Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo ir prievolių paskirstymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovės V. J. priešieškinį ieškovui V. J. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą priteisimo, dėl prievolių paskirstymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

4. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 335 straipsnio nuostatomis, šalys turi teisę pateikti atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį. Tokie procesiniai dokumentai, kaip papildomi paaiškinimai, prašymai priimti papildomus rašytinius įrodymus, kuriais iš esmės yra išplečiamas atskirasis skundas ir (ar) jis papildomas naujais argumentais, CPK nėra numatyti. Taigi, remiantis CPK nuostatomis, apeliantė (pareiškėja) turėjo suformuoti savo argumentus ir poziciją dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės (pareiškėjos) rašytinių paaiškinimų teikimas po atskirojo skundo pateikimo ir atsiliepimo į jį gavimo akivaizdžiai nėra savalaikis, todėl atsisako juos priimti.

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

5. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, 2025 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino ir išdavė pareiškėjai (atsakovei) vykdomąjį raštą.

6. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-382-640/2026 pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį panaikino, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į teismų praktiką, nepagrįstai nusprendė nagrinėti ir išnagrinėjo atsakovės (pareiškėjos) pareiškimą CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad reikalavimą dėl nuotraukų perdavimo gali reikšti galutinis nuotraukų gavėjas (žr. nutarties 23 punktą).

7. Suinteresuotas asmuo patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą, ką patvirtina PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymas. Pateiktoje sąskaitoje nurodyta, kad išlaidos patirtos už prašymo Lietuvos policijai surašymą (363 Eur), konsultacijos dėl teismo priimtos nutarties (242 Eur), teismų praktikos paieškos, teisinės analizės ir pateikimo klientui (242 Eur) ir lydraščio surašymą teismui (121 Eur).

Dėl ginčo esmės

8. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bylą užbaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reikia įvertinti: i) priežastis, kodėl byla buvo baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės; ii) tai, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje buvo priimtas procesinis sprendimas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės; iii) tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, spręstinas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4, 3 dalys, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas; 2025 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-933/2025).

9. Nustatyta, kad apeliantė (pareiškėja) pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą, kurį pirmosios instancijos teismas išdavė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, be to, nustatė, kad prašymą išduoti vykdomąjį raštą turėjo teikti galutinis nuotraukų gavėjas, t. y. šiuo atveju šalių dukra. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismo išaiškinimu, atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Todėl nagrinėjamu atveju byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, konstatavus, kad pareiškėja nėra tinkamas reikalavimo subjektas.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį ir kasacinio teismo praktiką, lemiamą reikšmę turi tai, kieno veiksmai lėmė proceso inicijavimą bei išlaidų atsiradimą. Nagrinėjamu atveju būtent apeliantė (pareiškėja) kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nors nebuvo tinkamas reikalavimo subjektas, todėl prisiėmė procesinę riziką dėl pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pareiškėjos pateiktą prašymą ir priėmė dėl jo procesinį sprendimą, nepaneigia apeliantės (pareiškėjos) pareigos veikti apdairiai ir neeliminuoja jos procesinių veiksmų reikšmės bylinėjimosi išlaidų atsiradimui. Įvertinus šalių procesinį elgesį ir priežastinį ryšį tarp jo ir patirtų išlaidų, darytina išvada, kad būtent apeliantės (pareiškėjos) inicijuotas procesas buvo esminė suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš apeliantės (pareiškėjos). Tokia išvada atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, nes priešingu atveju bylinėjimosi išlaidų našta nepagrįstai tektų suinteresuotam asmeniui, kuris, siekdamas apginti savo teises, buvo priverstas inicijuoti apeliacinį procesą dėl apeliantės (pareiškėjos) pateikto prašymo pagrindu priimto procesinio sprendimo, vėliau panaikinto apeliacinės instancijos teismo.

11. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2026 m. sausio 19 d. nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.