Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-08-31 · Civilinė byla Nr. 2A-1020-241/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-12-20Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-08-31Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-31
Bylos Nr.
2A-1020-241/2017
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00306-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Dalia Kačinskienė
Trečiasis asmuo
V. G., R. G.
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Virgrira“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1020-241/2017Proceso Nr. 2-58-3-00306-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.8; 3.4.3.9.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų V. G. ir R. G. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo dėl įmonės veiklos pabaigos civilinėje byloje Nr. B2-342-357/2017 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Virgrira“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovės BUAB ,,Virgrira“ bankroto administratorė UAB „Vermosa“ pateikė teismui dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 31 straipsnio 8 punkte, 32 straipsnio 4 dalyje ir prašė priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu patenkino bankroto administratorės prašymą – pripažino atsakovės BUAB ,,Virgrira“ veiklą pasibaigusia jos likvidavimu dėl bankroto ir pavedė administratorei atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.Teismas nustatė, kad kreditorių reikalavimams tenkinti įmonė lėšų ir turto neturi, pabaigus bankroto procedūras liko nepatenkinti 101 981,01 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono Aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūra atsakovei BUAB „Virgrira“ pretenzijų neturi. Teismas konstatavo, kad visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra baigtos. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, kad administratorė neišnaudojo visų galimybių tenkindama kreditorių reikalavimus. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad egzistuoja pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Tretieji asmenys V. G. ir R. G. apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir perduoti klausimą dėl įmonės pabaigos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, kad administratorė neišnaudojo visų galimybių tenkindama kreditorių reikalavimus. Administratorė neatliko visų būtinų veiksmų įmonės kreditorių interesams apginti. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi buvo patvirtinta 1 500 Eur išlaidų sąmata, tačiau kreditoriams ji nebuvo pateikta, o kreditorių susirinkimo buvo prašyta papildomai skirti dar 1 500 Eur.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad administratorė teismui pateikė ataskaitą – administratorė ataskaitos kreditoriams nepateikė. Teismas motyvuotai nenustatė, kad visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai atlikti ir bankroto procedūros baigtos tinkamai, išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus.Mažaverčio inventoriaus bei įrangos pardavimas įvykdytas neskaidriai, nesąžiningai. Inventorius, esantis BUAB „Virgrira“ buhalterinėje apskaitoje, nebuvo išsaugotas, o tiesiog paliktas naujiems pastato šeimininkams. Į kreditorės R. G. paklausimą administratorė atsakė, kad šio inventoriaus neprivalėjo išsaugoti, nes visa įranga bei inventorius buvo parduoti kaip vienas vienetas. Kreditoriai buvo suklaidinti, nes tas vienetas balsavimuose buvo nurodytas tik apskaitoje esantys daiktai. Administratorė paskelbė tik apie apskaitoje esančių daiktų pardavimą. Bankroto pradžioje administratorė, atvažiavusi perimti turto, jo neskaičiavo, tiesiog pasidarė nuotraukas. Mažaverčio inventoriaus kiekiai buvo dideli, nes BUAB „Virgrira“ galėjo aptarnauti 200 žmonių. Visi daiktai buvo palikti tam, kad būtų sąžiningai parduoti ir atsiskaityta su kuo didesniu kiekiu kreditorių.Administratorė nepasiūlė kreditoriams nusipirkti įmonės akcijų. Kreditoriai galbūt būtų įsigiję įmonės akcijų ir taip būtų dar labiau sumažinti kreditoriniai įsiskolinimai.Kreditorių susirinkime buvo pateiktas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl įmonės pabaigos, tačiau kreditoriai R. G., V. G., J. P., A. G., V. V. bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba balsavo prieš, nes nebuvo parduotas visas turtas, kreditoriams nebuvo pateikta ataskaita. Tačiau administratorė, nepateikusi jokio paaiškinimo kreditoriams, vis tiek kreipėsi į teismą dėl įmonės pabaigos.Administratorė kreditoriams nepateikė už parduotą turtą gautų pinigų panaudojimo sąmatos ir ataskaitos, įrodymų, kad nebeliko įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas, todėl kreditoriai neturėjo galimybės objektyviai įvertinti parduoto turto kainų, gautų pajamų ir likusio neparduoto įmonės turto. Kreditoriai negalėjo įsitikinti, kad buvo išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus.Egzistavo objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios tikimybę, kad kreditorių reikalavimai galėjo būti patenkinti didesne apimtimi. Teismas tinkamai neįvertino bankroto proceso eigos ir ĮBĮ įtvirtintų reikalavimų bankroto eigai, aplinkybių, susijusių su realizuotino turto pardavimu ir jo priežastingumu su kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybe, t. y. veikė nepakankamai aktyviai, nesiekė įgyvendinti vieno iš pagrindinių bankroto proceso principų – kuo didesnių kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, nesiaiškindamas ir netirdamas aplinkybių, reikšmingų sprendžiant kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybėms. Negalima daryti pagrįstos išvados apie tinkamą visų būtinų bankroto proceso darbų atlikimą, procedūrų užbaigimą, suponuojantį teisę ir pareigą spręsti dėl įmonės pabaigos ir jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ĮBĮ nustatyta tvarka.Skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia kreditorių teises, neatitinka bankroto proceso tikslų ir paskirties, teisingumo ir protingumo principų. Teismas pernelyg formaliai įvertino susiklosčiusią situaciją, tinkamai nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, t. y. pažeidė teismo aktyvumo pareigą bankroto procese.Klausimą dėl įmonės pabaigos teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors administratorė tokio prašymo nepareiškė, kreditoriams apie tai nėra žinoma. Be to, kreditoriai nebuvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, jiems nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nebuvo išaiškinta teisė teikti prašymus, prieštaravimus dėl administratorės veiklos ataskaitos, likvidacinio balanso, reikalauti žodinio proceso ir jame dalyvauti.Atsakovės BUAB ,,Virgrira“ bankroto administratorė UAB „Vermosa“ prašo atmesti trečiųjų asmenų V. G. ir R. G. apeliacinius skundus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtino BUAB „Virgrira“ administravimo išlaidų sąmatą – 1 500 Eur, laikotarpiui nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo. 2016 m. gruodžio 23 d. BUAB „Virgrira“ kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta: patvirtinti administratorės atlyginimą – 2 280 Eur (plius PVM); patvirtinti 1 500 Eur (plius PVM) dydžio administravimo išlaidų sąmatą; administratorei patyrus daugiau išlaidų nei 1 500 Eur (plius PVM) ir pateikus rašytinius įrodymus, šaukti kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų koregavimo. Kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administravimo išlaidų sąmatą nuo kreditorių susirinkimo sušaukimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Apeliantai klaidina teismą teigdami, kad administratorė prašė kreditorių susirinkimo patvirtinti 1 500 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą. Administratorė siūlė kreditoriams patvirtinti bendrą sąmatos projektą – 9 500 Eur (plius PVM), į kurį įskaičiuotas administratorės atlyginimas – 2 280 Eur. Tačiau apeliantai ir kiti apeliantų poziciją palaikantys asmenys (apelianto mama, apelianto brolis ir antrasis BUAB „Virgrira“ akcininkas) pateikė identiškus siūlymus: patvirtinti administratorės atlyginimą – 2 280 Eur (plius PVM); patvirtinti 1 500 Eur (plius PVM) dydžio administravimo išlaidų sąmatą; administratorei patyrus daugiau išlaidų nei 1 500 Eur (plius PVM) ir pateikus rašytinius įrodymus, šaukti kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų koregavimo. Surinkus kreditorių balsų daugumą šiuo klausimu buvo patvirtinta būtent tokia administravimo išlaidų sąmata. Apeliantai, pateikdami aukščiau nurodytą 1 500 Eur (plius PVM) dydžio administravimo išlaidų sumą, neatsižvelgė į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius (minimalius) dydžius, balsuodami kreditorių susirinkime skyrė daugiau nei šešis kartus mažesnę administravimo išlaidų sumą.Apeliantai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad administratorė neatliko visų būtinų veiksmų įmonės kreditorių interesams apginti. Apeliantai nenurodė, kokie konkrečiai veiksmai nebuvo atlikti ir kokių kreditorių bei kokie interesai nebuvo apginti.Administratorė pateikė pirmajam kreditorių susirinkimui savo veiklos ataskaitą, kuri 2016 m. gruodžio 9 d. kreditorių susirinkimo buvo patvirtinta. Administratorė nėra gavusi jokių kreditorių susirinkimo įgaliojimų, reikalavimų ar prašymų pateikti kreditorių susirinkimui tvirtinti savo veiklos ataskaitas. Administratorius neprivalo teikti ataskaitų kreditorių susirinkimui, kai to nėra reikalaujama. Administratorė, kreipdamasi į teismą dėl BUAB „Virgrira“ veiklos pabaigos, pateikė teismui visą reikalingą informaciją bei dokumentus, kad būtų priimtas teisingas sprendimas dėl įmonės pabaigos. ĮBĮ nenumato, kad bankroto administratorius, prieš kreipdamasis į teismą dėl įmonės veiklos pripažinimo baigta ir įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, privalo gauti kreditorių pritarimą. Teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimui formalus kreditorių pritarimas nėra būtinas.Apeliantai nepagrįstai teigia, kad mažaverčio inventoriaus bei įrangos pardavimas įvykdytas neskaidriai, nesąžiningai, taip pat, kad administratorė neišsaugojo BUAB „Virgrira“ buhalterinėje apskaitoje buvusio inventoriaus. Tačiau apeliantai nenurodo, koks konkrečiai turtas buvo neišsaugotas, kaip buvo suklaidinti kreditoriai ir kokia dėl to buvo padaryta žala, taip pat nepateikia konkrečių faktų, pagrindžiančių, kad turto pardavimas buvo vykdomas neskaidriai ir nesąžiningai.Apeliantai nepagrįstai teigia, kad administratorė turėjo pasiūlyti nusipirkti įmonės akcijas. Atsakovei BUAB „Virgrira“ nuosavybės teise nepriklausė jokių įmonių akcijos. Šiuo argumentu apeliantai klaidina teismą ir pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją.ĮBĮ nenumato kreditorių susirinkimui teisės spręsti dėl įmonės pabaigos. Taip pat ĮBĮ nenumato, kad bankroto administratorius, prieš kreipdamasis į teismą dėl įmonės veiklos pripažinimo baigta ir įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, privalo gauti kreditorių pritarimą. Teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimas nesiejamas su kreditorių susirinkimo nutarimu šiuo klausimu. Sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimui formalus kreditorių pritarimas nėra būtinas.BUAB „Virgrira“ nėra likusio jokio turto, kuris būtų neparduotas. Pakruojo ūkininkų kredito unijai įkeistas žemės sklypas, pastatas-kavinė bei nuotekų šalinimo tinklai varžytynėse buvo parduoti 2017 m. vasario 10 d. Transporto priemonė parduota 2017 m. sausio 17 d., kitas įmonės trumpalaikis bei ilgalaikis turtas kaip vienetas parduoti 2017 m. kovo 6 d. Bankroto procese iš dalies buvo atsiskaityta su įkaito turėtoju ir iš dalies su pirmos eilės kreditoriais. Iš viso bankroto procese buvo gauta 76,97 Eur iš debitorių, 500 Eur už transporto priemonės pardavimą, 30 000 Eur už patalpas, 500 Eur už įrangą bei inventorių, 7 770,89 Eur iš Garantinio fondo. Iš viso BUAB „Virgrira“ gavo 38 847,86 Eur. Bankroto procese buvo patenkinti 32 776,44 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai (daugiau nei 25 proc. patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos).Apeliantai nepagrįstai teigia, kad administratorė kreditoriams nepateikė už parduotą turtą gautų pinigų panaudojimo sąmatos ir ataskaitos, įrodymų, kad nebeliko įmonės turto. Apeliantams pagal jų prašymą dar 2017 m. kovo 17 d. atsakymu į 2017 m. kovo 6 d. raštą buvo pateikta informacija apie bankroto procese parduotą turtą, gautas pajamas bei turėtas išlaidas. Be to, administratorė pateikė teismui reikalingą ataskaitą ir dokumentus, kad būtų galima pagrįstai priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.Nors apeliantai teigia, kad egzistavo objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios tikimybę, kad kreditorių reikalavimai galėjo būti patenkinti didesne apimtimi, tačiau neįvardina, kokios konkrečiai objektyvios faktinės prielaidos buvo.Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas pernelyg formaliai įvertino susiklosčiusią situaciją, tinkamai nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, pažeidė teismo aktyvumo pareigą bankroto procese. Teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra duomenų apie tai, kad teisme būtų inicijuoti procesai dėl atsakovės turto pardavimo ar kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų panaikinimo. Teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad įmonės veikla yra pasibaigusi.Kreditoriams apie teismo posėdį šioje byloje buvo pranešta 2017 m. gegužės 16 d. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį. Prieštaravimų nebuvo pateikta. Apeliantė R. G. ėjo UAB „Virgrira“ vadovės pareigas iki bankroto bylos iškėlimo, yra verslininkė, vadovauja įmonei, taigi yra informuotas asmuo, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai ir kuriam, be kita ko, yra/turi būti suprantamos proceso teisės bei pareigos bankroto byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo atsakovės BUAB ,,Virgrira“ veikla pripažinta pasibaigusia jos likvidavimu dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliacinių skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).CPK 1 straipsnyje įtvirtinta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarp jų specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis).ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos), taip pat esant įrodymams, kad buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1127-236/2015).Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos nustatęs, kad egzistuoja visi ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai – kreditorių reikalavimams tenkinti įmonė lėšų ir turto neturi, visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra baigtos, byloje nėra duomenų, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, kad administratorė neišnaudojo visų galimybių tenkindama kreditorių reikalavimus, bankroto administratorė teismui pateikė likvidavimo balansą ir likvidavimo aktą, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros 2016 m. gruodžio 29 d. raštą.Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepranešė apeliantams apie teismo posėdžio dėl įmonės pabaigos laiką ir vietą, jiems nebuvo išaiškinta teisė teikti prašymus, prieštaravimus, reikalauti žodinio proceso ir jame dalyvauti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, spręsdamas klausimą dėl įmonės pabaigos ir ar tai yra pagrindas panaikinti priimtą sprendimą.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gegužės 16 d. Šiaulių apygardos teisme gautas bankroto administratorės 2017 m. gegužės 15 d. prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, kuriame, be kita ko, teismo prašoma bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (2 t., b. l. 133-135). Ant prašymo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos 2017 m. gegužės 16 d. užrašyta teisėjos rezoliucija – „Priimti ir skirti rašytinį teismo posėdį 2017 m. gegužės 23 d. 13.10 val.“. Šiaulių apygardos teismas specialiame interneto tinklalapyje 2017 m. gegužės 16 d. paskelbė tokio turinio pranešimą: „Šiaulių apygardos teisme (Dvaro g. 83, Šiauliai) 2017 m. gegužės 23 d. 13.10 val. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama civilinė byla pagal BUAB „Virgrira“ bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“ įg. asmens R. Ž. prašymą dėl BUAB „Virgrira“, įm. kodas 168289053, veiklos pabaigos. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (...)“ (2 t., b. l. 141). Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu patenkino bankroto administratorės prašymą – pripažino atsakovės BUAB ,,Virgrira“ veiklą pasibaigusia jos likvidavimu dėl bankroto (2 t., b. l. 142-143).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė proceso teisės normas. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo neteisingai būti išspręsta byla. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie yra pagrindas panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu ir klausimą dėl įmonės pabaigos perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Pirmosios instancijos teismas, gavęs ir priėmęs administratorės prašymą dėl įmonės pabaigos, specialiame interneto tinklalapyje paskelbė pranešimą apie klausimo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka. Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį tuo atveju, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Įstatyme expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nėra įtvirtinta nuostata dėl klausimo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimo formos (žodinio ir / ar rašytinio proceso tvarka), todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma CPK 235 straipsnio 6 dalis, kurioje įtvirtinta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. CPK 235 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-812-370/2016).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs bankroto administratorės prašymą dėl klausimo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, rezoliucija paskirdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nenustatė termino prieštaravimams dėl tokio bylos nagrinėjimo pareikšti ir taip pažeidė CPK 235 straipsnio 6 dalies nuostatą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko šią CPK nustatytą pareigą, patvirtina tą pačią dieną specialiame interneto tinklalapyje paskelbtas pranešimas, kuriame nurodoma, kad klausimas dėl įmonės pabaigos bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismui rezoliucija paskyrus teismo posėdį rašytinio proceso tvarka pažeidžiant CPK 235 straipsnio 6 dalies nuostatą, klausimas dėl įmonės pabaigos nagrinėtas rašytinio proceso tvarka, t. y. tokiu atveju dalyvaujantys byloje asmenys į posėdį nebuvo kviečiami ir posėdis vyko jiems nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis), šalims nesiųstas bankroto administratorės prašymas, todėl jie neinformuoti apie procesinio dokumento turinį.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantai savo apeliacinius skundus grindžia aplinkybe, jog jiems nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas, kuriuo išspręstas klausimas dėl įmonės pabaigos, neįsitikinus ir byloje nesant duomenų, jog dalyvaujantiems byloje asmenims (tarp jų ir apeliantams) buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, bei apeliantams šiuo pagrindu (aplinkybe) remiantis apeliaciniuose skunduose, atitinka CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl yra naikintinas, o klausimas dėl įmonės pabaigos perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors bankroto bylose vyrauja operatyvumo principas, o vienas iš bankroto tikslų – kuo greitesnis finansinių reikalavimų patenkinimas ir bankroto bylos užbaigimas priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos ar bankroto bylos nutraukimo ĮBĮ nustatytais atvejais, tai negali paneigti proceso teisėtumo reikalavimo.Esant tokiai bylos apeliacinėje instancijoje baigčiai, kiti apeliacinių skundų argumentai laikytini neturinčiais teisinės reikšmės, todėl dėl jų nepasisakytina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Virgrira“ pabaigos perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Danutė GasiūnienėDalia KačinskienėVigintas Višinskis