Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, kaltinamajam A. P., kaltinamojo gynėjai advokatei G. L., kaltinamojo laiduotojai L. P., nukentėjusiajai P. Ž. (nuotoliniu būdu), nukentėjusiosios atstovui advokatui K. M. (nuotoliniu būdu), nukentėjusiajam T. Š., nukentėjusiosios nepilnametės O. M. G. – L. įstatyminei atstovei M. L., nukentėjusiojo mažamečio E. M. G. – L. įstatyminei atstovei M. L.,

nepilnametei nukentėjusiajai S. S. G. S., nukentėjusiosios nepilnametės S. S. G. S. atstovei pagal įstatymą motinai S. S. S., civilinio atsakovo „E“ Lietuvos filialo atstovei I. S., vertėjai D. A. (iš anglų kalbos), viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus ir buvo sužaloti kiti žmonės, o būtent:

jis, 2021 m. gruodžio 22 d., apie 23.00 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „BMW 5ER „Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link sankryžos su (duomenys neskelbtini)gatve pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, jis turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, jis, viršydamas maksimalų leistiną 50 km/h greitį, važiavo apie 92 km/h greičiu, be to, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį stabilų transporto priemonės judėjimą, jis neatsižvelgė į jo kelyje buvusį kelio vingį į kairę, o taip pat, kad važiuojama įkalne, dėl ko pasirinktais greičiu ir judėjimo trajektorija važiuodamas apie 80 metrų atstumu už (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) esančiu kelio vingiu į kairę ir atliekamo persirikiavimo iš pirmos eismo juostos į tos pačios eismo krypties antrąją juostą metu keisdamas judėjimo kryptį, jis prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį į kairę išslydo į priešingos eismo krypties pusę ir susidūrė su priešpriešais, savo judėjimo krypties kraštine trečia eismo juosta link Vasaros gatvės pusės važiavusiu P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) vairuojamu automobiliu „VW T-Cross“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. E. įvykio metu buvo sužaloti automobilio „VW T-Cross“ vairuotoja P. Ž., patyrusi nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą ir keleivis T. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., patyręs sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, o taip pat automobilio „BMW 5ER Reihe“ keleivis J.C. G. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris dėl patirtų sunkių sužalojimų (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., mirė VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad įvykio dieną jis savo draugą nukentėjusįjį J. C. G. L.vežė namo. Rikiuojantis iš 1 į 2 juostą buvo slidi kelio danga, jis nesuvaldė automobilio, kuris nuslydo į kitą eismo pusę ir įvyko eismo įvykis. Po susidūrimo neatsimena, kaip atsidūrė ligoninėje. Pripažįsta, kad viršijo greitį. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą, perduodant jį pagal laidavimą jo motinai J. P..

Tokiu būdu A. P., kuris yra kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėja, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Kaltinamojo A. P. kaltė be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji P. Ž. parodė, kad 2021-12-22, apie 23.00 val., Vilniuje, vairuojamu įmonės „Citybee“ automobiliu „VW T-Cross“ važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Kartu važiavo jos draugas T. Š., sėdėjęs priekinėje keleivio vietoje. Jie abu buvo prisisegę saugos diržais. Buvo jau sutemę, kelio danga – šlapias asfaltas. (duomenys neskelbtini) gatvėje važiavo trečia savo judėjimo krypties eismo juosta. Važiavo apie 45-47 km/h greičiu. Vienu metu leidžiantis nuo kalniuko ji dar sulėtino greitį. Staiga pamatė, kad priešpriešais dideliu greičiu važiavęs automobilis, kaip vėliau paaiškėjo – „BMW“ markės, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, t. y. į jos eismo juostą. Automobilis tiesiog „iššoko“ ir slydo į juos. Ji stabdė vairuojamą automobilį, tačiau atstumas iki prieš ją išvažiavusio automobilio buvo per mažas. Automobiliai jos eismo juostoje susidūrė. Jos automobilis priekine dalimi trenkėsi į automobilio „BMW“ dešinės pusės priekinę dalį, ties keleivio durelėmis. Prieš eismo įvykį prieš ją ir už jos ta pačia kryptimi važiavo po vieną automobilį. Priešpriešinio eismo juostoje prieš automobilį „BMW“ taip pat važiavo kitas automobilis. Tarp jų buvo didelis – apie 50-100 metrų atstumas. Transporto priemonių susidūrimo metu iššovė oro pagalvės, dėl ko automobilio salone jautėsi dulkių ir degėsio kvapas. Ji atsisegė saugos diržą ir atsegė diržą draugui T..Skirtingai nei ji, pastarasis dėl patirtų sužalojimų pats išlipti iš automobilio negalėjo. Ji, prilaikydama, padėjo jam iššliaužti iš automobilio. Draugas liko gulėti ant kelio, šalia automobilio. Įvykio vietoje susirinkę žmonės iškvietė pagalbos tarnybas, taip pat Tumui po galva pakišo langų skysčio bakelį. Ji taip pat buvo sužalota. Jai skaudėjo koją, ji nebegalėjo vaikščioti. Matė, kad automobilio „BMW“ vairuotojas nesėkmingai bandė atidaryti savo automobilio keleivio dureles. Po kiek laiko automobilyje „BMW“ sėdėjusį keleivį išlaisvino ugniagesiai, po ko medikai jį išvežė į ligoninę. Po to, kitų medikų į ligoninę buvo išvežti ir ji su draugu T. Ji įvykio vietoje su automobilio „BMW“ vairuotoju nebendravo. Ligoninėje buvo paguldyta gydytis į ortopedijos skyrių. Jai išaiškinta teisė dėl padarytos žalos atlyginimo kreiptis į įvykio kaltininko draudimo bendrovę (t. 1, b. l. 97-99; 100).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. Š. parodė, kad 2021-12-22, apie 23.00 val., Vilniuje, sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje, važiavo P. Ž. vairuojamu automobiliu „VW T-Cross“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. B. prisisegęs saugos diržu. Buvo važiuojama (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) bažnyčios. Vėliau jie planavo (duomenys neskelbtini) gatve važiuoti link jo namų. Tiksliau nurodyti važiavimo greičio negali, tačiau, jo manymu, buvo važiuojama ramiai, įprastu miesto srautui greičiu. Priešinga eismo kryptimi važiavo keletas automobilių. Negali nurodyti automobilio, su kuriuo vėliau buvo susidurta, vietos kitų automobilių tarpe. (duomenys neskelbtini) gatve važiuojant link (duomenys neskelbtini) jų automobilis susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu tamsios spalvos automobiliu „BMW“, kuris besisukdamas „išlėkė“ į jų judėjimo krypties eismo juostą. Susidūrimo metu P. Ž. vairuojamas automobilis priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „BMW“ dešinįjį šoną. Po to įvykius atsimena nuo momento, kai pabudo ant suveikusios automobilio saugos pagalvės. Iškart po transporto priemonių susidūrimo jis galėjo savarankiškai judėti, tačiau jautė didelį skausmą. Jis pats atsidarė automobilio duris ir išropojo ant žemės. Trumpam laikui buvo praradęs sąmonę. Kažkas iš įvykio vietoje susirinkusių žmonių iškvietė pagalbą. Medikų buvo išvežtas į ligoninę. Nors įvykio metu nematė, kas vairavo automobilį „BMW“, tačiau vėliau, jau būnant ligoninėje, jis matė jo vairuotoją, taip pat girdėjo gretimoje lovoje gulintį šio automobilio keleivį. Apie tai suprato iš medicinos personalo pokalbių. Ligoninėje gydėsi nuo 2021-12-22 iki 2022-01-11. Pradžioje jis gydėsi ortopedijos skyriuje, kuriame jam buvo nustatytas stuburo juosmeninės dalies slankstelio lūžis. Vėliau, gruodžio 24 dieną nustačius plonosios žarnos sužalojimą, jam buvo atlikta operacija. Po operacijos buvo perkeltas į chirurginį skyrių. Sausio 4 dieną jam jau buvo atlikta stuburo operacija. 2022-01-28 jis dėl žarnyno komplikacijų buvo išvežtas gydytis į Santaros kliniką. Sausio 31 dieną jam buvo atlikta papildoma žarnyno operacija. Iš ligoninės buvo išleistas 2022-02-08. Per dieną galėjo atsikelti tik porai valandų, buvo nedarbingas. Jam išaiškinta teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į įvykio kaltininko draudimo bendrovę „Ergo“ (t. 1, b. l. 85-87; 88).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. L. apklausų metu parodė, kad 2021-12-22 eismo įvykio metu žuvo jos buvęs sutuoktinis J. C. G. L. apie tai sekančią dieną po įvykio pranešė policijos pareigūnė. Jie turėjo du vaikus, O.M. G. – L. ir E. M. G.- L.. Nors oficialiai jie buvo išsiskyrę prieš du metus, tačiau santykius palaikė, kartu leisdavo savaitgalius ir ruošėsi vėl pradėti gyventi kartu. Kadangi J. C. G. L .tėvai gyvena (duomenys neskelbtini) , todėl visais jo laidotuvių reikalais rūpinasi ji. Jo urną ketina persiųsti tėvams. Prašo ją ir jų su J. C. G. L. vaikus pripažinti nukentėjusiaisiais. Vaikai patyrė neturtinę žalą. Taip pat, kad būtų tinkamai ginami jos nepilnamečių vaikų interesai, prašo pripažinti ją nepilnamečių vaikų atstove pagal įstatymą (t. 1, b. l. 115,116; 124,125; 117).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios S. S. G. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., atstovė pagal įstatymą S. S. S. parodė, kad 2021-12-22, Lietuvoje, Vilniuje, kilusio eismo įvykio metu žuvo jos dukters tėvas J, C. G. L. gim. (duomenys neskelbtini) m. Jie su J. C. G. L. susipažino (duomenys neskelbtini) metais. Jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metų. Jie planavo susituokti. (duomenys neskelbtini) gimė jų dukra S. S. G. S.. Dukra savo pavardę pakeitė jau po tėvo žūties, kad liktų prisiminimas apie tėvą. Ji gimdyti dukros buvo grįžusi į (duomenys neskelbtini). Gimus dukrai, grįžo į (duomenys neskelbtini), kur toliau gyveno su J. C. G. L.. Po to jie išsiskyrė, kartu nebegyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų. Kurį laiką, t. y. 4 metus, ji su dukra dar gyveno (duomenys neskelbtini), kad dukra galėtų bendrauti su tėvu. J. C. G. L. išlaikė šeimą materialiai, savanoriškai mokėdavo alimentus. Dukra su tėvu bendraudavo telefonu, naudodamasi „Facebook“, „Messenger“, „WhatsApp“ ir „Skype“ programomis. Dukra dėl tėvo žūties patyrė žalą, nes niekada nebepažins tėvo. Kiekvieną dieną eidama miegoti ji verkia, nenori tikėti, kad tėvo nebėra. Dukra nori būti pripažinta nukentėjusiąja. Ji pati taip pat nori būti pripažinta nukentėjusiąja. Dukra planavo su tėvu susitikti 2020 metais Europoje, tačiau dėl „Covid“ karantino politikos to padaryti negalėjo (t. 1, b. l. 168; 170,171; 157,158).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. G. parodė, kad 2021-12-22, apie 23.00 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „F. G. C-max“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos link (duomenys neskelbtini) bažnyčios. Jau buvo sutemę. Kelio danga buvo sausa, nebuvo slidu. Važiavo pirma savo judėjimo krypties eismo juosta. Prieš jį ta pačia eismo kryptimi važiavo automobilis „VW T-Cross“. Kadangi šis automobilis važiavo gana lėtai, jis jį aplenkė. Eismas nebuvo intensyvus. Matė priešpriešiais dideliu greičiu atvažiuojantį „BMW“ markės automobilį. Negali nurodyti, kuria savo judėjimo krypties eismo juosta šis automobilis važiavo. Galėjo būti važiuojama tiek pirma, tiek antra eismo juosta. Neprisimena, kad tuo metu būtų tekę prasilenkti su priešpriešiais važiavusiu autobusu. Jam prasilenkus su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „BMW“, jis išgirdo „čiuožiančių padangų“ garsą. Iškart po to jis per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kaip minėtas automobilis „BMW“ išslydo į priešingos krypties eismo pusę, kuria važiavo jis ir automobilis „VW T-Cross“. Automobilis „BMW“ išslydo prieš pat automobilį „VW T-Cross“ ir užkirto šiam kelią. Netrukus įvyko transporto priemonių susidūrimas. Automobilis „VW T-Cross“ priekine dalimi trenkėsi į automobilio „BMW“ dešinįjį šoną, į priekines keleivio dureles. Susidūrimo smūgio automobilis „VW T-Cross“ buvo nublokštas link kelkraščio, net užšoko ant jo bortelio. Automobilis „BMW“ liko kelio viduryje. Jis iškart sustabdė savo automobilį ir pranešė apie įvykį bendrajam pagalbos centrui. Iškvietęs pagalbą, jis nuėjo prie susidūrusių automobilių, pirmiausiai prie automobilio „VW T-Cross“. Ties automobiliu, prie keleivio durelių gulėjo vaikinas. Jis po to dar jam po galva padėjo plastikinį stiklų valymo skysčio bakelį. Prie gulinčio vaikino stovėjo mergina, kaip suprato – automobilio „VW T-Cross“ vairuotoja. Po to jis nuėjo prie automobilio „BMW“. Tuo metu šio automobilio vairuotojas jau buvo išlipęs ir kalbėjo telefonu, galimai kvietė pagalbą. Vėliau pastarasis kalbino dejuojantį, priekinėje vietoje sėdėjusį automobilio „BMW“ keleivį. Matėsi, kad keleivio sveikatos būklė sunki. Buvo nesėkmingai bandoma atidaryti deformuotas keleivio dureles. Į įvykio vietą atvykus medikams, priešgaisrinės apsaugos gelbėtojams ir policijos pareigūnams, jis išvažiavo. Prieš tai jis policijos pareigūnams nurodė savo, kaip įvykio liudytojo, kontaktinius duomenis. Nori paminėti, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties eismo įvykio vieta, automobilio „BMW“ važiavimo kryptimi yra įkalnė ir vingis į kairę (t. 1, b. l. 185-187).

Vilniaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio M. S. tarnybiniame pranešime, nustatyta, kad 2021-12-22 eismo įvykio vietoje alkoholio kiekio nustatymo iškvėptame ore matuokliu (alkotesteriu) patikrinus A. P. blaivumą, buvo nustatyta, kad jis blaivus (0,00 promilių) (t. 1, b. l. 10).

Ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyta, kad P. Ž. eismo įvykio metu patyrė muštinę žaizdą ir nubrozdinimą dešiniajame kelyje su girnelės lūžiu bei nubrozdinimą dešinėje kirkšnyje. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl girnelės lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 65-68).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1627/2021 (01) nustatyta, kad J. C. G. L. mirtis įvyko nuo daugybinių kūno sužalojimų (1 t., b. l. 50-55).

Vilniaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio M. S. tarnybiniame pranešime, nustatyta, kad 2021-12-22 eismo įvykio vietoje alkoholio kiekio nustatymo iškvėptame ore matuokliu (alkotesteriu) patikrinus P. Ž. blaivumą, buvo nustatyta, kad ji blaivi (0,00 promilių) (t. 1, b. l. 10).

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų metu nustatyta, kad 2021-12-22 eismo įvykis kilo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvės kelio vingyje į kairę, esančiame apie 80 metrų (toliau – m) atstumu už (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (žiūrint nuo sankirtos su (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, t. y. nustatyta A. P. vairuojamo automobilio judėjimo kryptimi prieš eismo įvykį). (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį šiame kelio ruože sudaro 5-ios apie 3-3,3 m pločio eismo juostos. 2 eismo juostos sudaro kelio eismo pusę, skirtą važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės, 3 – priešingos eismo krypties pusę (1-oji iš jų skirta maršrutiniam transportui). Žiūrint eismo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, (duomenys neskelbtini)gatvės važiuojamoji dalis, aptariamame kelio ruože, tęsiasi įkalne. Apžiūros metu asfaltuota kelio danga buvo sausa. Leistinas maksimalus važiavimo greitis – 50 km/h. Eismo įvykio metu A. P. vairuotas automobilis „BMW 5ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž. vairuotas automobilis „VW T-Cross“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo (duomenys neskelbtini)gatvės kelio eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link Vasaros gatvės. Automobilis „BMW 5ER Reihe“ stovėjo skersai kelio ašinės linijos atžvilgiu, iš dalies 3-ioje ir 2-oje eismo juostose (priekinė dalis – 2-oje juostoje, galinė – 3-ioje). Kelio ilgio atžvilgiu – apie 10 m atstumu prieš automobilį „BMW 5ER Reihe" (žiūrint aptariama eismo kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės), iš dalies važiuojamojoje dalyje, iš dalies – už jos ribų, vejoje (galine dalimi) stovėjo automobilis „VW T-Cross“. Tarp automobilių stovėjimo vietų buvo apie 8 m atstumas. Šiame tarpe tarp automobilių, ant važiuojamosios dalies, buvo išsibarsčiusios sulaužytų automobilių plastikinių dalių/detalių nuolaužos ir stiklo šukės, taip pat ištekėjusių transporto priemonių techninių skysčių dėmės. Stabdymo ar slydimo pėdsakų/žymių ant važiuojamosios dalies dangos nerasta. Susidūrusios transporto priemonės buvo sugadintos. Pagrindiniai didžiausi automobilio „BMW 5ER Reihe“ sugadinimai, liudijantys kontakto su kita transporto priemone vietą, lokalizavosi jo dešiniame šone (priekinių ir galinių dešinės pusės durų vieta). Pagrindiniai automobilio „VW T-Cross“ sugadinimai lokalizavosi jo priekinėje plokštumoje (daugiau jos kairėje pusėje)(t. 1, b. l. 13-31; 35-38; 40-43).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-525(22) specialistas V. Š., nustatė sekantį tikėtiną eismo įvykio mechanizmą. Automobilio „BMW 5ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link S. B. gatvės, vingyje į kairę nesuvaldė automobilio, kuris dėl to neteko stabilaus judesio, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę įvažiavo į važiuojamosios dalies kairę pusę ir slysdamas dešiniuoju šonu į priekį apie 92 km/h greičiu susidūrė su priešpriešais (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link (duomenys neskelbtini), trečia eismo juosta apie 45 km/h greičiu važiavusiu automobiliu „VW T-Cross“, valst. (duomenys neskelbtini) P. V. susidūrusių transporto priemonių vairuotojų galimybę išvengti įvykio, specialistas nurodė, kad automobilio „BMW 5EWR Reihe‘ vairuotojas važiuodamas nedidesniu, kaip leistinu maksimaliu gyvenvietėje 50 km/h greičiu, (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies dešine puse pagal kelio trajektoriją, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo. Tuo tarpu automobilio „VW T-Cross“ vairuotoja, važiuodama nustatytu apie 45 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį iki susidūrimo tuo atveju, jeigu automobilis „BMW 5EWR Reihe“ išslydo į jos eismo juostą, kada automobilis „VW T-Cross“ nuo susidūrimo vietos buvo didesniu kaip 31,6 m atstumu. Atsakydamas į klausimą, kurio iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, specialistas pateikė išvadą, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „BMW 5EWR Reihe“ vairuotojo nepriimtini veiksmai, pasireiškę tuo, kad važiuodamas apie 92 km/h greičiu nesuvaldė automobilio, kuris, dešiniuoju šonu išslydęs į Olandų gatvės važiuojamosios dalies kairę pusę, sudarė kliūtį priešpriešiais važiuojamosios dalies, trečia eismo juosta važiavusio automobilio „VW T Cross“ vairuotojai (t. 2, b. l. 52-58).

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nukentėjusiojo asmens mirtį) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, autoįvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai esant analogiškai situacijai šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Taip pat būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai. Be to, tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-19/2007, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017 ir kt.).

Kelių eismo taisyklių 127 straipsnis numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Eismo įvykių bylose teismų praktikoje išaiškinta, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017, 2K-276-458/2019 ir kt.). Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-26-648/2019).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, kad A. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

A. P. kaltę įrodo kaltinamojo visiškas prisipažinimas, nukentėjusiųjų P. Ž. ir T. Š. nuoseklūs bei nekintantys parodymai, liudytojo D. G. parodymai, eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros duomenys, ekspertizės išvados. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-525(22) nurodoma, kas techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „BMW 5EWR Reihe“ vairuotojo nepriimtini veiksmai, pasireiškę tuo, kad važiuodamas apie 92 km/h greičiu nesuvaldė automobilio, kuris, dešiniuoju šonu išslydęs į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies kairę pusę, sudarė kliūtį priešpriešais važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Žirmūnų, trečia eismo juosta važiavusio automobilio „VW T Cross“ vairuotojai. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šia specialisto išvada, juolab šią išvada ją papildo iš esmės kita surinkta bylos medžiaga.

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šio straipsnio 1-6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). BK 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas pasitikėjimas. Esant nusikalstamam pasitikėjimui asmuo supranta, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti t. y. tokio pobūdžio bylose nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. BK 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta kita neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas nerūpestingumas. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Teismų praktikoje galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą, numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai (kasacinės nutartys Nr. 2K-472/2014, 2K-160/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. P. (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimų pažeidimą ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis). Tokią išvadą leidžia daryti jo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad jis žinojo, jog automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis, be to buvo žiema, kai eismo sąlygos yra sudėtingesnės, suvokė, kad viršijant leistiną greitį kyla pavojingų padarinių tikimybė.

Nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad A. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu A. P. sukėlė eismo įvykį, ko pasėkoje žuvo jo automobilio keleivis J. C. G. L., o kito automobilio vairuotoja P. Ž. patyrė nesunkaus sveikatos masto sutrikdymą, jos keleivis T. Š. patyrė sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisme buvo gautas L. P. prašymas dėl A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-525-486/2023.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 40 straipsnio 2 dalis).

Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. P. anksčiau neteistas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet suėjo laidavimo terminas (t. 2, b. l. 76), baustas administracine tvarka, iš jų ir už greičio viršijimą, nuobaudos negaliojančios (t. 2, b. l. 88), duomenų, kad jis būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose dėl priklausomybės ligų, nėra. Vėlgi teismas linkęs sutikti su prokuroro nuomone, kad ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės buvimas už BK 284 straipsnį bei administracinių nusižengimų padarymas suponuoja prielaidą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad jis daugiau nedarys nusikalstamų veikų.

Anksčiau aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui, arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės, taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Laiduotoja L. P. yra kaltinamojo motina, yra dirbanti, nėra teista ar bausta, tačiau pažymėtina, kad ji jau laidavo už kaltinamąjį ir tai nesulaikė jo nuo šiurkštaus KET pažeidimo, nulėmusio neatsargaus nusikaltimo padarymo ko pasėkoje mirė kaltinamojo keleivis ir sužaloti kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojas ir keleivis.

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių bei nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju atsižvelgiant į kaltinamojo A. P. asmenybę, dėl jo padarytos nusikalstamos veikos kilusias negrįžtamąsias skaudžias pasekmes, kadangi žuvo pakankamai jaunas žmogus; kiti du patyrė sužalojimus, įvertinant nukentėjusiųjų padėtį bei jų nenorą atleisti kaltinamajam, būtų neproporcinga bei neadekvatu taikyti laidavimo institutą.

Spręsdamas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, nukentėjusiųjų interesą, teisingumo ir teisingo nubaudimo principus. Neatsargiu elgesiu, bet visgi nusikalstamais veiksmais, padarytas realus pasikėsinimas į vieną iš didžiausių ir labiausiai įstatymu saugomą vertybę – asmens gyvybę, teismo įsitikinimu yra itin reikšmingas veiksnys, keliantis pagrįstas abejones dėl žalą padariusio asmens atleidimo nuo atsakomybės. Tokį asmenį atleidus nuo atsakomybės ir nepaskiriant teisingos bausmės, būtų netinkamai realizuojama baudžiamojo proceso paskirtis, tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas taip pat privalomai atsižvelgia į tai, kad tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji teisme prieštaravo kaltininko atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiu būdu šiame procese nebuvo atstatyta pusiausvyra tarp skirtingų šalių interesų. Šios aplinkybės ir faktai teismo vertinimu yra lemiamas veiksnys, kuris šalina įstatymo numatytas galimybes kaltininkui būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Formaliai pritaikant įstatymą ir kaltininkui leidžiant išvengti bausmės pasekmių, pareigos atsakyti prieš įstatymus ir visuomenę, neabejotinai būtų pažeisti ne tik teisingumo principas, bet ir teisinės valstybės bei visuomenės interesas nubausti asmenį, padariusį ne švelniausio pobūdžio nusikalstamą veiką. Neteisingas ir formalus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės akivaizdžiai neleistų įgyvendinti baudžiamosios politikos prevencijos tikslų, kuriais siekiama atgrasinti ne tik nusikalstamą veiką padariusį, bet ir kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, taip pat užtikrinti, kad šie asmenys vykdytų įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimus. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per pažeidėjo nubaudimą ir prevencinių priemonių taikymą, užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Galimybės suteikimas asmeniui būti atleistam nuo atsakomybės už šiurkščius ir visuomenėje smerkiamus pažeidimus, sukeltas itin sunkias ir neatstatomas pasekmes skatintų visuomenės, nepasitikėjimą teisėsauga, nelygybės prieš įstatymą principus. Remiantis šiais pagrindais teismas nemato pagrindo tenkinti kaltinamojo ir laiduotojo prašymo atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis įvykdė neatsargų baigtą nusikaltimą, kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. A. P. yra jaunesnio amžiaus, praeityje neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo dienai galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Pažymėtina ir tai, kad administracine tvarka jis praeityje buvo baustas tik už pakankamai mažareikšmius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėdavo laiku, kas rodo, jog asmuo yra linkęs prisiimti atsakomybę už savo teisės reikalavimams priešingus veiksmus ir atsakomybės nevengia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš to, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina vienintelė straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, mažintina viena trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad jis anksčiau neteistas, nuoširdžiai gailisi ir nukentėjusiųjų atsiprašė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismo vertinimu, darytina išvada, jog jam taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant atitinkamus įpareigojimus, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

A. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Šią nusikalstamą veiką jis padarė pažeisdamas Kelių eismo taisykles: jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, jis turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, jis, viršydamas maksimalų leistiną 50 km/h greitį, važiavo apie 92 km/h greičiu, be to, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį stabilų transporto priemonės judėjimą, jis neatsižvelgė į jo kelyje buvusį kelio vingį į kairę, o taip pat, kad važiuojama įkalne, dėl ko pasirinktais greičiu ir judėjimo trajektorija važiuodamas apie 80 metrų atstumu už Olandų gatvės pastato Nr. 16 esančiu kelio vingiu į kairę ir atliekamo persirikiavimo iš pirmos eismo juostos į tos pačios eismo krypties antrąją juostą metu keisdamas judėjimo kryptį, jis prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį į kairę išslydo į priešingos eismo krypties pusę ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu. Dėl minėtų neatsakingų kaltinamojo veiksmų žuvo žmogus, dar du sužaloti, todėl padaryta veika laikoma pavojinga.

Uždraudimas vairuoti transporto priemonę paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė labai šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, yra itin piktybiškas eismo saugumo reikalavimų pažeidėjas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2013, 2K-20/2011).

Spręsdamas klausimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teismas vertina A. P. padarytos veikos pobūdį, eismo įvykio metu žuvo žmogus, dar du sužaloti, tačiau padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, kilusių pasekmių kaltinamasis nesiekė ir labai dėl jų išgyvena, eismo įvykis kilo dėl kaltinamojo dėmesio stokos ir nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, eismo įvykį techniniu požiūriu lėmė jo veiksmai. Atsižvelgtina, jog A. P. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nuo eismo įvykio praėjo daugiau nei dveji su puse metų, per kuriuos jokių naujų šiurkščių KET pažeidimų nepadarė. Eismo įvykis kaltinamojo gyvenime buvo atsitiktinis reiškinys ir nerodo jo atsainaus požiūrio į eismo saugumo reikalavimus ir abejingumo visuotinai priimtoms elgesio normoms. A. P. dėl savo nusikalstamos veikos tikrai nuoširdžiai išgyvena ir gailisi.

Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, tačiau dėl eismo įvykio metu sukeltų negrįžtančių pasekmių, teismo vertinimu 2 metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju padarytas KET pažeidimas savo esme, nors ir lėmęs atitinkamus negrįžtamus padarinius – kito asmens mirtį, vis gi nelaikytinas cinišku, nėra konstatuoti kaltinamojo šiurkštūs sąmoningi veiksmai (pvz., vairavimas neblaiviam ir pan.), nulėmę eismo įvykio kilimą, todėl teismas mano, kad toks specialiosios teisės atėmimo terminas yra teisingas, proporcingas, tinkamai individualizuotas.

Dėl civilinių ieškinių.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji P. Ž. 2022-06-20 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš kaltinamojo A. P. priteisti 10 000 eurų dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti ir patirtas teisines išlaidas (t. 1, b. l. 104, 105). Iš civilinio ieškinio matyti, kad dėl kaltinamojo sukeltų sužalojimų ji patyrė dvasinių išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų, bijo vairuoti.

Teismo posėdžio metu civilinio atsakovo „E.“ Lietuvos filialo atstovė paaiškino, kad atsiliepime jie nurodė ir dar kartą pabrėžiame, kad civilinis atsakovas 2022-05-25 jau yra išmokėjęs nukentėjusiajai 3210 eurų neturtinės žalos ir atlyginęs 1448,40 eurų turtinės žalos. Ieškovė pateikdama civilinį ieškinį nenurodė, kad jau yra gavusi draudimo išmoką. Tai, kad ji gavo draudimo išmoką pagrindžia byloje esantys duomenys.

2022-06-28 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu P. Ž. buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 106). 2022-07-20 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu į bylą civiliniu atsakovu buvo įtraukta draudimo bendrovė „E.“ Lietuvos filialas, t. y. bendrovė, kurioje civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo drausta įvykio metu A. P. vairuota transporto priemonė, atstovaujama įgaliotojo atstovo bendrovės teisininkės I. S. (t. 1, b. l. 108,109, 110, 111, 112).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Teismas pažymi, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra labai įvairi, situacijų būna skirtingų, o neturtinės žalos dydis nustatomas kiekvienu individualiu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017). Kita vertus, būtina pažymėti, jog analizuojant anksčiau nurodytą teismų praktiką, akivaizdu, kad nutartys analizuotose kasacinėse bylose, kuriose nurodomi ir priteistinų neturtinių žalų dydžiai, yra priimtos 2009-2017 metais. Todėl nagrinėjamu atveju teismo nuomone, būtina atsižvelgti ir į per šiuos metus įvykusį ekonominį pokytį, pinigų vertę, infliaciją, kuri nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. pakilo 22,9 proc., o nuo 2009 m. sausio mėn. net 36,4 proc. (statistikos departamento duomenys http://estatistika.stat.gov.lt/skaiciuokle/) (pvz. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-550-478/2021).

Teismo posėdžio metu P. Ž. palaikė savo civilinį ieškinį, paaiškino, kad dėl eismo įvykio patyrė sužalojimu, turi problemų su sveikata.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – Privalomojo draudimo įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo metu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 22 d. eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo klausimai sprendžiami draudimo bendrovėje „E.“ Lietuvos filialas. Remiantis draudimo bendrovės atstovų pranešimais, nustatyta, kad draudimo bendrovė išmokėjo sekančio dydžio kompensacijas :

1) nukentėjusiajam T. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., išmokėjo 5 000 eurų dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, 176,40 eurų dydžio sumą už gydymo išlaidas ir 108 eurų dydžio sumą už sugadintus drabužius (t. 1, b. l. 144);

2) nukentėjusiajai P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., išmokėjo 3 210 eurų dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, 244,34 eurų dydžio sumą už gydymo išlaidas ir 1 104,06 eurų dydžio sumą už negautas pajamas (t. 2, b. l. 40);

3) nukentėjusiajai O. M. G. gim. (duomenys neskelbtini) m., išmokėjo 15 000 eurų dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti ir 1 982,85 eurų dydžio sumą netekto išlaikymo už laikotarpį iki 2022-07-31;

4) nukentėjusiajam E. M. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., išmokėjo 15 000 eurų dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti ir 1 982,85 eurų dydžio sumą netekto išlaikymo už laikotarpį iki 2022-07-31;

5) 4 321,05 eurų dydžio sumą turtinei žalai, už J. C. G. L. laidojimo išlaidas, atlyginti (t. 2; b. l. 37).

6) 14 864 eurų dydžio sumą turtinei žalai, už sugadintą automobilį „VW T-Cross“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), valdytą UAB “P. L.“ / Citybee, atlyginti (t. 2, b. l. 37, 40, 44).

Šiame kontekste pažymėtina, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį.

Su draudimo bendrove „E.“ buvo sudaryta transporto priemonės „BMW 5ER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 2022m.gegužės 25d. P. Ž. išmokėjo 3210 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 1348,40 eurų turtinės žalos atlyginimo. Teismui pateiktu 10 000 eurų civiliniu ieškiniu P. Ž. prašo atlyginti tik neturtinę žalą. Įvertinant, kad draudimo bendrovė jau išmokėjo 3210 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei atsižvelgiant į CK 6.247 straipsnio nuostatas reglamentuojančias, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, laikytina, kad patirta žala P. Ž. jau atlyginta, todėl civilinis ieškinys netenkintinas.

Dėl kardomųjų priemonių, kitų klausimų.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti A. P. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BK 281 straipsniu 5 dalimi, BPK 254 straipsniu 5 dalimi, 303 straipsniu 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir nuteisti 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) paskirti A. P. galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. P. atidėti 2 (dvejiems) metams.

Įpareigojant A. P. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jeigu tai nesusiję su darbinių funkcijų vykdymu.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pranešant apie šį draudimą VĮ „Regitra“.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. P. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės P. Ž. civilinį ieškinį dėl 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų priteisimo neturtinei žalai atlyginti, atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.