0609018, 2011 m. rugpjūčio 1 d. kokybės pažymėjimu Nr. CQ04-11/2011, įrangą apžiūrėjo ir galiausiai suteikė kreditą, neįrodo, kad įsigyta įranga atitiko saugumo reikalavimus ir standartus. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 6 d. įsiteisėjusiame sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-2137-764/2013, konstatavo, kad IĮ „Kapetra“ nesilaikė pagal Paramos sutartį prisiimtų įsipareigojimų, o jos įsigyta įranga neatitinka teisės aktų reikalavimų, neužtikrinta, kad įranga atitiktų Techninio reglamento reikalavimus.Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino bylos faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus bei pagrįstai sprendė, kad IĮ „Kapetra“ buvęs direktorius P. K. įsigijo įrangą, neatitinkančią Paramos sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto
Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, jog ne įrangos įsigijimas, o Nacionalinės mokėjimų agentūros nustatyti neesminiai įrangos trūkumai bei Paramos sutarties nutraukimas sąlygojo IĮ „Kapetra“ bankrotą. Nagrinėjamojoje byloje yra nustatyta, taip pat ir teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatuota, jog apeliantas pagal 2011 m. sausio 21 d. paramos sutartį įsipareigojo įsigyti tris pagrindinius kriterijus atitinkančią įrangą: 1) naują, 2) nenaudotą, 3) teisės aktų reikalavimus atitinkančią, o pagal 2011 m. birželio 6 d. (bendroji dalis) ir 2011 m. spalio 6 d. (specialioji dalis) kreditavimo sutartį prisiėmė įsipareigojimus, kuriuos susiejo su paramos lėšomis. Vienok apeliantas, suvokdamas, kad pagal Paramos sutartį 1 726 400 Lt parama bus suteikta už naujos įrangos įsigijimą bei įrengimą ir suteikta paramos suma bus pervesta kreditoriui AB DNB bankas, išreiškė valią iš SIA Nanopolimers 2011 m. liepos 8 d. įsigyti ne tik ne naują, bet ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančią WPC granulių gamybos, rūšiavimo ir pakavimo liniją (neatitinkančią Paramos sutarties 4.8 punkte įtvirtintų kriterijų). Taigi, tiek 2011 m. liepos 8 d. sutarties Nr. 04-11 dėl įrangos pirkimo, tiek ir 2011 m. birželio 6 d. (bendroji dalis) ir 2011 m. spalio 6 d. (specialioji dalis) kreditavimo sutarties negalima pripažinti kaip verslo nesėkmės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, daro išvadą, jog bylos faktinės aplinkybės labiau liudija ne situaciją, pripažintiną kaip itin nepasisekusią, o akivaizdaus IĮ „Kapetra“ buvusio vadovo (apelianto) ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimą ir aiškaus aplaidumo faktą. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog 2011 m. liepos 8 d. ir 2011 m. birželio 6 d. bei 2011 m. spalio 6 d. sandoriai buvo sudaryti kaip nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi IĮ „Kapetra“ (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apibendrinus išdėstytą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog IĮ „Kapetra“ bankrotas tyčinis, todėl atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pagrįstos bei teisėtos nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 dalis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį nepakeistą.