Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo R. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024 pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Penki perlai“ nemokumo administratoriaus Juozo Šukevičiaus pareiškimą patikslinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Penki perlai“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

22. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

23. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

24. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo (apelianto) prašymą atnaujinti procesą byloje, kuria į LUAB „Penki perlai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įrašyta kreditorė UAB „Deimosa“ su 150 000 Eur finansiniu reikalavimu. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą pareiškėjo įvardytais pagrindais – kai nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų ir kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Dėl reikšmingų faktinių bylos aplinkybių

25. Byloje nustatyta, kad UAB „Penki perlai“ bankroto bylą inicijavo kreditorė UAB „Kompanija Vitrum“. Bendrovės bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi, nemokumo administratoriumi paskirtas Juozas Šukevičius (1 t., b. l. 147–151). 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi UAB „Penki perlai“ pripažinta likviduojama dėl bankroto (2 t., b. l. 194–196).

26. UAB „Penki perlai“ vadovas nuo 2015 m. sausio 21 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo R. K., pagrindinė bendrovės veikla – nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma (1 t., b. l. 115–121, 2 t., b. l. 47).

27. 2023 m. gegužės 2 d. pranešimu–reikalavimu bendrovės nemokumo administratorius pareikalavo, kad R. K. perduotų jam UAB „Penki perlai“ turtą ir dokumentus (2 t., b. l. 79–81). Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų dalį nemokumo administratoriui perdavė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė (2 t., b. l. 82–83).

29. Bendrovės nemokumo administratorius 2024 m. kovo 25 d. prašymu prašė patikslinti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą – iš sąrašo išbraukti kreditorių R. K. ir į kreditorių sąrašą įrašyti UAB „Deimosa“ su 150 000 Eur finansiniu reikalavimu (3 t., b. l. 15–34). Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi prašymą patenkino (3 t., b. l. 35–36). Tačiau apeliantas R. K. dėl šios nutarties padavė atskirąjį skundą (3 t., b. l. 39–44). Be kitų reikalavimų, atskiruoju skundu apeliantas prašė panaikinti nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinis reikalavimas, ir šio finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išskirti nagrinėti atskiroje byloje.

30. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-380-881/2024 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria iš LUAB „Penki perlai“ antrosios eilės kreditorių sąrašo išbrauktas kreditorius R. K., ir šį klausimą išsprendė iš esmės – LUAB „Penki perlai“ nemokumo administratoriaus Juozo Šukevičiaus prašymą iš kreditorių sąrašo išbraukti kreditorių R. K. atmetė. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria į LUAB „Penki perlai“ antrosios eilės kreditorių sąrašą buvo įrašyta kreditorė UAB „Deimosa“ su 150 000 Eur finansiniu reikalavimu, panaikino ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (3 t., b. l. 87–95).

31. Lietuvos apeliacinis teismo 2024 m. gegužės 24 d. pranešimu šalims išsiųsta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-380-881/2024 kopija. Kartu šalys informuotos apie tai, kad Vilniaus apygardos teismui išsiųsta civilinė byla su išnagrinėtu atskiruoju skundu (3 t., b. l. 96).

32. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024 UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. liepos 22 d. 9.00 val.; nurodyta apie teismo posėdį pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims ir papildomai paskelbti viešai specialiame interneto tinklalapyje (3 t., b. l. 97–99). Be to, bendrovės nemokumo administratorius ir UAB „Deimosa“ įpareigoti pateikti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus papildomus duomenis, pagrindžiančius prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą. Teismo pranešimas apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka apeliantui R. K. nebuvo išsiųstas (3 t., b. l. 100–103), tačiau apie 2024 m. liepos 22 d. paskirtą teismo posėdį buvo paskelbta 2024 m. gegužės 29 d. specialiame interneto tinklalapyje CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka (civilinės bylos Nr. eB2-2184-640/2024 proceso kortelės duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

33. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024 patvirtino kreditorės UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinį reikalavimą (3 t., b. l. 160–166).

34. Apelianto R. K. atstovas advokatas Dainius Dargevičius 2024 m. rugsėjo 2 d. prašymu paprašė suteikti prieigą prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-2184-640/2024 (3 t., b. l. 171–172). Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad nurodyta byla yra išskirta iš LUAB „Penki perlai“ bankroto bylos po to, kai apeliacinės instancijos teismas grąžino iš naujo nagrinėti UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, o apie šios bylos nagrinėjimą apeliantas ir jo atstovas nebuvo informuoti.

35. Apeliantas 2024 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024, kurioje patvirtintas kreditorės UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinis reikalavimas, remdamasis tuo, kad jis nebuvo įtrauktas į Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-2184-640/2024 nagrinėjimą, be to, nebuvo išnagrinėtos naujos esminės aplinkybės, paneigiančios UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumą (4 t., b. l. 1–7).

Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų

36. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad nors teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

37. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad, pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų atnaujinti byloje procesą, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami visi tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą iš prašymo turinio identifikuojamais CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytais proceso atnaujinimo pagrindais, bet nevertinamas naujų duomenų turinio tikrumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu

38. Nagrinėjamu atveju apeliantas, teigdamas, kad yra pagrindas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024, kurioje įsiteisėjusia nutartimi patvirtintas kreditorės UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinis reikalavimas LUAB „Penki perlai“ bankroto byloje, remiasi tuo, jog būtent jis inicijavo ginčą dėl UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-380-881/2024 patenkino jo atskirąjį skundą ir ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo, Vilniaus apygardos teismas neįtraukė jo dalyvauti iš LUAB „Penki perlai“ bankroto bylos išskirtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024. Apelianto teigimu, jam nebuvo pranešta apie šios civilinės bylos nagrinėjimą, tai yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuo individualiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines ir teisines aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apelianto nurodytais argumentais.

39. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad procesas išnagrinėtoje byloje gali būti atnaujintas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

40. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas), yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 33, 34 punktai).

41. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad pareiškėjas (apeliantas), remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, prašo atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu patvirtinto kito kreditoriaus (UAB „Deimosa“) finansinio reikalavimo LUAB „Penki perlai“ bankroto byloje, kai būtent pats pareiškėjas ir inicijavo ginčą dėl nurodyto UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinio reikalavimo.

42. Pažymėtina tai, kad kreditoriai, kurie nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, teismui patvirtinus jų finansinius reikalavimus, tampa bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020 23 punktas). Taigi, visi kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, turi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesines teises ir pareigas (žr., inter alia (be to, be kita ko), Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-255-934/2025).

43. Bankroto procesas prasideda nuo pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimo ir baigiasi priimant sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos. Tačiau, vykstant juridinio asmens bankroto procesui, jame gali būti nagrinėjama daug savarankiškų ginčų – dėl tyčinio bankroto, dėl kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo, dėl kreditorių susirinkimo teisėtumo, dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo (atstatydinimo) ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-407/2023, 18–19 punktai; 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1129-933/2023, 21 punktas).

44. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimas yra nuoseklus vienas procesas, susidedantis iš daugybės ginčų ir procedūrų. Nors savo pobūdžiu bankroto byloje gali būti sprendžiamas labai konkretus, savarankiškas klausimas (pavyzdžiui, dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo, dėl tyčinio bankroto, dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir kt.), tačiau bankroto procesas dėl tokių ginčų buvimo nenustoja būti vientisas, todėl byloje dalyvaujančių asmenų (nemokumo administratoriaus, kreditorių) procesinis statusas nepasikeičia. Kreditoriai dalyvaujančio byloje asmens statusą išlaiko visos bankroto bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-305-407/2024).

45. Bylos dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, dėl tyčinio bankroto ir dėl kreditorių susirinkimų nutarimų išskiriamos į atskiras civilines bylas dėl techninių priežasčių, remiantis Teisėjų tarybos 2014 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 13P-136-(7.1.2) „Dėl Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamų bylų numeravimo taisyklių patvirtinimo“, kuris reguliuoja civilinių bylų numeravimo jas nagrinėjančiuose Lietuvos Respublikos teismuose tvarką (1 punktas). Tačiau šios konkrečios išskirtos bylos (bylos dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, dėl tyčinio bankroto ir dėl kreditorių susirinkimų nutarimų) savaime netampa savarankiškomis bylomis, kuriose kreditoriai privalo įrodinėti savo teisinį suinteresuotumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-305-407/2024).

46. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir formuojama teismų praktika, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas (apeliantas) R. K. nuo to momento, kai buvo patvirtintas jo finansinis reikalavimas LUAB „Penki perlai“ bankroto byloje, tapo šios bendrovės bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu, turinčiu procesines teises teikti pareiškimus, skundus, kitus procesinius dokumentus bendrovės bankroto proceso sprendžiamais klausimais, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis.

47. Dėl to nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje nebuvo pagrindo priimti atskirą procesinį sprendimą įtraukti bendrovės kreditorių R. K. dalyvauti iš bankroto bylos išskirtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024, kurioje sprendžiamas ginčijamo kreditorės UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, juolab atsižvelgus į tai, kad būtent pats kreditorius R. K. iškėlė ginčą dėl kreditorės UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo, kuris iš pradžių bankroto bylą nagrinėjančio teismo buvo patvirtintas kaip neginčijamas.

48. CPK 7 straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

49. Jau nurodyta, kad bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriai dalyvaujančio byloje asmens statusą išlaiko viso bankroto bylos nagrinėjimo metu – iki sprendimo dėl juridinio asmens veiklos pabaigos įsiteisėjimo arba, jei bankroto proceso metu konkretaus kreditoriaus reikalavimas patenkinamas, – iki kreditoriaus statuso pasibaigimo. Vadinasi, visą nurodytą laiką bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriai turi teisę (ir pareigą) domėtis proceso eiga, CPK ir JANĮ nustatyta tvarka reikšti savo nuomonę bankroto proceso metu sprendžiamais klausimais.

50. Dėl to yra pagrįsta teigti, kad apeliantas, be dalyvaujančio bendrovės bankroto byloje asmens teisių, turėjo ir pareigas – domėtis proceso, kurį pats inicijavo, pateikdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties (3 t., b. l. 39–44–59), eiga. Pažymėtina tai, kad, be kitų reikalavimų, atskiruoju skundu apeliantas prašė UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išskirti nagrinėti atskiroje byloje.

51. Jau nurodyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-380-881/2024, kuria buvo panaikinta apelianto apskųsta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 24 d. pranešimu buvo išsiųsta ir apelianto atstovui (3 t., b. l. 96). Be to, šalys nurodytu pranešimu buvo informuotos apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą grąžino Vilniaus apygardos teismui.

52. Taigi, apeliantui ir jo atstovui nuo 2024 m. gegužės 24 d. buvo (turėjo būti) žinoma, kad UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas bus nagrinėjamas iš naujo LUAB „Penki perlai“ bankroto bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme, tai leido jiems operatyviai ir teisingai įvertinti bankroto bylos procesinę situaciją ir sužinoti apie ginčijamo kreditorės UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinio reikalavimo nagrinėjimą iš naujo pirmosios instancijos teisme.

53. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamo kreditorės UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (JANĮ 31 straipsnio 2 dalis). Kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Teismo šaukimai ar pranešimai dalyvaujantiems byloje asmenims nesiunčiami. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. apie teismo posėdžio datą, laiką, virtą, teismo sudėtį paskelbiama specialiame interneto tinklapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

54. Apie Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024 paskirtą 2024 m. liepos 22 d. 9.00 val. teismo posėdį buvo paskelbta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dar 2024 m. gegužės 29 d., t. y. iš karto po to, kai apeliacinės instancijos teismas ginčijamo UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinio reikalavimą perdavė LUAB „Penki perlai“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nagrinėti iš naujo. Pranešimas apie teismo posėdį, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje, laikytinas tinkamu pranešimu visiems bankroto proceso dalyviams, tarp jų – ir apeliantui apie numatytą surengti teismo posėdį dėl ginčijamo kreditorės UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinio reikalavimo.

55. Apelianto nurodytos aplinkybės, dėl kokių priežasčių apie civilinę bylą Nr. eB2-2184-640/2024 jo atstovas sužinojo tik 2024 m. rugsėjo 2 d., vertintinos kaip prieštaraujančios paties apelianto deklaruojamam jo materialiajam ir procesiniam suinteresuotumui dėl UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinio reikalavimo. Negali būti laikoma tinkamu procesiniu elgesiu situacija, kai advokato atstovaujamas bankrutuojančio juridinio asmens kreditorius, siekiantis nuginčyti kito kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumą, būdamas informuotas, jog ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas perduotas iš naujo nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, per savo atstovą žinodamas (turėdamas žinoti) JANĮ 31 straipsnio 3 dalyje nustatytą 60 dienų terminą nemokumo proceso metu kylantiems ginčams išspręsti, yra pasyvus ir nesidomi tolesne proceso eiga. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad apeliantas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-380-881/2024, priimtos išnagrinėjus jo atskirąjį skundą dėl ginčijamo UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinio reikalavimo, iki 2024 m. rugsėjo 2 d. visiškai nesidomėjo paties inicijuotu procesu.

56. Apeliantas teigia, kad nutartis, kuria patvirtintas UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinis reikalavimas LUAB „Penki perlai“ bankroto byloje, turi tiesioginę įtaką jo, kaip LUAB „Penki perlai“ akcininko bei kreditoriaus teisėms ir pareigoms, todėl jo neįtraukimas dalyvauti byloje dėl ginčijamo UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus šiuo konkrečiu atveju pripažįsta stokojančiais pagrįstumo.

57. Visų pirma, jau nurodyta, kad apeliantas, būdamas LUAB „Penki perlai“ kreditorius, savaime yra šio juridinio asmens bankroto bylos dalyvis, todėl atskiras teismo procesinis sprendimas įtraukti jį dalyvauti jį subprocese dėl kreditorės UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo nebuvo būtinas. Apeliantas, gavęs Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-380-881/2024, kuria patenkintas jo atskirasis skundas ir ginčijamo kreditorės UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, galėjo dalyvauti sprendžiant šio reikalavimo patvirtinimo klausimą, jeigu būtų domėjęsis jo paties inicijuoto ginčo proceso eiga. Antra, iškėlus LUAB „Penki perlai“ bankroto bylą, teismo paskirtas nemokumo administratorius pagal įstatymą atstovauja ir gina tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek visų jos kreditorių, tarp jų – ir apelianto, teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, apeliantui iškėlus ginčą dėl kreditorės UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo, bendrovės nemokumo administratorius analizavo kreditorės pateiktus dokumentus, kuriais ji grindė prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą, ir išdėstė poziciją dėl prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo, kurią įvertino teismas.

58. Apeliantas atskirajame skunde, be kita ko, remiasi tuo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-99-407/2025 nurodė, jog apeliantas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jam apie paskirtą teismo posėdį nebuvo pranešta.

59. Pažymėtina tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-99-407/2025 išnagrinėjo apelianto atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jo prašymą dėl proceso atnaujinimo, remiantis tuo, jog proceso atnaujinimas galimas tik įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu užbaigtoje civilinėje byloje, o pareiškėjas prašo atnaujinti procesą dėl nutarties, kuria bankroto byloje išspręstas tik tarpinis klausimas, t. y. finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo. Taigi nurodytos apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas buvo patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Apelianto įvardytoje nutartyje apeliacinės nenagrinėjo ir nepasisakė dėl prašymo atnaujinti procesą esmės ir pagrįstumo. Tai yra nagrinėjama šioje apeliacinėje byloje, pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjus iš esmės. Dėl to apeliantas be teisinio pagrindo remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-99-407/2025 nurodytomis aplinkybėmis, cituodamas jas sau palankia linkme.

60. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje situacijoje apelianto (pareiškėjo) nurodytos aplinkybės nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo. Dėl to prašymas atnaujinti procesą nurodytu pagrindu negali būti tenkinamas.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu

61. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad procesas išnagrinėtoje byloje gali būti atnaujintas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

62. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas naujų įrodymų, kurie nebūtų įvardinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartyje, nepateikė. Pareiškėjas deklaratyviai nurodė, kad 2014 m. liepos 21 d. rangos sutartis Nr. 2014/07/19-001 yra suklastotas dokumentas, o jo nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo žinomos civilinę bylą Nr. eB2-2184-640/2024 nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

63. Lietuvos apeliacinis teismas, perduodamas pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, 2024 m. gegužės 23 d. nutartyje pažymėjo, kad UAB „Deimosa“ finansiniam reikalavimui pagrįsti buvo pateikta 2014 m. gruodžio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, 2014 m. gruodžio 23 d. pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, 2015 m. sausio 7 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktas, 2024 m. vasario 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, 2014 m. liepos 31 d. pavedimas ir 2014 m. liepos 21 d. rangos sutartis, kurių turinio pirmosios instancijos teismas pakankamai neišanalizavo.

64. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024 išanalizavo 2015 m. sausio 7 d. tarpusavio skolų užskaitymo akto sudarymo priežastis, patikrino 2014 m. liepos 21 d. rangos sutarties (ne)vykdymo aplinkybes po to, kai 2014 m. liepos 31 d. pavedimu atsakovei UAB „Penki perlai“ buvo pervestas avansas pagal rangos sutartį; prievolių pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį tarp jos šalių vykdymo aplinkybes. Teismas, įvertinęs aplinkybes, dėl kurių neišnagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas perdavė UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo, 2024 m. liepos 29 d. nutartimi patvirtino nurodytą UAB „Deimosa“ finansinį reikalavimą.

65. Pareiškimą dėl proceso atnaujinimo apeliantas grindė tuo, kad, eliminavus jį iš bylos nagrinėjimo, liko neatskleistos ir neištirtos itin reikšmingos faktinės aplinkybės; UAB „Deimosa“ reikalavimas buvo sukurtas siekiant pasisavinti LUAB „Penki perlai“ lėšas; 2014 m. liepos 21 d. rangos sutartis Nr. 2014/07/19-001 yra suklastotas dokumentas, nes joje pasirašė ne LUAB „Penki perlai“ direktorius M. R.. Pastebėtina tai, kad su prašymu atnaujinti procesą apeliantas į bylą apskritai nepateikė rašytinių įrodymų.

66. Kartu nurodytina tai, jog pateiktame atskirajame skunde apeliantas pats pripažįsta, kad jo nurodytos aplinkybės yra ne proceso atnaujinimo pagrindas (ar atsisakymo jam atnaujinti pagrindas), o tiesiog faktinės aplinkybės, kurios turi būti tiriamos, jei yra pagrindas atnaujinti procesą. Apelianto teigimu, atnaujinus procesą turi būti įvertinta: kad UAB „Deimosa“ reikalavimas buvo sukurtas siekiant pasisavinti LUAB „Penki perlai“ lėšas; 2) kad 2014 m. liepos 21 d. rangos sutartis Nr. 2014/07/19-001 yra suklastotas dokumentas, nes joje pasirašė ne LUAB „Penki perlai“ direktorius M. R.; 3) skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės apie su UAB „Deimosa“ prašymu patvirtinti jos finansinį reikalavimą pateiktų dokumentų vertinimą, 4) nemokumo administratoriaus teiginiai, kad pareiškėjas iki šiol administratoriui neperdavė turto ir dokumentų, 5) teismo nurodytos aplinkybės, kad su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo apeliantas nepateikė naujų įrodymų, o deklaratyviai nurodė, jog, jo vertinimu, 2014 m. liepos 21 d. rangos sutartis Nr. 2014/07/19-001 yra suklastotas dokumentas.

67. Nurodytos aplinkybės negali būti kvalifikuojamos kaip naujai paaiškėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo prasme. Prašyme atnaujinti procesą apeliantas iš esmės pateikia savo vertinimą ir nesutikimą dėl byloje jau išanalizuotų aplinkybių, tačiau nenurodo paaiškėjusių naujų, kurių Vilniaus apygardos teismas nebūtų išanalizavęs 2024 m. liepos 29 d. nutartimi ir kurios suponuotų pagrindą abejoti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

68. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas prašyme atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024 nenurodė aplinkybių, kurias būtų pagrindas kvalifikuoti kaip pagrindžiančias CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

Dėl bylos procesinės baigties

69. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė nagrinėjamu atveju reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino proceso atnaujinimo instituto tikslus ir paskirtį bei priėjo prie šiuo konkrečiu atveju teisingos išvados, jog prašyme atnaujinti procesą išdėstytos aplinkybės nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.