Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu patenkino bankroto administratorės prašymą – pripažino atsakovės BUAB ,,Virgrira“ veiklą pasibaigusia jos likvidavimu dėl bankroto ir pavedė administratorei atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.Teismas nustatė, kad kreditorių reikalavimams tenkinti įmonė lėšų ir turto neturi, pabaigus bankroto procedūras liko nepatenkinti 101 981,01 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono Aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūra atsakovei BUAB „Virgrira“ pretenzijų neturi. Teismas konstatavo, kad visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra baigtos. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, kad administratorė neišnaudojo visų galimybių tenkindama kreditorių reikalavimus. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad egzistuoja pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Tretieji asmenys V. G. ir R. G. apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir perduoti klausimą dėl įmonės pabaigos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, kad administratorė neišnaudojo visų galimybių tenkindama kreditorių reikalavimus. Administratorė neatliko visų būtinų veiksmų įmonės kreditorių interesams apginti. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi buvo patvirtinta 1 500 Eur išlaidų sąmata, tačiau kreditoriams ji nebuvo pateikta, o kreditorių susirinkimo buvo prašyta papildomai skirti dar 1 500 Eur.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad administratorė teismui pateikė ataskaitą – administratorė ataskaitos kreditoriams nepateikė. Teismas motyvuotai nenustatė, kad visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai atlikti ir bankroto procedūros baigtos tinkamai, išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus.Mažaverčio inventoriaus bei įrangos pardavimas įvykdytas neskaidriai, nesąžiningai. Inventorius, esantis BUAB „Virgrira“ buhalterinėje apskaitoje, nebuvo išsaugotas, o tiesiog paliktas naujiems pastato šeimininkams. Į kreditorės R. G. paklausimą administratorė atsakė, kad šio inventoriaus neprivalėjo išsaugoti, nes visa įranga bei inventorius buvo parduoti kaip vienas vienetas. Kreditoriai buvo suklaidinti, nes tas vienetas balsavimuose buvo nurodytas tik apskaitoje esantys daiktai. Administratorė paskelbė tik apie apskaitoje esančių daiktų pardavimą. Bankroto pradžioje administratorė, atvažiavusi perimti turto, jo neskaičiavo, tiesiog pasidarė nuotraukas. Mažaverčio inventoriaus kiekiai buvo dideli, nes BUAB „Virgrira“ galėjo aptarnauti 200 žmonių. Visi daiktai buvo palikti tam, kad būtų sąžiningai parduoti ir atsiskaityta su kuo didesniu kiekiu kreditorių.Administratorė nepasiūlė kreditoriams nusipirkti įmonės akcijų. Kreditoriai galbūt būtų įsigiję įmonės akcijų ir taip būtų dar labiau sumažinti kreditoriniai įsiskolinimai.Kreditorių susirinkime buvo pateiktas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl įmonės pabaigos, tačiau kreditoriai R. G., V. G., J. P., A. G., V. V. bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba balsavo prieš, nes nebuvo parduotas visas turtas, kreditoriams nebuvo pateikta ataskaita. Tačiau administratorė, nepateikusi jokio paaiškinimo kreditoriams, vis tiek kreipėsi į teismą dėl įmonės pabaigos.Administratorė kreditoriams nepateikė už parduotą turtą gautų pinigų panaudojimo sąmatos ir ataskaitos, įrodymų, kad nebeliko įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas, todėl kreditoriai neturėjo galimybės objektyviai įvertinti parduoto turto kainų, gautų pajamų ir likusio neparduoto įmonės turto. Kreditoriai negalėjo įsitikinti, kad buvo išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus.Egzistavo objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios tikimybę, kad kreditorių reikalavimai galėjo būti patenkinti didesne apimtimi. Teismas tinkamai neįvertino bankroto proceso eigos ir ĮBĮ įtvirtintų reikalavimų bankroto eigai, aplinkybių, susijusių su realizuotino turto pardavimu ir jo priežastingumu su kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybe, t. y. veikė nepakankamai aktyviai, nesiekė įgyvendinti vieno iš pagrindinių bankroto proceso principų – kuo didesnių kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, nesiaiškindamas ir netirdamas aplinkybių, reikšmingų sprendžiant kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybėms. Negalima daryti pagrįstos išvados apie tinkamą visų būtinų bankroto proceso darbų atlikimą, procedūrų užbaigimą, suponuojantį teisę ir pareigą spręsti dėl įmonės pabaigos ir jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ĮBĮ nustatyta tvarka.Skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia kreditorių teises, neatitinka bankroto proceso tikslų ir paskirties, teisingumo ir protingumo principų. Teismas pernelyg formaliai įvertino susiklosčiusią situaciją, tinkamai nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, t. y. pažeidė teismo aktyvumo pareigą bankroto procese.Klausimą dėl įmonės pabaigos teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors administratorė tokio prašymo nepareiškė, kreditoriams apie tai nėra žinoma. Be to, kreditoriai nebuvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, jiems nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nebuvo išaiškinta teisė teikti prašymus, prieštaravimus dėl administratorės veiklos ataskaitos, likvidacinio balanso, reikalauti žodinio proceso ir jame dalyvauti.Atsakovės BUAB ,,Virgrira“ bankroto administratorė UAB „Vermosa“ prašo atmesti trečiųjų asmenų V. G. ir R. G. apeliacinius skundus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtino BUAB „Virgrira“ administravimo išlaidų sąmatą – 1 500 Eur, laikotarpiui nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo. 2016 m. gruodžio 23 d. BUAB „Virgrira“ kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta: patvirtinti administratorės atlyginimą – 2 280 Eur (plius PVM); patvirtinti 1 500 Eur (plius PVM) dydžio administravimo išlaidų sąmatą; administratorei patyrus daugiau išlaidų nei 1 500 Eur (plius PVM) ir pateikus rašytinius įrodymus, šaukti kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų koregavimo. Kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administravimo išlaidų sąmatą nuo kreditorių susirinkimo sušaukimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Apeliantai klaidina teismą teigdami, kad administratorė prašė kreditorių susirinkimo patvirtinti 1 500 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą. Administratorė siūlė kreditoriams patvirtinti bendrą sąmatos projektą – 9 500 Eur (plius PVM), į kurį įskaičiuotas administratorės atlyginimas – 2 280 Eur. Tačiau apeliantai ir kiti apeliantų poziciją palaikantys asmenys (apelianto mama, apelianto brolis ir antrasis BUAB „Virgrira“ akcininkas) pateikė identiškus siūlymus: patvirtinti administratorės atlyginimą – 2 280 Eur (plius PVM); patvirtinti 1 500 Eur (plius PVM) dydžio administravimo išlaidų sąmatą; administratorei patyrus daugiau išlaidų nei 1 500 Eur (plius PVM) ir pateikus rašytinius įrodymus, šaukti kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų koregavimo. Surinkus kreditorių balsų daugumą šiuo klausimu buvo patvirtinta būtent tokia administravimo išlaidų sąmata. Apeliantai, pateikdami aukščiau nurodytą 1 500 Eur (plius PVM) dydžio administravimo išlaidų sumą, neatsižvelgė į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius (minimalius) dydžius, balsuodami kreditorių susirinkime skyrė daugiau nei šešis kartus mažesnę administravimo išlaidų sumą.Apeliantai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad administratorė neatliko visų būtinų veiksmų įmonės kreditorių interesams apginti. Apeliantai nenurodė, kokie konkrečiai veiksmai nebuvo atlikti ir kokių kreditorių bei kokie interesai nebuvo apginti.Administratorė pateikė pirmajam kreditorių susirinkimui savo veiklos ataskaitą, kuri 2016 m. gruodžio 9 d. kreditorių susirinkimo buvo patvirtinta. Administratorė nėra gavusi jokių kreditorių susirinkimo įgaliojimų, reikalavimų ar prašymų pateikti kreditorių susirinkimui tvirtinti savo veiklos ataskaitas. Administratorius neprivalo teikti ataskaitų kreditorių susirinkimui, kai to nėra reikalaujama. Administratorė, kreipdamasi į teismą dėl BUAB „Virgrira“ veiklos pabaigos, pateikė teismui visą reikalingą informaciją bei dokumentus, kad būtų priimtas teisingas sprendimas dėl įmonės pabaigos. ĮBĮ nenumato, kad bankroto administratorius, prieš kreipdamasis į teismą dėl įmonės veiklos pripažinimo baigta ir įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, privalo gauti kreditorių pritarimą. Teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimui formalus kreditorių pritarimas nėra būtinas.Apeliantai nepagrįstai teigia, kad mažaverčio inventoriaus bei įrangos pardavimas įvykdytas neskaidriai, nesąžiningai, taip pat, kad administratorė neišsaugojo BUAB „Virgrira“ buhalterinėje apskaitoje buvusio inventoriaus. Tačiau apeliantai nenurodo, koks konkrečiai turtas buvo neišsaugotas, kaip buvo suklaidinti kreditoriai ir kokia dėl to buvo padaryta žala, taip pat nepateikia konkrečių faktų, pagrindžiančių, kad turto pardavimas buvo vykdomas neskaidriai ir nesąžiningai.Apeliantai nepagrįstai teigia, kad administratorė turėjo pasiūlyti nusipirkti įmonės akcijas. Atsakovei BUAB „Virgrira“ nuosavybės teise nepriklausė jokių įmonių akcijos. Šiuo argumentu apeliantai klaidina teismą ir pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją.ĮBĮ nenumato kreditorių susirinkimui teisės spręsti dėl įmonės pabaigos. Taip pat ĮBĮ nenumato, kad bankroto administratorius, prieš kreipdamasis į teismą dėl įmonės veiklos pripažinimo baigta ir įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, privalo gauti kreditorių pritarimą. Teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimas nesiejamas su kreditorių susirinkimo nutarimu šiuo klausimu. Sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimui formalus kreditorių pritarimas nėra būtinas.BUAB „Virgrira“ nėra likusio jokio turto, kuris būtų neparduotas. Pakruojo ūkininkų kredito unijai įkeistas žemės sklypas, pastatas-kavinė bei nuotekų šalinimo tinklai varžytynėse buvo parduoti 2017 m. vasario 10 d. Transporto priemonė parduota 2017 m. sausio 17 d., kitas įmonės trumpalaikis bei ilgalaikis turtas kaip vienetas parduoti 2017 m. kovo 6 d. Bankroto procese iš dalies buvo atsiskaityta su įkaito turėtoju ir iš dalies su pirmos eilės kreditoriais. Iš viso bankroto procese buvo gauta 76,97 Eur iš debitorių, 500 Eur už transporto priemonės pardavimą, 30 000 Eur už patalpas, 500 Eur už įrangą bei inventorių, 7 770,89 Eur iš Garantinio fondo. Iš viso BUAB „Virgrira“ gavo 38 847,86 Eur. Bankroto procese buvo patenkinti 32 776,44 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai (daugiau nei 25 proc. patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos).Apeliantai nepagrįstai teigia, kad administratorė kreditoriams nepateikė už parduotą turtą gautų pinigų panaudojimo sąmatos ir ataskaitos, įrodymų, kad nebeliko įmonės turto. Apeliantams pagal jų prašymą dar 2017 m. kovo 17 d. atsakymu į 2017 m. kovo 6 d. raštą buvo pateikta informacija apie bankroto procese parduotą turtą, gautas pajamas bei turėtas išlaidas. Be to, administratorė pateikė teismui reikalingą ataskaitą ir dokumentus, kad būtų galima pagrįstai priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.Nors apeliantai teigia, kad egzistavo objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios tikimybę, kad kreditorių reikalavimai galėjo būti patenkinti didesne apimtimi, tačiau neįvardina, kokios konkrečiai objektyvios faktinės prielaidos buvo.Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas pernelyg formaliai įvertino susiklosčiusią situaciją, tinkamai nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, pažeidė teismo aktyvumo pareigą bankroto procese. Teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra duomenų apie tai, kad teisme būtų inicijuoti procesai dėl atsakovės turto pardavimo ar kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų panaikinimo. Teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad įmonės veikla yra pasibaigusi.Kreditoriams apie teismo posėdį šioje byloje buvo pranešta 2017 m. gegužės 16 d. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį. Prieštaravimų nebuvo pateikta. Apeliantė R. G. ėjo UAB „Virgrira“ vadovės pareigas iki bankroto bylos iškėlimo, yra verslininkė, vadovauja įmonei, taigi yra informuotas asmuo, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai ir kuriam, be kita ko, yra/turi būti suprantamos proceso teisės bei pareigos bankroto byloje.