Kauno apygardos teismo nutartis

2025-03-04 · Civilinė byla Nr. e2S-814-896/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2025-03-04Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2026-01-15Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2026-03-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-04
Bylos Nr.
e2S-814-896/2025
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-01390-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Atsakovas
V. J.
Ieškovas
V. J.
Trečiasis asmuo
Biržų
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-814-896/2025Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01390-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.1.18.2.13;3.3.2.6.1.
(S)Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei V. J. bei tretiesiems asmenims Biržų kredito unijai, UAB „Swedbank lizingas“, E. V. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalinimo, kompensacijos, neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovės V. J. priešieškinį ieškovui V. J. dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei V. J. bei tretiesiems asmenims Biržų kredito unijai, UAB „Swedbank lizingas“, E. V. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalinimo, kompensacijos, neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovės V. J. priešieškinį ieškovui V. J. dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, kompensacijos priteisimo.

2. Atsakovė V. J. (toliau – ir atsakovė) pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įpareigoti ieškovą V. J. (toliau – ir ieškovas) per 5 darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos priimti šunį M. iš atsakovės pagal priėmimo–perdavimo aktą ir užtikrinti šuns M. laikymo reikalavimus, numatytus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraše; priteisti iš ieškovo atsakovei išlaikymą šalių šuniui O. 72,50 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis, o esant didesnėms nei 145 Eur/mėn. išlaidoms, įpareigoti ieškovą kompensuoti atsakovei ½ dalį išlaidų, viršijančių 145 Eur sumą per mėnesį arba nustatyti šalių rūpinimosi už priežiūros augintiniu šunimi O. tvarką, pagal kurią ieškovas rūpinasi augintiniu, prižiūri jį ir savo lėšomis dengia visas šuns išlaikymo, priežiūros, veterinarinės medicinos išlaidas kiekvieną porinį kiekvienų kalendorinių metų mėnesį, pradedant nuo 2025 m. vasario 1 d.

Šalies argumentai

3. Prašyme nurodė, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi, atsakovė liko gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir, tiek iki šios bylos iškėlimo, tiek jau iškėlus šią civilinę bylą, atsakovei yra perkelta rūpinimosi turtu (duomenys neskelbtini) ir jo priežiūros našta, o taip pat augintinių – šunų O. ir M. – rūpinimosi, priežiūros, veterinarinės medicinos paslaugų užtikrinimo jiems našta. Šuo O. šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tuo tarpu šuo M. asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, paveldėjusiam šį šunį kartu su kitu palikimu po ieškovo tėvo K. J. mirties. Atsakovė patiria ženklias augintinių priežiūros, rūpinimosi, veterinarinės medicinos paslaugų užtikrinimo išlaidas, o pastarosios šuniui O. yra itin ženklios – laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 6 d. iki 2025 m. sausio 10 d. yra patirta 701 Eur veterinarinės medicinos išlaidų Veterinarinėje klinikoje Siaurio Šnauceris, UAB, t. y. vidutiniškai po 60 Eur/mėn., kadangi šalių šuo O. serga diabetu, yra aklas, patyrė miokardo infarktą, periodiškai atsikartoja sausasis keratokonjuktyvas. Be to yra patiriamos ir kitos veterinarinės medicinos išlaidos, ėdalas, higienos priemonėms ir kt. Laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki 2025 m. sausio 10 d. abiejų šunų išlaikymui (be išlaidų Siaurio Šnauceris, UAB) yra patirta dar 1 792,53 Eur išlaidų, t. y. apie 35 Eur kiekvienam per mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi netenkino atsakovės V. J. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5. Teismas nustatė, kad šalių ginčas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi perduotas teisminei mediacijai, todėl sprendė, kad atlikus mediaciją ir joje išsiaiškinę visas su šiais klausimais susijusias aplinkybes, šalys galės priimti jiems priimtiną sprendimą.

6. Teismas nurodė, kad atsakovė priešieškinyje, kurį patikslino, nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl augintinių išlaikymo, rūpinimosi ir priežiūros augintiniu tvarkos nustatymo, todėl atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė V. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį ir atsakovės V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės: įpareigoti ieškovą V. J. per 5 darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos priimti šunį M. iš atsakovės V. J. pagal priėmimo–perdavimo aktą ir užtikrinti šuns M. laikymo reikalavimus, numatytus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraše; priteisti iš ieškovo V. J. atsakovei V. J. išlaikymą šalių šuniui O. 72,50 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis, o esant didesnėms nei 145 Eur/mėn. išlaidoms, įpareigoti ieškovą V. J. kompensuoti atsakovei V. J. ½ dalį išlaidų, viršijančių 145 Eur sumą per mėnesį arba nustatyti šalių rūpinimosi už priežiūros augintiniu šunimi O. tvarką, pagal kurią ieškovas rūpinasi augintiniu, prižiūri jį ir savo lėšomis dengia visas šuns išlaikymo, priežiūros, veterinarinės medicinos išlaidas kiekvieną porinį kiekvienų kalendorinių metų mėnesį, pradedant nuo 2025 m. vasario 1 dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Šios bylos nagrinėjimas tęsiasi jau treti metai ir visu šiuo laikotarpiu atsakovei yra perkelta išlaikymo, priežiūros ir rūpinimosi augintiniais (tiek priklausančiu šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tiek ir priklausančiu ieškovui asmeninės nuosavybės teise) našta, o tai neabejotinai reiškia, kad yra pažeidžiami tiek turtiniai, tiek ir neturtiniai atsakovės interesai, kadangi ji ne tik patiria tiesiogines išlaidas jų išlaikymui, priežiūrai, tačiau praleidžia ženklią savo laiko dalį rūpindamasi augintiniais, ribodama savo laisvalaikį, judėjimą ir kt. Todėl neabejotinai egzistuoja CK 3.65 straipsnyje numatytos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – vieno sutuoktinio (atsakovės) interesų pažeidimas.

7.2. Ginčo perdavimo teisminei mediacijai faktas nešalina atsakovės interesų pažeidimo ir būtinybės taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones – rūpinimosi augintiniais ir jų išlaikymo našta ir toliau yra perkelta atsakovei. Be to, teisės aktai nenumato, kad teisminės mediacijos taikymas yra kliūtimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7.3. Atsakovė 2024 m. lapkričio 22 d. patikslintu priešieškiniu yra pareiškusi reikalavimą priteisti jai iš ieškovo 7 306,65 Eur skolos už solidarių prievolių įvykdymą, iš kurios 2 411,83 Eur yra atsakovės įvykdytos augintinių išlaikymo, sveikatos priežiūros išlaidų padengimo prievolės. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, ko prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir siekia atsakovė.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą, įpareigoti atsakovę sumokėti žyminį mokestį už 2025 m. sausio 31 d. pateiktą atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:

8.1. Atlikus byloje paskirtą mediaciją ir joje išsiaiškinus visas su šiais klausimais susijusias aplinkybes, šalys galės priimti jiems priimtiną sprendimą. Todėl nėra būtinybės taikyti šiuo metu atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybė, jog šalys pradėjo privalomosios mediacijos procesą, akivaizdžiai rodo, kad yra taikaus susitarimo galimybė. Aplinkybė, kad šalys dalyvauja privalomosios mediacijos procese, reiškia ir tai, kad šalys gali derinti pozicijas dėl ginčo, taigi išlieka taikaus susitarimo sudarymo galimybė, įskaitant ir dėl augintinių išlaikymo, rūpinimosi jais ir dėl priežiūros augintiniu tvarkos nustatymo. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokioje situacijoje nelaikytinas tikslingu.

8.2. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutikimą/prašymą perduoti ginčą teisminei mediacijai teismui yra pateikusi 2025 m. sausio 22 d., o 2025 m. sausio 23 d. mediatoriui buvo išsiųstas siūlymas atlikti mediaciją šioje byloje, tai atsakovės 2025 m. sausio 24 d. pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neabejotinai laikomas kaip atsakovės spaudimo priemonė ieškovui, siekiant mediacijos metu pasiekti jai palankaus susitarimo.

8.3. Nuo 2022 m. lapkričio 3 d., t. y. nuo bylos iškėlimo teisme dienos, augintinių išlaikymo, rūpinimosi jais ir priežiūros augintiniu tvarkos nustatymo klausimai atsakovės nagrinėjamoje byloje keliami nebuvo, nors šalių augintinių gyvenamoji vieta, t. y. (duomenys neskelbtini), kartu su atsakove, tiek iki bylos iškėlimo teisme, tiek ir iškėlus bylą teisme, tiek ir šiandieną, liko nepakitusi. Kaip ir liko nepakitusi ieškovo darbo ir gyvenamoji vieta - Norvegija. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dirba ir gyvena užsienyje, ir jokių galimybių fiziškai kas antrą mėnesį, net neturėtų galimybės prižiūrėti ir rūpintis gyvūnais, kaip to prašo atsakovė, apie ką atsakovei puikiai yra žinoma, neabejotinai tik sustiprina ieškovo poziciją, kad atsakovės pateiktas prašymas taikyti jos prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones yra atsakovės spaudimo priemonė ieškovui, siekiant mediacijos metu pasiekti jai palankaus susitarimo.

8.4. Atsakovė nei 2023 m. vasario 2 d. priešieškinyje, nei 2023 m. rugsėjo 29 d. patikslintame priešieškinyje, nei 2024 m. lapkričio 22 d. patikslintame priešieškinyje, nėra pareiškusi reikalavimų dėl augintinių perdavimo, išlaikymo, rūpinimosi ir priežiūros augintiniu tvarkos nustatymo. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais.

8.5. Ieškovas visada rūpinosi šunų išlaikymu, atlikdamas atsakovei pavedimus tiek šunų išlaikymui, tiek šunų gydymui, tiek pats būdamas Lietuvoje pirkdamas šunims maistą, vitaminus, vaistus, ir t.t.. Tai patvirtinantys įrodymai pateikti į nagrinėjamą bylą kartu su ieškovo 2023 m. sausio 25 d. rašytiniais paaiškinimais (2023-01-25 rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 2) ir su 2025 m. sausio 8 d. atsiliepimu į atsakovės 2024 m. lapkričio 22 d. patikslintą priešieškinį (2025-01-08 atsiliepimo priedas Nr. 3).

8.6. Atsakovė, teikdama teismui 2025 m. sausio 31 d. atskirąjį skundą, nėra sumokėjusi CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyto žyminio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10. Byloje kilęs ginčas dėl nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išlaikymo augintiniui priteisimo arba rūpinimosi ir priežiūros augintiniu tvarkos nustatymo.

Dėl žyminio mokesčio, mokėtino už paduotą atskirąjį skundą

11. Ieškovas atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovė, teikdama teismui 2025 m. sausio 31 d. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties, nėra sumokėjusi CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyto žyminio mokesčio.

12. CPK 80 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad žyminis mokestis už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nėra mokamas. Taigi, toks žyminis mokestis nėra mokamas ir už atskiruosius skundus dėl nutarčių, kuriomis toks klausimas išsprendžiamas. Atsižvelgiant į tai, atsakovė (apeliantė) už atskirąjį skundą neturėjo mokėti žyminio mokesčio.

Dėl ginčo esmės

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei V. J. ir atsakovės V. J. priešieškinis (patikslintas priešieškinis pateiktas 2024 m. lapkričio 22 d.) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalinimo, kompensacijos, neturtinės žalos priteisimo. Atsakovės priešieškinis pareikštas dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo arba turto pripažinimo šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalijimo tarp šalių (suma 62 980,51 Eur), dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (suma 43 307,50 Eur), dėl asmeninio turto priteisimo (suma 1 805 Eur), dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą priteisimo (suma 7 000 Eur), dėl skolos už solidarių prievolių įvykdymą priteisimo (suma 7 306,65 Eur), dėl prievolių paskirstymo (suma 1 000 Eur). Atsakovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įpareigoti ieškovą per 5 darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos priimti šunį M. iš atsakovės pagal priėmimo–perdavimo aktą ir užtikrinti šuns M. laikymo reikalavimus, numatytus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraše; priteisti iš ieškovo atsakovei išlaikymą šalių šuniui O. 72,50 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis, o esant didesnėms nei 145 Eur/mėn. išlaidoms, įpareigoti ieškovą kompensuoti atsakovei ½ dalį išlaidų, viršijančių 145 Eur sumą per mėnesį arba nustatyti šalių rūpinimosi už priežiūros augintiniu šunimi O. tvarką, pagal kurią ieškovas rūpinasi augintiniu, prižiūri jį ir savo lėšomis dengia visas šuns išlaikymo, priežiūros, veterinarinės medicinos išlaidas kiekvieną porinį kiekvienų kalendorinių metų mėnesį, pradedant nuo 2025 m. vasario 1 d.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. sausio 28 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovė nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl augintinių išlaikymo, rūpinimosi ir priežiūros augintiniu tvarkos nustatymo. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, prašo Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad atsakovė 2024 m. lapkričio 22 d. patikslintu priešieškiniu yra pareiškusi reikalavimą priteisti jai iš ieškovo 7 306,65 Eur skolos už solidarių prievolių įvykdymą, iš kurios 2 411,83 Eur yra atsakovės įvykdytos augintinių išlaikymo, sveikatos priežiūros išlaidų padengimo prievolės. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, ko prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir siekia atsakovė.

15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Byla dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo nagrinėjama pagal CPK XIX skyriaus normas (CPK 381–386 straipsniai). CPK 384 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje.

16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.

17. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė priešieškinyje, kurį patikslino, nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl augintinių išlaikymo, rūpinimosi ir priežiūros augintiniu tvarkos nustatymo. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nėra pareiškusi reikalavimo dėl augintinių, t. y. su kuriuo iš šalių po santuokos nutraukimo liks augintiniai, kokiu būdu šalys rūpinsis augintiniais. Nors atsakovė ir nurodo, jog vienas augintinis priklauso ieškovui, tačiau reikalavimo po santuokos nutraukimo dėl šio augintinio priteisimo ieškovui nereiškia. Taigi, atsakovė nėra pareiškusi reikalavimų, susijusių su prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytais augintiniais. Nustačius, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su priešieškinio reikalavimais ir neužtikrintų atsakovei palankaus teismo sprendimo, jei jos reikalavimai būtų patenkinti, vykdymo, darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

19. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

20. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Romeika