Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Penki perlai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo (kreditoriaus) R. K. skundas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Penki perlai“ 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo patenkintas, atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Penki perlai“ nemokumo (bankroto) byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Penki perlai“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė Juozą Šukevičių (toliau – ir nemokumo administratorius).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

19. Byloje nustatyta, kad kreditorius R. K. (per atstovą) 2025 m. gegužės 9 d. 7:46 val. nemokumo administratoriui elektroniniu paštu išsiuntė prašymą perduoti jam dokumentus (sutikimą) 2025 m. gegužės 9 d. vyksiančio susirinkimo metu.

22. Pareiškėjo atstovas 2025 m. gegužės 9 d. 10:10 val. elektroniniu paštu kreipėsi į nemokumo administratorių, teiraudamasis, kodėl nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti kreditorių susirinkime, pralaukus nurodytoje vietoje nuo 9:50 val. iki 10:10 val. Nemokumo administratorius 2025 m. gegužės 9 d. 10:15 val. elektroniniame laiške nurodė, kad šiuo metu yra darbo vietoje.

23. Pareiškėjas, teigdamas, kad 2025 m. balandžio 22 d. pranešime nurodytoje vietoje ir laiku kreditorių susirinkimas nevyko, dėl to jis negalėjo dalyvauti kreditorių susirinkime ir jame balsuoti, pateikė skundą, kurį išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2025 m. birželio 27 d. nutartimi patenkino ir panaikino LUAB „Penki perlai“ 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas formaliai neatitinka nei vieno iš kriterijų, numatytų JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje, skirtų nustatyti, ar asmuo turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus, nes apie susirinkimą buvo informuotas ir nebalsavo „prieš“ priimtus sprendimus, tačiau pareiškėjas skundą grindžia esminiais JANĮ nuostatų, susijusių su kreditorių susirinkimo organizavimu, pažeidimais, todėl teismas nusprendė, kad pareiškėjas turi teisę skųsti 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus. Taip pat teismas nustatė, kad numatytu kreditorių susirinkimo pradžios momentu susirinkimas nevyko, o duomenų, jog pareiškėjui (ar jo atstovui) buvo pranešta, kad nemokumo administratorius į susirinkimą vėluoja, kad kreditorių susirinkimas prasidės vėliau nei numatyta ar pan., t. y. informacija, reikšminga kreditoriui, nepateikta, nors nemokumo administratorius vienareikšmiškai buvo informuotas apie kreditoriaus (per atstovą) planuojamą dalyvavimą kreditorių susirinkime asmeniškai. Nustatytos aplinkybės teismui leido padaryti išvadą, kad šaukiamas kreditorių susirinkimas faktiškai nevyko ir buvo tik fikcija, dėl to buvo pažeistos pareiškėjo teisės, numatytos JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taip paneigiant kreditoriaus teisę dalyvauti kreditorių susirinkime bei pažeisti teisingumo, sąžiningumo, kreditorių lygiateisiškumo principai.

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo teisės skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus ir dėl kreditorių susirinkimo procedūrinių (ne)pažeidimų.

Dėl pareiškėjo teisės skųsti LUAB „Penki perlai“ kreditorių susirinkimo sprendimus

26. Minėta, kad apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas nepatenka į JANĮ 55 straipsnyje nurodytų subjektų, turinčių teisę skųsti juridinio asmens kreditorių susirinkimo sprendimus, apimtį, ir teigia, jog pareiškėjas apie susirinkimą buvo informuotas tinkamai, jam buvo suteikta galimybė balsuoti raštu, kuria jis nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus pripažįsta stokojančiais teisinio pagrįstumo.

28. Teismų praktikoje nurodoma, kad JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje išvardintiems asmenims įstatymas suteikia teisę ginčyti kreditorių susirinkime priimtus sprendimus be papildomo savo teisinio suinteresuotumo pagrindimo, tačiau kiti asmenys, kurių teisėms ir teisėtiems interesams gali turėti įtaką kreditorių susirinkime priimti sprendimai, savo teisę į teisminę gynybą bankroto byloje turi įgyvendinti laikydamiesi teismų praktikoje šiuo klausimu išplėtotų taisyklių, t. y. įrodydami savo teisinį suinteresuotumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-239-241/2021).

29. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad pareiškėjas, būdamas LUAB „Penki perlai“ kreditoriumi, apie šaukiamą 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimą buvo informuotas tinkamai 2025 m. balandžio 22 d. pranešimu, tačiau 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkime nebalsavo „prieš“ priimtus sprendimus. Pareiškėjo teigimu, 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimui faktiškai nevykus, dėl to jis susirinkime dalyvauti ir balsuoti negalėjo.

30. Pagal JANĮ 45 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimo dieną esantys juridinio asmens kreditoriai, kurių finansiniu reikalavimus patvirtino teismas.

31. Kreditoriai kolektyvines teises nemokumo procese įgyvendina balsuodami kreditorių susirinkime ar komitete. Kreditorių susirinkimas ir komitetas yra kreditorių savivaldos organai, kuriuose kreditoriai balsuodami priima nemokumo procesui reikšmingus sprendimus. Esminius su nemokios įmonės veikla susijusius klausimus sprendžia ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar komitetas, jeigu toks yra sudaromas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1579-450/2020).

32. Siekiant palengvinti kreditorių dalyvavimą ir balsavimą kreditorių susirinkime, įstatymas numato galimybę kreditoriams balsuoti kreditorių susirinkime iš anksto. Kreditoriai turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto balsuoti iš anksto (JANĮ 51 straipsnio 3 dalis). Iš anksto balsuojama raštu arba, jeigu tokia galimybė sudaroma, elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 52 straipsnio 1 dalis).

33. Pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas ir teisminė praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad veiksmingas kreditorių dalyvavimas kreditorių susirinkime ir balsavimas jame gali būti užtikrinamas tiek jiems dalyvaujant ir balsuojant tiesiogiai, tiek ir kreditoriams sudarant galimybę balsuoti iš anksto. Kreditoriai jiems nustatytą teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir jame balsuoti įgyvendina savo nuožiūra, laikydamiesi įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant nemokios įmonės ir jos kreditorių teisių. Atitinkamai dėl to apeliantės atskirajame skunde pateiktas aptariamų teisės normų interpretavimas, teigiant, kad pareiškėjui, esant informuotam apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir esant suteiktai galimybei balsuoti raštu, tokia galimybe nepasinaudojus, jis neturėjo teisės teikti skundo, yra nepagrįstas ir neteisingas. Minėta, kad kreditoriai jiems nustatytą teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir jame balsuoti įgyvendina savo nuožiūra, įstatyme nėra numatyta ribojimų kreditorių susirinkime balsuoti tik tiesiogiai arba tik iš anksto raštu.

34. Apibendrinant nurodytą, pareiškėjui savo pažeistas teises siejant su esminiais JANĮ nuostatų, susijusių su susirinkimo organizavimu, pažeidimais, nesuteikiant jam galimybės dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl pareiškėjo galimybės teikti skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų, nors pareiškėjas formaliai ir neatitinka nė vieno iš kriterijų, numatytų JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje, skirtų nustatyti, ar asmuo turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus, nes apie susirinkimą buvo informuotas ir nebalsavo „prieš“ priimtus sprendimus, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl procedūrinių pažeidimų (ne)egzistavimo kreditorių susirinkime priimant skundžiamus nutarimus

35. JANĮ 55 straipsnyje reglamentuojamas kreditorių susirinkimo sprendimų apskundimas ir panaikinimas. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal JANĮ 55 straipsnio nuostatas kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais: (1) dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio sprendimo turinį, arba (2) dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022 38 punktas).

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad numatytu kreditorių susirinkimo pradžios momentu susirinkimas nevyko, o duomenų, jog pareiškėjui (ar jo atstovui) buvo pranešta, kad nemokumo administratorius į susirinkimą vėluoja, kad kreditorių susirinkimas prasidės vėliau nei numatyta ar pan., informacija, reikšminga kreditoriui, nepateikta, nors nemokumo administratorius buvo informuotas apie kreditoriaus (per atstovą) planuojamą dalyvavimą susirinkime asmeniškai, padarė išvadą, kad šaukiamas kreditorių susirinkimas faktiškai nevyko, dėl to buvo pažeistos pareiškėjo teisės, numatytos JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taip paneigiant jo teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime bei pažeisti teisingumo, sąžiningumo, kreditorių lygiateisiškumo principai.

38. Apeliantė tokias teismo išvadas kritikuoja ir teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo procedūrinius kreditorių susirinkimo organizavimo pažeidimus, nes pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie šaukiamą susirinkimą, jam buvo pateikti darbotvarkės klausimai bei balsavimo biuletenis raštu, tačiau jis nepasinaudojo teise balsuoti raštu.

39. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus apeliantės argumentus laiko nepagristais ir nurodo, kad iš esmės tapačiais argumentais apeliantė grindė savo poziciją dėl pareiškėjo teisės skųsti LUAB „Penki perlai“ 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo sprendimus negalimumo. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliantės argumentų išsamiai pasisakė šios nutarties 29–34 punktuose, todėl motyvų dėl tapačių apeliantės argumentų nekartoja. Papildomai pažymėtina, kad aplinkybė, jog didžiausia bendrovės kreditorė pasirinko kreditorių susirinkime balsuoti iš anksto raštu, niekaip neįtakoja ir nepašalina pareiškėjo teisės dalyvauti kreditorių susirinkime ir jame balsuoti įgyvendinimo savo nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų kreditorių pasirinkimų.

40. Pasak apeliantės, nemokumo administratoriui į kreditorių susirinkimą nežymiai pavėlavus, nėra pagrindo teigti, kad kreditorių susirinkimas apskritai nevyko. Be to, teismas neįvertino žmogiškojo faktoriaus, kad nemokumo administratorius galėjo vėluoti ar būti kur trumpam išėjęs, pakeliui į darbo vietą galėjo įvykti eismo įvykis ar sutrikti sveikata, taip pat paties pareiškėjo atstovo elgesio, šiam nė kiek nepalaukiant, neskambinant nemokumo administratoriui. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus pripažįsta stokojančiais teisinio pagrįstumo.

41. Byloje nustatyta, kad 2025 m. gegužės 9 d. 10 val. buvo šaukiamas LUAB „Penki perlai“ kreditorių susirinkimas, kurio vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (per atstovą) 2025 m. gegužės 9 d. 7:46 val. nemokumo administratoriui elektroniniu paštu išsiuntė prašymą perduoti jam dokumentus (sutikimą) 2025 m. gegužės 9 d. vyksiančio susirinkimo metu. Taip pat pareiškėjas 2025 m. gegužės 9 d. 9:58 val. elektroniniu paštu išsiuntė nemokumo administratoriui prašymą, kuriame nurodė, kad jis dalyvaus kreditorių susirinkime per savo atstovą, prašyme nurodė pastabas kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais ir išsakė, jog sprendimas dėl balsavimo bus priimtas kreditorių susirinkimo metu, priklausomai nuo nemokumo administratoriaus atsakymų.

42. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pateikė du vaizdo įrašus, darytus 2025 m. gegužės 9 d. 9:53 val. ir 10:02 val., iš kurių matyti, kad jo atstovas buvo atvykęs 2025 m. balandžio 22 d. pranešime nurodytu adresu, tačiau 108 kab. buvo užrakintas. Pareiškėjo atstovas 2025 m. gegužės 9 d. 10:10 val. elektroniniu paštu kreipėsi į nemokumo administratorių, teiraudamasis, kodėl nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti kreditorių susirinkime, pralaukus nuo 9:50 val. iki 10:10 val. Nemokumo administratorius 2025 m. gegužės 9 d. 10:15 val. elektroniniame laiške nurodė, kad šiuo metu yra darbo vietoje.

43. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kreditorių susirinkimas 2025 m. balandžio 22 d. pranešime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2025 m. gegužės 9 d. 10 val., (duomenys neskelbtini), neprasidėjo ir nevyko. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nemokumo administratorius netvirtina, kad 2025 m. balandžio 22 d. pranešime nurodytoje kreditorių susirinkimo vietoje buvo nurodytu laiku, t. y. 10 val., o teigia, jog nemokumo administratorius 10:11 val. jau buvo darbo vietoje. Iš esmės tapačios pozicijos nemokumo administratorius laikosi ir atskirajame skunde, nurodydamas, kad nemokumo administratoriui į kreditorių susirinkimą nežymiai pavėlavus, nėra pagrindo teigti, jog kreditorių susirinkimas apskritai nevyko. Pažymėtina ir tai, kad nors nemokumo administratorius akcentuoja žmogiškąjį faktorių, teigdamas, jog jis galėjo vėluoti ar būti išėjęs, įvykti eismo įvykis, sutrikti sveikata ir pan., tačiau nei pareiškėjo skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti ir pateisinti priežastis, dėl ko kreditorių susirinkimas neprasidėjo ir nevyko pranešime nurodytu laiku (10 val.) nepateikia. Taip pat kaip pagrįstai pastebėta pirmosios instancijos teismo, byloje, nėra pateikta duomenų, kad nemokumo administratorius informavo pareiškėją (jo atstovą), kad nemokumo administratorius vėluoja atvykti į susirinkimą, kad kreditorių susirinkimas prasidės vėliau nei numatyta ar pan. informacija, reikšminga kreditoriui, nors nemokumo administratorius buvo informuotas apie kreditoriaus (jo atstovo) planuojamą dalyvavimą susirinkime.

44. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinė instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šaukiamas kreditorių susirinkimas faktiškai neprasidėjo ir nevyko pranešime nurodytu laiku ir buvo tik fikcija, dėl to esmingai buvo pažeistos pareiškėjo teisės, numatytos JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taip paneigiant pareiškėjo teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir jame balsuoti bei pažeisti teisingumo, sąžiningumo, kreditorių lygiateisiškumo principai.

45. Nors apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino paties pareiškėjo (jo atstovo) elgesio, šiam nė kiek nepalaukiant, neskambinant nemokumo administratoriui ir pan., tačiau tokie apeliantės argumentai yra visiškai nepagrįsti. Veiksmingas kreditorių dalyvavimas kreditorių susirinkime galimas tik kreditoriams esant informuotiems apie šaukiamą susirinkimą, dėl to pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turi būti, be kita ko, nurodyta informacija apie kreditorių susirinkimo datą, laiką ir vietą (JANĮ 47 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje yra nurodyta, kad kreditorių informavimas yra siejamas su kreditorių lygiateisiškumo principu, todėl kiekvienas kreditorius turi turėti galimybę žinoti kreditorių susirinkimo datą, laiką ir vietą, kreditorių susirinkimo darbotvarkę bei nutarimų projektų turinį, kad galėtų apsispręsti dėl dalyvavimo susirinkime ir balsavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-147-798/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas 2025 m. balandžio 22 d. pranešimu buvo informuotas, kad LUAB „Penki perlai“ kreditorių susirinkimas vyks 2025 m. gegužės 9 d. 10 val., adresu (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad kreditorių susirinkimas 2025 m. balandžio 22 d. pranešime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2025 m. gegužės 9 d. 10 val., (duomenys neskelbtini), neprasidėjo ir nevyko. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų paties pareiškėjo (jo atstovo) netinkamą elgesį, priešingai, kreditorius (jo atstovas) iš anksto informavo nemokumo administratorių apie ketinimą susirinkime dalyvauti, taip pat pareiškėjo atstovas 2025 m. gegužės 9 d. 10:10 val. elektroniniu paštu kreipėsi į nemokumo administratorių, siekdamas išsiaiškinti, kodėl nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti kreditorių susirinkime, pralaukus nuo 9:50 val. iki 10:10 val. Taigi nemokumo administratoriaus bandymas atsakomybę dėl kreditorių susirinkimo organizavimo pažeidimų perkelti kreditoriui yra nepagrįstas.

46. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokią įtaką tariami procedūriniai pažeidimai galėjo turėti priimtiems sprendimams, nes sprendimai buvo priimti absoliučia balsų dauguma, todėl neabejotina, kad, net ir pareiškėjui dalyvavus susirinkime, balsavimo rezultatai nebūtų pasikeitę. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad net ir esant tikėtinai aplinkybei, jog sušaukus kitą kreditorių susirinkimą, kuriame būtų svarstomi tapatūs (panašūs) darbotvarkės klausimai, balsavimo rezultatai nepasikeistų, tokia tikėtina aplinkybė niekaip nepaneigia visų kreditorių (ir mažųjų) teisės dalyvauti organizuojamuose kreditorių susirinkimuose, pasisakyti kiekvienu darbotvarkėje numatytu klausimu ir atitinkamai balsuoti. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas nurodytai pirmosios instancijos teismo išvadai, pažymi, kad pritariant apeliantės pozicijai, susidarytų situacija, jog mažųjų kreditorių dalyvavimas bendrovės nemokumo procese prarastų bet kokią esmę, nes visi sprendimai galėtų būti priimti vien tik didžiosios kreditorės balsai. Tuo tarpu nemokumo procese yra itin svarbus kreditorių lygiateisiškumo principas, reiškiantis, kad panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant finansinių reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus (JANĮ 3 straipsnio 2 punktas).

47. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad šaukiamam kreditorių susirinkimui pranešime nurodytu laiku ir vietoje faktiškai neprasidėjus ir nevykus, buvo esmingai pažeistos pareiškėjo teisės, numatytos JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taip paneigiant pareiškėjo teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir jame balsuoti bei pažeisti teisingumo, sąžiningumo, kreditorių lygiateisiškumo principai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

48. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias kreditorių teises dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime, taip pat kreditorių susirinkimų organizavimą, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

49. Netenkinus atskirojo skundo, apeliantės (atsakovės) ir kreditorės UAB „Deimosa“, kurios teisinis suinteresuotumas šioje byloje sutapo su apeliantės, bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

50. Nagrinėjamu atveju teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo pareiškėjas R. K., tačiau jis atlyginti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, neprašė ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl toks klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.