- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- e3K-3-195-684/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12277-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimą ar nutartį palikti nepakeistą
- Teisėjai
- Virgilijus Grabinskas, Gražina Davidonienė, Donatas Šernas
- Pareiškėjas
- I. J., J. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybė, Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra”, Kauno miesto savivaldybė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. J. ir J. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. J. ir J. R. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybė, Kauno savivaldybės įmonė ,,Kapinių priežiūra“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teisės į teismą įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnis), taip pat teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sąlygas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjos I. J. ir J. R. kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų prosenelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini), yra palaidotas Kauno miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) kapinėse kapavietėje, esančioje tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjos nurodė, kad jos daug metų Kauno miesto savivaldybei priklausančiose (duomenys neskelbtini) kapinėse prižiūrėjo savo šeimos kapą, kuriame yra palaidotas jų prosenelis. Kapavietė yra gerokai mažesnė negu kitos greta esančios ir neturi aiškiai apibrėžtų ribų; greta esančios kapavietės nuolatos plėtėsi. 2013 m. liepos 22 d. pareiškėja J. R. kreipėsi į Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorių su prašymu ginčo kapavietės priežiūrą įteisinti jos vardu. Šis prašymas buvo priimtas ir pareiškėjai buvo išduota šio prašymo kopija su administratorės-inžinierės rezoliucija „įteisinti galima“ ir Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktoriaus rezoliucija „įteisinti“, tačiau pareiškėja J. R., 2018 metų gruodžio 14 d. atvykusi į savo prižiūrimo kapo vietą, pamatė, kad šiame kape yra palaidotas svetimas asmuo. Dėl to pareiškėja pateikė skundą Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ ir Kauno vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariatui; buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir palaidotas asmuo buvo skubiai iškeltas į kitas kapines, o Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ specialistai paprašė, kad pareiškėja J. R. pakartotinai parašytų prašymą įteisinti palaidojimą ir paskirti prižiūrėtoją, nes 2013 m. liepos 22 d. prašyme buvo nurodyta netiksli pareiškėjų prosenelio mirties data, kuri neatitiko jo mirties liudijime nurodytos datos. Pareiškėja J. R. 2018 m. gruodžio 27 d. tokį prašymą parašė. Kauno miesto savivaldybės administracijos Kauno miesto viešosiose kapinėse esančių neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo komisija (toliau – ir Kapaviečių identifikavimo komisija) 2019 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą „Dėl kapo identifikavimo Kauno miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) kapinėse“, kuriuo nusprendė neidentifikuoti kapo, esančio Kauno miesto (duomenys neskelbtini) kapinėse tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kaip kapo, kuriame palaidotas pareiškėjų prosenelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėjų teigimu, Kapaviečių identifikavimo komisija rėmėsi tik tokiais duomenimis, kurie nesudarė jai pagrindo identifikuoti kapo ir neleido padaryti priešingos išvados. Kapaviečių identifikavimo komisija neturėjo juridinio pagrindo apklausti esančių gyvų liudytojų bei remtis jų parodymais, taip pat duomenis tyrė neišsamiai. Nurodytas Kapaviečių identifikavimo komisijos sprendimas patvirtina, kad pareiškėjos negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų, todėl yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnyje nustatytos sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Nenustačius šio juridinio fakto, būtų pasikėsinta į pareiškėjų protėvio palaikų gerbimą bei neliečiamumą, būtų atimta iki šiol turėta jų teisė prižiūrėti artimo žmogaus kapą. Prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, siekiant pareiškėją J. R. įregistruoti kaip atsakingą asmenį už kapo priežiūrą ir turėti teisę pareiškėjoms prižiūrėti artimojo kapą.