- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- e2-865-881/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00007-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“, valdomo uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“ nemokumo (bankroto) byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Elektrinio transporto sistemos“ iškėlė nemokumo (bankroto) bylą. Nemokumo administratore paskirta UAB „Pajūrio administratorių agentūra“. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 14 d.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Elektrinio transporto sistemos“ kreditorių sąrašas ir 1 177 590,07 Eur finansiniai reikalavimai.
Šalies argumentai
3. Kreditorius uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“, valdomas UAB „I asset management“ (toliau – ir „NuCapital“) 2025 m. rugpjūčio 19 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalies, kuria patvirtinti kreditorių T. Z., A. Z., T. Z., UAB „Vėjo projektai“, antstolės A. R. Ž., UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės, valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) finansiniai reikalavimai, prašydamas nutarties dalį panaikinti bei perduoti nurodytų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatė kreditoriui „NuCapital“ 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti – sumokėti 76 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 pateiktus išaiškinimus, atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (pavyzdžiui, VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) ir pan.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalis), Lietuvos bankas, VĮ Turto bankas, VĮ Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pavyzdžiui, asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti galimai nepagrįstų skundų teikimą, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas.
6. Teismas padarė išvadą, kad kreditorius „NuCapital“ šioje proceso stadijoje į sąrašą asmenų, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už atskiruosius skundus, pateiktus nemokumo bylose, nepatenka, todėl už pateiktą atskirąjį skundą turi sumokėti 76 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Dėl nurodyto, teismas kreditoriui „NuCapital“ nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Kreditorius „NuCapital“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir klausimą dėl kreditoriaus „NuCapital“ atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties priėmimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nėra suderinama su nemokumo procese egzistuojančiu viešuoju interesu, pagal kurį kreditorius, gindamas savo ir tuo pačiu nemokios bendrovės (ir kitų kreditorių) interesus nuo nepagrįstų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, neprivalo mokėti žyminio mokesčio, kadangi tokiu atveju kreditorius tik siekia ištaisyti aplaidų nemokumo administratorės, deramai nepatikrinusios prašomų patvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, darbą.
7.2. Visus nemokumo administratorės prašomus patvirtinti finansinius reikalavimus ex officio (pagal pareigas) privalėjo patikrinti ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nagrinėjamu atveju netgi akivaizdžiai teisinio ir faktinio pagrįstumo stokojantys reikalavimai nebuvo teismo patikrinti.
7.3. Apeliantės finansinis reikalavimas yra užtikrintas įkeitimu (hipoteka), todėl atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties (ne)patenkinimas neturi įtakos kreditoriaus reikalavimo patenkinimui iš bankrutuojančios bendrovės turto. Pateiktu atskiruoju skundu kreditorius siekia apsaugoti ne savo, bet bankrutuojančios bendrovės ir kitų jos kreditorių interesus, atlikdamas nemokumo administratorės ir pirmosios instancijos teismo funkcijas. Todėl kreditorius yra nepagrįstai įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą.
7.4. Tokia situacija neatitinka protingumo ir teisingumo principų, kadangi kreditorius ,,NuCapital“ dėl didelės apimties atskirojo skundo parengimo patyrė ir dideles teisines išlaidas. Nemokumo administratorė, tinkamai neatlikusi jai pavestų funkcijų, gaus atlygį iš bendrovės administravimui skirtų lėšų, o pirmosios instancijos teismas papildomai padidino apeliantei finansinę naštą žyminio mokesčio forma už nemokumo administratorės funkcijų atlikimą.
7.5. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje įtvirtinta galimybė panaikinti nutartį dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį tokiais atvejais, kaip nagrinėjamoje byloje – Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-449-407/2025 panaikino identišką pirmosios instancijos teismo nutartį konstatavęs, kad reikalavimas sumokėti žyminį mokestį prieštarautų protingumo ir teisingumo principams, nepaisant to, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą žyminis mokestis turėjo būti mokamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui (suinteresuotam asmeniui) nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimo, kai nemokumo byloje kreditorius skundžia nutartį patvirtinti kito kreditoriaus finansinį reikalavimą
10. Apeliantas skundžia Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turi sumokėti žyminį mokestį už jo teikiamą atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, dalies, kuria patvirtinti kitų kreditorių T. Z., A. Z., T. Z., UAB „Vėjo projektai“, antstolės A. R. Ž., UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės, VĮ Turto banko ir VMI finansiniai reikalavimai. Kreditorius pažymi, kad pateiktu atskiruoju skundu nėra ginami jo asmeniniai interesai, nes jo reikalavimas užtikrintas hipoteka, todėl skundo (ne)patenkinimas jo padėčiai reikšmės neturi. Atskirasis skundas pateiktas siekiant apginti kitų kreditorių interesus ir užtikrinti bankroto proceso teisėtumą, ištaisyti nemokumo administratorės bei pirmosios instancijos teismo aplaidumą tikrinant finansinių reikalavimų pagrįstumą. Kreditoriui nepagrįstai perkeliama žyminio mokesčio našta, tai akivaizdžiai prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Apeliacinės instancijos teismas šiems kreditoriaus argumentams nepritaria.
11. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad pažeistos jo teisės, yra garantuota teisė į teisminę gynybą. Tačiau ši konstitucinė teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti – ji negali būti suprantama kaip neribota galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ar forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir kitos, turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Asmens teisė kreiptis į teismą yra susijusi su pareiga tai daryti laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Šių reikalavimų nesilaikymas gali lemti asmeniui nepalankias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo, siekiantis teisme apginti galbūt pažeistą teisę, privalo laikytis Civilinio proceso kodekse nustatytos procesinės tvarkos.
12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu bei su visuotinai pripažinta proceso šalies pareiga, tenkančia inicijuojant teisminį procesą. Žyminis mokestis – tai įstatyme nustatyta piniginė suma, kurią šalys, tretieji asmenys, reiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus Civilinio proceso kodekse numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų perkelti byloje dalyvaujantiems asmenims, kurie turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).
13. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 4 dalimi, reglamentuojančia apeliacinio skundo turinį, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis, arba nurodyta, jog apeliantas nuo jo yra atleistas ar kad mokesčio sumokėjimas atidėtas. Kaip jau minėta, atskiriesiems skundams taikomos apeliacinės instancijos proceso taisyklės, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, nustatytas CPK skirsnyje „Atskirieji skundai“ (CPK 338 straipsnis).
14. CPK 80 straipsnio 2 dalis nustato, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose; už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
15. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami juridiniai asmenys, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, taip pat juridiniai asmenys, kurių bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ir fiziniai asmenys, kuriems iškelta bankroto byla. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Pagal CPK 83 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius bei kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik tais atvejais, kai CPK ar kituose įstatymuose numatyti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai. Pavyzdžiui, atskirąjį skundą gali paduoti bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), Lietuvos bankas, VĮ Turto bankas, VĮ Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), asmenys, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), taip pat kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimus netenkina visiškai arba iš dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai gali būti nustatyti kituose įstatymuose (pavyzdžiui, asmenims, turintiems teisę į antrinę teisinę pagalbą). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus ginčus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir kt.), nemokumo administratorius, kai ginčas susijęs su jo statusu ir (ar) interesais (pavyzdžiui, dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo, atstatydinimo ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020, 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-645-407/2024).
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, skundžiant pirmosios instancijos teismo nutartimi išspręstą atskirą procesinį klausimą (kai apeliantas nėra priskirtas CPK 83 straipsnyje nurodytiems subjektams ir skundžia nemokumo bylose priimtą nutartį, kuria išspręstas atskiras procesinis klausimas), toks klausimas patenka į CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąvoką „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“. Tai paaiškinama tuo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atskirųjų skundų apmokestinimą žyminiu mokesčiu bankroto ir restruktūrizavimo bylose pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį, siekė užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus atskiruosius skundus, kurie ilginančiai veikia nemokumo procesus, ypač dėl nutarčių, kuriomis išsprendžiami atskiri procesiniai klausimai. Todėl, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį yra taikomas ir pirmosios instancijos teismo išspręstiems atskiriems procesinio pobūdžio klausimams, nes šie klausimai tiesiogiai susiję su nemokumo proceso efektyvumu ir trukme. Taigi, atskiri procesiniai veiksmai (sprendimai) patenka į sąvoką „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“, nes jie yra nemokumo proceso dalis, ir tokiu būdu, teikiant atskirąjį skundą, turi būti apmokestinami pagal CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-567/2024).
18. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, apeliantas, kaip bankrutuojančios bendrovės kreditorius, negali pasinaudoti CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatytais atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindais, nes pateiktas ginčas nesusijęs su jo paties pareikštu finansiniu reikalavimu. Apeliantas teikia prašymą dėl kitų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo, tačiau šis ginčas nepatenka į atleidimo nuo žyminio mokesčio taikymo sritį. Todėl pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį apeliantui atsirado pareiga sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, pateiktą nemokumo byloje. Žyminio mokesčio tikslas – užtikrinti nemokumo proceso efektyvumą ir apriboti nepagrįstų skundų pateikimą.
19. Kadangi apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, nesumokėjo žyminio mokesčio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 2 dalimi ir 306 straipsnio 4 dalimi, nustatė apeliantui terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį.
20. Apeliantas atskirajame skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-449-407/2025, kurioje, jo vertinimu, įtvirtinta galimybė panaikinti nutartį dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį analogiškomis aplinkybėmis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
21. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021).
22. Apelianto nurodytoje byloje buvo sprendžiama kitokia procesinė situacija, nei susiklosčiusi nagrinėjamu atveju. Minėtoje byloje nuo žyminio mokesčio buvo atleistas asmuo, kuris pats byloje nedalyvavo savarankiškai, tačiau pateikė atskirąjį skundą dėl iš jo priteistų bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu šiuo atveju atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuria nemokumo byloje buvo patvirtinti kitų kreditorių finansiniai reikalavimai.
23. Atskirajame skunde nurodoma, kad nuo 2020 metų formuojama teismų praktika yra nesuderinama su nemokumo procese egzistuojančiu viešuoju interesu. Apelianto teigimu, kreditorius, ginantis savo bei kitų kreditorių interesus nuo nepagrįsto kito kreditoriaus finansinio reikalavimo, neturėtų būti įpareigojamas mokėti žyminį mokestį, kadangi tokiu atveju jis iš esmės siekia ištaisyti aplaidžius ar netinkamus nemokumo administratoriaus ir pirmosios instancijos teismo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
24. Teismas pažymi, kad apelianto kvestionuojama praktika siekia užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą bei apriboti nepagrįstų skundų teikimą, o tai atitinka viešąjį interesą ir nemokumo proceso tikslą – sudaryti sąlygas veiksmingam bei sklandžiam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
25. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą, bankroto ar restruktūrizavimo bylose sumokėtas žyminis mokestis yra grąžinamas. Todėl kreditorius, pateikęs pagrįstą atskirąjį skundą dėl kito kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo, nepatiria finansinių nuostolių dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Be to, CPK nuostatos suteikia galimybę, esant sunkiai turtinei padėčiai, atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis), taip užtikrinant teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikė atskirojo skundo trūkumų šalinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas ir ją aiškinančią teismų praktiką bei pagrįstai įpareigojo apeliantą pašalinti atskirojo skundo trūkumus – sumokėti 76 Eur žyminį mokestį.
27. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Kadangi šios nutarties priėmimo metu skundžiamoje pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje nurodytas terminas atskirojo skundo, pateikto dėl 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliantui nustatomas naujas 7 dienų terminas, skaičiuojamas nuo šios nutarties priėmimo dienos, atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 76 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti suinteresuotam asmeniui uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam, į paskolas investuojančiam, investiciniam fondui „NuCapital“ 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, atskirojo skundo, paduoto dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, trūkumams pašalinti – sumokėti 76 Eur (septyniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir pateikti Klaipėdos apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.