Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-90-936/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-14
Bylos Nr.: e2A-90-936/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-00391-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Dalia Trumpulienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vingytės slėnis“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Liandvars“

Kategorijos

2.2.3.1.1Dalyvaujantys asmenys
2.2.3.1.2Įgalinimai
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.19.4Sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų)
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-90-936/2023Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00391-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.1.1; 2.2.3.1.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.11.1; 3.1.7.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.19.4; 3.2.4.11; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Vingytės slėnis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vingytės slėnis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Liandvars“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liandvars“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vingytės slėnis“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vingytės slėnis“ kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Liandvars“ 13 800 Eur žalą, 15 476,20 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir dublike) nurodė, kad ją ir atsakovę UAB „Liandvars“ nuo 2012 metų sieja verslo santykiai, nes atsakovė teikė ieškovei odontologines medžiagas ir įrangą. 2018 m. ieškovė įsigijo iš atsakovės odontologines kėdes, kiekvienos kaina po 6 990 Eur. Atsakovė įsipareigojo pateikti šias kėdes ieškovei ir vykdyti jų techninę priežiūrą. Už kėdes ieškovė atsakovei sumokėjo 13 800 Eur.

1.2. Ieškovės klinikoje 2018 metais įvyko elektros instaliacijos gedimas, dėl to sugedo vienos iš minėtų kėdžių elektroninis valdymas. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pataisyti sugedusią kėdę. Atsakovė pakeitė kėdės valdymo mikroschemą, tačiau nekokybiškai, t. y. po remonto kėdės valdymo pulto mygtukai neatitiko reikiamų veiksmų. Kadangi sugedusios kėdės remontas buvo nekokybiškas, ieškovė už šias paslaugas atsakovei nesumokėjo, o atsakovė jokių pretenzijų dėl to nereiškė.

1.3. 2020 m. rugpjūčio 21 d. atsakovės direktorius M. G. atvyko pas ieškovę į kliniką ir nesant administracijos vadovui iš dviejų veikiančių kėdžių savavališkai pasiėmė valdymo mikroschemas, todėl jos nebeveikė. Ieškovės vadovas nuvyko pas atsakovę į būstinę su tikslu išspręsti susidariusią problemą, bet atsakovė bendradarbiauti atsisakė. Dėl odontologinių kėdžių sugadinimo ieškovė kreipėsi į policiją. Atsakovės direktorius policijai paaiškino, kad negavęs apmokėjimo už kėdžių remontą, jis nuvyko į ieškovės kliniką ir pasiėmė valdymo mikroschemas iš dviejų veikiančių kėdžių. Taigi, atsakovė savavališkais veiksmais sugadino ieškovės turtą, dėl ko ieškovė negalėjo teikti odontologinių paslaugų. Atsakovė turi ieškovei atlyginti tokiais veiksmais padarytą 13 800 Eur žalą, susijusią su neveikiančios įrangos verte. Ieškovė buvo priversta įsigyti įrangą iš kitų tiekėjų. Be to, dėl atsakovės veiksmų, kol nebuvo įsigyta ir sumontuota nauja įranga, ieškovė negalėjo užtikrinti tinkamų darbo sąlygų savo darbuotojams, t. y. mokėti jiems darbo užmokestį, sumažėjo ieškovės pajamos, nes negauta pajamų. Prieš atsakovės veiksmus ieškovės pajamos buvo: 2020 m. birželio mėn. – 17 735,99 Eur, 2020 m. liepos mėn. – 17 399,83 Eur. Po to, kai atsakovė sugadino įrangą, pajamos sumažėjo, t. y. 2020 m. rugpjūčio mėn. – iki 11 546,42 Eur (negauta 5 853,41 Eur pajamų), 2020 m. rugsėjo mėn. – iki 12 766,09 Eur (negauta 4 623,74 Eur). Taigi ieškovė dėl atsakovės veiksmų viso negavo 10 477,15 Eur (5 853,41 Eur + 4 623,74 Eur) pajamų, kurias atsakovė privalo atlyginti ieškovei. Ieškovės nuostoliai dėl išmokėto darbo užmokesčio sudaro: 2020 m. rugpjūčio mėn. – 2 199,05 Eur, 2020 m. rugsėjo mėn. – 2 800 Eur.

1.4. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. ieškovei padaryti nuostoliai yra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas. Jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, t. y. savavališkai pasiėmusi odontologinės įrangos valdymo mikroschemų, nuostoliai nebūtų atsiradę. Taigi, nustatytos visos būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

Atsiliepimas

1.5. Ieškovė dublike nurodė, kad atsiliepime į ieškinį nurodyti teiginiai ir faktinės aplinkybės, t. y. kad atsakovė paėmė vieną valdymo mikroschemą, jog ją suremontuotų, ir bandė vėliau grąžinti ieškovei paimtą įrangą, bet negalėjo, - neatitinka tikrovės. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė iki šiol naudojasi trimis odontologinėmis kėdėmis, bei nepateikė jokių įrodymų, kad odontologinės įrangos kaina 2022 m. rugpjūčio mėn. buvo nuvertėjusi.

2. Atsakovė UAB „Liandvars“ procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį ir triplike) nurodė su ieškiniu nesutinkanti, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškinį ir triplikas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Šalis siejo ilgalaikiai verslo santykiai. Ieškovė klaidingai nurodo, jog įrangą iš atsakovės įsigijo 2018 m., nes faktiškai atsakovė dar 2017 m. pristatė ieškovui tris odontologines kėdes, vienos kėdės kaina 6 900 Eur. Ieškovė įsipareigojo atsiskaityti tuomet, kai klinika uždirbs pajamas, todėl tik 2018 m. vasario 2 d. išrašyta sąskaita faktūra serija LIVE Nr. 7764 ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. sąskaita faktūra serija LIVE Nr. 9085, kuriose įtraukta parduota odontologinė įranga. Šias sąskaitas ieškovė apmokėjo atitinkamai 2018 m. kovo 14 d. ir 2019 m. vasario 20 d.

2.2. 2018 m. vasario 27 d. ieškovės patalpose, esančiose Vilniuje, įvyko elektros svyravimai, dėl ko buvo sudegusi viena iš trijų odontologinių įrangų schema. Paminėjo, kad gedimai, atsiradę dėl elektros svyravimų nepatenka į garantinio aptarnavimo sąlygas, tačiau atsakovės direktorius M. G., norėdamas geranoriškai padėti ieškovei toliau dirbti, demontavo iš atsakovės ekspozicinės įrangos elektroninę schemą / platą bei tą pačią dieną nuvyko į ieškovės kliniką ir nemokamai pašalino gedimus. Nors įranga buvo sugadinta ne dėl atsakovės kaltės ir taisymas netenkino garantinio aptarnavimo sąlygų, pagal D. B., atstovaujančio ieškovę, prašymą buvo užsakytos elektroninės schemos / platos iš įrangos gamintojo. Taigi, už elektroninę schemą / platą, atliktą gedimo pašalinimą nėra atsiskaityta iki šiol. 2020 metų rugpjūčio pabaigoje ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu suteikti skubią pagalbą pakeičiant sugedusią įrangą. Atsakovės direktorius M. G. dėl dažno lankymosi ieškovės valdomoje klinikoje turėjo raktus ir prireikus atvykdavo prižiūrėti ar pataisyti įrangos ne klinikos darbo metu. 2020 m. rugpjūčio 21 d. atsakovės atstovas nuvykęs į ieškovės valdomas patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), nuėmė nuo odontologinės kėdės elektroninį mazgą tam, kad jį suremontuotų. 2020 m. rugpjūčio 25 d. atvykus į ieškovės patalpas, jau negalėjo patekti ir sumontuoti sutaisyto kėdės elektroninio mazgo. 2020 m. rugpjūčio 26 d. dar kartą buvo nuvykta pas ieškovę, tačiau atsakovės atstovas nebuvo įleistas. Tą pačią dieną atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę su pranešimu, jog įranga yra suremontuota, prašoma ieškovės nurodyti, kada galima ją pristatyti ir sumontuoti, tačiau joks atsakymas nebuvo gautas. Po šių įvykių nutrūko šalių bendradarbiavimas.

2.3. Paminėjo, kad ieškovės teiginiai yra prieštaraujantys vieni kitiems, kadangi, jei kėdės valdymo mikroschema būtų, kaip teigia ieškovė, netinkamai suremontuota ar pakeista 2018 metais, nebūtų buvę poreikio jos vėl remontuoti 2020 metais. Paminėjo, kad neegzistuoja jokie neteisėti veiksmai. Atsakovės atstovas M. G. nuolat vykdė odontologinės įrangos priežiūrą ir remontą. Pažymėta, kad ieškovė nuo 2017 metų iki šiol naudojasi trimis odontologinėmis kėdėmis, kurias įsigijo iš atsakovės. Faktas, kad ieškovė įsigijo papildomos įrangos 2020 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 03-53-20, neįrodo, jog ieškovė nesinaudojo ir iki šiol nesinaudoja atsakovės pristatyta įranga. Ieškovės darbuotojams jokia prastova nebuvo paskelbta. Neabejotina, kad tiek 2020 metų rugpjūčio mėnesį, tiek rugsėjo mėnesį klinika veikė įprastai, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės prašymo priteisti iš atsakovės išmokėtus darbo užmokesčius. Ieškovė nepagrindė ir neįrodė, jog 10 477,15 Eur pajamų negavo dėl atsakovės kaltės. 2020 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės klinikoje, esančioje Vilniuje, buvo sumontuota papildoma odontologinė įranga, o atsakovės pristatytos ir sumontuotos odontologinės kėdės taip pat liko pas ieškovę. Ieškovė naudojosi atsakovės sumontuotomis odontologinėmis kėdėmis nuo 2017 m. pabaigos. Po trijų metų intensyvaus įrangos naudojimo neabejotina, jog įranga nuvertėja, tačiau prašoma priteisti būtent tiek, kiek kainuoja visiškai naujos odontologinės kėdės ir įranga. Paminėjo, kad pajamos gali būti nevienodos dėl skirtingo klientų srauto, darbuotojų atostogų, konkurencijos sąlygų ir kitų veiksnių, kurie niekaip nepriklauso nuo atsakovės veiksmų.

Šalies argumentai

3. Atsakovė UAB „Liandvars“ kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su priešieškiniu, prašydama priteisti iš ieškovės 11 335,19 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad šalis siejo ilgalaikiai verslo santykiai. Atsakovė yra įrengusi odontologinę įrangą ieškovės valdomojo klinikoje, esančioje Kaune. Ieškovė už įrangą ir teikiamas paslaugas atsiskaitė laiku, toliau tęsėsi šalių bendradarbiavimas, todėl šalys įgijo viena kitos pasitikėjimą. Atsakovė nuolat tiekė ieškovei odontologines prekes į klinikas Kaune ir Vilniuje. Ieškovei įsirenginėjant kliniką Vilniuje, atsakovė dar 2017 metais pristatė ieškovei tris odontologines kėdes, vienos kėdės kaina 6 900 Eur, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti tuomet, kai klinika uždirbs pajamas.

3.2. Ieškovei informavus, kad gali atsiskaityti už vieną kėdę, 2018 m. vasario 2 d. buvo išrašyta sąskaita faktūra serija LIVE Nr. 7764, kurią ieškovė apmokėjo 2018 m. kovo 14 d. Šioje sąskaitoje buvo įtraukta odontologinė įranga SL8500, kurios kaina 5 200 Eur, spaudyklės blokas – 1 200 Eur, elektrinis mikrovariklis su šviesa, rankovė, maitinimo blokas – 500 Eur, viso 6 900 Eur. 2018 m. rugpjūčio 9 d. išrašyta sąskaita faktūra serija LIVE Nr. 9085, kurioje buvo įtraukta odontologinė įranga SL8500, kurios kaina 3 250 Eur, valdomojo bloko elektroninė schema – 1 100 Eur, spaudyklės blokas – 2 050 Eur, elektrinis mikrovariklis su šviesa, rankovė, maitinimo blokas – 500 Eur, viso 6 900 Eur, kuri galutinai apmokėta tik 2019 m. vasario 20 d. Taip pat 2020 m. rugpjūčio 26 d. išrašyta sąskaita faktūra serija LIVE Nr. 14549, šioje sąskaitoje buvo įtraukta odontologinė įranga SL8500 – 5 200 Eur, valdomojo bloko elektroninė schema – 1 200 Eur, mikrovariklis elektrinis su šviesa, rankovė, maitinimo blokas – 500 Eur, viso 6 900 Eur, tačiau šios sąskaitos ieškovė iki šiol neapmokėjo bei melagingai teigia, jog iš atsakovės įsigijo dvi, o ne tris odontologines kėdes. Ieškovė neapmokėjo 2020 m. rugpjūčio 26 d. išrašytos sąskaitos faktūros LIVE Nr. 14550 1580 Eur sumai už elektronikos blokų SL8500 įrangai remontą, kompresorių. Pažymėjo, kad ši įranga sugedo 2018 m. vasario 27 d., kuomet ieškovės patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), įvyko elektros svyravimai. Atsakovės direktorius M. G. demontavo iš atsakovės ekspozicinės įrangos elektroninę schemą / platą bei tą pačią dieną nuvyko į ieškovės kliniką ir sumontavo veikiančią schemą, o ieškovės vadovas D. B. ne kartą tikino, kad atsiskaitys už elektroninę schemą / platą, tačiau taip iki šiol ir neatsiskaitė. Be to, atsakovei nuolat tiekiant įrangą ieškovei, susidarė 2 855,19 Eur skola už įvairias prekes pagal sąskaitas faktūras nuo 2015 m. sausio 21 d. Per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. ieškovei suteikta prekių ir paslaugų už 55 780,09 Eur, o ieškovė sumokėjo atsakovei tik 44 444,90 Eur. Taigi viso ieškovės skola atsakovei yra 11 335,19 Eur.

3.3. Šalys dėl didelio tarpusavio pasitikėjimo ir ilgamečio bendradarbiavimo nebuvo sudariusios rašytinės sutarties. Iš pateikiamų sąskaitų faktūrų kiekio matyti, kad prekių tiekimas vyko pastoviai, o ieškovė, nors ir vėluodama, už prekes mokėdavo. Galutinė parduotų prekių ir ieškovės mokėjimų suvestinė bei sąskaitos faktūros ieškovei buvo išsiųstos registruotu paštu 2020 m. rugpjūčio 26 d. Ieškovė gavo siųstas sąskaitas faktūras ir tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą ir 2020 metų spalio – lapkričio mėnesį vyko susirašinėjimas su ieškovės nurodytu atstovu A. S., kuris prašė įvairių dokumentų, ataskaitų, sąskaitų faktūrų, o atsakovės atstovė visus jo prašytus duomenis jam siuntė, tačiau jokio galutinio atsakymo taip ir nesulaukė. Ieškovei taip pat buvo išsiųstas 2020 m. spalio 21 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, kuriame nurodyta galutinė ieškovės skola atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškovės UAB „Vingytės slėnis“ ieškinį atmetė, o atsakovės UAB „Liandvars“ priešieškinį tenkino visiškai ir atsakovės naudai priteisė 11 335,19 Eur skolą.

4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys pripažino, jog jas siejo ilgalaikiai verslo santykiai, grindžiami bendradarbiavimu ir pasitikėjimu, dėl ko rašytinės sutartys nebuvo sudaromos. Atsakovė tiekė ieškovei odontologinę įrangą ir kitus odontologinius reikmenis, bei vykdė įrangos techninį aptarnavimą. Už pateiktas prekes atsakovė išrašydavo ieškovei sąskaitas faktūras, pagal kurias ieškovė atsiskaitydavo pagal galimybes, ir abi šalis tokia situacija tenkino. Šalys taip pat pripažino, kad ieškovė ir atsakovė pirko tris odontologines kėdes, kurių kaina po 6 900 Eur kiekviena.

4.2. Teismas, įvertinęs šalių teiginį apie ilgalaikį ir pasitikėjimu grįstą bendradarbiavimą, kai iškilę veiklos klausimai sprendžiami žodiniais susitarimais; kad ieškovė iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. ne tik kad nebuvo sumokėjusi atsakovei už trečią odontologinę kėdę, bet atsakovė jai net nebuvo išrašiusi sąskaitos faktūros; kad vienos kėdės elektroninę sistemą atsakovė buvo pakeitusi dar 2018 metais ir nereikalavo nei jos grąžinti, nei už ją sumokėti; kad atsakovė galėjo įeitį į ieškovės kliniką, teismas darė išvadą, kad atsakovė neturėjo motyvo gadinti ieškovės įrangos, siekdama išsireikalauti skolą už 2018 metais sutaisytą odontologinę kėdę. Teismas laikė labiau tikėtina atsakovės versija, jog kėdžių elektroniniai mazgai buvo išimti remontui, tą patvirtina ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. atsakovės raštas ieškovei su pranešimu, kad elektroniniai mazgai suremontuoti ir prašymu nurodyti, kada galima juos pristatyti ir prijungti. Todėl atsakovės veiksmus laikyti neteisėtais nėra pagrindo.

4.3. Net darant prielaidą, kad žala ieškovei atsirado dėl atsakovės veiksmų, ieškovė turi pareigą įrodyti ne tik žalos faktą, bet ir jos dydį. Reikalaudama priteisti žalos atlyginimą už neva sugadintas odontologines kėdes, ieškovė žalos dydį skaičiuoja šio turto įsigijimo kaina, t. y. kaip už naujus daiktus, nežiūrint to, kad jie buvo įsigyti ne vėliau negu buvo išrašyta pirma sąskaita faktūra apmokėjimui – 2018 m. vasario 2 d. – ir buvo naudojami iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. Taigi ši reikalavimo dalis negali būti laikoma pagrįsta. Ieškovė reikalauja negautų pajamų ir nuostolių, patirtų darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti už 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius. Kodėl reikalavimas reiškiamas už visą 2020 m. rugpjūčio mėnesį, kai įranga nedirbo 6 darbo dienas (nuo rugpjūčio 24 d. iki 31 d.), ieškovės atstovas paaiškinti negalėjo. Ieškovė negautas pajamas skaičiuoja įmonės gautas pajamas lygindama su birželio ir liepos mėnesiais gautomis pajamomis, kurių dydžio nepagrindžia jokiais įrodymais. Taip pat ieškovei neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, negalėtų būti tenkinama ir ši ieškinio dalis. Ta aplinkybė, kad ieškovė mokėjo pilną darbo užmokestį darbuotojams už laiką, kai jie nevykdė savo funkcijų, yra ieškovės darbo organizavimo, o ne atsakovės veiksmų pasekmė. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys atmestas kaip nepagrįstas įrodymais.

4.4. Teismas nurodė, jog ieškovės teiginį, kad atsakovė 2021 m. spalio 19 d. sutartimi savo reikalavimo teisę į ieškovę 11 335,19 Eur sumai yra perleidusi UAB „Juris LT“, pateikė atsakovės ir UAB „Juris LT“ sudarytą sutartį, paneigia 2021 m. gruodžio 14 d. UAB „Juris LT“ pranešimas apie 11 335,19 Eur išieškojimo iš UAB „Vingytės slėnis“ nutraukimą. Pranešime nurodoma, kad nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos 2021 m. spalio 19 d. sutartis laikoma nutraukta. Įstatymas nedraudžia vienašališkai nutraukti sutartį, kai kita šalis su tuo sutinka. Nutraukus sutartį, taikoma restitucija (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.222 straipsnis). Atsakovė su tokiu sutarties nutraukimu sutiko, todėl nutraukus sutartį jai grįžo reikalavimo teisė.

4.5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pripažino, jog iš atsakovės įsigijo tris odontologines kėdes, už vieną iš kurių 6 900 Eur nėra sumokėjusi. Taip pat neneigė 1 580 Eur skolos už elektronikos blokų SL8500 įrangai remontą ir kompresorių bei senų skolų už įvairias prekes 2 855,19 Eur sumai. Ieškovė savo nesutikimą grindė tuo, kad dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos pas ieškovę negali patvirtinti prekių pateikimo ir paslaugų fakto; kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitos faktūros LIVE Nr. 14549 ir LIVE Nr. 14550 bei atsakovės sudarytas tarpusavio skolų suderinimo aktas nepasirašytos ieškovės atstovo. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės ūkinių operacijų su UAB „Vingytės slėnis“ apskaita buvo tinkama. Iš atsakovės elektroninio susirašinėjimo su ieškovės galimai įgaliotu asmeniu A. S. (jo teisės veikti įmonės vardu ieškovė neginčijo) matyti, kad atsakovė teikė duomenis ieškovei apie jos skolas ir ieškovė turėjo galimybę sužinoti savo skolas ir jų pagrindą. Atsakovės reikalavimas pagrįstas paties ieškovės pripažintomis aplinkybėmis, atsakovės pateiktomis sąskaitomis faktūromis, todėl tenkintas visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė UAB „Vingytės slėnis“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir grąžinti bylą papildomam nagrinėjimui ir įrodymų ištyrimui iš naujo; panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nepriteisti atsakovei UAB „Liandvards“ iš ieškovės įsiskolinimo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas; ir prijungti prie bylos pateiktą antstolio Remigijaus Budreikos faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Patikslintas apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pagal šalių susitarimą atsiskaitymas už odontologijos medžiagas ir įrangą tarp šalių vyko mėnesio gale už einamą mėnesį. 2017 m. pabaigoje ieškovė nupirko iš atsakovės tris odontologijos kėdes, kiekvienos kaina buvo po 6 990 Eur. Kadangi šalys seniai bendradarbiavo, buvo sudaryta žodinė odontologijos kėdžių pirkimo – pardavimo sutartis bei aptarnavimo sutartis. Už kėdes atsakovui buvo sumokėta 13 800 Eur. Sugedus vienos odontologinės kėdės elektroninei daliai, ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu pataisyti kėdę. Atsakovė pakeitė mikroschemą, bet kėdė veikė neteisingai. Kėdės valdymo pulto mygtukai neatitiko veikimui, kėdė tapo nebevaloma. Dėl to, kad kėdė buvo netinkamai suremontuota, ieškovė atsisakė už ją apmokėti. Daugiau šiuo klausimu nei ieškovė, nei atsakovė pretenzijų viena kitai nereiškė. 2020 m. rugpjūčio 21 d. atsakovės direktorius, atvykęs į ieškovės kliniką, kai ten nebuvo vadovo, iš dviejų veikiančių kėdžių pavogė mikroschemas, dėl ko jos nebeveikė. Dėl šio įvykio ieškovė kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir buvo pasiūlyta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos priteisimo.

5.2. Pažymėjo, kad teisėja visiškai neįsigilino į bylos aplinkybes ir į susidariusią situaciją, nes ji visiškai nepaaiškino priimto sprendimo motyvų. Nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių ir motyvų ji priėmė būtent tokį sprendimą. Apeliantas mano, jog nebuvo atsižvelgta į jo išdėstytus motyvus. Taip pat ieškovė pati teisme nedalyvavo, nes buvo pasamdžiusi advokatą, kad šis atstovautų jos interesus byloje. Ieškovei buvo pasakyta, kad ji neitų į teismo posėdžius, nes advokatas ją tinkamai atstovaus. Vėliau advokatas dingo ir ieškovė negalėjo su juo susisiekti, nežinojo, kas vyksta byloje, kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, kad surastų advokatą. Advokatas paskutinio posėdžio metu nieko paaiškinti ir palaikyti ieškinio negalėjo, nes buvo nepasiruošęs. Ieškovė reikalavo priteisti negautų pajamų ir nuostolių, patirtų darbuotojų darbo užmokesčiui, tačiau ieškovės atstovas dėl tokio reikalavimo paaiškinti nieko negalėjo. Tai reiškia, kad advokatas nebuvo pasiruošęs bylai ir kyla abejonės, ar jis visus reikiamus dokumentus buvo pateikęs teismui. Apeliantė mano, jog visos šios sąlygos įtakojo skundžiamo sprendimo priėmimą.

5.3. Nors teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva įrodymų nerenka, tačiau, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Apeliantės nuomone, skundžiamą sprendimą priėmusi teisėja buvo pasyvi ir manydama, kad neužtenka byloje įrodymų, kad byla būtų tinkamai išspręsta, galėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, tačiau to nebuvo padaryta. Teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis, todėl nurodytų procesinių veiksmų ėmimasis yra kooperacijos principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą.

5.4. Apeliantė prašo prijungti prie bylos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kadangi šių dokumentų nebuvo galima pateikti anksčiau pirmosios instancijos teisme. Šiuo dokumentu norima įrodyti, kad stomatologinės kėdės yra sugedusios, neveikiančios, su jomis negalima dirbti, nes atsakovė išėmusi mikroschemas jų nebepataisė, dėl ko jos yra netinkamos naudoti. Kadangi atsakovė jų nepataisė, todėl nebuvo pagrindo mokėti už kėdes.

Atsiliepimas

6. Atsakovė UAB „Liandvars“ pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Vingytės slėnis“ apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

6.1. Ieškovė šioje byloje teikia nenuoseklius bei skirtingus paaiškinimus, t. y. ieškinyje nurodė, kad įsigijo dvi odontologines kėdes, bet teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė pirko tris kėdes, kurių kaina po 6 900 Eur, apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad buvo įsigytos trys odontologinės kėdės, tačiau neva jų visų kaina buvo 13 800 Eur. Todėl ieškovės paaiškinimų nenuoseklumas turi būti vertinamas kritiškai.

6.2. Paminėjo, jog tiek ieškinyje, tiek ieškovės dublike yra pateiktos aplinkybės, kurias galėjo žinoti tik ieškovė ir kurios nepatvirtinamos jokiais kitais byloje esančiais dokumentais. Pažymėjo, kad ieškovės atstovas procesinius dokumentus ieškovės vardu ir interesais teikė laiku, į teismo posėdžius taip pat atvyko. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo advokatui už jo teikiamas paslaugas, todėl darytina išvada, jog ieškovė su savo atstovu bendradarbiavo ir keitėsi informacija. Ieškovė neturėjo priekaištų advokatui dėl jo darbo kokybės, nes atsiskaitė už teisines paslaugas. Be to, pats ieškovės direktorius galėjo dalyvauti teismo posėdžiuose asmeniškai, todėl negalima teigti, kad buvo pažeistas rungtyniškumo principas.

6.3. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2022 m. spalio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, t. y. šios faktinės aplinkybės konstatuotos po skundžiamo sprendimo priėmimo. Ieškovė neteikė minėto įrodymo pirmosios instancijos teismui, kuris neatsisakė jo priimti, o ieškovei nepalankaus sprendimo priėmimas negali būti vertinamas kaip iškilusi būtinybė šį faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą pateikti.

6.4. Apeliantės teiginiai, jog neva atsakovės direktorius išėmęs mikroschemas jų nepataisė, yra paneigiami byloje esančiais įrodymais, o būtent 2020 m. rugpjūčio 26 d. atsakovės raštu ieškovei su pranešimu, kad elektroniniai mazgai suremontuoti. Atsakovė nuolat tiekė apeliantei ne tik medicininę įrangą, bet ir įvairias odontologines prekes, t. y. turėjo pastovius užsakymus, todėl atsakovė neturėjo ir negalėjo turėti jokio pagrindo tyčia išimti mikroschemas ir tokiu būdu kenkti savo pastoviam ir nuolatiniam klientui. Todėl neegzistuoja jokie atsakovės neteisėti veiksmai. Taip pat ieškovė nepagrindė nei žalos patyrimo fakto, nei žalos dydžio. Tai, kad ieškovė įsigijo papildomą įrangą, neįrodo, jog nėra naudojamasi atsakovės pristatyta įranga. Nėra aišku, kodėl prašoma priteisti negautų pajamų ir nuostolių, patirtų išmokant darbuotojams darbo užmokestį už du mėnesius, nors buvo nedirbama tik 6 darbo dienas.

6.5. Apeliantė nepateikė skolos atsakovei buvimo faktą paneigiančių duomenų. Atkreiptas dėmesys, kad apeliantės buhalterinė apskaita buvo vedama netvarkingai, todėl nėra duomenų apie gautas prekes ir paslaugas iš atsakovės. Komercinių operacijų fakto apeliantė neneigė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės neargumentuotą ir įrodymais nepagrįstą nesutikimą su priešieškiniu atmetė kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovės priešieškinis tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliantė UAB „Vingytės slėnis“ kartu su pirminiu apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – antstolio Regimanto Budreikos 2022 m. spalio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais (14 fotonuotraukų), 2022 m. balandžio 28 d. elektroninio laiško kopiją, kuriame pranešama apie Lietuvos advokatūros Drausmės komiteto 2022 m. gegužės 3 d. posėdį, taip pat Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui J. B.. Dėl 2022 m. spalio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo apeliantė nurodė, kad šio dokumento anksčiau pateikti nebuvo galima, jis įrodo, kad odontologinės kėdės yra sugedusios, atsakovė yra išėmusi mikroschemas, jų nepataisė. Dėl kitų dokumentų prašymo nesuformulavo ir neargumentavo, kodėl iškilo būtinybė pateikti dokumentus apeliacinės instancijos teismui.

11. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

12. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

13. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės naujai pateiktas rašytinis įrodymas – antstolio Regimanto Budreikos 2022 m. spalio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su priedais, kuriame nurodyta, kad 2022 m. spalio 5 d. pradėtas vykdyti UAB „Vingytės slėnis“ direktoriaus D. B. pavedimas atvykti adresu (duomenys neskelbtini). Konstatuota, jog garaže, adresu (duomenys neskelbtini), matyti esančios dvi apardytos stomatologinės kėdės, D. B. nurodė, kad abi kėdės yra be vidinių mikroschemų, todėl nėra tinkamos naudoti – yra reikšmingas šioje byloje nagrinėjamiems klausimams dėl žalos atlyginimo, į tai, kad šis įrodymas ieškovės gautas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir objektyviai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, šio įrodymo priėmimas į bylą neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovė turėjo galimybę dėl jo pasisakyti, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šį įrodymą priima ir vertins jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

14. Kiti apeliantės į bylą pateikti įrodymai – 2022 m. balandžio 28 d. elektroninio laiško kopija ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2022 m. gegužės 11 d. sprendimas dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui J. B. – atsižvelgiantį į jų atsiradimo momentą, galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teismui, bei jie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. ieškinio – nuostolių atlyginimu ir priešieškinio – skolos priteisimu, tačiau įvertinus tai, kad apeliantė prašo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi buvo netinkamai atstovaujama advokato, atstovas galimai nebuvo pasiruošęs bylos nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šio įrodymo pateikimo teismui būtinybė iškilo vėliau, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių neginčijamų faktinių aplinkybių nustatyta, kad apeliantę UAB „Vingytės slėnis“ ir atsakovę UAB „Liandvars“ siejo ilgamečiai komerciniai santykiai, t. y. apeliantė iš atsakovės pirkdavo odontologines medžiagas ir įrangą, o atsakovė tiekė šią įrangą ir medžiagas ieškovei ir vykdė įsigytos įrangos techninį aptarnavimą. Dėl ilgamečio bendradarbiavimo ir pasitikėjimo šalys rašytinių sutarčių nebuvo sudariusios. Šalys pripažįsta, kad apeliantė įsigijo iš atsakovės tris odontologines kėdes SL8500 su atitinkama įranga.

16. Iš licencijų informacinės sistemos išrašo nustatyta, kad apeliantei UAB „Vingytės slėnis“ 2018 m. kovo 1 d. išduotas licencijos–higienos pasas (leidimas) teikti ambulatorinės odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas: odontologija, antrinio lygio paslaugos – ortodontija, endodontologija, periodontologija, ortopedinė odontologija, vaikų odontologija, burnos chirurgija – trys darbo vietos; burnos priežiūros paslaugas: gydytojo odontologo padėjėjas, burnos higienistas, adresu (duomenys neskelbtini).

17. Atsakovė 2018 m. vasario 2 d. apeliantei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija LIVE Nr. 7764, pagal kurią apeliantė iki 2018 m. vasario 12 d. turėjo sumokėti 7 673,26 Eur, iš kurių 5 200 Eur už odontologinę įrangą SL8500, 1 200 Eur – spaudyklės bloką, 500 Eur – elektrinį mikrovariklį su šviesa, rankovę, maitinimo bloką, viso 6 900 Eur. Taip pat atsakovė 2018 m. rugpjūčio 9 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija LIVE Nr. 9085, pagal kurią apeliantė iki 2018 m. rugpjūčio 19 d. turėjo sumokėti 6 900 Eur, iš kurių 3 250 Eur už odontologinę įrangą SL8500, 1 100 Eur – valdymo bloko elektroninę schemą, 2 050 Eur – spaudyklės bloką, 500 Eur – elektrinį mikrovariklį su šviesa, rankovę, maitinimo bloką. Šios sąskaitos apeliantės buvo apmokėtos.

18. 2020 m. rugpjūčio 26 d. atsakovės direktorius M. G. pranešimu dėl suremontuotų odontologinės kėdės SL8500 elektroninių mazgų (platų) informavo ieškovę apie jų suremontavimą, bei prašyta nurodyti, kada galima juos pristatyti ir prijungti. Siekiant tai pagreitinti ir išvengti nereikalingų ginčų, siūlė šį klausimą suderinti bei savo pageidavimus ir visą su prijungimo darbais susijusią informaciją siųsti elektoriniu paštu. Šis pranešimas išsiųstas elektroniniu paštu ieškovei 2020 m. rugpjūčio 26 d.

19. Apeliantė UAB „Vingytės slėnis“ ir UAB „Vilimekso servisas“ 2020 m. rugpjūčio 27 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 03-53-20, pagal kurią UAB „Vilimekso servisas“ pardavė odontologinio kabineto įrangą ir įsipareigojo sumontuoti iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „Vingytės slėnis“ įsipareigojo šią įrangą priimti ir apmokėti sutartą kainą (šios sutarties 1, 2.1, 3.1, 3.2, 9-10, 12-13 punktai).

20. Apeliantė pateikė paskaičiavimą, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. gavo 93 605,41 Eur pajamų: 2020 m. birželio mėn. – 17 375,99 Eur; 2020 m. liepos mėn. 17 399,83 Eur; 2020 m. rugpjūčio mėn. – 11 546,42 Eur; 2020 m. rugsėjo mėn. – 12 776,09 Eur; 2020 m. spalio mėn. – 34 507,08 Eur. UAB „Vingytės slėnis“ 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių atlyginimų priskaitymo suvestinėse nurodyta, rugpjūčio mėn. darbuotojams išmokėta 3 138,84 Eur, o rugsėjo mėn. – 3 953,67 Eur.

21. 2022 m. birželio 3 d. antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad atsakovės prašymu nustatyta, jog 2022 m. birželio 1 d. adresu (duomenys neskelbtini), odontologijos klinikoje „Royal Dental Clinic“ pirmoje patalpoje kairėje pusėje esančioje darbo vietoje yra odontologinė kėdė (mėlynos spalvos apmušalu) su įranga, prie jos stovi dvi kėdės ant ratukų (rudos spalvos apmušalu, nurodoma, jog jos yra ginčo dalykas); dešinėje pusėje patalpoje esančioje darbo vietoje yra odontologinė kėdė (mėlynos spalvos apmušalu) su įranga (nurodoma, jog ne užsakovo ir ji nėra ginčo dalykas), viena kėdė ant ratukų su baltu apmušalu (nurodoma, jog irgi nėra ginčo dalykas) bei dvi kėdės ant ratukų (rudos spalvos apmušalu, nurodoma, jog jos yra ginčo dalykas); atsilaisvinus vidurinėje patalpoje esančiai darbo vietai, užeinama į ją. Joje yra odontologinė kėdė (rudos spalvos apmušalu) su įranga (nurodoma, jog ji yra ginčo dalykas).

22. Iš atsakovės UAB „Liandvars“ ūkinių operacijų dokumento su apeliante UAB „Vingytės slėnis“ matyti, kad atsakovė apeliantei laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. pardavė odontologinės įrangos ir medžiagų už 55 780,09 Eur sumą, o apeliantė apmokėjo 44 444,90 Eur, skola – 11 335,19 Eur. 2020 m. spalio 21 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte, kurį pasirašiusi atsakovė, nurodoma, kad apeliantės kreditas yra 7,07 Eur, o debetas yra 11 335,19 Eur pagal šias PVM sąskaitas faktūras Serija LIVE: 2019 m. gruodžio 17 d. Nr. 12757 skola 544,29 Eur; 2020 m. sausio 23 d. Nr. 12984 – 552,27 Eur; 2020 m. vasario 6 d. Nr. 13094 – 157,30 Eur; 2020 m. vasario 11 d. Nr. 13120 – 133,60 Eur; 2020 m. vasario 11 d. Nr. 13132 – 319,19 Eur; 2020 m. vasario 13 d. Nr. 13159 – 212,50 Eur; 2020 m. vasario 19 d. Nr. 13198 – 203,00 Eur; 2020 m. vasario 25 d. Nr. 13250 – 30,00 Eur; 2020 m. gegužės 27 d. Nr. 13738 – 240,85 Eur; 2020 m. birželio 10 d. Nr. 13865 – 40,28 Eur; 2020 m. rugpjūčio 10 d. Nr. 14401 – 428,78 Eur, šios, pirmiau nurodytos sąskaitos, pasirašytos apeliantės atstovo; 2020 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 14549 – 6 900,00 Eur; ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 14550 – 1 580,00 Eur, nepasirašytos apeliantės atstovo. Byloje pateikti 2020 m. spalio 20-21 d. elektroniniai laiškai tarp atsakovės ir A. S., kuriuose šis asmuo prašė atsakovės pateikti dokumentus apie UAB „Vingytės slėnis“ apmokėtas sumas nuo 2015 m., kuriam buvo siųstos PVM sąskaitos faktūros, buvo derinama skola.

23. Atsakovė ir UAB „Juris LT“ 2021 m. spalio 19 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovė perleido reikalavimo teisę į skolininkės UAB „Vingytės slėnis“ 11 335,19 Eur skolą. 2021 m. spalio 19 d. pranešimu apeliantė informuota dėl kreditoriaus pasikeitimo. Tačiau UAB „Juris LT“ 2021 m. gruodžio 24 d. pranešimu apie išieškojimo nutraukimą informavo UAB „Liandvars“, kad nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos UAB „Juris LT“ nebeturi reikalavimo teisės į aukščiau skolininkę UAB „Vingytės slėnis“ ir dėl nurodytos skolos reikalavimo perleidimo sutartis laikoma nutraukta.

24. Apeliaciniu skunde teigiama, kad buvo netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, nepaaiškinti sprendimo motyvai, taip pat, kad apeliantė nebuvo tinkamai atstovaujama, be to, teismas matydamas, kad neužtenka įrodymų, turėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus.

Dėl sprendimo motyvų pakankamumo ir aiškumo

25. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos sprendime turi būti teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

Žemesnės instancijos teismas

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

27. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad jame yra nustatytos esminės bylai reikšmingos aplinkybės, išdėstyti motyvai, susiję tiek su ieškiniu, t. y. aiškintasi, ar buvo neteisėti atsakovės veiksmai, žalos padarymo faktas ir dydis, priežastinis ryšys, tiek su priešieškiniu, t. y. pasisakyta dėl reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimo, įvertinti skolą pagrindžiantys dokumentai, pasisakyta dėl įrodymų vertinimo, atsakyti esminiai klausimai, įvertinus įrodymų visetą. Be to, apeliantė tik deklaratyviai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į bylos aplinkybes ir susidariusią situaciją, visiškai nepaaiškino priimto sprendimo motyvų, tačiau nenurodė, kokie faktai buvo įvertinti netinkamai ir kokie motyvai yra neaiškūs. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino esminius ginčo šalių argumentus bei jų pateiktus įrodymus, dėl jų teisiškai pasisakė ir išdėstė savo išvadas, nors nėra pasisakyta dėl visų šalių argumentų, tačiau byla buvo išspręsta teisingai, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neaiškus ir nemotyvuotas. Be to, paminėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90).

Dėl bylos šalies (ne)tinkamo atstovavimo

28. Apeliantė UAB „Vingytės slėnis“ nurodo, kad nebuvo tinkamai atstovaujama advokato J. B., su kuriuo kelis mėnesius negalėjo susisiekti ir nežinojo, kas vyksta byloje, kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su skundu, siekdamas surasti advokatą, vėliau advokatas atsirado, tačiau teismo posėdyje negalėjo palaikyti ieškinio, buvo nepasiruošęs. Apeliantei kyla abejonės, ar advokatas buvo pateikęs visus reikiamus dokumentus teismui.

29. CPK 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Civilinio proceso dalyviu, galinčiu įgyvendinti savo teises teisme, gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo (CPK 38 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 1 dalis). Jų procesines teises, įskaitant ieškinio pateikimą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), ir pareigas reglamentuoja CPK normos. Asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis).

30. Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose, steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 straipsnis). Juridinio asmens atstovu pagal pavedimą gali būti ir advokatas (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju juridinis asmuo su advokatu sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį, kurią ar jos išrašą, kur, be kita ko, nurodyta, kokie įgaliojimai veikiant byloje advokatui suteikti, advokatas pateikia teismui (Advokatūros įstatymo 48, 49 straipsniai). CPK 57 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, kad atstovams pagal pavedimą – advokatams arba advokato padėjėjams – atstovaujamojo suteiktų teisių ir pareigų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi, užtikrinamas ne tik tinkamas procesinis atstovavimas, dalyvaujant kvalifikuotiems teisininkams, bet kartu principo, kad „tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats“, įgyvendinimas (CPK 51 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2008).

31. Nustatyta, kad UAB „Vingytės slėnis“ ir advokatas J. B. 2021 m. lapkričio 10 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, kuria advokatui pavesta atstovauti teismuose UAB „Vingytės slėnis“ dėl skolų ir kitų sumų išieškojimo iš UAB „Liandvars“. Advokatas J. B. dalyvavo teismo posėdžiuose ir palaikė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir dublike) išdėstytus argumentus ir reikalavimus, todėl vadovaujantis principu, kad „tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats“, laikytina, kad ieškovė įgyvendinimo savo teises pati. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2022 m. gegužės 11 d. sprendimas dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui J. B., iš kurio matyti, kad pati UAB „Vingytės slėnis“ el. paštu pranešė, kad atsiima skundą. Atsižvelgiant į tai, nors kaip nurodo ieškovė, advokatas nebendravo kurį laiką, jai tokia aplinkybė netrukdė toliau tęsti bendradarbiavimo su advokatu J. B., kito atstovo neieškojo, ją toliau atstovavo tas pats advokatas. Paminėtina, kad atsakovės argumentai dėl jos pačios, t. y. jos direktoriaus, nedalyvavimo teismo posėdžiuose vertintini kritiškai, kadangi ir pati ieškovė turėjo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, o prieš tai matydama, kad advokatas nebendradarbiauja, t. y. ilgą laiką tariamai neatsakinėjo ieškovei, galėjo ir pats ieškovės direktorius dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau tokia galimybe nesinaudojo. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde faktinės aplinkybės nėra nurodytos kitaip nei ieškinyje, jos nėra papildytos ar kitaip pagrindžiamos. Apeliantei kyla abejonės, ar advokatas pateikė visus reikiamus dokumentus teismui, tačiau apeliaciniame skunde nenurodoma, kokie procesiniai dokumentai nebuvo pateikti. Atkreiptinas dėmesys, kad byla užvesta elektronine forma, visi procesiniai dokumentai ir prie jų pridėti įrodymai gali būti matomi šalims per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, todėl apeliantė galėjo pasitikrinti, ar advokatas pateikė visus procesinius dokumentus ir nurodyti, kokie dokumentai nebuvo pateikti, tačiau to nepadarė.

32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai neleidžia daryti išvados, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama netinkamai, todėl tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl teismo vaidmens įrodinėjimo procese ir įrodymų vertinimo

33. CPK 265 straipsnis reglamentuoja klausimus, kurie išsprendžiami priimant sprendimą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Pažymėtina, kad visi šie klausimai, kurių išnagrinėjimas reiškia galutinio teismo sprendimo priėmimą (CPK 260 straipsnis), negali būti tinkamai išspręsti, neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso.

34. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).

35. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

36. Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje susideda iš faktų ir įrodymų nurodymo, įrodymų rinkimo, pateikimo, tyrimo ir vertinimo. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčas dėl žalos atlyginimo, šiuo atveju ieškiniu pareikšti tokie reikalavimai, nepriklauso tokioms byloms, kuriose teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021). Kita vertus, tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Vis dėlto teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti šios nutarties 28 punkte įvardyti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

37. Teismas įrodymus tiria civilinių bylų nagrinėjimo stadijoje, nagrinėdamas bylą iš esmės. Tirdamas įrodymus, teismas privalo patikrinti priimtų įrodymų sąsajumą, leistinumą, įrodomąją reikšmę, palyginti skirtingomis įrodinėjimo priemonėmis gauti informaciją (CPK 250 straipsnis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).

38. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vien tai, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).

39. Šioje byloje ieškovė UAB „Vingytės slėnis“ pareiškė ieškinį dėl žalos (tiesioginių nuostolių, negautų pajamų, ir netiesioginių nuostolių, patirtų darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti) atlyginimo, o atsakovė – priešieškinį dėl skolos priteisimo. Taigi ieškovė privalėjo įrodyti civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, kaltę (CK 6.245- 6.249 straipsniai), o atsakovė skolos egzistavimo faktą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą sprendė, kad nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, taip pat neįrodytas žalos dydis, bei nėra priežastinio ryšio tarp negautų pajamų, nuostolių patirtų darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti ir atsakovės veiksmų; bei nustatė, kad apeliantė neatsiskaitė pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šios nutarties 22 punkte, todėl priteisė skolą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

40. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

41. Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovės vadovas M. G. 2020 m. rugpjūčio 21 d. atvykęs į ieškovės kliniką nuo dviejų odontologinių kėdžių nuėmė elektroninius mazgus. Tačiau šalys teigia priešingas elektroninių mazgų nuėmimo priežastis, t. y. ieškovė teigė, kad atsakovės atstovas neteisėtai nuėmė juos, siekdama atgauti skolą, ir dėl to ji kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o atsakovė teigė, kad elektroniniai mazgai buvo nuimti ieškovės prašymu siekiant juos suremontuoti. Atsakovė, siekdama pagrįsti savo teiginį, pateikė 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštą, siųsta el. paštu ieškovei, kuriuo informavo ieškovę apie odontologinės kėdės SL8500 elektroninių mazgų (platų) suremontavimą, bei prašyta nurodyti, kada galima juos pristatyti ir prijungti. Pažymėtina, kad ieškovei buvo suteikta galimybė teikti įrodymus iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurią nurodo ir apeliaciniame skunde, dėl to buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Kitokių įrodymų ieškovė pagrįsti savo teiginiui dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, išskyrus savo paaiškinimus, pirmosios instancijos teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šalių ilgalaikį bendradarbiavimą, grįstą pasitikėjimu, kad nebuvo sudaromos rašytinės sutartys, o iškilę klausimai buvo sprendžiami žodiniais susitarimais, kaip svarbią aplinkybę sprendžiant iškilusį ginčą tarp šalių. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad kėdes įsigijo 2017 m. pabaigoje, tačiau byloje nustatyta, kad sąskaitos už dvi odontologines kėdes (visą įrangą) buvo išrašytos tik 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d., už trečiąją 2020 m. rugpjūčio 26 d. Tokios aplinkybės parodo, kad tarp šalių buvo didelis pasitikėjimas, ieškovė galėjo naudotis odontologinėmis kėdėmis, net už jas neatsiskaičiusi ir negavusi sąskaitų iš atsakovės. Atsakovė tvirtino, kad turėjo galimybę įeiti į ieškovės kliniką, tokios aplinkybės ieškovė neginčijo nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kėdžių elektroniniai mazgai buvo išimti remontui, o ne siekiant sugadinti įrangą, kad išsireikalautų skolą. Tokios aplinkybės pagrindžia faktą, kad nėra atsakovės kaltės (CK 6.248 straipsnis), kadangi ji siekė suremontuoti odontologines kėdes, ką patvirtina 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštas, tačiau šalių bendradarbiavimas nutrūko ne dėl atsakovės veiksmų.

42. Pažymėtina, kad apeliantės pateiktas antstolio Regimanto Budreikos 2022 m. spalio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su priedais, kuriuo konstatuota, kad 2022 m. spalio 5 d. UAB „Vingytės slėnis“ direktoriaus D. B. garaže matyti dvi apardytos stomatologinės kėdės, D. B. nurodė, kad abi kėdės yra be vidinių mikroschemų, todėl nėra tinkamos naudoti, nepatvirtina fakto, kad odontologinių kėdžių elektroniniai mazgai atsakovės direktoriaus buvo nuimti neteisėtai, be to, atsakovė ir neginčija, kad elektroniniai mazgai buvo nuimti. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, nei buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, kurios galėtų pagrįsti atsakovės neteisėtų veiksmų egzistavimą, deklaratyviai teigdama neargumentavo, kokios pirmosios instancijos teismo faktinės aplinkybės buvo įvertintos netinkamai.

43. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti yra būtinas šių sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018). Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų nėra pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, todėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas nėra būtinas. Visgi, pirmosios instancijos teismas nenustatęs neteisėtų atsakovės veiksmų, įvertino ir tai, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio.

44. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

45. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas; kt.). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; kt.).

48. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).

49. Atsižvelgiant į šios nutarties 39-48 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir aiškiai pasisakė, kad ieškovė neįrodė ir žalos dydžio. Byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad nuostoliai už kėdės sugadinimą yra būtent turto įsigijimo kaina, nors jos buvo naudojamos iki 2020 m. rugpjūčio 21 d., taip pat nepagrįstai reikalauta nuostolių patirtų darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti už 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, nors buvo nedirbama 6 darbo dienas (nuo rugpjūčio 24 d. iki 31 d.), taip pat nepateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad negautas pajamos, kurios turėtų būti skaičiuojamos tik kaip grynasis pelnas, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais būtų buvę realiai tokios pačios kaip ir birželio ir liepos mėnesiais.

Žemesnės instancijos teismas

50. Apeliantė taip pat pateikė reikalavimą panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nepriteisti atsakovei UAB „Liandvards“ ieškovės įsiskolinimo, kadangi odontologinės kėdės nebuvo pataisytos, jos sugadintos, dėl to nėra pagrindo už jas mokėti pinigų.

51. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkimo-pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės (CK 6.311 straipsnis).

52. Byloje dėl šalių tarpusavio santykių specifiškumo (ilgamečio bendradarbiavimo ir pasitikėjimo) buvo sudaryta žodinė trijų odontologinių kėdžių pirkimo – pardavimo sutartis, kiekvienos kaina 6 900 Eur, pagal kurią atsakovė 2017 metų pabaigoje pristatė odontologines kėdes, tačiau PVM sąskaitos faktūros nebuvo iš karto išrašytos. Atsakovė tvirtino, kad sąskaitos buvo išrašytos tik tuomet, kai apeliantė pranešė, kad gali už jas atsiskaityti. Tokio atsakovės teiginio apeliantė neginčijo. Byloje nustatyta, kad paskutinė PVM sąskaita faktūra už odontologinę kėdę išrašyta 2020 m. rugpjūčio 26 d. serija LIVE Nr. 14549, tačiau ji nebuvo apmokėta. Taip pat apeliantė iš atsakovės ne kartą įsigijo odontologinių medžiagų ir įrangos, tai patvirtina atsakovės UAB „Liandvars“ ūkinių operacijų dokumentas tarp jos ir apeliantės UAB „Vingytės slėnis“ už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d., taip pat PVM sąskaitos faktūros Serija LIVE: 2019 m. gruodžio 17 d. Nr. 12757, pagal kurią skola yra 544,29 Eur; 2020 m. sausio 23 d. Nr. 12984 – 552,27 Eur; 2020 m. vasario 6 d. Nr. 13094 – 157,30 Eur; 2020 m. vasario 11 d. Nr. 13120 – 133,60 Eur; 2020 m. vasario 11 d. Nr. 13132 – 319,19 Eur; 2020 m. vasario 13 d. Nr. 13159 – 212,50 Eur; 2020 m. vasario 19 d. Nr. 13198 – 203,00 Eur; 2020 m. vasario 25 d. Nr. 13250 – 30,00 Eur; 2020 m. gegužės 27 d. Nr. 13738 – 240,85 Eur; 2020 m. birželio 10 d. Nr. 13865 – 40,28 Eur; 2020 m. rugpjūčio 10 d. Nr. 14401 – 428,78 Eur; ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 14550 – 1 580,00 Eur. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad šios PVM sąskaitos būtų apmokėtos, ar kad odontologinių medžiagų ir įrangos negavo iš atsakovės. Be to, apeliaciniame skunde nurodomas nesutikimas tik dėl atsiskaitymo už odontologines kėdes, tačiau dėl atsiskaitymo už įsigytas įvairias prekes jokių argumentų nepateikta.

53. Ieškinyje, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovės klinikoje 2018 metais įvyko elektros instaliacijos gedimas, dėl to sugedo vienos iš odontologinių kėdžių elektroninis valdymas, dėl ko ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pataisyti sugedusią kėdę, tačiau atsakovė nekokybiškai pakeitė kėdės valdymo mikroschemą, dėl ko kėdės tapo nebevaldomos. Kadangi sugedusios kėdės remontas buvo nekokybiškas, ieškovė už šias paslaugas atsakovei nesumokėjo, o atsakovė jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ši kėdė buvo suremontuota nekokybiškai (CPK 178 straipsnis), be to, pažymėtina, kad remonto (įrangos aptarnavimo) paslaugos ir atsiskaitymas už įsigytą daiktą yra skirtingi teisiniai santykiai. Pirkėjas privalo atsiskaityti pagal pirkimo – pardavimo sutartį (CK 6.305 straipsnio 1 dalis), tačiau šiuo atveju už vieną odontologinę kėdę apeliantė neatsiskaitė, ką pati pripažįsta. Taigi, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina apeliantės UAB „Vingytės slėnis“ 11 335,19 Eur skolą atsakovei, todėl pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai tenkino atsakovės priešieškinį ir jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

54. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis šalių rungtyniškumo ir dispozityvumo principų dėl šalių įrodymų teikimo, atsižvelgiant į tai, kad proceso šalis atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatai, bendradarbiavo su proceso šalimis ir įrodinėjimo procesas buvo organizuotas tinkamai, sprendime atsakyta į esminius ieškinio ir priešieškinio klausimus įvertinus įrodymų visetą, taigi priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylos baigties

55. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus ir teismų praktiką, todėl atmesdamas ieškovės ieškinį ir tenkindamas visiškai atsakovės priešieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

58. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos turėtų būti priteistinas atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Paminėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

59. Atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi dydį, nepateikė, todėl nepateikus įrodymų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjos Dalia TrumpulienėUrmila ValiukienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė