- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-02
- Bylos Nr.
- e2-320-881/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00100-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- Č. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Č. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nutarties, kuria nustatyti procesinio dokumento trūkumai dėl nesumokėto žyminio mokesčio civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. A. prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Penki perlai“ iškelta nemokumo (bankroto) byla. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartimi patvirtintas antrosios eilės kreditorės UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinis reikalavimas likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Penki perlai“ bankroto byloje. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 6 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas Č. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024, kurioje patvirtintas antrosios eilės kreditorės UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinis reikalavimas LUAB „Penki perlai“ bankroto byloje, ex officio (pagal pareigas) panaikinti 2024 m. vasario 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Deimosa“ ir A. E., bei atmesti prašymą dėl UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Penki perlai“ bankroto byloje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Č. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. kovo 5 d. nutartimi panaikino apygardos teismo nutartį ir pareiškėjo Č. A. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui Č. A. 10 dienų terminą sumokėti 2 100 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad nepašalinus nurodyto procesinio dokumento trūkumo, prašymas dėl proceso atnaujinimo bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 4 dalis nustato, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Šiuo atveju ginčas yra turtinis, o nuo ginčijamos sumos, t. y. 150 000 Eur mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 100 Eur.
6. Nors pareiškėjas teigė, kad jis neturi mokėti žyminio mokesčio pagal įstatymą, tačiau teismų praktikoje vertinama, kad kreditorius, ginčydamas kito kreditoriaus finansinį reikalavimą bankroto byloje, nuo pareigos mokėti žyminį mokestį nėra atleistas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020).
7. Šiuo atveju pareiškėjas yra sumokėjęs 57 Eur žyminį mokestį, kuris vertinamas kaip sumokėtas už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pareiškėjui nustatomas terminas primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, t. y. 2 043 Eur.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjas Č. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nutarties dalį, kuria nustatyta sumokėti 2 043 Eur žyminį mokestį, panaikinti ir Č. A. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismo priimta nutartis nėra suderinama su nemokumo procese egzistuojančiu viešuoju interesu, kuris lemia, kad kreditorius, gindamas savo ir tuo pačiu nemokios bendrovės (ir kitų kreditorių) interesus nuo nepagrįsto kito kreditoriaus finansinio reikalavimo, neprivalo mokėti žyminio mokesčio, kadangi kreditorius šiuo atveju iš esmės tik siekia ištaisyti aplaidų ir netinkamą nemokumo administratoriaus darbą. Tokia situacija pažeidžia protingumo ir teisingumo principus, kadangi pareiškėjas ir taip patyrė išlaidas, rinkdamas informaciją, naudodamasis teisinėmis paslaugomis. Tuo tarpu nemokumo administratorius, deramai neatliekantis jam teisės aktų nustatytų funkcijų, gauna atlygį iš LUAB „Penki perlai“ administravimui skirtų lėšų už kreditorių finansinių reikalavimų tikrinimą. Pirmosios instancijos teismas užkrauna pareiškėjui finansinę naštą žyminio mokesčio forma už nemokumo administratoriaus funkcijų atlikimą, todėl apskųsta nutartimi nustatytas įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį prieštarauja protingumo ir teisingumo principams.
8.2. Galimybę tokiais atvejais panaikinti nutartį dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį yra įtvirtinęs Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 13 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-449-407/2025.
8.3. Jei laikyti, kad žyminis mokestis turi būti mokamas, tokiu atveju, jis negali būti 2 100 Eur dydžio. Kreditorius, gindamas bendrovę nuo nepagrįstų kitų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo skolininko nemokumo byloje, pirmiausia, nuo to gina pačią nemokią bendrovę ir kitus teisėtus jos kreditorius. Taigi, kito kreditoriaus finansinio reikalavimo ginčijimas turi viešojo intereso gynimo elementų (teismas turi būti aktyvus tokiose bylose), nes ginčijant kito kreditoriaus finansinį reikalavimą išvengiama situacijos, kai nemokaus skolininko nemokumo procese dalyvautų tokios teisės neturintys asmenys, kurie ne tik neteisėtai pretenduotų į nemokios bendrovės turto dalį, bet ir įgytais balsais kreditorių susirinkimuose darytų įtaką pačiam nemokumo procesui ir kitų kreditorių teisėms.
8.4. Nors tais atvejais, kai dėl kreditorių finansinių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą, tačiau tai savaime nelemia, jog už tai turi būti mokamas žyminis mokestis nuo ginčijamo reikalavimo dydžio, kadangi šis žyminis mokestis yra lex specialis (specialusis įstatymas) teismo apskųstoje nutartyje nurodytai teisės normai. Tai patvirtina ir gausi teismų praktika, pavyzdžiui, bylose, kuriose buvo žodinio proceso tvarka nagrinėjami klausimai dėl kreditorių finansinių reikalavimų teisėtumo. Minėtame teisminiame procese buvo pateiktas vienas skundas dėl 8 kreditorių finansinių reikalavimų, kurių bendra ginčijama reikalavimų suma sudarė keletą milijonų eurų, tačiau teismas įpareigojo sumokėti 76 Eur žyminį mokestį (atskirasis skundas pateiktas ne per EPP). Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-865-881/2025 išaiškino, kad kreditorius už 8 ginčijamus finansinius reikalavimus turėtų sumokėti 76 Eur žyminį mokestį.
8.5. Analogiškai ir šioje byloje, kuomet sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo, turėtų būti mokamas 57 Eur žyminis mokestis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantui nustatytas terminas pašalinti atskirojo skundo trūkumus ir sumokėti 2 100 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo juridinio asmens bankroto byloje yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Žyminis mokestis mokamas už tam tikrus procesinius dokumentus (jų padavimą). Kaip pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pagal CPK 80 straipsnį išskirtinos trys procesinių dokumentų, už kuriuos mokamas žyminis mokestis, rūšys: 1) procesiniai dokumentai, kuriais teismui pirmą kartą pareiškiami materialieji teisiniai reikalavimai (ieškinys, priešieškinis, trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas, pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka); 2) procesiniai dokumentai, kuriais reikalaujama peržiūrėti teismo procesinį sprendimą dėl bylos esmės (prašymai peržiūrėti sprendimą už akių, apeliaciniai, kasaciniai skundai, prašymai dėl proceso atnaujinimo); 3) kai kurie dokumentai, kuriais reiškiami procesinio pobūdžio prašymai (prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirieji skundai dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020).
11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose mokamas CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020).
12. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
13. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas taikytinas ir antrajai kategorijai asmenų, t. y. dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2022). Kitaip tariant, kiti dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, jeigu jie tokioje byloje inicijuoja pirmosios instancijos teisme priimto procesinio sprendimo peržiūros instancine tvarka procedūras, paduodami apeliacinį ar kasacinį skundą.
14. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, apeliantas nagrinėjamoje byloje patenka į „kitų dalyvaujančių byloje asmenų“ kategoriją. Tuo tarpu CPK 83 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Tokio pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1076/2014; 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1502-464/2016, 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-973-464/2023).
15. Atsižvelgdamas į tai, kad proceso atnaujinimas yra viena iš civilinio proceso stadijų, t. y. proceso tęstinumas, sistemiškai aiškinant aukščiau nurodytas teisės normas, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad apeliantas nagrinėjamu atveju yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 2 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, nepagrįstai nagrinėjamoje byloje taikė CPK 80 straipsnio nuostatas, bet netaikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 2 dalies nuostatų bei įpareigojo apeliantą už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėti 2 100 Eur žyminį mokestį. Kadangi byloje nėra duomenų, kad teismas būtų svarstęs prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą ir kitais aspektais, o ir apskritai tiek ieškinių, tiek prašymų dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apskųsta nutartis naikinama ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
16. Apeliantas kartu su atskiruoju skundo pateikė įrodymus, kad sumokėjo 114 Eur žyminį mokestį (57 Eur už atskirąjį skundą dėl apskųstos nutarties ir, kaip nurodo apeliantas, 57 Eur už prašymą dėl proceso atnaujinimo). Remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktais, 3 dalimi, apeliantui grąžinamas 114 Eur žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Č. A. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024 priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti apeliantui Č. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), 114 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. kovo 17 d.