Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas įtraukti jį į BIĮ „Kapetra“ kreditorių sąrašą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

atsižvelgiant į tai, kad turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise, be to, individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas bei įgytas nuosavybės teise turtas (ĮBĮ 8 str.), pareiškėjas, suteikęs individualiai įmonei paskolą, turi teisę į likviduojamos individualios įmonės turto dalį kartu su kitais kreditoriais.

pareiškėjas neatsižvelgė į tai, kad teismo nutartimi buvo įtrauktas į bankroto bylą bendraatsakoviu kartu su jam priklausančia įmone. Pareiškėjas teismo pripažintas bankrutuojančios įmonės skolininku, todėl negali būti pripažintas ir tos pačios įmonės kreditoriumi.Individualiai įmonei perduotas turtas, kuris nors ir priklauso asmeninės nuosavybės teisėmis įmonės savininkui kartu su jo sutuoktiniu, turėtų būti realizuotas individualios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti finansinį reikalavimą įmonės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartimi IĮ „Kapetra“ iškelta bankroto byla (b. l. 5-7). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi bankroto byloje atsakovais įtraukti bankrutuojančios individualios įmonės savininkas P. K. ir jo sutuoktinė O. K. (b. l. 13-14). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtintas patikslintas bankrutuojančios IĮ „Kapetra“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (b. l. 58-59).

Teisme gautas pareiškėjo P. K. pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti pareiškėjo kreditorinį reikalavimą iš esmės motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas yra bankrutuojančios individualios įmonės savininkas, kuris subsidiariai savo turtu atsako įmonės kreditoriams, todėl yra skolininkas individualios įmonės bankroto byloje ir negali būti ir bankrutuojančios įmonės kreditoriumi.

Remiantis Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), individualios įmonės atveju – jos savininkas. Tačiau nepaisant tokio pobūdžio juridinio asmens dalyvio atsakomybės už juridinio asmens prievoles, teisės aktuose juridinio asmens ir jo dalyvio turtas nėra sutapatinami. Juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis). Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise. Individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas. Tačiau tokie individualios įmonės ir jos savininko civilinės atsakomybės ypatumai nepašalina įmonės savininko teisės turtą įmonei ne tik neatlygintinai perduoti jos nuosavybėn, bet ir suteikti įmonei tiek beprocentinę, tiek atlygintinę paskolą.

Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vien dėl tos priežasties, jog P. K. yra BIĮ „Kapetra“ savininkas ir subsidiarus skolininkas įmonės bankroto byloje, jis negali būti ir bankrutuojančios įmonės kreditoriumi įmonei suteiktos paskolos pagrindu, bei nevertino pareiškėjo į bylą pateiktų įrodymų, t. y. IĮ „Kapetra“ ir P. K. 2011 m. lapkričio 30 d. sudarytos finansinės paramos (paskolos) sutarties No 02-11 ir jos sąlygų (b. l. 64-65), taip pat, pareiškėjo teigimu, paskolos suteikimo faktą patvirtinančio IĮ „Kapetra“ banko sąskaitos išrašo, pateikto už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. (b. l. 66-70).

Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nors apeliacinės instancijos teismas yra ir fakto instancija, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas nevertino byloje esančių įrodymų, nenustatinėjo, ar realiai paskola bankrutuojančiai įmonei buvo suteikta, taip pat koks realus suteiktos paskolos dydis, grąžintos paskolos dydis ir atitinkamai likęs pareiškėjo kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei, byla turi būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, jeigu reikalinga reikalaujama naujų įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje neatitinka apeliacinės instancijos teismo pareigos patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teistumą ir pagrįstumą bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. Konstatuotas bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip esminis procesinės teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinėje instancijoje negali būti ištaisytas, todėl egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį ir perduoti kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.